Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-513-372/2023 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03635-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.16.; 2.6.10.8.; 3.1.7.6.; 3.1.7.13. 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

2023 m. lapkričio 29 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės F. T. individualios įmonės, trečiųjų asmenų atsakovės pusėje uždarosios akcinės bendrovės „Rostanas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „ANVY“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-207-1051/2023 pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovei F. T. individualiai įmonei dėl neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys atsakovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Rostanas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „ANVY“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. M. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei F. T. individualiai įmonei (toliau – IĮ) dėl neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 21900,00 Eur neturinės žalos bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 8.40 val., subrangovei F. T. IĮ pagal 2018-11-02 statybos subrangos sutartį Nr. S2018-430-17, pasirašytą su rangove uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Rostanas“, atliekant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo dangos įrengimo darbus, nelaimingo atsitikimo darbe metu nuo pastato stogo iš 8,75 m. aukščio per suirusį stoglangio „SOLIDM 2 Skin“ gaubtą į pastato vidų įkrito ir mirtinai susižalojo F. T. IĮ pagalbinis darbuotojas, ieškovės vyras, R. D..

3. Buvo atliktas Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas. Nelaimingo atsitikimo darbe 2019-02-01 akte buvo konstatuota, kad darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019-04-03 įsakymu Nr. EV-94 buvo atliktas papildomas tyrimas, po kurio 2019-12-16 Papildomo tyrimo akte buvo nustatyti atsakovės padaryti teisės aktų pažeidimai (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalies ir kt.).

4. 2021-05-27 Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių, kuris Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyr. prokurorės 2021-06-25 nutarimu liko nepakeistas. 2021-11-15 nutarimu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5. Ieškovė nurodė, jog įvertinus eksperto padarytas išvadas, įvykio darbe tyrimo išvadas, kitus įrodymus, konstatuotina, kad darbdavys, t. y. atsakovė, pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir taip neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, todėl įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, per kurį mirė atsakovo darbuotojas ir ieškovės sutuoktinis.

6. Ieškovė nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu padarytose eksperto išvadose, 2019-12-16 Papildomo tyrimo akte buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai, kuriuos padarė atsakovė. Tarp ieškinyje nurodytų atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. dėl darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimo, dėl ko nebuvo užtikrintos saugios darbo sąlygos, ir kilusių pasekmių – R. D. mirties – yra priežastinis ryšys, nes jokios pasekmės nebūtų atsiradusios, jei darbdavė būtų tinkamai vykdžiusi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir užtikrinusi saugias darbo sąlygas. Nors ikiteisminis tyrimas, kuriame buvo tiriamos su R. D. žūtimi susijusios aplinkybės, buvo nutrauktas, tačiau šis faktas reiškia tik tai, jog nebuvo pagrindų baudžiamajai atsakomybei kilti, tačiau tai neeliminuoja teismo galimybės konstatuoti teisiškai reikšmingus faktus civiliniam ginčui išspręsti.

7. Ieškovė nurodė, kad nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu ji yra gavusi draudimo išmoką už mirusįjį sutuoktinį, jai taip pat turi būti atlyginama ir neturtinė žala. Ieškovė pažymėjo, kad dėl sutuoktinio mirties patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą. 2017 metais ji pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) ir su vyru išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), kuriame paėmė iš banko paskolą ir įsigijo butą, toliau kūrė savo santuokinį gyvenimą, tačiau (duomenys neskelbtini) įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo ieškovės sutuoktinis. Šis faktas ieškovę labai sukrėtė, reikėjo ir psichologų pagalbos. Su netekties skausmu užgriuvo ir kiti rūpesčiai – laidojimo, antkapio išlaidos, paskolos atidavimas. Tuo metu, kai žuvo ieškovės sutuoktinis, ieškovė nedirbo, ji buvo registruota Užimtumo tarnyboje. Susitvarkiusi paveldėjimo dokumentus, ieškovė buvo priversta parduoti hipoteka įkeistą butą, atsiskaityti su banku ir grįžti į gyventi į (duomenys neskelbtini). Jai buvo itin skaudu priimti šį sprendimą ir palikti būstą, kuriame gyveno su sutuoktiniu. Grįžus į (duomenys neskelbtini), ieškovei teko visą gyvenimą ir buitį kurti iš naujo, tai psichologiškai ir fiziškai buvo sunku. Netekties skausmas ją tebelydi iki šiol. Ieškovė taip pat išgyveno ir dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo dėl vyro žūties.

8. Ieškovės vertinimu, nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taikant teisės aktų analogiją, galima būtų vadovautis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurių 6 punkte nustatyta, kad mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA. Šiuo metu vienos MMA dydis yra 730,00 Eur, 30 MMA dydį atitinka 21900,00 Eur, todėl tokio dydžio neturtinė žala priteistina ir šioje civilinėje byloje.

9. A. F. T. IĮ atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsakovė nurodė, kad 2018-11-02 sudarė su rangove UAB „Rostanas“ Statybos subrangos sutartį Nr. S2018-430-17 dėl Paslaugų paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo dangos įrengimo darbų. 2019-01-02 atsakovė sudarė su R. D. darbo sutartį, pagal kurią R. D. buvo priimtas pagalbinio darbuotojo pareigoms nuo (duomenys neskelbtini). Sutarties sudarymo dieną įmonės savininkas supažindino R. D. su saugos ir sveikatos instrukcijomis, vidaus tvarkos taisyklėmis. (duomenys neskelbtini) apie 8.40 val., nuo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo iš 8,75 m. aukščio per suirusį stoglangio „SOLIDM 2 Skin“ gaubtą į pastato vidų įkrito ir mirtinai susižalojo R. D.. (duomenys neskelbtini), prieš užlipant ant stogo, R. D. su kitais darbuotojais buvo supažindintas bei papildomai instruktuotas pagal objekto paskyrą-leidimą (išduotą 2019-01-02, galiojusią iki 2019-07-02) „darbų atlikimui pavojingų arba kenksmingų veiksnių veikimo vietose“ darbų atlikimui: „Paslaugų paskirties pastato (duomenys neskelbtini), nauja statyba, atliekant stogo pakloto, sienų panelių ir stogo šiltinimo darbus“. Jam buvo paaiškinta ir parodyta, kur yra priešgaisrinės kopėčios užlipti ant stogo. Užlipus ant stogo, įmonės savininkas paaiškino naujai įdarbintiems darbuotojams ir parodė, ką reikia atlikti, kur nušluoti sniegą. Ant stogo dalies buvo uždengta plėvelė, bet nebuvo slidu. R. D. buvo įmonės savininkui už nugaros apie 2-3 metrus. Beaiškinant, ką ir kaip atlikti, savininkas išgirdo už nugaros traškesį, atsisukęs pamatė, kad nebėra R. D.. Pasižiūrėjęs pro stoglangį pamatė, kad darbuotojas yra nukritęs.

11. Atsakovė nurodė, kad 2019-02-01 Valstybinė darbo inspekcija surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, kuriame konstatavo, kad darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų nenustatyta. 2019-12-16 Papildomo tyrimo akte nustatyti atsakovės padaryti Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimai, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 6 ir 9 punktų pažeidimai, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 37.2 punkto pažeidimai. D. R. D. mirties buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje ir 132 straipsnio 3 dalyje, kuris 2021-11-15 Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu galutinai buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

12. Atsakovės vertinimu, ji nėra atsakinga dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo R. D., nes ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nėra kalta, tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir R. D. mirties nėra priežastinio ryšio, t. y. nėra nei atsakovės kaltės dėl darbuotojo žūties, nei kitų darbdavės deliktinės atsakomybės sąlygų.

13. Atsakovė nurodė, kad įrodinėdama darbdavės kaltę, ieškovė nepagrįstai grindžia ieškinį 2019-12-16 Papildomu nelaimingo atsitikimo darbe aktu, kaip vieninteliu ir neginčijamu įrodymu. Šis aktas yra tik vienas iš rašytinių įrodymų ir jokios viršenybės prieš kitus įrodymus neturi. Po 2019-12-16 Papildomo nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo buvo tęsiamas ikiteisminis tyrimas nelaimingo atsitikimo darbe priežastims nustatyti, tačiau atsakovės ar jos darbuotojų kalti veiksmai nebuvo nustatyti.

14. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-02-24 specialisto išvadoje Nr. 11-2313 (19); Nr. 11-392 nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo pavojingu veiksniu yra darbuotojo kritimas iš aukščio, suirus stoglangio gaubtui , o nelaimingo atsitikimo priežastys sietinos ir su suirusio stoglangio gaubto mechaniniu atsparumu/stiprumu. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-02-24 specialisto išvadų Nr. 11-2313 (19); Nr. 11-392 (2) bei ikiteisminio tyrimo metu 2021-04-07 teismo nutartimi paskirtos Statybos techninės veiklos ekspertizės akto Nr. 21/05/06-01 išvadų matyti, kad stoglangis, per kurį įkrito R. D., buvo nesuprojektuotas, jo gaubto mechaninis atsparumas buvo nepakankamas atlaikyti žmogaus svorį, todėl nesaugus. Rangovė UAB „Rostanas“ įsigijo stoglangį iš gamintojos UAB „ANVY“, kuri eksploatacinių savybių deklaracijoje Nr. 1396-CPR-0139 apie deklaruojamas gaminio eksploatacines savybes pateikė neteisingą ir klaidinančią informaciją. Stoglangis, pro kurį įkrito R. D., (duomenys neskelbtini) atlikdamas (ruošdamasis atlikti) darbus ant pastato stogo, buvo numatytas statinio statybos projekte, kuriame privalėjo būti parengtos stoglangių techninės specifikacijos, stačiau stoglangio „SOLIDM 2 Skin“ Techninė specifikacija TS 07 buvo parengta netinkamai.

