Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės, Lino Šiukštos,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Vaido Rakausko apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį (dėl 46 vienetų „F.“ tablečių, kurių bendra masė 2,4994 g), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dėl 46 vienetų „F.“ tablečių, kurių bendra masė 2,4994 g) – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (dėl psichotropinės medžiagos – 3-fluoroetamfetamino miltelių, kurių bendra masė 2,0490 g), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dėl psichotropinės medžiagos – 3-fluoroetamfetamino miltelių, kurių bendra masė 2,0490 g,) – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dėl 0,0314 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių)) – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir (duomenys neskelbtini) paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir (duomenys neskelbtini) paskirta sumažinta bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės apribojimo. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Laisvės apribojimo bausmės metu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, (duomenys neskelbtini) įpareigotas per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo, tęsti mokslą bei neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.30 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (duomenys neskelbtini) palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

(duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad jis 2019 m. spalio 13 d. savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo kompiuteriu „A.“, interneto ryšiu užsisakydamas internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“, iš savo banko sąskaitos, esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, pervesdamas 39,99 eurų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, esančiam Nyderlandų Karalystėje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo psichotropinę medžiagą – 46 vienetus „F.“ tablečių, kurių bendra masė 2,4994 g, jose grynasis kiekis psichotropinės medžiagos – flualprazolamo nenustatytas, ir siuntė nurodydamas šias psichotropines medžiagas siųsti paštu adresu ,,(duomenys neskelbtini)“, po ko šios medžiagos buvo išsiųstos pašto siunta iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, tokiu būdu jis neteisėtai, neturėdamas leidimo, siuntė (gabeno) šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Lietuvos pašto postą, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2019 m. spalio 18 d. apie 14 val. 59 min. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės pareigūnai šias psichotropines medžiagas surado ir sulaikė.

Be to, (duomenys neskelbtini) nuteistas ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 28 d. savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo kompiuteriu „A.“, interneto ryšiu užsisakydamas internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“, iš savo banko sąskaitos, esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, pervesdamas 49,99 eurų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, esančiam Nyderlandų Karalystėje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo psichotropinę medžiagą – 3-fluoroetamfetamino miltelių, kurių bendra masė 2,0490 g, jose grynasis kiekis psichotropinės medžiagos – 3-fluoroetamfetamino nenustatytas, ir siuntė nurodydamas šias psichotropines medžiagas siųsti paštu adresu ,,(duomenys neskelbtini)“, po ko šios medžiagos buvo išsiųstos pašto siunta iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, tokiu būdu jis neteisėtai, neturėdamas leidimo, siuntė (gabeno) šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Lietuvos pašto postą, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 23.06 val. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės pareigūnai šias psichotropines medžiagas surado ir sulaikė.

(duomenys neskelbtini) nuteistas ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų be tikslo jas platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 9 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo platinti, įgijo ir laikė gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,0314 g, kurių koncentracija yra 3,0 proc., kurias 2020 m. rugsėjo 10 d. kratos metu surado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

8. Todėl gynėjo teigimu, šiuo atveju siekiant nubaudimo už padarytas nusikalstamas veikas nėra būtina skirti bausmę bei užtraukti teistumą – bausmės tikslus ir paskirtį visiškai užtikrintų ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, ir, tokiu atveju, būtų visos teisinės sąlygos už baudžiamuosius nusižengimus (numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje) atleisti pagal laidavimą.

Teismo posėdžio metu nuteistojo (duomenys neskelbtini) gynėjas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo (duomenys neskelbtini) gynėjo Vaido Rakausko apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo gynėjo paduotame apeliaciniame skunde.

