Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R. (E. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį - pagal BK 93 straipsnį byla nutraukta;

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį – paskirta laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 2 metams;

3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį – paskirta laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams;

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – paskirta 9 mėnesių ir 14 dienų laisvės atėmimo bausmė (bausmė buvo subendrinta su 2024 m. kovo 18 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme), kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

J. R. (J. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruojantis savo gyvenamąją vietą adresu vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Vilniaus r. apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – paskirta laisvės apribojimo 10 mėnesiams bausmė;

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį – paskirta laisvės atėmimo 1 metams bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 3 metams;

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – paskirta laisvės atėmimo 1 metams 2 mėnesiams bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 3 metams;

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – paskirta laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 3 metams;

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – paskirta laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams bausmė;

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė (bausmė atlikta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

30. Baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje, svetimo turto pagrobimas paprastai apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam žalos, arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015, 2K-66-976/2019). Kartu tokio pobūdžio bylose formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018). Vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-746/2016, 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018, 2K-243-699/2018, 2K-94-303/2019, 2K-183-511/2019). Be to, teismų praktikoje pažymima, kad nors motyvas ir tikslas nėra tiesiogiai vagystės nusikalstamos veikos sudėtyje nurodyti požymiai, tačiau jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į ją panašių, bet kitokią prasmę turinčių veiksmų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-1073/2025).

31. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus vienas kitą papildančius ir tarpusavyje sutampančius įrodymus, kurie, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, pripažintini įrodymais, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamųjų padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jų kaltei įrodyti.

33. Surinkti įrodymai: pačių kaltinamųjų parodymai, nukentėjusiojo parodymai, liudytojo parodymai, tarnybiniai pranešimai, kratos protokolai, poėmio protokolai, objektų apžiūros protokolai (3-7 ir 9-31 punktai), yra neprieštaringi ir visiškai įrodo kaltinamųjų E. R. ir J. R. kaltę padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad E. R. ir J. R. 2025 m. sausio 7 d. apie 21.39 val., veikdami bendrininkų grupėje, atvykę E. R. priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu Nepriklausomybės g. 38, Šalčininkai, pavogė ten stovėjusį M. R., gim. (duomenys neskelbtini), priklausantį motociklą „JAWA 350“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), taip padarydami nukentėjusiajam M. R. 1 000 Eur turtinę žalą.

34. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamieji savo kaltę visiškai pripažino, kaltinamųjų veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai - neteisėtus veiksmus pagrobdami svetimą turtą kaltinamieji atliko veikdami tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kaltinamieji neabejotinai suvokė, kad motociklas jiems nepriklauso, kad, jo netekęs, motociklininko savininkas patirs turtinį nuostolį, tačiau vis tiek jį pagrobė. Su pagrobtu turtu (motociklu) kaltinamieji pasišalino, todėl vagystė laikoma baigta.

35. Atsižvelgiant į tai, kaltinamiesiems inkriminuota nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės individualizavimas

36. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

37. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

38. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (BK 61 straipsnio 4 dalis).

39. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018).

40. Taigi, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus, gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

Dėl E. R. skirtinos bausmės

41. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltinamajam E. R. siūlė skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžiu E. R. paskirta ir neatlikta bausme – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams, bausmes visiškai sudedant ir paskirti E. R. galutinę subendrintą bausmę – 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, panaikinant bausmės vykdymo atidėjimą.

42. Teismas, skirdamas kaltinamajam E. R. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie tyčinių nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau yra teistas 3 kartus (2 kartus būdamas nepilnametis), nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo metu yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje (t. 2, b. l. 164-168). Remiantis LITEKO duomenis, kaltinamojo atžvilgiu inicijuotos ir kitos baudžiamosios bylos – baudžiamojoje byloje Nr. N1-1163-1199/2025 E. R. yra kaltinamas nusikalstamos veikos numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje padarymu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-995-419/2025 kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje padarymu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-980-419/2025 kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje padarymu. Administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas 22 kartus (ne visos baudos yra sumokėtos), yra dar nepriimtų sprendimų dėl ANK pažeidimų (2 t., b. l. 169-182), nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 2, b. l. 183, 184, 185-187).

43. Byloje nėra duomenų apie E. R. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, bylos duomenys (liudytojo ir nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu) patvirtina, kad buvo atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, civilinis ieškinys nepateiktas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

44. Nurodyti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, kaip linkusį nesilaikyti visuomenėje galiojančių taisyklių, atsižvelgiant į tai, manytina, kad padaryta nusikalstama veika buvo ne atsitiktinė veika, o kaltinamojo pasirinkto gyvenimo būdo dalis, todėl už padarytą veiką E. R. skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausios rūšies bausmė – laisvės atėmimas.

45. Įvertinęs visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam E. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri artima minimaliai laisvės atėmimo bausmei, numatytai minėtame straipsnyje.

46. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. R. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

47. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-371-419/2025, E. R. paskirta ir neatlikta bausme – 9 mėnesių ir 14 dienų laisvės atėmimo bausme, bausmes visiškai sudedant ir paskiriant E. R. galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 1 mėnesio ir 14 dienų laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad, parenkant bausmių bendrinimo būdą, atsižvelgiama į nuosprendyje jau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes.

48. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

49. Pagal teismų praktiką teismui, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).

50. Byloje nustatęs, kad kaltinamasis nebe pirmą kartą yra teisiamas, taip pat į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką, be to, jo atžvilgiu inicijuotos dar trys skirtingos baudžiamosios bylos, administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas 22 kartus (ne visos baudos yra sumokėtos), teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus jam šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo, todėl E. R. bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančios teisės normos netaikytinos .

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam J. R.