15. Atsakovė pažymėjo, kad jos veiksmai niekaip nėra susiję su nelaimingo atsitikimo kilimu ir R. D. mirtimi. Ieškovė selektyviai vertina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-02-24 specialisto išvadą, kurioje nėra nurodyti jokie neteisėti atsakovės veiksmai, o tirtos dvi nelaimingo atsitikimo aplinkybių versijos. Atsakovė nesuprojektavo, neįrengė ir niekaip neprisidėjo prie stoglangio įsigijimo ir įrengimo, nežinojo jo techninių charakteristikų, neturėjo jokios galimybės jų sužinoti, todėl niekaip nėra atsakinga už stoglangio kokybę ir jo saugumą. Atsakovė buvo tik subrangovė, todėl niekaip nėra atsakinga už pastato projektinės dokumentacijos rengimą ar jos teisingumą. Atsakovei nebuvo žinoma, kad ant pastato stogo įrengti stoglangiai „SOLIDM 2 Skin“, šalia kurių turėjo būti įrengiama stogo danga, nėra atsparūs mechaninėms apkrovoms, kurias gali sukelti šalia dirbantys darbuotojai. Stogas buvo plokščias, todėl atsakovė neprivalėjo naudoti kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių, saugančių darbuotoją kritimo iš aukščio atveju. Atsakovė neturėjo jokios galimybės įsitikinti stoglangio atsparumu nei vizualiai jį apžiūrėjusi, nei patikrinusi dokumentus. Nežinodama apie stoglangio neatsparumą mechaninėms apkrovoms, apie jo neatitikimą standartui, atsakovė negalėjo imtis jokių priemonių, kurių UAB „Rostanas“ ėmėsi po nelaimingo atsitikimo.

16. Atsakovė nurodė, kad R. D. buvo instruktuotas darbo vietoje pagal darbų saugos instrukcijas: Nr. 2 pirmoji pagalba įvykus nelaimingam atsitikimui; Nr. 5 atliekančio pakrovimo-iškrovimo darbus rankomis darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją; Nr. 6. dirbančio aukštyje darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją; Nr. 8. pagalbinio darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją ; Nr. 9. stogdengio darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją, supažindintas su pagalbinio darbininko pareiginiais nuostatais, įmonės darbo tvarkos taisyklėmis. Jam buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės: darbo rūbai, batai, šalmas, signalinė liemenė. Prieš užlipant ant stogo, R. D. su kitais darbuotojais buvo instruktuotas, jis suprato, kaip reikės saugiai atlikti jam pavestus pagalbinius darbus. Įmonės savininkas žinojo, kad R. D. turi tokio paties darbo patirties.

17. Atsakovė pažymėjo, kad nepadarė jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), lėmusių mirtiną darbuotojo nelaimingą atsitikimą: nei tyčinių, kuriais kryptingai būtų siekiama padaryti žalos, nei neatsargių. Papildomo nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuoti darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių pažeidimai nėra susiję su R. D. mirtimi. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-02-24 specialisto išvados, kad negalima nustatyti, ar R. D. buvo instruktuotas ir apmokytas atlikti darbą, kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas, ar R. D. instruktavimas atitiko įmonėje nustatytą tvarką, nėra tolygus išvadai, kad atsakovė padarė kokius nors pažeidimus. Kitų įrodymų dėl atsakovės netinkamo darbų organizavimo ieškovė nepateikė. Jeigu teismas nustatytų, kad atsakovė padarė darbuotojo instruktavimo ar kitokių darbų organizavimo pažeidimų, tai negalėtų turėti jokios įtakos sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės, nes nėra priežastinio ryšio tarp darbų organizavimo ir darbuotojo mirties.

18. Atsakovė nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti pinigų suma neturtinei žalai atlyginti yra vertintina kaip subjektyvus, racionaliais argumentais nepagrįstas pageidavimas, kurio tenkinti nėra pagrindo. Žalos dydis skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo, o ne kreipimosi į teismą dienos. R. D. mirties dieną ((duomenys neskelbtini), žalos atsiradimo dieną) minimali mėnesinė alga buvo 555,00 Eur, todėl pagal rekomendacijų 6 punktą maksimalus neturtinės žalos atlyginimas būtų ne 21900,00 Eur, o 16650,00 Eur. Ieškovė nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jai turėtų būti priteistas maksimalus rekomendacijose nurodytas neturtinės žalos dydis. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos. Šiuo atveju nei atsakovės, nei jos darbuotojų veiksmuose nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių nenustatyta. Ieškovė jokių išskirtinių ypatingų aplinkybių ieškinyje nenurodė, neįrodinėjo jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie susidariusios faktinės situacijos išskirtinumą, lyginant su kitomis bylomis, kuriose buvo sprendžiami ginčai dėl neturtinės žalos atlyginimo būtent nelaimingo atsitikimo darbe atveju. Be to, ieškovei yra atlyginta turtinė žala, pagal SODRA 2020-01-17 Sprendimą išmokėta 13222,53 Eur.

19. Atsakovė nurodė, kad ieškinyje nurodyti neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra daugiau susiję su ieškovės turtiniais praradimais: negalėjimu vykdyti kreditorinių įsipareigojimų, gyvenamosios vietos keitimu, rūpesčiais dėl žuvusiojo laidojimo, antkapio išlaidomis, buities kūrimu, užsitęsusiu ikiteisminiu tyrimu. Šios ir kitos ieškinyje nurodytos aplinkybės yra deklaratyvios, nes jų nepatvirtina bylos medžiaga. Šie kriterijai nepripažintini reikšmingais, nustatant neturtinės žalos dydį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, nes jie, nors ir gali sukelti neigiamas ar nemalonias emocijas, nelaikytini sukeliančiais pakankamai stiprius išgyvenimus ir darančiais neturtinę žalą.

20. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje UAB „Rostanas“ prašyme priimti papildomus įrodymus ir įtraukti į bylą trečiąjį asmenį nurodė, kad 2018-08-30 sudarė Statybos subrangos sutartį su UAB „ANVY“, kuria UAB „ANVY“ įsipareigojo objekte atlikti stoglangių montavimo darbus. UAB „ANVY“ taip pat buvo įsipareigojusi sukomplektuoti medžiagas, nurodytas sutarties priede (komerciniame pasiūlyme), kurios turėjo būti naudojamos objekte. Pati UAB „ANVY“ buvo stoglangių ir kitų susijusių medžiagų gamintoja. UAB „ANVY“ eksploatacinių savybių deklaracijoje buvo pateikusi duomenis, kuriuos vėliau pripažino esant klaidingus, t. y., kad stoglangių atsparumas poveikiui atitinka klasę SB 800. Trečiasis asmuo neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), kurie būtų nulėmę R. D. žūtį. Trečiasis asmuo neturėjo galimybių informuoti atsakovę apie tai, kad objekto stoge sumontuoti stoglangiai yra nesaugūs – trečiasis asmuo disponavo kitokia informacija, t. y., kad stoglangiai atsparumo požiūriu yra saugūs.

21. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje UAB „ANVY“ atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Trečiasis asmuo nurodė, kad nebuvo jokių trečiojo asmens neteisėtų veiksmų ar bet kokio klaidinimo, kurie būtų susiję su objekte naudotais stoglangiais. Objekto projekte nebuvo nurodyta reikalavimų įrengti stoglangius su mechaninio atsparumo rodikliu SB 800, o užsakovė nereikalavo sumontuoti į objektą stoglangių su mechaninio atsparumo rodikliu SB 800. Ikiteisminiame tyrime apklausti liudytojai nenurodė, kad objekte sumontuotų stoglangių deklaracijoje galimai padaryta klaida būtų ką nors suklaidinusi, kad kas nors būtų ėmęsis papildomų atsargumo priemonių. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog objekte sumontuotų stoglangių gaubto atsparumas didelio minkšto kūno smūgiui privalėjo būti nustatomas kokiu nors bandymu, kad trečiasis asmuo yra atsakingas už tokio bandymo neatlikimą arba klaidingą informacijos nurodymą stoglangių deklaracijoje. Objekto stoglangiai buvo skirti tik dūmų šalinimo ir karščio funkcijoms atlikti. Stoglangiai nebuvo suprojektuoti ir skirti vaikščioti, todėl užlipus ar užgriuvus ant jų, jie galėjo neatlaikyti žmogaus svorio ir sulūžti. Trečiojo asmens padaryta techninė klaida, pildant eksploatacinių savybių deklaraciją, negali būti prilyginama neteisėtiems veiksmams ar bet kokiam klaidinimui, kuris priežastiniu ryšiu būtų susijęs su objekte įvykusia nelaime ar jos metu padaryta žala, įskaitant ir neturtine.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

23. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 6 d. sprendimu nuspręsta ieškinį patenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovės F. T. IĮ ieškovei M. D. 6600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 800,00 Eur advokato pagalbos išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmesti; priteisti iš atsakovės F. T. IĮ valstybei 149,00 Eur žyminį mokestį; priteisti iš atsakovės F. T. IĮ valstybei 15,60 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

24. Teismas sprendė, kad ieškovė nėra praleidusi senaties termino ieškiniui pareikšti.

25. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų ir nėra nustatyta, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo būtų kaltas dėl savo netinkamų veiksmų ar neveikimo, neapdairumo pats darbuotojas R. D..

