Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Leo Minor“ skundą dėl antstolės Jurgitos Bareikienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Jurgita Bareikienė, A. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolė Jurgita Bareikienė 2022 m. spalio 24 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir persiuntė skundą kartu su nurodytu patvarkymu bei vykdomąja byla teismui. Antstolė pažymėjo, kad UAB „Vilniaus turtas“ nekilnojamojo turto vertinimo aktas surašytas 2022 m. rugsėjo 12 d., tačiau pareiškėja skundą antstolei pateikė tik 2022 m. spalio 24 d., t. y. paskutinę varžytynių dieną. Antstolės nuomone, nurodyta aplinkybė kelia pagrįstų abejonių pareiškėjos sąžiningumu ir sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėja siekia vilkinti priverstinio vykdymo procesą. Antstolė taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, jei pareiškėja pageidauja vykdymo procese su išieškotoju sudaryti taikos sutartį, ji gali būti sudaryta iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento. Varžytynių paskelbimas netrukdo atlikti šį procesinį veiksmą.

4. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) A. L. teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.

5. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Jurgita Bareikienė vykdomojoje byloje Nr. 0018/22/00152 vykdo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3131-912/2020 dėl 150 000 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 7 735,87 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš pareiškėjos (skolininkės) UAB „Leo Minor“ išieškotojo A. L. naudai.

7. Vykdymo proceso metu antstolė 2022 m. sausio 27 d. Turto arešto aktu areštavo skolininkei UAB „Leo Minor“ priklausantį turtą – 211/375 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Turtas).

8. 2022 m. kovo 3 d. patvarkymu Nr. S-22-18-3488 antstolė paskyrė Turto vertės nustatymo ekspertizę, ją pavesdama atlikti turto vertintojui (teismo ekspertui) D. G.. Ekspertas 2022 m. kovo 14 d. parengė Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. DGE220314, kuriuo nustatė, jog Turto rinkos vertė – 189 000 Eur. 2022 m. kovo 18 d. patvarkymu antstolė informavo skolininkę apie ekspertizės metu nustatytą Turto vertę.

9. 2022 m. balandžio 13 d. patvarkymu Nr. S-22-18-5528 antstolė paskelbė skolininkės Turto pirmąsias varžytines Nr. 225633, nustatydama, kad pardavimo iš pirmųjų varžytynių kaina – 151 200 Eur.

10. Skolininkė, nesutikdama su 2022 m. balandžio 13 d. patvarkymu dėl pirmųjų varžytynių, 2022 m. gegužės 3 d. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti nurodytą patvarkymą, atlikti pakartotinę Turto vertės nustatymo ekspertizę ir perkainoti Turtą pagal gautus ekspertizės rezultatus.

11. Antstolė 2022 m. gegužės 10 d. patvarkymu netenkino skolininkės skundo ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla teismui.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-15726-987/2022 netenkino skolininkės skundo dėl antstolės veiksmų. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs skolininkės atskirąjį skundą, 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2078-643/2022 skolininkės atskirąjį skundą atmetė, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d nutartį nepakeistą.

13. 2022 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu Nr. S-22-18-12547 antstolė paskelbė skolininkės Turto pirmąsias varžytines Nr. 232618, nustatydama, kad pardavimo iš pirmųjų varžytynių kaina – 151 200 Eur (80 proc. nustatytos turto vertės); varžytynių pradžia – 2022 m. rugsėjo 22 d., varžytynių pabaiga – 2022 m. spalio 24 d.

14. Skolininkė, nesutikdama su 2022 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu dėl pirmųjų varžytynių, 2022 m. spalio 24 d. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti nurodytą patvarkymą, atlikti pakartotinę Turto vertės nustatymo ekspertizę ir perkainoti Turtą pagal gautus ekspertizės rezultatus. Kartu su skundu skolininkė pateikė antstolei UAB „Vilniaus turtas“ 2022 m. rugsėjo 12 d. parengtą nekilnojamojo turto vertinimo aktą Nr. VŪ220912, kuriame nurodyta, kad Turto vidutinė rinkos vertė yra apie 210 000 Eur. Pareiškėjos nuomone, toks ženklus nustatytos vertės skirtumas sudaro pagrindą teigti, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu paskelbtose varžytinėse nustatyta parduodamo Turto kaina aiškiai neatitinka realios šio Turto kainos, todėl pardavus Turtą už per mažą kainą, būtų pažeistos pareiškėjos teisės ir iškreipta vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyra. Anot skolininkės, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skirti pakartotinę Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

15. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

16. Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-690/2018). Jeigu CPK nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Turto vertės nustatymo ekspertizę atliko D. G., kuris turi galiojantį turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą ir yra įrašytas į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą Vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą. Be to, D. G. taip pat yra įrašytas ir į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinęs ekspertizės akto turinį, teismas neturi pagrindo abejoti nei D. G. kompetencija ir tinkamumu atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, nei paties ekspertizės akto išvadoje nurodytos Turto rinkos vertės teisingumu.

18. Vienintelis įrodymas, kuriuo skolininkė įrodinėja aplinkybę, kad reali Turto vertė yra didesnė, nei nurodyta ekspertizės akte, yra UAB „Vilniaus turtas“ 2022 m. rugsėjo 12 d. parengtas nekilnojamojo turto vertinimo aktas Nr. VŪ220912, kuriame nurodyta, jog vidutinė Turto rinkos vertė yra apie 210 000 Eur. Tačiau teismas pažymi, kad nurodytas turto vertinimo aktas ne tik nepasirašytas jį parengusio asmens, bet neatitinka ir kitų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 4 punkte nustatytų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodytą turto vertinimo aktą parengęs UAB „Vilniaus turtas“ turto vertintojas V. Ū. nėra įrašytas į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą Vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą. Nurodytos aplinkybės sudaro teismui pagrindą abejoti dėl šio turto vertinimo akto patikimumo.

19. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką nustatant, ar turtas iš varžytynių parduodamas už mažesnę nei pagal įstatymą nustatytą kainą, skirtumas tarp turto pardavimo iš varžytynių kainos ir kainos, kuria įkainotas turtas, turi būti esminis. Orientacinis kainų skirtumas pripažintinas esmingai mažesniu ar didesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė ar didesnė, negu byloje nustatyta turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1732-779/2022; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2078-643/2022). Nagrinėjamu atveju skirtumas tarp eksperto D. G. nustatytos 189 000 Eur Turto vertės ir skolininkės pasitelkto UAB „Vilniaus turtas“ turto vertintojo nurodytos 210 000 Eur Turto vertės sudaro tik 10 proc., todėl toks skirtumas laikytinas neesminiu ir nesudarančiu pagrindo abejoti antstolės pasitelkto eksperto nustatyta Turto verte.

20. Kartu paminėtina ir tai, jog pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnį turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad 2022 m. kovo 14 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. DGE220314 būtų nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolė, nustatydama Turto rinkos vertę, pagrįstai vadovavosi ekspertizės akte nustatyta Turto rinkos verte.

21. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl realios Turto rinkos vertės nustatymo, teisiškai reikšminga aplinkybe pripažintina ir tai, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. paskelbtos Turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) neįvyko, nes neatsirado nė vieno pirkėjo, norinčio įsigyti Turtą už 151 200 Eur kainą (80 proc. nustatytos turto vertės). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1308-258/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-77-794/2020; 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-885-855/2022). Esant nustatytai aplinkybei, kad šiuo konkrečiu atveju neatsirado nė vieno potencialaus pirkėjo, kuris būtų pageidavęs pirkti Turtą iš pirmųjų varžytynių, darytina išvada, kad pakartotinės ekspertizės skyrimas, taip pat didesnės Turto kainos nustatymas, nei šiuo metu yra nustatyta vykdymo procese, ne tik nėra tikslingas, tačiau nepagrįstai pažeistų išieškotojo interesą atgauti jam priteistą skolą ir sudarytų sąlygas vilkinti vykdymo procesą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skolininkės prašymas paskirti pakartotinę Turto vertės nustatymo ekspertizę atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog antstolė, priimdama skundžiamą 2022 m. rugsėjo 22 d. patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo Nr. S-22-18-12547, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Leo Minor“ skundą dėl antstolės Jurgitos Bareikienės veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.