Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, Žirmūnų gimnazijos moksleivis, nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinama pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. T. neturėdamas leidimo gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną psichotropinę medžiagą ir neturėdamas tikslo siuntė nedidelį jos kiekį, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. balandžio 21 d., pasinaudojęs anoniminio naršymo programa „Tor browser“, tinklalapyje „Dream market“, iš nenustatytu asmenų Nyderlandų Karalystėje užsisakė vienuolika vaisto „Xanax“ tablečių, kuriose yra nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos alprazolamo, už jas apmokėjo virtualia valiuta „Dashcoin“ ir nurodė siųsti jam į Vilnių, (duomenys neskelbtini). Tabletės buvo išsiųstos iš Nyderlandų Karalystės ir neturint leidimo kaip pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos sieną atgabentos (atsiųstos) į Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniaus m., Rodūnios kelias g. 9, kur 2018 m. balandžio 21 d. siunta buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

Tokiais savo veiksmais D. P. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 str. 3 d. (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir 259 straipsnio 2 dalyje.

Be to, D. P. T. neturėdamas leidimo gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną psichotropinę medžiagą ir neturėdamas tikslo siuntė nedidelį jos kiekį, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. balandžio 21 d., pasinaudojęs anoniminio naršymo programa „Tor browser“, tinklalapyje „Dream market“, iš nenustatytu asmenų Nyderlandų Karalystėje užsisakė šešias vaisto „Xanax“ tabletes, kuriose yra nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos alprazolamo, už jas apmokėjo virtualia valiuta „Dashcoin“ ir nurodė siųsti jam į Vilnių, (duomenys neskelbtini). Tabletės buvo išsiųstos iš Jungtinės Karalystės ir neturint leidimo kaip pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos sieną atgabentos (atsiųstos) į Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniaus m., Rodūnios kelias g. 9, kur 2018 m. balandžio 22 d. siunta buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

Tokiais savo veiksmais D. P. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 str. 3 d. (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir 259 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas teisme D. P. T. prisipažino kaltu dėl psichotropinių medžiagų disponavimo, tačiau neprisipažino dėl jų kontrabandos ir paaiškino, kad jam būnant 16-17 metų amžiau prasidėjo panikos, nerimo priepuoliai, širdies permušimai, pylė šaltas prakaitas. 2017 m. rudenį pasikonsultavo su močiute, kuri yra gydytoja neurologė, kuri kažką išrašė. Paskui problemos praėjo, o 2018 m. pavasarį prasidėjo sunkumai dėl mokslų, problemos su tėvais, pykosi su mama, todėl pasidomėjo internete apie raminamus vaistus ir puslapiuose „WebMD“ ir „Wikipedia“ sužinojo, kad geriausiai tinka vaistai „Xanax“. Nusprendė jų užsisakyti ir naudodamasis naršykle „Tor“, „Darknete“ susiradęs „Dream markete“ užsisakė tabletes „Xanax“. Viename skelbime buvo parašyta, kad bus 10 tablečių, kitame – 5. Už jas sumokėjo virtualia valiuta, ekvivalente gavosi apie 25-30 eurų. Užsisakė iš Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos. Skelbimuose nebuvo nurodyta, iš kokių valstybių bus siunčiama. Tabletes siuntėsi savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Į gydytojus nesikreipė, nes buvo nemalonu, nenorėjo apie tai kalbėti su tėvais.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas E. D. neatsiminė įvykio ir apie jį negalėjo nieko papasakoti. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus jis juos patvirtino. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. D. paaiškino, kad jis dirba Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniuoju inspektoriumi-kinologu. 2018 m. balandžio 21 d., apie 03:00 val., tikrinant smulkias siuntas, atsirinko pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), gautą iš Olandijos, su nurodytu gavėju – D. T., (duomenys neskelbtini), 10103 Vilnius. Siuntos voke rastas juodos spalvos popierinis paketas, kuriame pilkos spalvos popierinis paketas, o jame į baltą popierių įsuktas permatomas hermetinis polietileno paketas. Jame buvo 11 vnt. tablečių su užrašu „XANAX“. Įtarus, kad tablečių sudėtyje gali būti psichotropinės medžiagos, siunta sulaikyta, surašytas prekių sulaikymo protokolas 8VMB100570 (b. l. 98-99)