26. Teismas darė išvadą, kad atsakovė F. T. IĮ, kaip žuvusiojo darbuoto darbdavė, nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, kad jos vykdomame objekte neįvyktų nelaimingas atsitikimas. Teismas sprendė, kad atsakovė, neinformuodama pirmą dieną objekte dirbančio darbuotojo apie ant stogo įrengtus stoglangius, pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, todėl privalo atlyginti ieškovei neturtinę žalą. Teismas vertino, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatų.

27. Teismas nurodė, kad byloje nenustačius dviejų ar daugiau darbdavių darbuotojų bendrų darbų toje pačioje vietoje, nėra pagrindo konstatuoti bendrą atsakovės ir trečiųjų asmenų / trečiojo asmens atsakomybę už netinkamą darbų organizavimą ir bendrą pareigą atlyginti atsakovės F. T. IĮ žuvusio darbuotojo sutuoktinei sukeltą žalą, kurios dydis – 6600,00 Eur.

28. Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, į tai, jog atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovei neturtinę žalą, į tai, kad neturtinės žalos dydį nustato teismas, sprendė, jog yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti visas patirtas advokato pagalbos išlaidas.

29. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys buvo atsakovės pusėje, tretiesiems asmenims iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė

30. Apeliaciniame skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 6 d. sprendimo atsakovė (apeliantė) F. T. IĮ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

30.1. Teismas pažeidė atsakovės, kaip darbdavės, civilinę atsakomybę reguliuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles, netinkamai vertino civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovės atžvilgiu egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visuma, todėl turi būti taikoma civilinė atsakomybė.

30.2. Teismas nepagrįstai netyrė ir nenustatė visų faktinių aplinkybių, priežastiniu ryšiu susijusių su R. D. mirtimi. Nenustatydamas visų priežasčių, lėmusių mirtiną nelaimingą atsitikimą, ir visų kaltų asmenų, teismas neatskleidė bylos esmės. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbo laiku ir darbo vietoje, tačiau jokių darbo funkcijų R. D. neatliko; R. D. nukrito ir mirtinai susižalojo per stoglangį, kuris buvo įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius statinio, jo dalių ar atskirų elementų atsparumą mechaniniams poveikiams bei jų naudojimo saugos reikalavimus; nelaimingo atsitikimo pavojingas veiksnys yra darbuotojo kritimas iš aukščio, suirus stoglangio gaubtui, o nelaimingo atsitikimo priežastys sietinos su suirusio stoglangio gaubto mechaniniu atsparumu/stiprumu; ne atsakovė, o stoglangius projektavę, juos gaminę ir sumontavę asmenys yra atsakingi už ieškovės vyro mirtį; informavimo/neinformavimo apie stoglangio buvimą faktas neturėjo jokios įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui; atsakovė neturėjo pareigos patikrinti statinio projekto, kitų subrangovo priimtų darbų kokybės, neturėjo tikrinti ir įsitikinti, ar įrengti stoglangiai yra saugūs, neturėjo pareigos aptverti ar kaip nors pažymėti stoglangius kaip nesaugią zoną; atsakovės ar jos darbuotojų kalti veiksmai nebuvo nustatyti, ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

30.3. Teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl teismo padarytos išvados prieštarauja logikos dėsniams, neatitinka bylos aplinkybių. Neišsamus ir nepakankamas faktinių bylos aplinkybių nustatymas, netinkamas įrodymų vertinimas nulėmė nepagrįstą ir neteisėtą rezultatą, tai vertintina kaip procesinis teisės pažeidimas, sudarantis pagrindą tokį rezultatą panaikinti.

30.4. Teismas nepagrįstai netaikė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatų, kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.

30.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti bendrą atsakovės ir trečiųjų asmenų/trečiojo asmens atsakomybę už netinkamą darbų organizavimą ir bendrą pareigą atlyginti atsakovės žuvusio darbuotojo sutuoktinei sukeltą žalą.

30.6. Teismas ieškovei priteisė per didelę neturtinę žalą. Ieškovė nepateikė įrodymų neturtinei žalai pagrįsti. Ieškinyje nurodyti neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra daugiau susiję su ieškovės turtiniais praradimais: negalėjimu vykdyti kreditorinių įsipareigojimų, gyvenamosios vietos keitimu, rūpesčiais dėl žuvusiojo laidojimo, antkapio išlaidomis, buities kūrimu, užsitęsusiu ikiteisminiu tyrimu. Šios ir kitos ieškinyje nurodytos aplinkybės yra deklaratyvios, nes jų nepatvirtina bylos medžiaga. Tokios aplinkybės, nors ir gali sukelti neigiamas ar nemalonias emocijas, nelaikytinos sukeliančios pakankamai stiprius išgyvenimus ir darančios neturtinę žalą.

30.7. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Teismas nepagrįstai siejo ieškinio senaties pradžią ne su žalos padarymo data, o su ikiteisminio tyrimo pabaigos data.

31. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo atsakovės pusėje UAB „ANVY“ prašo apeliacinį skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

31.1. Trečiasis asmuo iš esmės sutinka su atsakovės pagrindiniu reikalavimu dėl sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo, tačiau nesutinka su atsakovės išdėstytais teiginiais ir motyvais dėl pastate įrengto stoglangio atitikties teisės aktų reikalavimams, reglamentuojantiems statinio, jo dalių ar atskirų elementų atsparumą mechaniniams poveikiams bei jų naudojimo saugos reikalavimams. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo susijęs su stoglangio savybėmis, jo kokybės, įrengimo ar atitikties teisės aktų reikalavimams klausimais.

31.2. Teismas byloje nenagrinėjo objekto projektinės dokumentacijos, aplinkybių, koks stoglangis objekte buvo suprojektuotas, ar pagal projektinę dokumentaciją trečiasis asmuo turėjo sumontuoti žmogaus svorį atlaikantį stoglangį. Teismas nenagrinėjo teisės aktų reikalavimų stoglangiui, ikiteisminio tyrimo metu atliktų ekspertizių išvadų, neapklausė ekspertų dėl stoglangiams taikomų reikalavimų, teismo posėdžio metu neuždavė klausimų dėl stoglangio savybių.

32. Apeliaciniame skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 6 d. sprendimo trečiasis asmuo atsakovės pusėje (apeliantė) UAB „Rostanas“ prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria trečiajam asmeniui UAB „Rostanas“ nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – trečiojo asmens UAB „Rostanas“ prašymą dėl 2501,30 Eur bylinėjimosi išlaidų tenkinti visiškai, priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

32.1. Trečiasis asmuo nesutinka su teismo sprendimu tiek dėl ginčo esmės, tiek dėl bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui nepriteisimo, tačiau savarankiško apeliacinio skundo dėl sprendimo esmės neteikia, skundžia sprendimą toje dalyje, kurioje teismas nepriteisė trečiajam asmeniui proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų.

32.2. Šioje dalyje teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatas ir kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu. Teismas bylinėjimosi išlaidų nepagrįstai nepaskirstė atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją.

32.3. Trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas nepagrįstai, todėl ir bylinėjimosi išlaidas patyrė nepagrįstai, be kaltės patyrė išlaidas (pripažinus trečiojo asmens dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu), kurios nėra kompensuotos.

33. Atsiliepime į trečiojo asmens atsakovės pusėje UAB „Rostanas“ apeliacinį skundą atsakovė F. T. IĮ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

33.1. UAB „Rostanas“ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtrauktas atsakovės prašymu. Ikiteisminio tyrimo metu atliktų ekspertizių ir konsultacinių išvadų teiginiai įrodo, kad ne atsakovė, o stoglangius projektavę, juos gaminę ir sumontavę asmenys (UAB „Rostanas“ ir UAB „ANVY“) yra atsakingi už ieškovės vyro mirtį.

33.2. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms tarp bylos šalių nagrinėjama civilinė byla tiesioginės įtakos neturi, bet bylos baigtis turi netiesioginę įtaką UAB „Rostanas“ teisinei padėčiai. Atsakovė prašė įtraukti UAB „Rostanas“ į bylą trečiuoju asmeniu dėl to, kad ateityje galėtų reikšti UAB „Rostanas“ regresinį ieškinį ir reikalauti regreso tvarka priteisti iš kalto asmens sumas, priteistas būsimu teismo sprendimu.

33.3. Atsakovė prašė UAB „Rostanas“ įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu atsiliepime į ieškinį. Teismas priėmė nutartį patenkinti prašymą, procesinius dokumentus išsiuntė trečiajam asmeniui, nustatė terminą atsiliepimui pateikti. UAB „Rostanas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, todėl atsakovės prašymu teismas pripažino trečiojo asmens dalyvavimą teismo posėdyje privalomu. Tik tada trečiasis asmuo pateikė teismui prašymą priimti įrodymus ir įtraukti trečiuoju asmeniu UAB „ANVY“. Dėl to, kad trečiasis asmuo vilkino atsikirtimų pateikimą, ilgą laiką nereagavo į iškeltą bylą, bylos nagrinėjimas užsitęsė, todėl teismas pagrįstai pripažino UAB „Rostanas“ dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. 2023-04-19 teismo posėdis buvo mišrus, ieškovės atstovas ir UAB „Rostanas“ atstovė posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, tačiau nuotoliu dalyvavę proceso dalyviai skundėsi garso kokybe, todėl teismas nurodė proceso dalyviams 2023-05-17 į teismo posėdį atvykti.

