- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-22
- Bylos Nr.
- e2S-1509-779/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08076-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- V. A., uždarajai akcinei bendrovei „V.“
- Kategorijos
- 3.1.14.8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovams V. A., uždarajai akcinei bendrovei „V.“, V. A. dėl piniginių prievolių pripažinimo pasibaigusiomis novacijos pagrindu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. A>, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „V.“, V. A., prašydama: 1) pripažinti piniginę prievolę dėl 3 000 Eur skolos grąžinimo pagal 2020 m. vasario 10 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp V. A.ir M. V., pasibaigusia, sukuriant kitą prievolę pagal M. V. išduotą 2020 m. lapkričio 9 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 3 000 Eur sumai vekselio turėtojos V. A. naudai; 2) pripažinti piniginę prievolę dėl 3 000 Eur skolos grąžinimo pagal 2020 m. vasario 17 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp V. A.ir M. V., pasibaigusia, sukuriant kitą prievolę pagal M. V. išduotą 2020 m. lapkričio 16 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 3 000 Eur sumai vekselio turėtojos V. A. naudai; 3) pripažinti piniginę prievolę dėl 3 000 Eur skolos grąžinimo pagal 2020 m. vasario 27 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp V. A.ir M. V. pasibaigusia, sukuriant kitą prievolę pagal M. V. išduotą 2020 m. lapkričio 23 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 3 000 Eur sumai vekselio turėtojos V. A. naudai; 4) pripažinti piniginę prievolę dėl 3 000 Eur skolos grąžinimo pagal 2020 m. kovo 3 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp V. A.ir M. V., pasibaigusia, sukuriant kitą prievolę pagal M. V. išduotą 2020 m. lapkričio 30 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 3 000 Eur sumai vekselio turėtojos V. A. naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
3. Teismas sprendė, kad reiškiamu ieškiniu ieškovė siekia (tik) nuginčyti, paneigti kitose civilinėse bylose (Nr (duomenys neskelbtini)) nagrinėtinus įrodymus ir (arba) vertintinas aplinkybes, susijusias su 2020 m. vasario 10, 17, 27 d. ir 2020 m. kovo 3 d. sudarytomis paskolos sutartimis. Be to, ieškovės siekiami nuginčyti įrodymai, aplinkybės (konkrečiai – nurodytos paskolos sutartys, iš šių sutarčių kylančių ieškovės prievolių galiojimas, pasibaigimas) jau yra kitų iškeltų civilinių bylų nagrinėjimo - įrodinėjimo dalykas, t. y. teismo žinioje jau yra nagrinėjamos bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko (paskolos sutarčių) ir tuo pačiu pagrindu (prievolių pasibaigimas išdavus vekselius). Šiuo aspektu iš neįsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nurodytoje civilinėje byloje M. V. jau yra nurodžiusi, jog ji buvo išdavusi paprastą neprotestuotiną vekselį ir prievolė pagal paskolos sutartį pasibaigė (įvyko prievolės pakeitimas kita prievole – novacija) dar iki minėtos reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo (nurodyto teismo sprendimo 5.1 punktas).
4. Teismas, įvertinęs, kad tokie M. V. argumentai, aplinkybės jau yra teisminio nagrinėjimo dalykas kitose civilinėse bylose, atsisakė priimti teikiamus ieškinio reikalavimus kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka ((Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas)).
II. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovės vertinimu, nepagrįsti nutartyje nurodyti motyvai, jog atskiroje civilinėje byloje ieškovės pareikšti reikalavimai dėl prievolių pagal paskolos sutartis pripažinimo pasibaigusiomis novacijos pagrindu negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka.
5.2. Ieškovė mano, jog nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad ieškovė atskiroje byloje siekia paneigti kitose civilinėse bylose nagrinėtinus įrodymus ir (ar) vertintinas aplinkybes, susijusias su paskolos sutartimis. Ieškovės vertinimu, tiek paskolos sutartys, tiek ir vekseliai turi ne tik procesinę teisinę reikšmę kitose civilinėse bylose (patvirtina ar paneigia įrodinėtinas aplinkybes), tačiau kiekvienas atskirai sukuria savarankiškus materialinius teisinius padarinius, nes yra sandoriai. Šiais pareikštais reikalavimais ieškovė siekia ne aplinkybių ar juridinių faktų nustatymo (paneigimo), o konkrečių materialinių teisinių padarinių – modifikuoti teisinius santykius pagal paskolos sutartis – pripažinti prievolės pagal paskolos sutartis pasibaigimą, siekiant išvengti dvigubo jos įvykdymo tiek pagal paskolos sutartis, tiek ir vekselius. Ieškovės reikalavimai yra siejami ne su fakto, o su teisės (jos pasibaigimo) pripažinimu. Tai atitinka vieną iš civilinių teisių gynimo būdų – civilinių teisių pripažinimą.