Apklausta teismo posėdyje liudytoja Ž. Č. neatsiminė įvykio ir apie jį negalėjo nieko papasakoti. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus ji juos patvirtino. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. Č. paaiškino, kad ji dirba Vilniaus teritorinės muitinės Mobilių grupių posto inspektore-kinologe. Pagal savo darbo pobūdį ji atlieka krovinių, pašto siuntų, asmenų muitinį patikrinimą. 2018 m. balandžio 22 d. patikrinimui atrinko pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), gautą iš Jungtinės Karalystės. Tai buvo geltonos spalvos vokas, kuriame buvo skaidraus plastiko paketas su įspėjamaisiais ženklais, o jame dar vienas juodos spalvos plastiko paketas. Jame, skaidriame įpakavime, buvo šešios pailgos baltos spalvos tabletės. Vienoje tablečių pusėje užrašas „XANAX“, kitoje skaičius 2. Dvi tabletės buvo sulaužytos. Įtarus, kad tai gali būti preparatas, kurio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - alprazolamas, siuntą sulaikė, surašė prekių sulaikymo protokolą Nr. 8VMB100582. Prekių siuntėjas nurodytas nebuvo. Prekių gavėjas D. T., (duomenys neskelbtini), Vilnius. (b. l. 38, 39).

2018 m. balandžio 22 d. prekių sulaikymo protokole Nr. 8VMB100582 nurodyta, kad 2018 m. balandžio 22 d., apie 14.30 val., Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, atliekant siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) iš Jungtinės Karalystės, muitinį patikrinimą, siuntos voke rastas skaidrus įpakavimas, kuriame šešios baltos spalvos tabletės su užrašu „XANAX“. Įtarus, kad tablečių sudėtyje gali būti psichotropinės medžiagos, siunta sulaikyta. Prekių siuntėjas nenurodytas, prekių gavėjas D. T(duomenys neskelbtini), 10103 Vilnius (b. l. 17).

2018 m. gegužės 3 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC) specialisto išvadoje Nr. 11-817(18) nurodyta, kad tirti pateiktos tabletės ir jų dalys su užrašu „XANAX“ yra psichotropinės medžiagos alprazolamo, tabletės. Tirti pateiktų tablečių ir jų dalių masė yra 1,9135 g. Nustatyti tabletėse esančios grynos psichotropinės medžiagos alprazolamo kiekio negalima, nes LTEC neturi pamatinės medžiagos. Pastaroji medžiaga įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus 2000 m. sausio 6 d. LR SAM įsakymu Nr. 5 (b. l. 20-21).

2018 m. gegužės 17 d. apžiūros metu siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) vokas ir vokas su po tyrimo likusia medžiaga apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b. l. 26-32).

2018 m. balandžio 21 d. prekių sulaikymo protokole Nr. 8VMB100570 nurodyta, kad 2018 m. balandžio 21 d., apie 03.11 val., Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, atliekant siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), iš Nyderlandų Karalystės, muitinį patikrinimą, siuntos voke rastas juodos spalvos popierinis paketas, kuriame pilkos spalvos popierinis paketas, o jame į baltą popierių įsuktas permatomas hermetinis polietileno paketas. Pakete rasta 11 vnt. tablečių su užrašu „XANAX“. Įtarus, kad tablečių sudėtyje gali būti psichotropinės medžiagos, siunta sulaikyta. Prekių siuntėjas nenurodytas, prekių gavėjas D. T. (duomenys neskelbtini) 10103 Vilnius (b. l. 82).

2018 m. gegužės 8 d. LTEC specialisto išvadoje Nr. 11-820(18) nurodyta, kad tirti pateiktos tabletės yra psichotropinės medžiagos alprazolamo, tabletės. Tirti pateiktų tablečių masė yra 3,3382 g. Nustatyti tabletėse esančios grynos psichotropinės medžiagos alprazolamo kiekio negalima, nes LTEC neturi pamatinės medžiagos. Pastaroji medžiaga įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus 2000 m. sausio 6 d. LR SAM įsakymu Nr. 5 (b. l. 85-86).

2018 m. gegužės 31 d. apžiūros metu siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) vokas ir vokas su po tyrimo likusia medžiaga apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b. l. 87-92).