51. Prokurorė J. R. siūlė skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

52. Teismas, skirdamas kaltinamajam J. R. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie tyčinių nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui, anksčiau yra teistas 7 kartus, jam jau buvo skirtos bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, bausmės atliktos (2 t., b. l. 128-134), administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas 24 kartus (ne visos baudos sumokėtos), dėl kelių ANK pažeidimų sprendimai dar nepriimti (2 t., b. l. 135-146), išsiskyręs, turi vieną nepilnametį vaiką (11 metų amžiaus), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 147, 148-149, 150-152).

53. Byloje nėra duomenų apie J. R. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, bylos duomenys (liudytojo ir nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu) patvirtina, kad buvo atlyginta nusikalstama veika padaryta žala. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

54. Nurodyti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, kaip linkusį nesilaikyti visuomenėje galiojančių taisyklių, atsižvelgiant į tai, už padarytą veiką J. R. skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausios rūšies bausmė – laisvės atėmimas.

55. Įvertinęs visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri artima minimaliai laisvės atėmimo bausmei, numatytai minėtame straipsnyje.

56. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. R. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

57. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

58. Pagal teismų praktiką teismui, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).

59. Nors šiuo atveju ir egzistuoja formalūs pagrindai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis teisiamas jau nebe pirmą kartą, be kita ko, buvo jau teistas ir už vagystę (BK 178 straipsnio 2 dalis), kaltinamajam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas buvo atidedamas, taip pat ir realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau kaltinamasis, atlikęs bausmes, darydavo naujas nusikalstamas veikas, jokių teigiamų išvadų nepadarė, nagrinėjama nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui, administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas 24 kartus (ne visos baudos yra sumokėtos), neturi pastovių legalių pajamų, konstatuoja, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti asmuo ir teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė, kadangi vėl įvykdė naują tyčinę nusikalstamą veiką.

60. Visa tai, t. y. ankstesni teistumai, administraciniai baustumai ir aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti J. R. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

61. J. R. Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK veiklos skyriaus 2025 m. sausio 21 d. nutarimu buvo skirtas sulaikymas nuo 2025 m. sausio 21 d. 17 val. 32 min. (2 t., b. l. 97-100), o Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK veiklos skyriaus 2025 m. sausio 22 d. nutarimu jis buvo paleistas į laisvę 2025 m. sausio 22 d. 12 val. 47 min. (2 t., b. l. 126-127).

62. BK 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi (redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, šešių MGL dydžio baudai, devynioms viešųjų darbų valandoms, trims laisvės apribojimo dienoms.

63. Atsižvelgiant į tai, J. R. įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. sausio 21 d. 17 val. 32 min. iki 2025 m. sausio 22 d. 12 val. 47 min., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

64. Teismo vertinimu, tokių bausmių paskyrimas atitiks E. R. ir J. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistųjų asmenybes, be to, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

65. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamajam E. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti kaltinamajam priklausiantį automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip veikos padarymo priemonę.

66. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2025 m. sausio 31 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Julius Vekerotas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo E. R. buvo skirta 900 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 21 mėn. laikotarpiui, taip pat daikto konfiskavimas: transporto priemonės - keleivinio automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. (1 t., b. l. 136-140). Minėtas nutarimas apskųstas nebuvo (2 t., b. l. 169-182).

67. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, šioje byloje turto - automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo klausimas nėra sprendžiamas, kadangi nėra tikslinga konfiskuoti turtą – transporto priemonę, kuris jau yra konfiskuotas.

V. Kiti klausimai

68. 2025 m. sausio 22 d. nutarimu kaltinamajam J. R. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 124-125) – paliktinos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

69. Civilinis ieškinys šioje byloje nėra pateiktas, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas (kaltinamieji atlygino žalą nukentėjusiajam, nukentėjusysis pretenzijų neturi).

70. Dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų buvo patirtos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidos - Vilniaus apskr. VPK patyrė 85,89 Eur išlaidų (2 t., b. l. 64-84). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 puntu ir 105 straipsniu, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų E. R. ir J. R., t. y. iš kiekvieno po 42,95 Eur.

71. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vnt. skaitmeninės laikmenos (CD) su vaizdo įrašais, saugomos voke prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-696-1246/2025.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis ir 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. R. (E. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-371-419/2025, E. R. (E. R.) paskirta ir neatlikta bausme – 9 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausme, bausmes visiškai sudedant ir paskiriant E. R. (E. R.) galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesių ir 14 (keturiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. spalio 20 d.

J. R. (J. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsnio pagrindu į paskirtos bausmės dydį įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. sausio 21 d. 17 val. 32 min. iki 2025 m. sausio 22 d. 12 val. 47 min., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. t. y. įskaityti vieną parą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

J. R. (J. R.) paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamųjų E. R. (E. R.) ir J. R. (J. R.) 85,89 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų aštuoniasdešimt devynių centų) proceso išlaidų, kurias patyrė Vilniaus apskr. vyriausiasis policijos komisariatas dėl transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo, t. y. iš E. R. (E. R.) ir J. R. (J. R.) priteisiant po 42,95 Eur (keturiasdešimt du eurus devyniasdešimt penkis centus). Nuosprendžiui įsiteisėjus, priteistos proceso išlaidos turi būti sumokėtos į Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. LT82 4040 0636 1000 1300 , Lietuvos Respublikos finansų ministerija, finansų įstaigos kodas 40400, SWITF kodas: MFRLLT22XXX. Mokėjimo pavedime grafoje „mokėjimo paskirtis“ būtina nurodyti automobilio valstybinį numerį, mokėtojo vardą ir pavardę.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vnt. skaitmeninių laikmenų (CD) su vaizdo įrašais, saugomų voke prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-696-1246/2025.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.