5.3. Pažymėjo, kad kitose civilinėse bylose ginčai yra nagrinėjami tik dėl skolos pagal paskolos sutartis, kurios iki šiol formaliai yra laikomos galiojančiomis, priteisimo. Nors minėtose kitose bylose M. V. savo atsikirtimus ir grindžia tais pačiais argumentais, kuriais šioje byloje reiškia ieškinį, t. y. kad po paskolos sutarčių sudarymo buvo išduoti iš paskolos sutarčių kylančias prievoles pakeičiantys vekseliai, tačiau vien tik procesiniuose dokumentuose išdėstyti atsikirtimai neužtikrina pažeistų teisių gynimo. Atsiliepimuose į ieškinį nurodomos aplinkybės yra siejamos su fakto nustatymu, o ne su teisės (jos pasibaigimo) pripažinimu. Tačiau nesant pareikšto reikalavimo, vien tik aplinkybių konstatavimas kitose bylose neturi ir negali turėti įtakos šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms. Nesant savarankiško reikalavimo dėl prievolių pagal paskolos sutartis negaliojimo (pripažinimo pasibaigusiomis), negali būti daromas poveikis šalių subjektinių teisių ir pareigų turiniui.
5.4. Pastebėjo, kad ieškovė šioje byloje reiškia savarankiškus reikalavimus, kadangi kitose civilinėse bylose yra sprendžiami ginčai tarp M. V. ir naujųjų kreditorių, tuo tarpu šioje byloje ieškovė siekia pripažinti (nustatyti) materialiųjų teisių ir pareigų turinį, buvusį tarp M. V. ir V. A. iki reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo. Kitose civilinėse bylose M. V. negalėjo reikšti priešieškinių, nes ieškovais yra naujieji kreditoriai, o ne pradinis kreditorius V. A., kuriam pradinės prievolės pagal paskolos sutartis būtent ir buvo pakeistos kitomis prievolėmis pagal vekselius. M. V. įrodinėja, kad nors yra iškeltos kelios civilinės bylos, tačiau paskolos sutartys buvo pasirašytos visos vienu metu, o vėliau jas pakeičiantys vekseliai taip pat buvo išduoti vienu metu. Visose bylose atsikirtimai yra grindžiami identiškomis aplinkybėmis.
5.5. Ieškovė vertina, kad teismas klaidingai aiškina bei šioje byloje taiko kasacinio teismo praktiką. Priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodytoje kasacinio teismo nutartyje, šioje byloje ieškovė siekia ne nuginčyti paskolos sutarčių įrodomąją reikšmę ar kokias nors aplinkybes, tačiau pripažinti prievolės (-ių) pagal savarankiškus sandorius, t. y. paskolos sutartis, pasibaigimą. Ieškovės nurodomos aplinkybės yra siejamos ne su fakto nustatymu, o su materialinių teisinių santykių turiniu, t. y. jų modifikavimu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
6. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kaip tapatų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
7. Proceso teisėje įtvirtintas lis alibi pendens (kitur nagrinėjama byla) principas, pagal kurį draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą. Bylų tapatumas nustatomas taip pat, kaip ir ieškinių tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010). Kol anksčiau teisme dėl tapataus ginčo iškelta byla nėra užbaigta, ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinį teisme dėl tapataus ginčo nagrinėjimo. Toks atsisakymo priimti ieškinį pagrindas įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
8. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas yra laikino pobūdžio, t. y. jis taikytinas tais atvejais, kai anksčiau iškeltoje byloje pagal tapatų ieškinį dar nėra priimtas procesą užbaigiantis teismo procesinis sprendimas. Atsisakymas priimti ieškinį šiuo pagrindu nereiškia, kad ieškovas nebegalės su tapačiu ieškiniu kreiptis į teismą ateityje. Tokios pasekmės atsiranda tik tuo atveju, kai anksčiau iškeltoje byloje yra priimamas ir įsiteisėja teismo sprendimas dėl ginčo esmės, arba anksčiau iškelta byla yra nutraukiama įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021, 16 punktas).