33.4. Trečiasis asmuo UAB „Rostanas“ byloje dalyvavo atsakovės pusėje, o iš atsakovės dalis ieškinio buvo priteista, todėl UAB „Rostanas“ negali būti laikoma laimėjusia šalimi, turinčia teisę į visų bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Iš apeliacinio skundo nėra aišku, iš kurios proceso šalies trečiasis asmuo prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė palieka teismui spręsti dėl trečiojo asmens prašymo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ar jų dalį iš ieškovės, tačiau sutinka su teismo sprendimo motyvais dėl teismo išlaidų nepriteisimo iš atsakovės. UAB „Rostanas“ ginčo proceso metu palaikė atsakovės poziciją, pirmosios instancijos teismui pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pralaimėjusios šalies laikytinas prieštaraujančiu CPK 47 straipsnio 4 daliai, todėl teismas pagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

34. Apeliaciniame skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 6 d. sprendimo trečiasis asmuo atsakovės pusėje (apeliantė) UAB „ANVY“ prašo pašalinti skundžiamo sprendimo motyvų dalis, kurios išdėstytos sprendimo 35, 38 ir 50 punktuose, t. y.: 1) sprendimo 35 punkte išdėstyto motyvo dalį „[...] Stoglangio SOLIDM 2 įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių statinio, jo dalių ar atskirų elementų atsparumą mechaniniams poveikiams bei jų naudojimo saugos reikalavimams.“; 2) sprendimo 38 punkte išdėstyto motyvo dalį „[...] Stoglangio SOLIDM 2 įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių statinio, jo dalių ar atskirų elementų atsparumą mechaniniams poveikiams bei jų naudojimo saugos reikalavimams.“; 3) sprendimo 50 punkte išdėstyto motyvo dalį „[...] stoglangis, per kurį įkrito R. D., buvo nesuprojektuotas, jo gaubto mechaninis atsparumas buvo nepakankamas atlaikyti žmogaus svorį, todėl nesaugus, yra pagrindas atsakovui kreiptis į teismą regresiniu ieškiniu į trečiąjį asmenį/trečiuosius asmenis [...].“, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

34.1. Trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovės pusėje. Trečiasis asmuo nesutinka su sprendimu iš esmės, tačiau apeliaciniu skundu skundžia tik sprendimo motyvus.

34.2. Teismo sprendimo 35, 38 ir 50 punktuose išdėstyti motyvai gali turėti įtakos bei teisinę reikšmę trečiojo asmens teisių ir pareigų atsiradimui ar pasikeitimui prieš kitus bylos proceso dalyvius, jeigu tokio turinio (motyvų ir rezoliucinės dalies) sprendimas įsiteisės. Skundžiami sprendimo motyvai yra pertekliniai ir šalintini iš sprendimo motyvuojamosios dalies, nes: 1) jie gali turėti įtakos bei teisinės reikšmės trečiojo asmens teisių ir pareigų atsiradimui ar pasikeitimui; 2) teismas nepagrįstai pacitavo perteklinę Nelaimingo atsitikimo tyrimo akto išvados dalį; 3) teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl stoglangio nesaugumo ir, kad yra pagrindas atsakovei kreiptis į teismą regresiniu ieškiniu į trečiąjį asmenį/trečiuosius asmenis. Teismo nurodyti motyvai ir padarytos išvados taptų aplinkybėmis, kurių pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nebereiktų įrodinėti iš naujo (prejudiciniai faktai), o trečiasis asmuo, remdamasis CPK 279 straipsnio 4 dalimi, net nebegalėtų kitoje byloje ginčyti sprendimu nustatytų faktų.

34.3. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo susijęs su stoglangio savybėmis, jo kokybės ar įrengimo klausimais. Nelaimingo atsitikimo tyrimas taip pat nebuvo susijęs su stoglangio savybėmis, jo kokybės ar įrengimo klausimais. Trečiasis asmuo visavertiškai nedalyvavo nelaimingo atsitikimo tyrime, todėl negalėjo prieštarauti padarytoms nepagrįstoms išvadoms dėl aplinkybių, susijusių su stoglangiu. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akto išvadų pacitavimas sprendime yra perteklinis, nes bylos nagrinėjimo dalykas buvo ne objekto stoglangio atitikimas teisės aktų reikalavimams. Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustatytos aplinkybės šioje byloje yra aktualios tokios, kurios susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku, t. y. darbdavės atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo klausimu, o ne stoglangiu.

34.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl stoglangio nesaugumo ir, kad yra pagrindas atsakovei kreiptis į teismą regresiniu ieškiniu į trečiąjį asmenį/trečiuosius asmenis. Stoglangio saugumo klausimas net nebuvo byloje tirtas. Teismas negalėjo, remdamasis nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga, padaryti išvadų, nesusijusių su šios bylos nagrinėjimo dalyku, t. y. dėl stoglangio nesaugumo ir pagrindo atsakovei kreiptis į teismą su regresiniu ieškiniu. Teismo motyvas, kad stoglangis yra nesaugus, yra išeinantis už šios bylos nagrinėjimo ribų. Pašalinus nurodytas motyvų dalis, sprendime liktų tik teismo padaryta pagrįsta išvada, kad stoglangio įrengimo ar kiti susiję klausimai yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas.

35. Atsiliepime į trečiojo asmens atsakovės pusėje UAB „ANVY“ apeliacinį skundą atsakovė F. T. IĮ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

35.1. Apeliacinio skundo teiginiai, jog Nelaimingo atsitikimo tyrimo akto išvados dalis, kad stoglangio „SOLIDM 2“ įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, yra perteklinė, nepagrįsti. Tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas. Taip nebūtų atsitikę, jei UAB „Rostanas“ būtų suprojektavusi stoglangius pagal teisės aktų reikalavimus, UAB „ANVY“ juos pagaminusi ir įrengusi pagal projektą ir teisės aktų reikalavimus taip, kad stoglangis atlaikytų smūgį, ir būtų teisingai surašiusi stoglangių Eksploatacinių savybių deklaraciją.

35.2. 2019-12-16 Papildomo nelaimingo atsitikimo darbe akto išvados pagrįstos 2019-12-14 Statybos techninės veiklos ekspertizės teismo eksperto konsultacine išvada, kur ekspertas vienareikšmiškai konstatavo, kad stoglangio įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių statinio, jo dalių ar atskirų elementų atsparumą mechaniniams poveikiams bei jų naudojimo saugos reikalavimams. Atsakovė šia išvada rėmėsi, nurodydama, kad ne ji projektavo ir įrengė nesaugų, įstatymo reikalavimų neatitinkantį stoglangį, todėl bylos nagrinėjimo dalykas (neturtinė žala) buvo susijęs su stoglangio savybėmis, jo kokybės ir įrengimo klausimais. Teismas taip pat pridėjo prie civilinės bylos nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagą, kuri laikoma bylos dalimi, todėl trečiasis asmuo nepagrįstai nurodė, kad teismas šioje byloje nenagrinėjo stoglangio savybių, jo kokybės ar įrengimo klausimų.

35.3. Kadangi atsakovą pasirinkti yra tik ieškovo teisė, o šiuo atveju ieškovė atsakove pasirinko tik F. T. IĮ, teismas netyrė ir nenustatė visų faktinių aplinkybių, priežastiniu ryšiu susijusių su R. D. mirtimi. Todėl atsakovė apskundė teismo sprendimą.

35.4. Teismas nenustatė ir nepasisakė dėl kiekvieno iš trečiųjų asmenų kaltės dėl nelaimingo atsitikimo, tačiau, remdamasis byloje surinktais įrodymais, padarė pagrįstą išvadą, kad stoglangio įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių statinio, jo dalių ar atskirų elementų atsparumą mechaniniams poveikiams bei jų naudojimo saugos reikalavimams, todėl nėra pagrindo šioje dalyje patenkinti apeliacinį skundą ir išdėstytų motyvų dalis pašalinti.

35.5. Kad stoglangis buvo nesuprojektuotas ir nesaugus, teismas padarė pagrįstą išvadą, remdamasis ne tik Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, bet ir visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, atliktų ekspertizių aktais. Visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo pridėta prie šios civilinės bylos, todėl teismas turėjo teisę ja remtis ir rėmėsi. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas žalos priteisimui, taip pat atsakovės kaltę ir priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų/neveikimo ir atsiradusių pasekmių. Stoglangio atsparumo, jo saugumo klausimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su nelaimingo atitikimo darbe kilimu, todėl teismas pagrįstai sprendimo motyvuojamoje dalyje apie tai pasisakė.

36. Atsiliepime į atsakovės ir trečiųjų asmenų atsakovės pusėje apeliacinius skundus ieškovė M. D. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, trečiojo asmens atsakovės pusėje UAB „Rostanas“ apeliacinį skundą atmesti, dėl trečiojo asmens atsakovės pusėje UAB „ANVY“ apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

36.1. Ieškinys atsakovei buvo pareikštas būtent dėl to, kad atsakovė, kaip žuvusio darbuotojo darbdavė, nesiėmė pakankamai priemonių tam, kad būtų užtikrintos saugios darbo sąlygos.

36.2. Atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimus, teismas privalėjo tirti, ar atsakovė tinkamai vykdė darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Atmestini ir nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas neteisingai nustatė atsakovės kaltus veiksmus dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, taip pat neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir kilusių pasekmių – ieškovės vyro mirties.