2018 m. balandžio 28 d. apžiūros metu apžiūrėta internetinės parduotuvės „Dream market“ svetainė. Nustatyta, kad apžiūrima internetinės parduotuvės „Dream market“ svetainė, kuri pasiekiama panaudojus tarnybiniame kompiuteryje įdiegta anoniminio naršymo programa „Tor browser“. Suvedus atitinkamą vartotojo vardą ir slaptažodį, prisijungiama prie parduotuvės „Dream market“ svetainės. Į paieškos filtro lauką suvedus preparato „XANAX“ pavadinimą, kaip paieškos rezultatas rodomi 2344 skelbimai apie parduodamą šį preparatą. Į paieškos filtro lauką suvedus šalį gavėją, kaip paieškos rezultatas rodomi 1464 skelbimai apie parduodamą preparatą. Į paieškos filtro lauką suvedus šalį siuntėją, kaip pvz., Jungtinę Karalystę, kaip paieškos rezultatas rodomi 409 skelbimai apie parduodamą preparatą. Pasirinkus vieną iš skelbimų, jame matomas prekių įsigijimo, pristatymo terminai ir sąlygos, prekės aprašymas. Taip pat pateikiama informaciją apie tai, kaip galima išsaugoti anonimiškumą bendraujant svetainėje. Peržiūrėjus skelbimus apie parduodamą „XANAX“ preparatą, nustatyta, kad kiekviename skelbime nurodoma šalis prekės siuntėja, taip pat šalys į kurias įmanomas prekės pristatymas (b. l. 100-112).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir kvalifikavimo motyvai

Baigiamojoje kalboje gynyba ginčijo neteisėtumo požymį ir teigė, kad psichotropinė medžiaga buvo siųsta teisėtai. BK 199 straipsnio 3 dalis nustato atsakomybę už psichotropinių medžiagų gabenimą neturint leidimo, o BK 259 straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už neteisėtą disponavimą, tame tarpe ir siuntimą, nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos, todėl taikant šiuos straipsnius neteisėtumo požymis turi būti išanalizuotas. Teismas nesutinka su gynybos baigiamojoje kalboje pateiktu Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo, kuris šiuo atveju yra pagrindinis teisėtos apyvartos sąlygas nustatantis, nuostatų aiškinimu. Tai, kad III narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąraše esančias medžiagas leidžiama vartoti medicininiais tikslais, nereiškia, kad bet kas pats nusprendęs, kad šių medžiagų jam reikia paties nustatytoms ligoms gydyti, gali jomis disponuoti. Valstybė nustato pavojingų medžiagų, kokiomis yra ir psichotropinės medžiagos, apyvartos sąlygas.

Šioje baudžiamojoje byloje gynyba ginčija nusikaltimo padarymo vietą teigdama, kad tabletės su psichotropine medžiaga buvo įsigytos Nyderlandų Karalystėje ir Didžiojoje Britanijoje, kuriose galimai vaistas „Xanax“ parduodamas be receptų. Šis klausimas buvo svarstomas teismo posėdyje sprendžiant dėl gynybos prašymo kreiptis į Nyderlandų Karalystės ir Didžiosios Britanijos teisėsaugos institucijas dėl informacijos gavimo apie vaisto „Xanax“ pardavimo sąlygas. Išspręsdamas prašymą teismas nurodė sprendimo motyvus. Išnagrinėjus bylą teismo motyvai lieka tokie patys ir teismas dar kartą juos pakartoja. Pagal BK 4 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. D. P. T. veikė Lietuvos Respublikoje, todėl siuntimo būdu importuodamas vaistą „Xanax“ su psichotropine medžiaga alprazolamu jis turėjo laikytis Lietuvos Respublikoje nustatytos tvarkos ir neturi reikšmės, kokia tvarka yra nustatyta užsienio valstybėse. Tai turėtų reikšmę tik tokiu atveju, jei jis veiktų tik užsienio valstybėje.