9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022).
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantės pareikštame ieškinyje nurodomos aplinkybės jau yra kitų iškeltų civilinių bylų (Nr. duomenys neskelbtini) nagrinėjimo - įrodinėjimo dalykas, t. y. teismo žinioje jau yra nagrinėjamos bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko (paskolos sutarčių) ir tuo pačiu pagrindu (prievolių pasibaigimas išdavus vekselius).
11. Ieškovė nesutinka su teismo pozicija dėl ieškinių tapatumo, nurodė, jog šioje byloje reiškia savarankiškus reikalavimus, kadangi kitose civilinėse bylose yra sprendžiami ginčai tarp M. V. ir naujųjų kreditorių, tuo tarpu šioje byloje ieškovė siekia pripažinti (nustatyti) materialiųjų teisių ir pareigų turinį, buvusį tarp M. V. ir V. A. iki reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo.
12. Tokie apeliantės teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl šalių sutapties. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė (ar tebesprendžia) teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021, 16 punktas). Ginčo šalių tapatumas konstatuotinas taip pat ir tuo atveju, kai ieškinį reiškia ne ankstesnės bylos šalis, bet jos teisių perėmėja materialiajame teisiniame santykyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 42 punktas).
13. Vadinasi, atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad nagrinėjamose bylose ir ieškinyje, kurį skundžiama nutartimi atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, yra skirtinga asmenų procesinė padėtis, neturi teisinės reikšmės, kaip ir tai, jog kitose bylose pareikšti reikalavimai naujųjų kreditorių, o šioje byloje apeliantė reiškia reikalavimą pirminiam kreditoriui, kadangi kaip minėta, ginčo šalių tapatumas nustatomas ir reiškiant reikalavimą šalies materialinių teisių perėmėjui.
14. Ieškinyje, kurio priėmimo klausimas yra sprendžiamas, nurodyta ieškovė M. V., atsakovai V. A., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „V.“, V. A.. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dalyvauja M. V. ir UAB „V.“, kuri yra pradinio kreditoriaus V. A.teisių perėmėja pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Taip pat nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovei M. V. trečiasis asmuo V. A., kurioje ieškovė reikalavimą kildina iš reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės, kaip naujosios kreditorės, ir pradinio kreditoriaus V. A.. Civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)iškelta pagal ieškovės UAB „V.“ ieškinį atsakovei M. V., kurioje ieškovė savo reikalavimo teisę kildina iš reikalavimo teisės perleidimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės, kaip naujosios kreditorės, ir pradinio kreditoriaus V. A.. Taigi, galima teigti, jog visose bylose dalyvaujantys asmenys yra tie patys, iš esmės vietoje V. A.kitose bylose dalyvauja jo teisių perėmėjai pagal reikalavimo teisų perėmimo sutartis – UAB „V.“ ir V. A., nepaisant to, jog skiriasi jų procesinės padėtys. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad visų bylų šalys šiuo atveju yra tapačios, o vien tai, kad anksčiau pradėtose nagrinėti civilinėje byloje asmenų procesinė padėtis yra kitokia, nei nurodyta naujame ieškinyje, nesuponuoja skirtingų šalių konstatavimo fakto.
15. Tačiau tam, kad būtų nustatytas ieškinių tapatumas, turi būti konstatuotas ne tik šalių, bet ir ieškinio pagrindo bei jo dalyko tapatumas.
16. Apeliantės vertinimu, kitose civilinėse bylose ginčai yra nagrinėjami tik dėl skolos pagal paskolos sutartis, minėtose bylose M> V. savo atsikirtimus ir grindžia tais pačiais argumentais, tačiau atsiliepimuose į ieškinį nurodomos aplinkybės yra siejamos su fakto nustatymu, o ne su teisės (jos pasibaigimo) pripažinimu, todėl nesant savarankiško reikalavimo dėl prievolių pagal paskolos sutartis negaliojimo (pripažinimo pasibaigusiomis), negali būti daromas poveikis šalių subjektinių teisių ir pareigų turiniui.
17. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo (nėra) teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje (nagrinėjamoje) kitoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 38 punktas).
18. Pasisakydamas dėl ieškinio dalyko, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi ir teisę, ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti savo ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008;2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 39 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021, 22 punktas).
19. Vertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą; šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021, 20 punktas).
20. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad tam, jog galima būtų konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimą, turi būti įvertinamos ne tik kiekviename ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės, bet turi būti atsižvelgiama ir į teisės normą, kuria grindžiamas atitinkamas ieškinys. Net ir sutampant faktinėms aplinkybėms, bet skiriantis teisės normai, kuria grindžiamas ieškinys, nebus teisinio pagrindo konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-611/2020, 79 punktas).
21. Kaip matyti iš civilinių bylų Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, jose skirtingos ieškovės pareiškė vienarūšius reikalavimus tai pačiai atsakovei, visose bylose ieškoves atstovauja ta pati advokato padėjėja, abiejose bylose ieškovių reikalavimai kildinami iš tų pačių paskolos teisinių santykių, t. y. tarp atsakovės M. V. ir pirminio kreditoriaus V> A., kuris savo reikalavimo teises perleido ieškovėms, tomis pačiomis aplinkybėmis sudarytų paskolos sutarčių.
22. Šioje civilinėje byloje apeliantė M. V. reiškė ieškinį atsakovams V. A., UAB „V.“ ir V. A.dėl piniginių prievolių pripažinimo pasibaigusiomis novacijos pagrindu, kurioje ieškovė prašo keturias ieškovės pinigines prievoles dėl iš viso 12 000,00 Eur grąžinimo pagal 2020 m. vasario 10, 17, 27 d. ir 2020 m. kovo 3 d. paskolos sutartis su atsakovu V. A. pripažinti pasibaigusiomis, sukuriant kitas atitinkamas prievoles pagal ieškovės išduotus 2020 m. lapkričio 9, 16, 23, 30 d. paprastus neprotestuotinus vekselius atsakovės V. A. naudai.
23. Taigi, apeliantė šioje byloje siekia pripažinti paskolos sutartis su atsakovu V. A. pasibaigusiomis, kurių pagrindu kitose trijose nurodytose bylose jai buvo pareikšti reikalavimai pirminio kreditoriaus V. A.teisių perėmėjų. Taigi, visose bylose yra sprendžiamas klausimas, ar pagrįstas reikalavimas V. A. pagal paskolos sutartis. Nurodytose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) siekiama prisiteisti iš V. A. skolą paskolos sutarčių pagrindu, tuo tarpu šioje byloje V. A. siekia paneigti atsakovų reikalavimo teisę ir įrodyti, jog nėra skolinga atsakovams. Visose bylose ginčai bus sprendžiami vadovaujantis prievolių įvykdymą reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad visose minėtose bylose bus nustatinėjamos iš esmės tos pačios arba labai panašios faktinės aplinkybės ir spręstini iš esmės tapatūs arba labai panašūs teisės aiškinimo klausimai.
24. Pastebėtina ir tai, kad pati apeliantė civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismui pateikė prašymą sujungti civilines bylas Nr. (duomenys neskelbtini) į vieną civilinę bylą, motyvuodama tuo, jog visose bylose kilęs ginčas kildinamas iš to paties teisinio santykio, iš tų pačių paskolos sutarčių, grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymais, dalyvauja tos pačios šalys. Taigi, akivaizdu, jog pati ieškovė pripažįsta, jog ieškinys iš esmės grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybės, kaip atsikirtimai civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini), sprendžiamas byloje tas pats teisinis santykis.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju tiek civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) , tiek byloje Nr. (duomenys neskelbtini)sutampa ne tik bylų šalys, bet ir pareikštų jose ieškinių faktiniai pagrindai (aplinkybės, kuriomis ieškovai grindžia savo reikalavimus). Be to, tiek nagrinėjamoje, tiek civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini)sprendžiamas tas pats klausimas – dėl prievolės pagrįstumo pagal 2020 m. vasario 10, 17, 27 d. ir 2020 m. kovo 3 d. paskolos sutartis su atsakovu V. A.. Nepaisant skirtingų reikalavimų minėtose bylose ir šioje byloje, akivaizdu, kad visose civilinėse bylose turėtų būti nagrinėjamos tos pačios arba labai panašios aplinkybės. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje pareikštu ieškiniu iš esmės siekiama to paties teisinio tikslo, kokio siekiama kitose civilinėse bylose, kas pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą konstatuoti bylų tapatumą ir atsakyti ieškinį priimti.
26. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso normas, reglamentuojančias atsisakymą priimti ieškinį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl bylų tapatumo, o tai reiškia, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.