36.3. Atsakovei buvo žinoma, kad ant pastato stogo, ant kurio pagal subrangos sutartį atsakovės įmonė turėjo atlikti statybos darbus, yra įrengti stoglangiai. Atsakovė, kaip darbdavė, privalėjo pasidomėti, kokie stoglangiai yra įrengti ir kokios yra stoglangių techninės charakteristikos, nes būtent nuo to priklausė, kokios darbo saugos priemonės turėtų būti taikomos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ginčo atveju nėra pagrindo taikyti Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatų.

36.4. Ieškovės sutuoktinio jokie santykiai su trečiaisiais asmenimis nesiejo, todėl būtent atsakovė buvo atsakinga už saugių darbo sąlygų savo darbuotojui užtikrinimą.

36.5. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, buvo atsižvelgta į teismų praktiką šio pobūdžio bylose. Toks atsižvelgimas į kitose bylose suformuotus precedentus nepaneigia ir neprieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

36.6. Nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes tyrė Valstybinė darbo inspekcija, kuri tyrimą baigė 2019-12-16 Papildomo tyrimo aktu. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe vyko ikiteisminis tyrimas, kuris buvo baigtas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūrai priėmus 2021-11-15 nutarimą, kuriuo ikiteisminis buvo nutrauktas, o ieškovei išaiškinta teisė kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl 2019-01-03 nelaimingo atsitikimo darbe žuvus vyrui patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2021-11-15 nutarimas įsiteisėjo net ne 2021-12-05, o 2022-03-16, nes nutarimą buvo apskundusi kita ikiteisminio tyrimo nukentėjusioji. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nurodytas ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

36.7. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje UAB „Rostanas“ į civilinę bylą buvo įtraukta atsakovės prašymu, trečiojo asmens dalyvavimas būtinu taip pat pripažintas, tenkinus atsakovės prašymą, taigi ieškovė negali būti atsakinga dėl to, kad UAB „Rostanas“ buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu ir jos dalyvavimas pripažintas būtinu.

36.8. Nors kasacinis teismas trečiojo asmens UAB „Rostanas“ apeliaciniame skunde nurodytose nutartyse yra pasisakęs dėl to, kad spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, klausimą, teismas turi vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, tačiau apeliaciniame skunde cituojamos nutartys buvo priimtos jau daugiau kaip prieš 11 metų. Šiuo metu kasacinio teismo praktika šiuo klausimu yra pasikeitusi. Teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir tinkamai paskirstė pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36.9. Kadangi trečiojo asmens atsakovės pusėje UAB „ANVY“ apeliaciniame skunde nėra pasisakoma dėl sprendimo dalies, kuria buvo tenkinami ieškovės reikalavimai, o apeliacinio skundo reikalavimai yra susiję su sprendimo motyvais, kurie gali turėti teisinę reikšmę jos teisių ir pareigų atsiradimui/pasikeitimui, sprendimas dėl trečiojo asmens reikalavimų priimtinas teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

38. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-08-30 tarp trečiojo asmens atsakovės pusėje UAB „Rostanas“ (rangovės) ir trečiojo asmens atsakovės pusėje UAB „ANVY“ (subrangovės) buvo sudaryta Statybos subrangos sutartis, pagal kurią subrangovė UAB „ANVY“ įsipareigojo rangovei UAB „Rostanas“ statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlikti stoglangių montavimo, neįskaitant termo ir hidro izoliacijos įrengimo, angų pjovimo, elektros instaliacijos darbų, neįskaitant medžiagų iškrovimo ir medžiagų pakėlimo į darbo vietą mechanizmų, šiukšlių išvežimo iš objekto, darbus, montavimo darbų pabaiga ne vėliau kaip iki 2018-09-30 (t. 2, b. l. 58-64).

39. Nustatyta, kad tarp 2018-11-02 tarp atsakovės F. T. IĮ ir trečiojo asmens atsakovės pusėje UAB „Rostanas“ buvo sudaryta Statybos subrangos sutartis, kuri 2018-11-09 ir 2018-11-18 papildyta Papildomais susitarimais Nr. 1, ir Nr. 2, pagal kuriuos subrangovė F. T. IĮ įsipareigojo rangovei UAB „Rostanas“ statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti stogo prekybos salės dalies ir stogo pakloto montavimo darbus, darbų pradžia 2018-11-14, pabaiga – 2019-01-19 (t. 1, b. l. 52-57).

40. 2019-01-02 tarp ieškovės M. D. sutuoktinio R. D. (M. D. ir R. D. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 140)) ir atsakovės F. T. IĮ buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią R. D. F. T. IĮ priimtas dirbti pagalbiniu darbininku (t. 1, b. l. 24).

41. (duomenys neskelbtini) F. T. IĮ pagalbinis darbininkas R. D. 8.00 val. pradėjo darbą naujai statomame paslaugų paskirties pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovės sutuoktinis R. D. mirė, mirties priežastis – nelaimingas atsitikimas darbe (t. 1, b. l. 51, 141).

42. Iš 2019-02-12 Nelaimingo atsitikimo darbe akto bei 2019-12-16 Papildomo tyrimo akto nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu, krisdamas nuo stogo per stoglangį ant betoninių grindų, žuvo ieškovės sutuoktinis – atsakovės darbuotojas R. D. (t. 1, b. l. 14-16, 137-139).

43. 2019-12-16 Nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo akte nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu, krisdamas nuo stogo per stoglangį ant betoninių grindų, žuvo ieškovės sutuoktinis – atsakovės darbuotojas R. D.. Nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra: 1. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Organizuojant darbus F. T. individualios įmonės statybos objekte adresu, (duomenys neskelbtini), neįvertinti kritimo iš aukščio rizikos veiksniai, tinkamai neparengti lokaliniai teisės aktai (technologinės kortelės, paskyros – leidimai ir k.t.), siekiant išvengti galimų rizikos veiksnių. Saugos sprendinys, apsaugantis nuo kritimo per stoglangį (apsauginio grotų įrengimas) priimtas ir įgyvendintas jau įvykus mirtino nelaimingo atsitikimo įvykiui, t. y. F. T. individualios įmonės darbuotojui R. D. nukritus per stoglangį žemyn ir mirtinai susižalojus. Stoglangio SOLIDM 2 įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių statinio, jo dalių ar atskirų elementų atsparumą mechaniniams poveikiams bei jų naudojimo saugos reikalavimams. Tuo pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012-10-25 įsakymu Nr. A1-457/V-961, 6 bei 9 punktų reikalavimai, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 37.2 punktas „darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai (t. 1, b. l. 137-139).

44. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimu ieškovei M. D. skirta 13222,53 Eur vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam R. D. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe (t. 2, b. l. 203).

Dėl atsakovės (apeliantės) F. T. IĮ apeliacinio skundo argumentų

45. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovės, kaip darbdavės, civilinę atsakomybę reguliuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles, netinkamai vertino civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovės atžvilgiu egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visuma, todėl turi būti taikoma civilinė atsakomybė.

46. Civilinė atsakomybė atsiranda, kai yra keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Tačiau, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, yra būtina nustatyti ir kitas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų.

47. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019-01-02 tarp ieškovės sutuoktinio R. D. ir atsakovės F. T. IĮ buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią R. D. F. T. IĮ priimtas dirbti pagalbiniu darbininku. (duomenys neskelbtini) F. T. IĮ pagalbinis darbininkas R. D. 8.00 val. pradėjo darbą naujai statomame paslaugų paskirties pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovės sutuoktinis R. D. mirė, mirties priežastis – nelaimingas atsitikimas darbe. Iš 2019-02-12 Nelaimingo atsitikimo darbe akto bei 2019-12-16 Papildomo tyrimo akto nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu, krisdamas nuo stogo per stoglangį ant betoninių grindų, žuvo ieškovės sutuoktinis – atsakovės darbuotojas R. D..

48. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbe, nelaimingas atsitikimas įvyko R. D. vykdant darbo funkcijas pagal su atsakovės F. T. IĮ sudarytą darbo sutartį. Nelaimingas atsitikimas įvyko R. D. vykdant darbines pareigas ir baigėsi jo žūtimi.

49. 2019-12-16 Nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo akte nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu, krisdamas nuo stogo per stoglangį „SOLIDM 2“ (dūmų ir karščio natūraliosios ištraukiamosios ventiliacijos sistema) ant betoninių grindų, žuvo F. T. IĮ darbuotojas R. D.. Nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys: „1. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Organizuojant darbus F. T. individualios įmonės statybos objekte adresu, (duomenys neskelbtini), neįvertinti kritimo iš aukščio rizikos veiksniai, tinkamai neparengti lokaliniai teisės aktai (technologinės kortelės, paskyros – leidimai ir k.t.), siekiant išvengti galimų rizikos veiksnių. Saugos sprendinys, apsaugantis nuo kritimo per stoglangį (apsauginio grotų įrengimas) priimtas ir įgyvendintas jau įvykus mirtino nelaimingo atsitikimo įvykiui, t. y. F. T. individualios įmonės darbuotojui R. D. nukritus per stoglangį žemyn ir mirtinai susižalojus. Stoglangio SOLIDM 2 įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių statinio, jo dalių ar atskirų elementų atsparumą mechaniniams poveikiams bei jų naudojimo saugos reikalavimams. Tuo pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961, 6 bei 9 punktų reikalavimai, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 37.2 punktas „darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“.