Teismas nesutinka su gynybos argumentu, kad D. P. T. iš esmės inkriminuotas tik psichotropinės medžiagos užsakymo veiksmas. Kaltinimas iš ties yra platesnis nei inkriminuojamų BK 199 straipsnio 3 dalies ir 259 straipsnio 2 dalies sudėtys. Taip kaltinime yra aprašyta kokia naršykle naudodamasis ir kokiame puslapyje kalinamasis užsisakė tabletes, kokia valiuta apmokėjo, nors šios aplinkybės neaprašo taikomų sudėčių požymių. Tačiau toks aprašymas iš dalies yra pagrįstas ir tai lemia kaltinamojo veiksmų specifika, kadangi psichotropines medžiagas jis užsisakė per internetą ir iš esmės vienintelis jo atliktas veiksmas ir yra medžiagų užsakymas. Jas kaltinamajam išsiuntė kiti žmonės, pas kuriuos jis užsakė psichotropinę medžiagą ir paprašė ją atsiųsti. Tačiau tai nereiškia, kad kitų veiksmų kaltinamasis neatliko. Jo užsakytos medžiagos buvo išsiųstos paštu jo iniciatyva ir šiame veiksme jis dalyvavo. BK 199 straipsnio 3 dalies sudėtyje veiksmai aprašyti žodžiu „gabeno“. Pagal teismų praktiką šis žodis reiškia ne vien tik fizinį daikto paėmimą ir jo vežimą, tačiau ir kitokius veiksmus, vienas kurių yra siuntimas. Siuntimo veiksme vienas asmuo daiktą išsiunčia, kitas jį gauna ir tai suprantama kaip vienas iš gabenimo būdu. Gynybos pateiktoje specialisto išvadoje labai įdomiai ir aktualiai analizuojamos žodžio „siųsti“ reikšmės. Padaroma išvada, kad kaltinime panaudotas gabenimą atitinkantis žodis „siuntėsi“ neatitinka kaltinamojo veiksmų. Iš išvados matyti, kad kaltinamojo veiksmus atitinka žodis „siuntė“, kuris turi pačią bendriausią veiksmažodžio „siųsti, siunčia, siuntė“ reikšmę ir apima modifikacines priešdėlių bei sangrąžos vedinių reikšmes. Šioje vietoje neatitikimai yra padaryti dėl kalbinių niuansų ir kaltinimą surašiusio asmens jų nežinojimo, klaida laikytina techninio pobūdžio, nekeičianti kaltinimo esmės ir teismo ištaisoma.

Skaitant kaltinimą nuo pradžių, kur nurodyti taikomi požymiai, ir iš paties kaltinimo turinio matyti, kad pagal BK 199 straipsnio 3 dalį D. P. T. yra kaltinamas dėl to, kad neteisėtai, išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo, gabeno psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kaltinimas yra prieštaringas, todėl taisytinas. Įžanginėje dalyje nurodyta, kad prokuratūra naudoja vieną iš trijų BK 199 straipsnio 3 dalies sudėtyje nurodytų veikos padarymo būdų – kitaip išvengiant muitinės kontrolės, tačiau kaltinimo tekste yra nurodyti du būdai – išvengiant muitinės kontrolės ir neturint leidimo. Kadangi apkaltinimo pagrindas yra kaltinimo tekstas, teismas laiko, kad D. P. T. yra inkriminuoti du požymiai – išvengiant muitinės kontrolės ir neturint leidimo. Šioje byloje požymis „kitaip išvengiant muitinės kontrolės“ negali būti taikomas visų pirma dėl to, kad jis kaltinime neturi jokio turinio, nėra nurodyta, kaip kitaip buvo vengiama muitinės kontrolės, ir dėl to, kad nėra jokių duomenų, kad buvo vengiama muitinės kontrolės. Pašto siuntos buvo atsiųstos taip pat įprastai, kaip ir siunčiamos visos kitos siuntos, jos buvo patikrintos pašte ir nustatytas neteisėtas jų turinys. Teismas jau išanalizavo psichotropinių medžiagų siuntimo tvarką ir nustatė, kad D. P. T. psichotropinę medžiagą gabeno neteisėtai, todėl taikant BK 199 straipsnio 3 dalį naudojamas požymis „neturėdamas leidimo“.

Gynyba ginčija, kad kaltinamojo veiksmuose nėra tyčios. Gynyba mano, kad D. P. T. nesuvokė ir nesuprato, kad internetiniame tinklalapyje užsisakė vaistinį preparatą, kurio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga alprazolamas. Tokią išvadą gynyba grindžia tuo, kad kaltinamasis manė užsisakąs vaistinį preparatą, skirtą nerimui, stresui ir panikos priepuoliams mažinti; užsisakant tabletes internetiniame puslapyje nebuvo ribojimų ar perspėjimų, kad tabletėse yra psichotropinė medžiaga; nebuvo perspėjimų, kad šio vaisto pirkimui reikalingas receptas.

