Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-505-357/2022 Teismo proceso Nr. 2-70-3-03635-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3; 2.6.10.2.4.2; 3.3.2.5 (S)

2022 m. rugpjūčio 31 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) individualiai įmonei dėl mirtinu nelaimingu atsitikimu darbe padarytos neturtinės žalos atlyginimo sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) individualios įmonės (toliau – IĮ) 21 900,00 Eur patirtos neturtinės žalos, atsiradusios dėl jai padarytos neturtinės žalos, atsiradusios dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu mirtinai susižalojo (duomenys neskelbtini) IĮ darbuotojas ir ieškovės sutuoktinis R. D..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės M. D. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) IĮ dėl mirtinu nelaimingu atsitikimu darbe padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Išaiškino ieškovei M. D., kad ji su reikalavimais dėl mirtino nelaimingo atsitikimo darbe atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių – Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisiją (Dvaro g. 50, Šiauliuose).

3. Teismas nustatė, kad ieškovė į Darbo ginčų komisiją dėl mirtino nelaimingo atsitikimo darbe atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė, o ieškinį su šiais reikalavimais pateikė tiesiogiai teismui, kas vertintina kaip įstatymu nustatytos išankstinio ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas. Kadangi ieškovė nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, teismas ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovė M. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Ieškovė ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) IĮ pareiškė dėl jai padarytos neturtinės žalos, atsiradusios dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu mirtinai susižalojo (duomenys neskelbtini) IĮ darbuotojas ir ieškovės sutuoktinis R. D..

4.2. Ieškovė M. D. negali būti laikoma darbo santykių dalyve, todėl jai negali būti taikoma nuostata dėl privalomo kreipimosi į Darbo ginčų komisiją dėl ikiteisminio ginčo išnagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės M. D. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) IĮ dėl mirtinu nelaimingu atsitikimu darbe padarytos neturtinės žalos atlyginimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, konstatavęs, kad ieškovė nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

7. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia atitinkamus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

8. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad DK reglamentuoja individualiuosius darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį šio kodekso nustatyta tvarka.

9. DK 220 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.

10. Ginčai, kylantys iš darbo teisinių santykių, taip pat ir žalos atlyginimo, nagrinėtini arba išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 216 str. 1 d. 1 p.), arba Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismuose (CPK 22 str. 1 d., 25 str.).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovės su atsakove nesieja (ir nesiejo) darbo santykiai, todėl ieškovė nėra darbo santykių dalyvė. Ieškovė ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) IĮ pareiškė dėl jai padarytos neturtinės žalos, atsiradusios dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu mirtinai susižalojo (duomenys neskelbtini) IĮ darbuotojas ir ieškovės sutuoktinis R. D.. Aplinkybė, jog ieškovė savo ieškinyje remiasi DK normomis, nurodo, kurias jo normas pažeidė atsakovė, nekeičia jos teisinio statuso, t. y. nelemia jos pripažinimo darbo santykių dalyve. Šiuo atveju ieškovei nesant darbo santykių dalyve, jai negalioja DK 220 straipsnio 1 dalies nuostatos imperatyvas dėl ikiteisminio ginčo išnagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškovės ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės M. D. ieškinio atsakovei (duomenys neskelbtini) individualiai įmonei dėl mirtinu nelaimingu atsitikimu darbe padarytos neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.