50. Kaip nustatyta, Statybos subrangos sutartis tarp atsakovės F. T. IĮ ir trečiojo asmens atsakovės pusėje UAB „Rostanas“ buvo sudaryta 2018-11-02, numatyta darbų pradžia – 2018-11-14. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovės vadovas patvirtino, kad vykdė stogo šildymo darbus dar tada, kai stoglangių nebuvo, atliekant stogo šildymo darbus, stoglangių vietoje stoge buvo angos su mediniais skydais ties angomis, stoglangiai buvo sumontuoti vėliau. R. D. pas atsakovę įdarbintas 2019-01-02. Atsakovė nurodė, kad R. D. buvo instruktuotas darbo vietoje pagal darbų saugos instrukcijas: Nr. 2 pirmoji pagalba įvykus nelaimingam atsitikimui; Nr. 5 atliekančio pakrovimo-iškrovimo darbus rankomis darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją; Nr. 6. dirbančio aukštyje darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją; Nr. 8. pagalbinio darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją; Nr. 9. stogdengio darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją, supažindintas su pagalbinio darbininko pareiginiais nuostatais, įmonės darbo tvarkos taisyklėmis. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes. 2019-12-16 Nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo akte taip pat nurodyta, kad 2019-01-02 R. D. buvo instruktuotas darbo vietoje pagal „Pagalbinio darbininko darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 8, instruktuotas pagal objekto paskyrą – leidimą (išduotą 2019-01-02, galiojančios iki 2019-07-02) „Darbų atlikimui pavojingų arba kenksmingų veiksnių veikimo vietose“ stogo pakloto, sienų panelių ir stogo šiltinimo darbų atlikimui. Kartu pirmosios instancijos teismo apklaustas atsakovės vadovas patvirtino, kad vesdamas darbuotojams instruktažą, apie tai, kad stogas, ant kurio bus vykdomi darbai, yra su stoglangiais, nepasakė. (duomenys neskelbtini) (pirmąją R. D. darbo dieną objekte) įvyko nelaimingas atsitikimas ir R. D. žuvo nukritęs nuo stogo per stoglangį ant betoninių grindų.

51. Kaip įtvirtinta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai; saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).

52. 2019-12-16 Nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo akte konstatuota, jog nelaimingo atsitikimo priežastys: saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas; stoglangio „SOLIDM 2“ įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių statinio, jo dalių ar atskirų elementų atsparumą mechaniniams poveikiams bei jų naudojimo saugos reikalavimams.

53. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nustatyta, kad atsakovės vadovas neinformavo naujo darbuotojo R. D., pradedančio dirbti objekte pirmą darbo dieną, apie ant darbo vietos – stogo įrengtus stoglangius, neįvertino ir neįspėjo darbuotojo apie kritimo iš aukščio riziką, nepakankamai atidžiai ir rūpestingai instruktavo darbuotoją apie galimus rizikos veiksnius, t. y. atsakovė neužtikrino saugių darbo sąlygų (neteisėtas neveikimas); darbuotojas R. D., kuris nebuvo informuotas ir įspėtas apie ant stogo įrengtus stoglangius, kuriam nebuvo žinoma apie darbo vietoje glimus rizikos veiksnius, vykdydamas darbo funkcijas, nukrito nuo stogo per stoglangį ant betoninių grindų ir žuvo (žala); atsakovė neinformavo pirmą dieną objekte dirbančio darbuotojo apie ant stogo įrengtus stoglangius, todėl darbuotojas, krisdamas nuo stogo per stoglangį ant betoninių grindų, žuvo (priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėto neveikimo). Nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip žuvusio darbuotojo darbdavė, nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, neužtikrino darbuotojui saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, nesiėmė pakankamai priemonių tam, kad būtų užtikrintos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, dėl šių priežasčių įvyko nelaimingas atsitikimas, pasibaigęs darbuotojo mirtimi. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje yra įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė privalo atlyginti ieškovei neturtinę žalą.

54. CK 2.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 2.263 straipsnio 2 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

55. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl teismo padarytos išvados prieštarauja logikos dėsniams, neatitinka bylos aplinkybių. Neišsamus ir nepakankamas faktinių bylos aplinkybių nustatymas, netinkamas įrodymų vertinimas nulėmė nepagrįstą ir neteisėtą rezultatą, tai vertintina kaip procesinis teisės pažeidimas, sudarantis pagrindą tokį rezultatą panaikinti.

56. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika CPK reglamentuojamais įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; ir kt.).

57. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 26 punktas).

58. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).

59. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 43, 44 punktai).

60. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, apeliacinės instancijos teismas ištyrė nagrinėjamos bylos aplinkybes (nelaimingo atsitikimo įvykis, jo laikas, vieta, darbuotojo vykdytos funkcijos, nelaimingo atsitikimo aplinkybės, galimos jo priežastys), į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Be to, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015), ginčo šalies nesutikimas su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus, nėra pakankamas konstatuoti, kad įrodymai įvertinti netinkamai; nė vienas įrodymas neturi teismui išankstinės galios, išvada dėl bylos faktų turi būti daroma visumos įrodymų vertinimo pagrindu.

61. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatų.

62. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.

63. Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų. Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. Viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Bendrasis darbdavio atsakomybės principas yra absoliutus ir imperatyvus darbdavio deliktinės prievolės nukentėjusiam darbuotojui atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010).

64. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad atsakovė, kaip žuvusio darbuotojo darbdavė, nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, neužtikrino darbuotojui saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, nesiėmė pakankamai priemonių tam, kad būtų užtikrintos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, ir dėl šių priežasčių įvyko nelaimingas atsitikimas, pasibaigęs darbuotojo mirtimi, nėra jokio pagrindo taikyti Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatas.

65. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti bendrą atsakovės ir trečiųjų asmenų/trečiojo asmens atsakomybę už netinkamą darbų organizavimą ir bendrą pareigą atlyginti atsakovės žuvusio darbuotojo sutuoktinei sukeltą žalą.

66. Kaip jau minėta, vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai; saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Nurodytos darbdavio pareigos turinys yra detalizuotas ir išsamiau atskleistas kituose Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo straipsniuose.

67. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023 yra nurodęs, kad darbdavių pareigos užtikrinti darbuotojams saugias darbo sąlygas įgyvendinimo ypatybės susiklosčius specifinei situacijai, kai darbus toje pačioje vietoje atlieka kelių darbdavių darbuotojai, yra aptartos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje išdėstytą reglamentavimą, du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Ši norma taip pat nustato, kad, siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą. Taigi, aptariama teisės norma, viena vertus, yra išplečiama darbdaviams tenkanti pareiga užtikrinti darbuotojų saugą, nurodant, kad ši pareiga yra siejama su visų darbuotojų, ne tik įdarbintų konkretaus darbdavio, saugos užtikrinimu. Kita vertus, yra nustatytos ir aiškios jos taikymo ribos, šios normos taikymą siejant su situacijomis, kai kelių darbdavių įdarbinti asmenys vykdo darbus toje pačioje vietoje. Kasacinis teismas nurodytoje byloje darė išvadą, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnis taikytinas tik nustačius šias sąlygas: pirma, ar dviejų ar daugiau darbdavių darbuotojai atliko bendrus darbus; antra, ar darbai buvo atlikti toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose.

68. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) objekte (adresu (duomenys neskelbtini) ant stogo buvo ir dirbo tik atsakovės darbuotojai. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) F. T. IĮ, UAB „Rostanas“ ir UAB „ANVY“ atliko bendrus darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo konstatuoti minėtų bendrovių darbuotojų bendro darbo objekte fakto.

69. Dviem ar daugiau darbdaviams atliekant bendrus darbus toje pačioje vietoje ar darbo vietose objektyviai kyla poreikis koordinuoti darbuotojų veiklą, o jos nesukoordinavus, kyla didesnė rizika ir grėsmė darbuotojų sveikatai ir saugai. Todėl būtent dviejų ar daugiau darbdavių darbuotojų bendrų darbų atlikimas toje pačioje darbo vietoje ar tose pačiose darbo vietose lemia papildomas darbdavių pareigas ir specialų darbdavių pareigų darbuotojams pasiskirstymą, o tai reiškia ir papildomą jų atsakomybę. Vien aplinkybė, kad asmenys sudaro rangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo, nereiškia, kad užsakovo ir rangovo darbuotojai atliks bendrus darbus toje pačioje darbo vietoje, net jei ir rangos sutartyje nustatyta užsakovo pareiga pasirūpinti reikiamomis darbo priemonėmis rangos sutarčiai vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023).

70. Byloje nenustačius F. T. IĮ, UAB „Rostanas“ ir UAB „ANVY“ darbuotojų bendrų darbų toje pačioje vietoje, nėra pagrindo konstatuoti bendrą atsakovės ir trečiųjų asmenų/trečiojo asmens atsakomybę už netinkamą darbų organizavimą ir bendrą pareigą atlyginti žuvusio atsakovės darbuotojo sutuoktinei sukeltą žalą.

71. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė per didelę neturtinę žalą.

72. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

73. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

74. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

75. Ieškovė nurodė, kad dėl sutuoktinio mirties patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą; jai reikėjo psichologo pagalbos; su netekties skausmu užgriuvo ir kiti rūpesčiai – laidojimo, antkapio išlaidos, paskolos atidavimas; tuo metu, kai žuvo sutuoktinis, ieškovė nedirbo, ji buvo registruota Užimtumo tarnyboje; susitvarkiusi paveldėjimo dokumentus, ieškovė buvo priversta parduoti hipoteka įkeistą butą, atsiskaityti su banku ir grįžti į gyventi į (duomenys neskelbtini); jai buvo itin skaudu priimti šį sprendimą ir palikti būstą, kuriame gyveno su sutuoktiniu; grįžus į (duomenys neskelbtini), ieškovei teko visą gyvenimą ir buitį kurti iš naujo, tai psichologiškai ir fiziškai buvo sunku; netekties skausmas ją tebelydi iki šiol.