Teismas šiems motyvams nepritaria. Tyčia, kaip vienas iš subjektyvių nusikalstamos veikos požymių, apibūdina asmens psichinį santykį su inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviaisiais požymiais. Visų pirma šis santykis yra nustatomas paties kaltinamojo parodymais, ką jis žinojo darydamas inkriminuojamus veiksmus, kaip suprato savo veiksmus ir juos vertino. Tačiau vien tik kaltinamojo parodymai negali būti vienintelis kaltės turinio nustatymo šaltinis, nes dėl įvairių priežasčių kaltinamasis gali meluoti apie savo tikrąjį žinojimą, supratimą ir vertinimą arba nesakyti tikrosios savo minčių eigos, buvusios veiksmų darymo metu. Todėl išvadoms dėl kaltės yra labai svarbūs objektyvūs kaltinamojo veiksmai, kurie irgi parodo tikrąjį veiksmų tikslą ir motyvą. Šioje byloje objektyvūs kaltinamojo veiksmai paneigia gynybos teikiamus motyvus.

Visų pirma svarbu, kad susirgęs ar pasijutęs blogai paprastai žmogus pats sau diagnozės nenustatinėja, o kreipiasi į gydytojus. Tam tikrais atvejais, kai liga yra pakankamai paprasta ar įprasta, arba kai žmogus yra pakankamai patyręs, žino gydytojo anksčiau nustatytą savo ligą ir jo paskirtą gydymą, jis pats gali imtis gydytis ir tai būtų logiškas, pagrįstas ir pateisinamas jo elgesys. Tačiau šioje byloje nagrinėjamas atvejis nėra toks. Kaltinamojo apibūdinti ligos požymiai nėra paprasti ir įprasti ir jis, būdamas 17 metų, nebuvo pakankamai patyręs pats gydytis, tuo labiau vaistais, turinčiai psichotropinių medžiagų, kurių gavimui reikia recepto. Psichiniai sutrikimai, kokio sunkumo jie bebūtų, nėra nustatomi ir gydymas nėra paskiriamas paties jauno žmogaus.

Paprasčiausias būdas gauti vaistą yra kreiptis į gydytoją, kuris nustatytų diagnozę ir išrašytų vaistus bei juos vaistinėje nusipirkti arba bent jau kreiptis į vaistinę Lietuvoje, kur būtų išaiškinta vaisto įsigijimo tvarka. Jeigu žmogus jaučia ligos simptomus ir žino, kaip ligą gydyti, tai pats greičiausiais kelias vaistams įsigyti ir greičiau pasveikti. Sunku patikėti kaltinamojo parodymais, kad jis nebandė įsigyti vaisto Lietuvoje ir nežinojo jo įsigijimo tvarkos, o iš karto kreipėsi į tamsųjį internetą. Tuo labiau, kad jei tikėti jo parodymais, anksčiau panašius vaistus jam išrašė močiutė, kas reiškia, kad jis įsigijo juos pagal receptą, todėl jis turėjo suprasti, kad jie parduodami tik su receptu.

Savo veiksmus kaltinamasis motyvuoja ankstesniu pokalbiu su močiute, kuri kažką išrašė, nuo ko simptomai praėjo, ir informacijos apie alprazolamą paieška puslapiuose „Wikipedia“ bei „WebMD“. Byloje nėra jokių duomenų, kokius simptomus nustatė kaltinamojo močiutė ir kokius vaistus jam išrašė, nėra duomenų, kad tai buvo būtent vaistas „Xanax“ arba kitas alprazolamą turintis vaistas, ar bet koks kitas psichotropinių medžiagų turintis vaistas. Kaltinamasis nepateikė išrašo iš ligos istorijos, recepto ar kitų dokumentų, įrodančių, kokie vaistai jam buvo išrašyti. Jeigu kaltinamojo močiutė vaistus išrašė namuose to nefiksuojant gydymo įstaigoje, tokie veiksmai neatitinka galiojančios gydymo ir vaistų išrašymo tvarkos, todėl teismas tokią versiją, pagrįstą teisės aktų pažeidimu, negali laikyti patikima. Patikrinus kaltinamojo nurodytus šaltinius, kuriuose jis rinko informaciją apie vaistą „Xanax“, teismas nustatė, kad puslapyje „Wikipedia“ yra nurodyta, kad „Alprazolam is a Schedule IV controlled substance and is a common drug of abuse“ (alprazolamas yra IV kontroliuojamų medžiagų sąraše ir yra medikamentas, kuriuo dažnai piktnaudžiaujama). Šiame puslapyje žodis „Schedule IV“ pateikia nuorodą į IV kontroliuojamų medžiagų sąrašą, kuriame nurodytos jame esančios medžiagos. Puslapyje „WebMD“ prie teksto apie vaistą „Xanax“ yra nurodyta: „They are only for the person with the prescription“ (jie yra tik asmenims, turintiems receptus). Šiuose puslapiuose pateikta pakankamai informacijos, kuri verstų plačiau pasidomėti vaistu „Xanax“ ar jo sudėtine dalimi alprazolamu bei jų teisėtais gavimo būdais. Labai tikėtina, kad kaltinamasis suprato šią informaciją, arba plačiau pasidomėjęs suprato, kad teisėtu būdu pats vaisto „Xanax“ negaus, nes Lietuvoje jo apyvarta yra ribota. Tuo labiau, kad anksčiau jis vaistus įsigijo pagal močiutės išrašytą receptą, todėl žinojo, kad vaistai parduodami tik jį turint, todėl neturėdamas recepto nusprendė vaistus įsigyti tamsiajame internete. Tamsiojo interneto naudojimas rodo kaltinamojo ketinimą vaistus įsigyti neteisėtai. Tamsusis internetas garantuoja jo vartotojams anonimiškumą ir apsaugo vartotojo duomenis nuo atskleidimo. Tai sąlygoja, kad tamsiajame internete vyksta neteisėta prekyba įvairiu turiniu ir daiktais, tame tarpe ir narkotinėmis medžiagomis. Tamsiojo interneto paskirtį akivaizdžiai parodo teismo posėdyje susidariusi situacija, kuomet advokatas paprašė apžiūrėti puslapius parduotuvių, esančių tamsiajame internete, iš kurių galimai vaistus įgijo kaltinamasis. Teismas pasiūlė pačiam advokatui jas apžiūrėti ir jam gynybai reikiamus duomenis pateikti teismui. Advokatui pasikreipus į jo darbo vietos kompiuterius prižiūrinčią bendrovę ši kategoriškai atsisakė tai daryti dėl kylančių grėsmių (t. 2, b. l. 39).

Teismas sutinka su gynybos argumentu, kad užsakymo puslapiuose nėra reikalavimo turėti receptą, tačiau šis argumentas negali vesti prie kitokio kaltinamojo veiksmų vertinimo. Tamsusis internetas nėra oficiali vaistinė ir teismas neabejoja, kad jame nėra oficialiai veikiančių vaistinių teisėtai parduodančiu vaistus. Tamsiojo interneto paskirtis visai kitokia, todėl jame nėra ir negali būti įspėjimų apie teisės aktų laikymąsi ar reikalavimą įsigyjant vaistą turėti receptą. Tamsiajame internete yra prekiaujama draudžiamais daiktais – narkotikais, ginklais ir jo esmė yra neteisėta prekyba, todėl naivu būtu reikalauti, kad jame įsigyjant, pavyzdžiui, ginklą, pardavėjas reikalautų leidimo ginklui įsigyti. Asmeniui nesinaudojant teisėtomis priemonėmis, vėliau negalima argumentuoti, kad nelegalaus turinio tinklalapyje nebuvo parašyta, kad vaistams reikia recepto. Atsisiųsdamas prekes asmuo pats turi sužinoti siunčiamo daikto teisėtos apyvartos sąlygas ir tam įtakos neturi jo amžius, branda ar kitos asmeninės savybės. Neįtikinama, kad atsižvelgiant į šias asmenines savybes kaltinamasis nesuprato, ką užsisako ar kokia yra teisėta vaisto apyvartos tvarka, tačiau tuo pačiu amžius ir branda netrukdo jam pačiam nusistatyti diagnozę ir pasiskirti gydymą, susirasti vaistą tamsiajame internete ir užmokėti virtualia valiuta.

Iš ties, kaltinamasis neslėpė savo asmenybės užsakyme teisingai nurodęs adresą, tačiau pats užsakymo gavimo mechanizmas sąlygoja, kad užsakant reikia nurodyti realų adresą, nes kitaip prekės nebus pristatytos, o kitokių gavimo būdų išlikti anonimiškam nėra, todėl užsakyme D. P. T. nurodė savo tikrąjį adresą. Motyvai dėl užsakymo gavimo oficialiu keliu per pašto įstaigą ir muitinės postą nieko reikšmingo baudžiamajai atsakomybei nereiškia, nes visos paštu gabenamos siuntos yra gabenamos per pašto įstaigą ir joje esantį muitinės postą. Maža to, dėl didelės narkotinių ar psichotropinių medžiagų siuntimo tikimybės siuntos iš Nyderlandų Karalystės muitinės pareigūnų tikrinamos nuodugniau, to, greičiausiai, kaltinamasis irgi nežinojo, tačiau atsisiųsti siuntą kitokio kelio nėra.

Teismas nesutinka su gynybos argumentais dėl kaltinamajam nustatytos ligos laiko. Gynyba teigia, kad medicininiuose dokumentuose pažymėta, kad D. P. T. nuo 16 metų amžiaus dažnai paūmėja nerimo simptomai, buvę keli panikos priepuoliai, atsirado įkyrumai, varginantys vaizdiniai mintyse, trukdantys susikaupti, kiti simptomai. Vėliau eiga banguojanti, nerimas dažnai paūmėdavo. Jam rekomenduotas trumpalaikis gydymas alprazolamu. Tai turėtų reikšti, kad kaltinamasis užsisakė alprazolamo preparatą medicininiais tikslais. Teismas nesutinka su tokiais argumentais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. P. T. simptomai prasidėjo nuo 16 metų, nes visi byloje esantys gydytojo dokumentai yra surašyti 2018 m. rugpjūčio 7 d. Medicinos dokumentų išrašas tokių aplinkybių nepatvirtina, nes jame esanti informacija surašyta iš paties kaltinamojo žodžiu, kokias aplinkybes jis nurodė, tokias gydytojas ir surašė. Turint omenyje, kad apsilankymas pas gydytoją vyko po to, kai dėl nagrinėjamų aplinkybių jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tokios paties kaltinamojo nurodytos aplinkybes vertinamos labai rezervuotai. Be to, gydytojas skyrė gydymą Tiapridu, o gydymą alprazolamu tik rekomendavo.

Visi šie motyvai rodo, kad siųsdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną psichotropinė medžiagą D. P. T. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Visgi teismas negali padaryti vienareikšmiškos išvados dėl tablečių siuntimo tikslo, ar kaltinamasis jas siuntė siekdamas išbandyti psichotropinių medžiagų poveikį ir svaigintis, ar siekdamas numalšinti paauglio patiriamą nerimą, stresą, panikos priepuolius, tačiau darė tai pasirinkęs neteisėtą kelią. Atsižvelgiant į paauglystėje patiriamą stresą, nerimą, nuotaikų svyravimus, didelius mokslo krūvius, komplikuotus santykius su tėvais, labai tikėtina, kad kaltinamasis tabletes užsisakė kaip vaistinį preparatą.

D. P. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip keturios nusikalstamos veikos pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį.

Baigiamojoje kalboje gynyba prašė D. P. T. dėl BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Tokį prašymą gynyba grindžia veikos nedideliu pavojingumu, tabletėse esančios psichotropinės medžiagos kiekis nebuvo nustatytas, buvo užsakyta ne gryna psichotropinė medžiaga, o vaistas „Xanax“, žala niekam nebuvo padaryta, nekilo jokių pavojingų pasekmių. Šioje dalyje teismas sutinka su gynybos argumentais ir mano, kad yra sąlygos D. P. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu gali būti pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2007, 2K-568/2007, 2K-284-696/2017).

Teismas pažymį, kad įstatymas nedraudžia, o teismų praktikoje yra atvejų, kuomet asmenys, padarę sunkius nusikaltimus buvo atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Baudžiamojoje byloje asmuo buvo pripažintas padaręs BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) numatytą nusikalstamą veiką, kuri atitinka D. P. T. padarytos nusikalstamos veikos metu galiojusio BK 199 straipsnio 3 dalies redakciją, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-87-696/2018). BK 37 straipsnis leidžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės tik nusikaltimą padariusį asmenį, D. P. T. inkriminuota BK 259 straipsnio 2 dalis yra baudžiamasis nusižengimas, todėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo padarius baudžiamąjį nusižengimą teismas nesvarsto.

BK 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas yra sunkus, priskiriamas prie nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai. Atsižvelgiant į sankcijoje nustatytą griežtą tik laisvės atėmimo nuo trijų iki dešimties metų bausmę, kaip narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda turėtų būti kvalifikuojami labai pavojingi veiksmai, sukeliantis labai didelį pavojų saugomoms vertybėms, darantys ar grasinantis padaryti didelę žalą visuomenei. Kai galvojama apie šios nusikalstamos veikos pavojingumą labiau įsivaizduojama didelių kiekių grynos narkotinės ar psichotropinės medžiagos gabenimą, tokio gabenimo tikslą vėliau ją platinti, savanaudiškų tikslų siekimą, kai tokie veiksmai daro labai didelę žalą valstybės ekonomikai, žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgiant į sudėties konstrukciją ir ypač sankciją, teismas mano, kad nustatydamas atsakomybę įstatymų leidėjas ir turėjo omenyje tokius ar panašius veiksmus. Tačiau situacijai pasaulyje keičiantis, globalėjant, paprastėjant susisiekimui ir susižinojimui, vystantis technologijoms, jauniems žmonėms plačiau jomis naudojantis ir joms atveriant naujas galimybes, į BK 199 straipsnio 3 dalies taikymo sferą papuolė ir D. P. T. situacija, kuomet jis siuntė šešias ir vienuolika tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga, savo reikmėms.

Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą svarbu, kad saugomoms vertybėms – ekonomikai ir verslo tvarkai, buvo padaryta labai nežymi žala, kuri pasireiškė tik tuo, kad į Lietuvos rinką papuolė 17 tablečių vaistų. Jose esantis psichotropinės medžiagos kiekis yra labai mažas, tyrimas netgi negalėjo jo nustatyti. Jokių padarinių nekilo, kaltinamojo veiksmai yra vienkartiniai, labai tikėtina padaryti asmeninio gydymosi tikslais, nėra nustatytas platinimo tikslas. Be to, be papildomų sudėtingų veiksmų psichotropinė medžiaga negali būti išskirta iš bendros tablečių medžiagos. Tai rodo, kad BK 199 straipsnio 3 dalies kontekste vertinant įstatymo leidėjo tikslus, D. P. T. atliktų veiksmų pavojingumas yra labai mažas. Teismas daro išvadą, kad D. P. T. veiksmų pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės leidžia teigti, kad jo padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Todėl D. P. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

Taip pat gynyba prašo D. P. T. dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nustatė, kad yra visos šios sąlygos. Šioje dalyje sprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarius du baudžiamuosius nusižengimus. Nusikalstamas veikas D. P. T. padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, nusikalstamomis veikomis žala nėra padaryta. Jis yra jauno amžiaus, mokosi. Nusikalstamą veiką kaltinamasis iš dalies padarė dėl jaunatviško maksimalizmo, noro pačiam išsispręsti savo problemas, įstatymų nežinojimo. Šiuo metu kaltinamasis gyvena su tėvu, kurį apklausus teismas susidarė nuomonę, kad ypač po nusikaltimo padarymo jis labai rūpinasi sūnaus auklėjimu, sugriežtino jo kontrolę. Bendras teigiamas kaltinamojo apibūdinimas leidžia teismui daryti išvadą, kad šis įvykis bus gera pamoka kaltinamajam ir ateityje jis nedarys naujų nusikaltimų, todėl yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Laiduotoju paskirtinas D. P. T. tėvas S. V. T.. Teismo manymu jis yra vertas pasitikėjimo. Laiduotojas dirba, nėra teistas ar baustas administracine tvarka, jo ryšiai su sūnumi yra artimi ir glaudūs, todėl bus geras pavyzdys sūnui, kaip išaugti atsakingu piliečiu.

Laidavimas skirtinas be užstato, vienerių metų terminui.

Vadovaujantis BPK 139 straipsnio 1 dalimi kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina kaip nebereikalinga.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu siuntų vokai ir po tyrimo likusios medžiagos sunaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-305 straipsniais, 307 straipsniu, BK 37 ir 40 straipsniai teismas

nusprendžia:

Vadovaujantis BK 37 straipsniu, dėl nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 3 dalyje (dėl 11 tablečių su psichotropine medžiaga siuntimo iš Nyderlandų Karalystės, siunta sulaikyta 2018 m. gegužės 21 d.), (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), atleisti D. P. T. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Vadovaujantis BK 37 straipsniu, dėl nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 3 dalyje (dėl 6 tablečių su psichotropine medžiaga siuntimo iš Jungtinės Karalystės, siunta sulaikyta 2018 m. gegužės 22 d.), (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), atleisti D. P. T. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Vadovaujantis BK 40 straipsniu, dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje (dėl 11 tablečių su psichotropine medžiaga siuntimo iš Nyderlandų Karalystės, siunta sulaikyta 2018 m. gegužės 21 d.) ir dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje (dėl 6 tablečių su psichotropine medžiaga siuntimo iš Jungtinės Karalystės, siunta sulaikyta 2018 m. gegužės 22 d.), atleisti D. P. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojui S. V. T. Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BPK 139 straipsnio 1 dalimi kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu siuntų vokus ir po tyrimo likusias medžiagas sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.