Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės (toliau – Prokurorė) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. V., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos V. V. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 6 ( šešiems ) mėnesiams su 2000 eurų (dviejų tūkstančių eurų) užstatu, 2023 m. vasario 9 d. sumokėtu į Marijampolės apylinkės teismo sąskaitą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, M. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. įpareigojimas 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti M. V. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuspręsta priimti civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV) atsisakymą nuo civilinio ieškinio M. V. ir byla šioje dalyje nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis 2022 m. kovo 12 d., apie 20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius rankomis bei kojomis G. J. įvairias kūno vietas. Stūmė nukentėjusįjį, dėl ko pastarajam nukritus, ne mažiau kaip 3 kartus smūgiavo rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas. Dėl prieš jį pavartoto smurto, nukentėjusiajam buvo padarytos kraujosruvas sprando, kairio smilkinkaulio ir kairio žasto srityse, nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, kas G. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nuosprendyje konstatuota, kad M. V. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. M. V. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikavimo ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Nuosprendyje objektyviai iširtos teisingam bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės, o pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Todėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

7. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019).

8. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atleido M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi jo prisipažinimas ir išreikštas gailestis nebuvo nuoširdus, buvo nulemtas byloje surinktų įrodymų ir siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018), kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. Į šiuos aspektus atkreiptas dėmesys, pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-697/2017. Kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018). Nustatydamas šią sąlygą pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu M. V. kaltės nepripažino todėl, nes nesuprato įvykio aplinkybių ir jo teisinių pasekmių, neturėjo gynėjo, savaip interpretavo įvykio aplinkybes, nes ir prieš jį patį nukentėjusysis vartojo smurtą. Aukštesnės instancijos teismas, vertindamas baudžiamosios bylos medžiagą, atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu, nors M. V. ir teigė, kad kaltės nepripažįsta, tačiau duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes pats parodė, kad pastūmė nukentėjusįjį, t. y. M. V. nuo pat tyrimo pradžios neginčijo šio fakto. Apylinkės teismo įsitikinimą dėl nuoširdžios M. V. atgailos sustiprino ir tai, jog jis bylą nagrinėjant teisme nukentėjusiojo atsiprašė bei bylos nagrinėjimo metu atlygino VSDFV padarytą žalą. Visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018). Aukštesniojo teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su Prokurorės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino tokią atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. V. poziciją kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir toks nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygas ir teismų praktikos išaiškinimus, žalą atlygino, atsiprašė nukentėjusiojo, ši aplinkybė patvirtina, kad gailisi dėl nusikaltimo padarymo.

9. Nors Prokurorė skunde nurodo, jog M. V. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, toks apeliacinio skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog M. V. laikomas neteistu. Nors 2012 m. jis buvo teistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau teistumas išnykęs, 2022 m. balandžio 4 d. baustas administracine tvarka už tai, jog vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Prokurorė skunde akcentuoja, jog 2005 m. jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, o taip pat 2020 m. M. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir šios aplinkybes rodo, jog jis linkęs pažeidinėti įstatymus. Asmens ankstesnis teistumas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-137/2012). Baudžiamasis teisinis santykis, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos padarymo, be kita ko, pasibaigia, jei asmeniui taikius sąlyginį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės per nustatytą laiką (terminą) nėra gauta duomenų apie naujos nusikalstamos veikos padarymą ir vykdomos kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos (jei tokios nustatytos). Darytina išvada, jog nėra pagrindo abejoti, jog veikos padarymo metu M. V. buvo neteistas. Taip pat pažymėtina, jog nors jis baustas administracine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, visos skirtos baudos sumokėtos, taip pat teisėjų kolegijos nuomone, jo padaryti administraciniai pažeidimai nėra itin šiurkštūs.

10. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl galimybės M. V. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas teisingai apibūdino ir padarytos nusikalstamos veikos realų pavojingumo laipsnį – nusikalto ne dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ar polinkio nusikalsti, o veika padaryta spontaniškai dėl kilusio nesusipratimo, taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir M. V. asmenybę apibūdinančias aplinkybes – dirba, darbovietės charakterizuojamas itin teigiamai. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas BK 40 straipsnio taikymo sąlygas, įvertino V. V. kaip tinkamą laiduotoją, išanalizavęs ją charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su sūnumi M. V., asmenines savybes, darbo pobūdį ir nusprendė, kad V. V. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotojas, galintis daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl nustatė pagrindą atleisti M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį V. V. atsakomybei. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog laidavimas nustatytinas su 2000 eurų (dviejų tūkstančių eurų) užstatu, įvertinus tai, kad kaltinamasis vis dėlto praeityje jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taip pat už tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą bei jam skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nustatė vidurkyje numatytą laidavimo terminą.

11. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl galimybės M. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 40 straipsnio nuostatas. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi prokuroras, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados, todėl Prokurorės apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

12. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad M. V. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 180 eurų (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų).

13. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

14. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal Prokurorės skundą, skundas atmetamas. Šiuo atveju įvertinus išdėstytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš M. V. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.