Nuteistojo (duomenys neskelbtini) gynėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti BK 37 straipsnyje ir 40 straipsnyje numatytais pagrindais (BPK 327 straipsnio 2 punktas). Apelianto manymu, nuteistajam (duomenys neskelbtini) pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir BK 259 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos) paskirta bausmė neatitinka bausmei keliamų tikslų. Nuteistojo gynėjas teigia, kad bausmės tikslus ir paskirtį užtikrintų (duomenys neskelbtini) atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), ir, tokiu atveju, būtų teisinės sąlygos už baudžiamuosius nusižengimus (numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje) atleisti (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Apelianto nuomone, esminės aplinkybės, sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti BK 37 straipsnio bei BK 40 straipsnio nuostatas yra tai, kad (duomenys neskelbtini) diagnozuoti (duomenys neskelbtini); jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, mokosi, nėra asmenybė, linkusi sistemingai pažeidinėti teisės normas ir nusikalsti; pradėjo gydytis (duomenys neskelbtini), o tai rodo, jog jis savo elgesį vertina kritiškai ir siekia jį keisti; jo padarytos nusikalstamos veikos buvo sąlygotos lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes bei nepakankamą suvokimą dėl daromų veikų baudžiamumo; byloje nėra duomenų, jog jis būtų ketinęs parduoti ar kitaip platinti psichotropines ir narkotines medžiagas, o tai rodo žymiai mažesnį nusikalstamų veikų ir paties (duomenys neskelbtini) pavojingumą.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems apelianto argumentas.

Pagal BK 37 straipsnį nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų, veika pripažįstama mažareikšme. Taigi vadovaujantis BK 37 straipsniu kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2012, Nr. 2K-86-628/2020 ir kt.).

Nors apeliantas teisingai nurodo, kad baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, vis tik teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-230-697/2017, Nr. 2K-86-628/2020 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje nurodoma, jog iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Tuo atveju, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-648/2015, Nr. 2K-276-693/2018 ir kt.).

(duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje, padarymo. Ši nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo psichotropinę medžiagą – 46 vienetus „F.“ tablečių, kurių bendra masė 2,4994 g, jose grynasis kiekis psichotropinės medžiagos – flualprazolamo nenustatytas, ir siuntė (gabeno) šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo psichotropinę medžiagą – 3-fluoroetamfetamino miltelių, kurių bendra masė 2,0490 g, jose grynasis kiekis psichotropinės medžiagos – 3-fluoroetamfetamino nenustatytas, ir siuntė (gabeno) šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Taigi nuteistojo padaryti sunkūs nusikaltimai nebuvo vienkartiniai teisės pažeidimai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šių veiksmų pavojingumą ir padarė teisingą išvadą, jog nėra pagrindo (duomenys neskelbtini) taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2007, Nr. 2K-284-696/2017 ir kt.). Nepaisant to, kad byloje nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) ketino parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, o taip pat, kad jis savo reikmėms siuntėsi pakankamai nedidelės vertės psichotropines medžiagas, tačiau (duomenys neskelbtini) net du kartus neteisėtai, neturint leidimo, įgijo ir siuntė (gabeno) psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tik teritorinės muitinės pareigūnų dėka šios psichotropinės medžiagos buvo surastos ir sulaikytos. Kitos nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo pripažintas kaltu (duomenys neskelbtini), numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje. Įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti nustatė dėl šios veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 13 d. internetu užsisakė ir siuntėsi 46 vienetus „F.“ tablečių, kurių bendra masė 2,4994 g, o taip pat 2020 m. rugpjūčio 28 d., jau vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl ankstesnio nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų siuntimo (gabenimo) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, užsisakė ir siuntėsi 3-fluoroetamfetamino miltelių, kurių bendra masė 2,0490 g, kuriose buvo psichotropinės medžiagos, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais jo veiksmai buvo padaryta žala baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams bei kitiems teisiniams gėriams ir sukėlė realų pavojų tokiai žalai atsirasti. Dėl to, nuteistojo veiksmai negali būti laikomi nepavojingais, nepadariusiais žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams.

Nuteistojo (duomenys neskelbtini) gynėjo skunde akcentuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-696/2018, kurioje asmens padarytas nusikaltimas, numatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), buvo pripažintas mažareikšmiu, ir vadovaujantis BK 37 straipsniu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Vis tik remtis šia kasacinės instancijos teismo nutartimi kaip precedentu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir dalykas yra visiškai skirtingi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje nusikaltimą pripažino mažareikšmiu, nes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo gabenti du naktinio matymo taikikliai be optinio keitiklio, t. y. nepilnos komplektacijos, neturintys vienos detalės, be kurios šio prietaiso naudojimas pagal paskirtį neįmanomas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) du kartus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną siuntė (gabeno) psichotropines medžiagas: 46 vienetus „F.“ tablečių, kurių bendra masė 2,4994 g bei 3-fluoroetamfetamino miltelių, kurių bendra masė 2,0490 g. Taigi akivaizdu, kad nėra pagrindo išvadai, jo (duomenys neskelbtini) padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, gali būti vertinamos kaip mažareikšmės.

Apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais apygardos teisme išnagrinėtose bylose Nr. 1-65-654/2019, 1-122-312/2019 priimtais nuosprendžiais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime atkreipė dėmesį, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. Vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje. To paties įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Apeliantas remiasi apygardos teismo sprendimais, kuriais asmenys buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, kuomet neturėdami leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną siuntėsi žymiai mažesnius kiekius psichotropinių medžiagų (vienu atveju 17 vaisto „X.“ tablečių, kuriose yra nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos alprazolamo, kitu atveju 1,2 g psichotropinės medžiagos - modafilinio), t. y. psichotropines medžiagas, leidžiamas vartoti medicinos tikslams, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nuteistasis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną siuntė (gabeno) psichotropines medžiagas, kurių vartojimas draudžiamas medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai jos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5, I-asis sąrašas).

Įvertinusi tai, kad (duomenys neskelbtini) net du kartus siuntėsi nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, nors siuntos jo nepasiekė (ne dėl aktyvių kaltininko veikų, o tik todėl, kad teritorinės muitinės pareigūnai šias psichotropines medžiagas surado ir sulaikė), teisėjų kolegija sprendžia, jog tokiais jo veiksmai buvo padaryta žala baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams bei kitiems teisiniams gėriams ir sukėlė realų pavojų tokiai žalai atsirasti. Nuteistojo (duomenys neskelbtini) veiksmai negali būti laikomi nepavojingais. Pagal veikų objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, šios nusikalstamos veikos pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad vertinant protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų aspektu, taip pat ir BK 37 straipsnio nuostatų kontekste, jos negali būti pripažįstamos mažareikšmėmis. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį yra besąlyginis ir tokiose situacijose leistų formuotis nebaudžiamumo už pavojingą veiką nuostatoms. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo atleisti (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Apeliaciniame skunde nurodytas ir prašymas, pripažinus BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas mažareikšmėmis bei atleidus (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės, už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje, atleisti (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Toks apelianto prašymas negali būti tenkinamas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. (duomenys neskelbtini) skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje bei dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymo. Teismų praktikoje asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008 ir kt.). Tai reiškia, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį. Skundžiamu nuosprendžiu (duomenys neskelbtini) nuteistas už penkių nusikalstamų veikų padarymą. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje (išskyrus narkotinės medžiagos – 0,0314 g kanapių (antžeminių dalių) įgijimą ir laikymą), tarpusavyje dėl tų pačių psichotropinių medžiagų sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, o tarp atskirų veikų, sudarančių idealią sutaptį yra realioji nusikaltimų sutaptis, taigi BK 40 straipsnio nuostatų taikymas (duomenys neskelbtini) negalimas.

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas akcentuoja aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini) diagnozuotais (duomenys neskelbtini), tai, kad (duomenys neskelbtini) gydosi (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo gydomas (duomenys neskelbtini), jam diagnozuoti (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl gydymo (duomenys neskelbtini) tęsimo. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) diagnozuoti (duomenys neskelbtini) (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1, b. l. 194). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo konsultuotas (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 182). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) nuteistasis gydėsi (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 69). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pateikė duomenis, kad (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) gydėsi (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) gauna (duomenys neskelbtini), jam teikiamos (duomenys neskelbtini) konsultacijos; (duomenys neskelbtini) išduotą receptą apie paskirus vaistus. Taigi apeliantas teisingai nurodo apie (duomenys neskelbtini) diagnozuotus sveikatos sutrikimus, susijusius su (duomenys neskelbtini), o taip pat nuteistojo siekiu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad (duomenys neskelbtini) rūpestis sveikata, siekis (duomenys neskelbtini), teigiamai apibūdina nuteistąjį. Ir nors tai gali būti susiję su nuteistojo apgailestavimu bei neigiamu požiūriu į įvykdytus nusikaltimus, tačiau tokios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti (duomenys neskelbtini) BK 37 straipsnio, BK 40 straipsnio nuostatas.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) gynėjo advokato Vaido Rakausko apeliacinį skundą.