76. Byloje nustatyta, kad ieškovė su žuvusiu sutuoktinu iki nelaimingo atsitikimo darbe santuokoje buvo išgyvenę apie 2,5 metų, bendrų nepilnamečių vaikų neturėjo. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė iki nelaimingo atsitikimo darbe nedirbo, ji įsidarbino praėjus trims mėnesiams po vyro žūties; į bylą pateikti įrodymai, kad 2019-02-27, 2019-11-01, 2021-11-19 ieškovė lankėsi individualiose konsultacijose pas psichologą; ieškovės medicinos dokumentų išrašę nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), duomenų apie išrašytus vaistus nėra, (duomenys neskelbtini).

77. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovei išmokėtos turtinės žalos dydį, ieškovės patirtus išgyvenimus ir pasekmes, ikiteisminio tyrimo baigtį, nelaimingo atsitikimo priežastis, taip pat teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 6600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

78. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino pažeistos vertybės pobūdį, atsiradusius padarinius, ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus, neturtinės žalos atlyginimo kompensacinį tikslą. Teismas taip pat vertino žalą padariusio asmens veiksmus, žalos padarymo aplinkybes, prašomos priteisti neturtinės žalos dydį ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat žalą privalančio atlyginti asmens turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės teismo buvo įvertintos, atsižvelgus į visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir tik jų viseto pagrindu pagrįstai buvo priteistas atitinkamas neturtinės žalos atlyginimas, kuris, apeliacinės instancijos teismo požiūriu, yra pagrįstas.

79. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Atsakovės vertinimu, teismas nepagrįstai siejo ieškinio senaties pradžią ne su žalos padarymo data, o su ikiteisminio tyrimo pabaigos data.

80. Pagal įstatyme įtvirtintą sampratą, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Dėl ieškinio senaties instituto esmės teismų praktikoje pasisakyta, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).

81. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis); jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

82. Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).

83. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

84. Nagrinėjamu atveju dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2021-11-15 nutarimu nutarta ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiosioms išaiškinta, jog jos turi teisę dėl (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvus R. D. patirtos neturtinės žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Taip pat nukentėjusiosioms išaiškinta, kad nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos.

85. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino eigos pradžia yra 2021-11-15 nutarimo, kuriuo ieškovei išaiškinta teisė dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, įsiteisėjimo diena. Anksčiausiai įsiteisėti nutarimas galėjo po 20 dienų, ieškovės ieškinys teisme gautas 2022-07-05. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė nėra praleidusi senaties termino ieškiniui pareikšti (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).

Dėl trečiojo asmens atsakovės pusėje (apeliantės) UAB „Rostanas“ apeliacinio skundo argumentų

86. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje UAB „Rostanas“ apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria trečiajam asmeniui UAB „Rostanas“ nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – trečiojo asmens UAB „Rostanas“ prašymą dėl 2501,30 Eur bylinėjimosi išlaidų tenkinti visiškai. Trečiojo asmens vertinimu, šioje dalyje teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis CPK 93 straipsnio nuostatas ir kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu. Trečiojo asmens nuomone, teismas bylinėjimosi išlaidų nepagrįstai nepaskirstė atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad į bylą buvo įtrauktas nepagrįstai, todėl ir bylinėjimosi išlaidas patyrė nepagrįstai, be kaltės patyrė išlaidas (pripažinus trečiojo asmens dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu), kurios nėra kompensuotos.

87. Spręsdamas dėl trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tretieji asmenys buvo atsakovės pusėje, prašė ieškinį atmesti, byloje ieškovės materialusis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės buvo patenkintas, tad teismui nusprendus, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovei neturtinę žalą, nėra pagrindo spręsti, kad byla išspręsta trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, UAB „Rostanas“ ir UAB „Anvy“ naudai. Teismas konstatavo, kad tretiesiems asmenims atsakovės pusėje UAB „Rostanas“ ir UAB „Anvy“, kaip bylą pralaimėjusiems byloje dalyvaujantiems asmenims, neatsirado teisės reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

88. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismui iš dalies patenkinus reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, yra nevienoda. Kasacinis teismas sprendė, kad yra pagrindas išaiškinti teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir suvienodinti šių nuostatų taikymo ir aiškinimo praktiką.

89. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje byloje nurodė, kad sprendžiant byloje keliamą klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai iš dalies tenkinamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, svarbu įvertinti šiam klausimui aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. EŽTT praktikoje nurodoma, jog neturtinė žala iš esmės yra sunkiai įvertinama ir dažnai apima ankstesnių bylų tyrimą, siekiant, remiantis panašiomis aplinkybėmis, nustatyti galimą kompensacijos sumą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. liepos 12 d. sprendimas byloje S. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 68490/01, par. 62; 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje K. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, par. 88; 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Č. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 49083/18, par. 54).

90. Kasacinis teismas darė išvadą, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas, o yra nulemtas šio teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslo ir proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių vertinimo. Tai reiškia, kad teismai, paskirstydami šalių bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti tiek į šio ribojimo tikslą – atgrasyti potencialias ginčo šalis nuo nepagrįstų ieškinių (reikalavimų) reiškimo teismuose, tiek į konkrečioje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kylančius padarinius ginčo šalims ir kitas ribojimo proporcingumui įvertinti reikšmingas aplinkybes.

91. Nurodytoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti kasacinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad tai atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes.

92. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti 21900,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 6600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, į tai, jog nagrinėjamoje byloje atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovei neturtinę žalą, į tai, kad neturtinės žalos dydį nustato teismas, sprendė, kad ieškovės materialusis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo iš esmės patenkintas. Teismas priteisė visų ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

93. Tretieji asmenys nagrinėjamoje byloje buvo atsakovės pusėje. Trečiasis asmuo UAB „Rostanas“ prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog šiuo atveju ieškovės materialusis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės buvo patenkintas, tai, jog trečiasis asmuo UAB „Rostanas“ nagrinėjamoje byloje buvo atsakovės pusėje, sprendžia, kad trečiasis asmuo atsakovės pusėje UAB „Rostanas“ negali būti laikoma laimėjusia šalimi, turinčia teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Pirmosios instancijos teismui nusprendus ieškovės materialųjį reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės patenkinti, trečiajam asmeniui UAB „Rostanas“ byloje dalyvavus atsakovės pusėje, nebuvo pagrindo bylinėjimosi išlaidas skirstyti, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją.

94. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo pažymėjo, kad į bylą buvo įtrauktas nepagrįstai, todėl ir bylinėjimosi išlaidas patyrė nepagrįstai.

95. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Rostanas“ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtrauktas atsakovės prašymu. Kaip nurodė atsakovė, ji prašė įtraukti UAB „Rostanas“ į bylą trečiuoju asmeniu dėl to, kad ateityje galėtų reikšti UAB „Rostanas“ regresinį ieškinį ir reikalauti regreso tvarka priteisti iš kalto asmens sumas, priteistas būsimu teismo sprendimu. Tad šiuo atveju trečiojo asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms tarp bylos šalių nagrinėjama civilinė byla tiesioginės įtakos neturi, bet bylos baigtis turi netiesioginę įtaką UAB „Rostanas“ teisinei padėčiai.

96. Byloje nustatyta, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė UAB „Rostanas“ įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. 2022-11-11 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje teismas protokoline nutartimi nutarė įtraukti UAB „Rostanas“ į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu, nustatyti trečiajam asmeniui terminą atsiliepimui pateikti. UAB „Rostanas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2023-01-05 parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas, atsakovei pareiškus prašymą, 2023-01-05 protokoline nutartimi nutarė kitame teismo posėdyje trečiojo asmens UAB „Rostanas“ atstovo dalyvavimą pripažinti būtinu. 2023-02-28 teisme buvo gautas trečiojo asmens UAB „Rosatanas“ prašymas priimti įrodymus ir įtraukti į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu UAB „ANVY“.

97. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai, jog trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas nepagrįstai, todėl ir bylinėjimosi išlaidas patyrė nepagrįstai, be kaltės (pripažinus trečiojo asmens dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu) patyrė išlaidas, kurios nėra kompensuotos, yra visiškai nepagrįsti.

Dėl trečiojo asmens atsakovės pusėje (apeliantės) UAB „ANVY“ apeliacinio skundo argumentų

98. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo atsakovės pusėje UAB „ANVY“ prašo pašalinti skundžiamo sprendimo motyvų dalis, kurios išdėstytos sprendimo 35, 38 ir 50 punktuose, t. y.: 1) sprendimo 35 punkte išdėstyto motyvo dalį „[...] Stoglangio SOLIDM 2 įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių statinio, jo dalių ar atskirų elementų atsparumą mechaniniams poveikiams bei jų naudojimo saugos reikalavimams.“; 2) sprendimo 38 punkte išdėstyto motyvo dalį „[...] Stoglangio SOLIDM 2 įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių statinio, jo dalių ar atskirų elementų atsparumą mechaniniams poveikiams bei jų naudojimo saugos reikalavimams.“; 3) sprendimo 50 punkte išdėstyto motyvo dalį „[...] stoglangis, per kurį įkrito R. D., buvo nesuprojektuotas, jo gaubto mechaninis atsparumas buvo nepakankamas atlaikyti žmogaus svorį, todėl nesaugus, yra pagrindas atsakovui kreiptis į teismą regresiniu ieškiniu į trečiąjį asmenį/trečiuosius asmenis [...].“

99. Trečiasis asmuo nurodė, kad teismo sprendimo 35, 38 ir 50 punktuose išdėstyti motyvai gali turėti įtakos bei teisinę reikšmę trečiojo asmens teisių ir pareigų atsiradimui ar pasikeitimui prieš kitus bylos proceso dalyvius, jeigu tokio turinio (motyvų ir rezoliucinės dalies) sprendimas įsiteisės. Skundžiami sprendimo motyvai yra pertekliniai ir šalintini iš sprendimo motyvuojamosios dalies, nes: 1) jie gali turėti įtakos bei teisinės reikšmės trečiojo asmens teisių ir pareigų atsiradimui ar pasikeitimui; 2) teismas nepagrįstai pacitavo perteklinę Nelaimingo atsitikimo tyrimo akto išvados dalį; 3) teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl stoglangio nesaugumo ir, kad yra pagrindas atsakovei kreiptis į teismą regresiniu ieškiniu į trečiąjį asmenį/trečiuosius asmenis.

100. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015 yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio ar apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, tiria ir vertina įvairias bylos aplinkybes, pasisako, kurias aplinkybes laiko nustatytomis, teisiškai jas kvalifikuoja, nurodo, kokie teisiniai santykiai saisto ar, priešingai, nesaisto bylos šalių (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis). Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir res judicata galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, siekdamas teisingai išspręsti konkretų ginčą, gali konstatuoti aplinkybes ir padaryti išvadas, kurios ne tik tiesiogiai susijusios su teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi ir ją pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius ir už konkretaus ginčo (bylos) ribų.

101. Nurodytoje byloje kasacinis teismas formulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus).

102. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 35 punkte nurodė: „2019 m. gruodžio 16 d. Nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo akte nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu, krisdamas nuo stogo per stoglangį ant betoninių grindų, žuvo ieškovės sutuoktinis – atsakovo darbuotojas R. D.. Nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra: 1. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Organizuojant darbus F. T. individualios įmonės statybos objekte adresu, (duomenys neskelbtini), neįvertinti kritimo iš aukščio rizikos veiksniai, tinkamai neparengti lokaliniai teisės aktai (technologinės kortelės, paskyros – leidimai ir k.t.) siekiant išvengti galimų rizikos veiksnių. Saugos sprendinys, apsaugantis nuo kritimo per stoglangį (apsauginio grotų įrengimas) priimtas ir įgyvendintas jau įvykus mirtino nelaimingo atsitikimo įvykiui, t. y. F. T. individualios įmonės darbuotojui R. D. nukritus per stoglangį žemyn ir mirtinai susižalojus. Stoglangio SOLIDM 2 įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių statinio, jo dalių ar atskirų elementų atsparumą mechaniniams poveikiams bei jų naudojimo saugos reikalavimams. Tuo pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, aptvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961, 6 bei 9 punktų reikalavimai, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 37.2 punktas „darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai (t. 1, b. l. 137-139). Byloje nepateikta įrodymų ir nėra nustatyta, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo būtų kaltas dėl savo netinkamų veiksmų ar neveikimo, neapdairumo pats darbuotojas R. D. (CPK 185 straipsnis)“.

103. Skundžiamo sprendimo 38 punkte pirmosios instancijos teismas nurodė: „Dėl išdėstyto teismas sprendžia, kad atsakovas, neinformuodamas pirmą dieną objekte dirbančio darbuotojo apie ant stogo įrengtus stoglangius, buvo ko pasėkoje darbuotojas, krisdamas nuo stogo per stoglangį ant betoninių grindų, žuvo, pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, todėl privalo atlyginti ieškovei neturtinę žalą (CPK 185 straipsnis). Nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo teismui daryti išvadą, kad jeigu atsakovo vadovas 2019 m. sausio 2 d. instruktuodamas pirmą kartą į objektą atvykusi darbuotoją, būtų pasakęs ir akcentavęs, kad ant objekto stogo yra įrengtas stoglangis, labiau tikėtina, kad nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs ir atsakovo darbuotojas R. D. nebūtų žuvęs (CPK 185 straipsnis). Tai, kad atsakovo neveikimas turėjo įtakos įvykti nelaimingam atsitikimui darbe, kurio metu žuvo atsakovo darbuotojas – ieškovės sutuoktinis, patvirtina ir 2019 m. gruodžio 16 d. Nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo akte nurodytos išvados, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Organizuojant darbus F. T. individualios įmonės statybos objekte adresu, (duomenys neskelbtini), neįvertinti kritimo iš aukščio rizikos veiksniai, tinkamai neparengti lokaliniai teisės aktai (technologinės kortelės, paskyros – leidimai ir k.t.) siekiant išvengti galimų rizikos veiksnių. Saugos sprendinys, apsaugantis nuo kritimo per stoglangį (apsauginio grotų įrengimas) priimtas ir įgyvendintas jau įvykus mirtino nelaimingo atsitikimo įvykiui, t. y. F. T. individualios įmonės darbuotojui R. D. nukritus per stoglangį žemyn ir mirtinai susižalojus. Stoglangio SOLIDM 2 įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių statinio, jo dalių ar atskirų elementų atsparumą mechaniniams poveikiams bei jų naudojimo saugos reikalavimams“.

104. Įvertinęs trečiojo asmens prašomas pašalinti sprendimo 35, 38 punktų motyvų dalis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. D. mirties priežasčiai nustatyti buvo atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas, 2019-12-16 surašytas Papildomas nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kuriame viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių nurodyta tai, kad „Stoglangio SOLIDM 2 įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių statinio, jo dalių ar atskiru elementų atsparumą mechaniniams poveikiams bei jų naudojimo saugos reikalavimams“. 2019-12-16 Papildomas nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra pateiktas į nagrinėjamą bylą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas į nagrinėjamą bylą pateiktus rašytinius įrodymus, aptarė šį rašytinį įrodymą bei jame nurodytus duomenis, kadangi teismas turi pareigą ištirti visus į bylą pateiktus įrodymus ir remdamasis įrodymų visetu daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su trečiojo asmens vertinimu, jog pirmosios instancijos teismo pacituota Nelaimingo atsitikimo tyrimo akto išvados dalis yra perteklinė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šalinti trečiojo asmens nurodytas skundžiamo sprendimo 35, 38 punktų motyvų dalis, kurios yra į bylą pateiktų rašytinių įrodymų citatos, nėra jokio pagrindo.

105. Skundžiamo sprendimo 38 punkte pirmosios instancijos teismas nurodė: „Todėl šiuo atveju, kaip jau buvo konstatuota, atsakovo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktus Kompleksinis darbų saugos ir statybos ekspertinis tyrimą, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-02-24 specialisto išvadoje Nr. 11-2313 (19); Nr. 11-392 nurodytos aplinkybės (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), t. 6, b. l. 136-145), kad tiriamo nelaimingo atsitikimo dalinis mechanizmas yra toks: tikėtina, kad stoglangio gaubtas buvo suardytas jį paveikus R. D., o pats R. D. minėto poveikio momentu buvo virš stoglangio angos, kur, suirus stoglangio gaubtui, atsirado techninė galimybė kristi iš aukščio ir mirtinai susižaloti; nesuprojektuoto, bet įvykio metu naudoto stoglangio gaubto mechaninis atsparumas buvo nepakankamas atlaikyti žmogaus svorį, t. y., kad išvadoje nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo pavojingu veiksniu yra darbuotojo kritimas iš aukščio, suirus stoglangio gaubtui, o nelaimingo atsitikimo priežastys sietinos ir su suirusio stoglangio gaubto mechaniniu atsparumu/stiprumu, kad iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-02-24 specialisto išvadų Nr. 11-2313 (19); Nr. 11-392 (2) bei ikiteisminio tyrimo metu 2021-04-07 teismo nutartimi paskirtos Statybos techninės veiklos ekspertizės akto Nr. 21/05/06-01 išvadų (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), t. 17, b. l. 143-200, t. 18, b. l. 1-190), seka, kad stoglangis, per kurį įkrito R. D., buvo nesuprojektuotas, jo gaubto mechaninis atsparumas buvo nepakankamas atlaikyti žmogaus svorį, todėl nesaugus, yra pagrindas atsakovui kreiptis į teismą regresiniu ieškiniu į trečiąjį asmenį/trečiuosius asmenis, tačiau tai neturi įtakos ieškovės teisei reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš žuvusio sutuoktinio darbdavio“.

106. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, ištyręs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-02-24 specialisto išvadas Nr. 11-2313 (19); Nr. 11-392 (2), ikiteisminio tyrimo metu 2021-04-07 teismo nutartimi paskirtos Statybos techninės veiklos ekspertizės akto Nr. 21/05/06-01 išvadas), apibendrino juose nurodytas galimas nelaimingo atsitikimo priežastis, t. y., nelaimingo atsitikimo tikėtiną mechanizmą (stoglangio gaubto mechaninis atsparumas buvo nepakankamas atlaikyti žmogaus svorį), kurį pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, spręsdamas atsakovės atsakomybės klausimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies šioje byloje, nedaro poveikio trečiojo asmens teisėms ar pareigoms, jo teisiniam statusui. Ir nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas atsakovei kreiptis į teismą regresiniu ieškiniu į trečiąjį asmenį/trečiuosius asmenis.

107. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalinti trečiojo asmens nurodytus motyvus iš skundžiamo sprendimo nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

108. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek atsakovė, tiek tretieji asmenys šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Mockevičius Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė