- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- e2A-1272-1097/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19664-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Latvelė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- Ž. P.
- Atsakovas
- M. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. P. ieškinį atsakovui M. A. dėl vekselio pripažinimo niekiniu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ž. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. A. dėl restitucijos pagal niekinį ir negaliojantį sandorį taikymo, prašydamas pripažinti atsakovo ieškovui 2018 m. spalio 31 d. išduotą vekselį, kurio suma 9 250 Eur, niekiniu ir negaliojančiu, bei taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo 9 250 Eur, 807,72 Eur 5 proc. palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki ieškinio pareiškimo momento (2022 m. rugsėjo 28 d.), 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 10 057,72 Eur sumos (9 250 + 807,72) už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad šalys yra pažįstamos nuo mažens, nuo vaikystės buvo draugai. Apie 1989 metus šalių bendravimas buvo nutrūkęs, tačiau maždaug nuo 2010 metų šalys atnaujino bendravimą. Apie laikotarpį kai šalys atnaujino draugystę, atsakovas prarado darbą. Neturėdamas pajamų šaltinio, atsakovas vis prašydavo ieškovo paskolinti įvairias pinigų sumas. Ieškovas geranoriškai sutikdavo padėti atsakovui ir vis paskolindavo jam pinigų: pradžioje atsakovas pasiskolino 1 500 Eur, vėliau papildomai 4 000 Eur, nes pirko automobilį. Visi kiti atsakovo skolinimaisi buvo nedidelėmis sumomis, po 50 – 100 Eur. Ieškovas pinigus skolino grynaisiais, todėl banko išrašų dėl paskolintų pinigų nėra, rašytinės / notarinės sutartys dėl paskolų nebuvo sudaromos.
3. Ieškovo teigimu, šalys 2018 metais susitiko ir apskaičiavo bendrą pinigų sumą, kurią atsakovas buvo / yra skolingas ieškovui. Suma iš viso sudarė 9 250 Eur. Atsakovas 2018 m. spalio 31 d. išdavė ieškovui įsiskolinimą patvirtinantį dokumentą – paprastos rašytinės formos paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo be papildomų sąlygų iki 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėti ieškovui iš jo pasiskolintus 9 250 Eur. Suėjus vekselio apmokėjimo terminui, atsakovas prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovas kreipėsi į teisininkus konsultacijos dėl to, kaip tinkamai įgyvendinti pagal vekselį turimą kreditorinį reikalavimą. Pasikonsultavęs su teisininkais, ieškovas sužinojo, kad vekselis, kurio suma didesnė kaip 3 000 Eur, turi būti notarinės formos. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas yra kvalifikuotas teisininkas, todėl apie vekselio formos trūkumą turėjo žinoti, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad vekselis būtų patvirtintas notaro. Ieškovo vertinimu, iš to galima daryti išvadą, jog atsakovas neturėjo realių ketinimų grąžinti ieškovui skolos, kurios grąžinimas buvo užtikrintas vekseliu. Ieškovas pažymėjo, kad tikroji sandorio šalių valia buvo paskolos sutartys, sudarytos iki 2018 metų. Šių paskolos sutarčių pagrindu ieškovas perdavė (paskolino) atsakovui iš viso 9 250 Eur, o atsakovas, išduodamas ieškovui vekselį, įsipareigojo grąžinti ieškovui tą pačia pinigų sumą iki 2020 m. gruodžio 31 d. Ieškovas nurodė, kad atsakovui nesilaikius privalomos 9 250 Eur sumos vekselio formos reikalavimų – neįforminus vekselio notarine tvarka (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio 2 dalis), vekselis yra negaliojantis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 3 dalis), todėl ieškovas prašė pripažinti vekselį negaliojančiu ir taikyti negaliojančio sandorio teisinius padarinius – taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo pagal niekinį sandorį perduotus 9 250 Eur (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
4. Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad šalys bendravo nuo seniai, buvo labai geri draugai, kartu leisdavo laisvalaikį, turėjo bendrų veiklų ir sprendė daug įvairių klausimų, tarp jų ir finansinius, apie kuriuos ieškovas dėl atsakovui nežinomų priežasčių ieškinyje nutyli. Atsakovo teigimu, jis nėra skolingas ieškovui, o pinigų ieškovo pateikto paprasto neprotestuotino vekselio pagrindu iš ieškovo nebuvo gavęs. Nors tam tikru laikotarpiu ir neturėjo darbo, problemų su pinigais neturėjo, turėjo kitų pajamų, buvo pardavęs nekilnojamąjį turtą. Vekselis buvo parašytas kaip prievolė sumokėti už ateityje suteiktiną ieškovo paslaugą, nes atsakovui reikėjo išskaidyti turimą žemės sklypą ir patvirtinti detalųjį planą, o ieškovas turėjo reikiamus ryšius, galėjo padėti sutvarkyti problemas dėl sklypo išskaidymo, detalaus plano patvirtinimo. Nepavykus sutvarkyti klausimų dėl žemės sklypo, ieškovas siūlė grąžinti vekselį, tačiau būdamas draugu atsakovas lengvabūdiškai pasitikėjo ieškovu ir vekselio neatsiėmė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš ieškovo – 20,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu, atlyginimą.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinį grindžia aplinkybe, jog atsakovo 2018 m. spalio 31 d. ieškovui išduotas vekselis neatitinka privalomos notarinės sandorio formos (ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis), todėl yra negaliojantis; ieškovas prašo pripažinti atsakovo išduotą vekselį niekiniu ir taikyti restituciją, priteisti ieškovui iš atsakovo 9 250 Eur, 807,72 Eur palūkanas.
7. Teismas nurodė, kad vekselio išrašymas – tai abstraktus vienašalis sandoris; šiuo sandoriu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Vekselio patikimumui civiliniuose santykiuose užtikrinti įstatyme nustatyti griežti vekselio formalumo reikalavimai – paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip 3 000 Eur, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo (ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis); nustatytos notarinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas gali pripažinti sandorį negaliojančiu ex officio. Teismas nurodė, kad dėl vekselio negaliojimo ginčo tarp šalių nėra. Teismas konstatavo, kad ginčo atveju restitucija iš ex officio negaliojančio vekselio, kaip savarankiškos abstrakčios prievolės, iš esmės teisiškai nepriklausomos nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), negali būti taikoma.
8. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio, vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.
9. Teismas nurodė, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento. Tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui.
10. Atmesdamas ieškinį, teismas konstatavo, kad pateiktame 2018 m. spalio 31 d. vekselyje paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui nėra užfiksuotas; šalys teismo posėdyje skirtingai aiškino vekselio išdavimo aplinkybes – ieškovas nurodė, kad tai yra visų ieškovo atsakovui suteiktų paskolų suvestinė, o atsakovas nurodė, kad tai yra jo savarankiška abstrakti prievolė už būsimą paslaugą sutvarkant žemės sklypų dokumentus. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl paskolos suteikimo, taigi, aplinkybės, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, neįrodė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas Ž. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas neatliko išsamaus įrodymų vertinimo, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. 2018 m. spalio 31 d. vekselio, nors ir neturinčio vekselio teisinės galios, turinys atskleidžia, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, nes vekselis yra pasirašytas atsakovo, atsakovas jame ranka įrašė tiek mokėtiną sumą, tiek kitus rekvizitus. Ieškovas sklandžiai ir aiškiai bylos nagrinėjimo metu išdėstė vekselio išdavimo aplinkybes, t. y. kad tai yra visų ieškovo atsakovui per laikotarpį nuo 2013 iki 2018 metų suteiktų paskolų, kurios buvo teikiamos įvairiomis sumomis, suvestinė. Atsakovo byloje pateikta versija, kad vekselį išdavė ieškovui už būsimą paslaugą sutvarkant atsakovo žemės sklypo dokumentus, yra abstrakti ir nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovas neturi kompetencijų ir (ar) žinių teikti tokias paslaugas ir šalys susitarimo dėl tokių paslaugų teikimo nebuvo sudariusios. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pažymėjo, kad atsakovas jam nuolat įvairiomis pinigų sumomis teiktas paskolas žadėjo grąžinti atidalinęs ir pardavęs jam su kitais asmenimis priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, tačiau tai nereiškia, kad ieškovas kokiu nors būdu įsipareigojo atsakovui padėti parengti žemės sklypo atidalinimo projektą ir (ar) detalų planą. Teismas neatsižvelgė į atsakovo byloje pripažintas faktines aplinkybes, pavyzdžiui, dėl ieškovo prisidėjimo (paskolos suteikimo) atsakovui įsigyjant automobilį. 2023 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad ieškovas prisidėjo prie automobilio įsigijimo, tačiau tiksliai neįvardino, kokia pinigų suma, toliau abstrakčiai nurodydamas, kad esą šalys vėliau „viską išsilygino, nes buvo daug veiklų“. Teismas taip pat tinkamai neįvertino ieškovo kviesto liudytojo A. Š. parodymų.
11.2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasacinis teismas iš esmės tapačioje byloje yra nurodęs, kad tais atvejais, kai paskolos dalyko perdavimas nėra tiesiogiai užfiksuotas rašytiniame dokumente, kuriuo grindžiamas paskolos teisinių santykių buvimas, šis faktas gali būti nustatomas aiškinant paties dokumento turinį, įvertinus jo surašymo aplinkybes, bei kitais leistinais įrodymais, kurie vertinami pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintas taisykles; byloje esančio dokumento, nors ir neturinčio vekselio teisinės galios, turinys atskleidžia, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai; byloje esantis vekselis yra pasirašytas pačios atsakovės (vekselio davėja), tačiau dokumente nėra apsiribojama vien tik atsakovės parašu, pati atsakovė įrašiusi tiek mokėtiną sumą, tiek savo rekvizitus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022).
11.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo atveju restitucija iš ex officio negaliojančio vekselio, kaip savarankiškos abstrakčios prievolės, iš esmės teisiškai nepriklausomos nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), negali būti taikoma. Ieškovas byloje įrodė, kad paskolos teisiniai santykiais tarp šalių egzistavo, per ilgą laikotarpį įvairiomis pinigų sumomis ieškovo atsakovui buvo suteiktos paskolos, o vėliau suteiktų paskolų suvestinė buvo įforminta 2018 m. spalio 31 d. vekseliu, tačiau netinkama vekselio forma. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad turi aukštąjį teisinį išsilaviną ir (ar) teisinio darbo patirties, todėl išduodamas vekselį žinojo arba turėjo žinoti, kad jis neatitinka įstatymo numatytos formos reikalavimų, tačiau sąmoningai jį sudarė, siekdamas išvengti pasiskolintų pinigų grąžinimo.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime atsakovas M. A. prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nesutikdamas su apeliaciniu skundu, atsakovas taip pat nurodo, kad:
12.1. Ieškovas neįrodė, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Šalių paskolos teisiniai santykiai nebuvo susiklostę. Atsakovas poreikio skolintis iš ieškovo pinigų neturėjo. Vekselis buvo išduotas užtikrinant apmokėjimą už būsimą paslaugą tvarkant atsakovo žemės sklypo duomenis. Pirmosios instancijos teisme duodamas paaiškinimus apie skolintus pinigus, ieškovas užsiminė apie atsakovui priklausantį žemės sklypą kaip probleminį. Tačiau atsakovas apie žemės sklypą atsiliepime į ieškinį nebuvo minėjęs ir tik apklausiamas po ieškovo apklausos pasisakė apie vekselio išdavimo priežastį, nurodydamas, kad vekselis buvo išduotas užtikrinant apmokėjimą už ieškovo būsimą paslaugą, organizuojant žemės sklypo išskaidymo ir detaliojo plano paruošimo darbus. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad neturi kompetencijų ir / ar žinių teikti tokias paslaugas, tačiau tam jis žadėjo pasitelkti į pagalbą kitą asmenį, kuris turi tokių žinių. Nieko nenuveikęs, ieškovas žadėjo grąžinti atsakovui vekselį, tačiau, tikėdamasis jo pagrindu pasipelnyti, nusprendė jo negrąžinti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimą atsakovui. Nėra ir nebuvo jokių paskolos sutarčių, pakvitavimų ar skolos raštelių.
Šalies argumentai
12.2. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai vertino liudytojo A. Š. parodymus. Duodamas parodymus, liudytojas neteigė, kad matė, jog ieškovas perdavė (paskolino) atsakovui pinigų, o tik atkartojo tai, ką jam sakė ieškovas, t. y. kad ieškovą pasivedęs į šalį, atsakovas prašė paskolinti pinigų. Liudytojas nieko negalėjo paliudyti ir dėl išduoto vekselio: jis nematė, kada ir dėl ko buvo išduotas vekselis, apskritai nežino vekselio sudarymo aplinkybių. Be to, įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kylą ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodant (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).
12.3. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo aplinkybes, prieštaringas jo teigtoms pirmosios instancijos teisme. Ieškovas nurodo, kad paskolas teikė atsakovui įvairiomis sumomis, be kita ko, neviršijančiomis rašytinei ir / ar notarinei paskolos sutarties formai keliamų reikalavimų, nuo 20 iki 200 Eur. Tačiau ieškinyje ieškovas nurodė, kad iš pradžių ieškovas paskolino atsakovui 1 500 Eur, vėliau – papildomai 4 000 Eur. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur, paskolos sutartis turi būti rašytinė, o jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur, ir šis sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.878 straipsnis). Jokių paskolos sutarčių, išduotų skolos raštelių ar panašių dokumentų, kuriais būtų buvę užfiksuoti ieškovo pinigų skolinimai atsakovui, nebuvo ir nėra.
12.4. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tapačiose ir / ar labai panašiose bylose. Ieškovo nurodomos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92378/2022) faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios į faktines aplinkybes šioje byloje. Skirtingai negu nagrinėjamu atveju, ieškovo nurodomoje byloje atsakovė pripažino, kad išrašė vekselį turėdama tikslą užtikrinti įvairių paskolų grąžinimą; byloje buvo remtasi kitoje byloje esančiais įrodymais, turėjusiais prejudicinę galią; byloje buvo pateiktas šalių telefoninio pokalbio įrašas, iš kurio išplaukė, kad atsakovė (vekselio davėja)sutinka su skola; remtasi liudytojų parodymais, patvirtinusiais pinigų (paskolos dalyko) perdavimo faktą, taip pat buvo remtasi ir kitais įrodymais. Taigi, nurodytos bylos faktinės aplinkybės ir jas patvirtinančių įrodymų visuma nuo esančių nagrinėjamu atveju skyrėsi – nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja pinigų paskolinimą ieškovui remdamasis tik savo paaiškinimais. Šioje byloje nebuvo ir nėra jokių dokumentų, patvirtinančių paskolos dalyko perdavimą atsakovui; ieškovo liudytojas paskolos dalyko perdavimo nematė, o tik atkartojo tai, ką jam sakė ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
15. Byloje nustatyta, kad šalys susipažino paauglystėje, laikotarpiu nuo maždaug 2012 / 2013 metų atnaujino bendravimą, buvo draugai (2023 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašo 00:08:00–00:10:00). 2022 m. rugsėjo 28 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl 9 250 Eur skolos priteisimo. Ieškovas nurodė, kad, ieškovo teigimu, nuo draugystės atnaujinimo skolino atsakovui įvairias pinigų sumas, pvz. po 50, 200 Eur. Taip pat didesnes sumas, pvz., 4 000 Eur (automobiliui įsigyti), 1 500 Eur (atsakovui netekus darbo). Pinigus skolino grynaisiais, todėl banko išrašų dėl paskolintų pinigų nėra, rašytinės / notarinės sutartys dėl paskolų suteikimo nebuvo sudaromos, tačiau 2018 metais šalys susitiko ir apskaičiavo bendrą pinigų sumą, kurią atsakovas buvo / yra skolingas ieškovui. Ieškovo teigimu, skolos suma iš viso sudarė 9 250 Eur ir skolos grąžinimui užtikrinti atsakovas 2018 m. spalio 31 d. išdavė ieškovui įsiskolinimą patvirtinantį dokumentą – paprastos rašytinės formos paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo be papildomų sąlygų iki 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėti ieškovui iš jo pasiskolintus 9 250 Eur. Suėjus vekselio apmokėjimo terminui atsakovas prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė ir skolos ieškovui negrąžino, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu.
Žemesnės instancijos teismas
16. Vilniaus apylinkės teismas 2023 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl 9 250 Eur skolos, ir susijusių sumų, priteisimo.
17. Nors ieškovas ieškinyje formulavo reikalavimą pripažinti vekselį negaliojančiu ir taikyti restituciją, tačiau tiek iš bylos medžiagos, tiek iš teismo procesinio sprendimo turinio, tiek iš apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimų matyti, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog vekselis neatitinka formos reikalavimų ir neturi paprastojo vekselio galios bei negali būti naudojamas kaip vertybinis popierius (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 punktas, 77–78 straipsniai). Byloje keliamas klausimas dėl šalis siejusių paskolos teisinių santykių (ne)buvimo – ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo paskolintus pinigus, atsakovas skolą neigia. Taigi, ieškovas iš esmės rėmėsi paskolos teisiniais santykiais ir šią aplinkybę įrodinėjo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad nebuvo įrodyta, jog ieškovas būtų paskolinęs nurodytą sumą atsakovui.
18. Grįsdamas apeliacinį skundą, ieškovas argumentuoja, kad 2018 m. spalio 31 d. vekselis yra pasirašytas atsakovo, atsakovas jame ranka įrašė tiek mokėtiną sumą, tiek kitus rekvizitus, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog vekselio turinys nepatvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai; teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas byloje pripažino, jog ieškovas prisidėjo atsakovui įsigyjant automobilį; teismas tinkamai neįvertino liudytojo A. Š. parodymų, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos; teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pagal negaliojantį vekselį restitucija negali būti taikoma.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nesudaro (CPK 185 straipsnis).
20. Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas 2018 m. spalio 31 d. išdavė ieškovui paprastos rašytinės formos paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo be sąlygų sumokėti ieškovui iki 2020 m. gruodžio 31 d. 9 250 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio 2 dalį paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles, turi būti notarinės formos. Atsakovo didesnei kaip 3 000 Eur sumai išduotas vekselis neatitinka formos reikalavimų.
21. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019). Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).
22. Nagrinėjamu atveju grįsdamas ieškinį ieškovas nurodė, kad vekselis buvo išrašytas kaip atsakovo skolų jam suvestinė. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą prieš tai, nustačius, kad dėl formos trūkumų vekselis yra negaliojantis, ieškovo reikalavimas vertintinas pagal paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (CK XLIII skyrius, 6.870 – 6.880 straipsniai).
23. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi, tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
24. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Tai reiškia, kad, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius, nagrinėjamu atveju – ieškovas, turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-187/2008). Ieškovui, reiškiančiam reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, kyla pareiga įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021).
25. CPK 177 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (straipsnio 1 dalis); faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020); tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, be kita ko, reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).
26. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „pinigus gavau“, „ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
27. Atsižvelgdama į nurodytą ir įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė 9 250 Eur paskolos suteikimo atsakovui (CPK 178, 185 straipsniai).
28. Pirma, 2018 m. spalio 31 d. vekselyje nėra nurodyta jokių faktinių duomenų ar patvirtinimų apie tai, jog ieškovas vekselio pasirašymo metu ar prieš tai buvo perdavęs atsakovui analogišką, ar kitokią, sumą paskolos forma, ir kad atsakovas ją gavo ir įsipareigojo ją grąžinti. Tai, kad, kaip nurodo ieškovas, atsakovas ranka įrašė į vekselį jo sumą ir kitus rekvizitus, patvirtina tik tai, jog tai yra nurodyti vekselio rekvizitai, ir, dėl iš vekselio kylančios prievolės abstraktumo, savaime paskolos teisinių santykių tarp šalių neįrodo.
29. Antra, kiti bylos duomenys paskolos teisinių santykių tarp šalių taip pat nepatvirtina. Pirma, nors 2023 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu atsakovas ir nurodė, kad ieškovas prisidėjo jam įsigyjant automobilį, tačiau atsakovas byloje taip pat teigė, jog šalys turėjo bendrų veiklų ir sprendė daug įvairių klausimų, vėliau „viską išsilygino, nes buvo daug veiklų“ (2023 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašo 00:38:45). Taigi, fakto, kad iš ieškovo gavo pinigų paskolos forma, atsakovas byloje nepripažino (CPK 187 straipsnis). Antra, liudytojo A. Š. parodymai taip pat nepatvirtina aplinkybės, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos, be kita ko – dėl 9 250 Eur, teisiniai santykiai, t. y. kad ieškovas skolino atsakovui pinigus ir atsakovas įsipareigojo juos ieškovui grąžinti, nes, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, liudytojas tik nurodė, kad jam ieškovas sakė, jog atsakovas iš jo skolinosi pinigus (2023 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašo 00:46:45), tačiau konkretesnės ir objektyvios tai patvirtinančios informacijos liudytojas neturėjo. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų apie realiai ieškovo atsakovui kaip paskolą(-as) perduotus pinigus ir jų sumą; nepateikta duomenų apie šalių kokia nors forma suderintą valią laikyti, jog atsakovas yra skolingas ieškovui tam tikrą pinigų sumą (CPK 178 straipsnis).
30. Trečia, atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022), pagal kurią tais atvejais, kai paskolos dalyko perdavimas nėra tiesiogiai užfiksuotas rašytiniame dokumente, kuriuo grindžiamas paskolos teisinių santykių buvimas, šis faktas gali būti nustatomas aiškinant paties dokumento turinį, įvertinus jo surašymo aplinkybes, bei kitais leistinais įrodymais, kurie vertinami pagal CPK įtvirtintas taisykles, nes, kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas paskolos teisinių santykių tarp šalių nurodytomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodo, jų nepatvirtina lingvistinis ginčo vekselio teksto aiškinimas ar šalių elgesys.
31. Ketvirta, teismo išvadų nepaneigia ieškovo argumentai dėl ginčo vekselio neatitikties formos reikalavimams ir negaliojimo. Šie argumentai neatitinka pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo išaiškinimų, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio ar formos trūkumų, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių, tačiau tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia – jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, vekselio išrašymas – tai abstraktus vienašalis sandoris. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, kt.). Taigi, vekselis yra vienašalis vekselio davėjo įsipareigojimas vekselyje nustatytomis sąlygomis sumokėti vekselio gavėjui vekselyje nurodytą sumą, ir šis įsipareigojimas, vertinant jo, kaip vekselio, teisinę galią, nesiejamas su aplinkybėmis, kurių pagrindu vekselio davėjas nusprendė išduoti vekselį jo gavėjui, pvz., užtikrinant skolos grąžinimą. Atsižvelgiant į nurodytą, t. y. tai, kad vekselio davėjo įsipareigojimas jo pagrindu sumokėti vekselio gavėjui vekselyje nurodytą sumą negali būti siejamas su aplinkybėmis, kurių pagrindu vekselio davėjas nusprendė išduoti vekselį jo gavėjui, darytina išvada, kad, pripažinus vekselį negaliojančiu dėl neatitikties įstatymo nustatytų formos reikalavimų, kaip buvo išaiškinta kasacinio teismo, reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia – jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius, šiuo atveju – paskolos, reglamentuojančios normos.
32. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 9 250 Eur (CPK 185 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog paskolino atsakovui 9 250 Eur. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).
34. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, ieškovo (apelianto) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovui iš apelianto priteistinas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
36. Atsakovas prašė atlyginti 300 Eur išlaidų teisinei pagalbai; iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (DOK-69766). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovui iš ieškovo (apelianto).
37. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo Ž. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1450-534/2023 palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Ž. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.