Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-28355-807/2019 pagal pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Robertas Vasiliauskas, išieškotojas AB „Swedbank“,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Apeliantas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, jog nustatyta pradinė turto pardavimo kaina neatitinka realios turto rinkos vertės. Apelianto teigimu, varžytinėse parduodamo turto itin žema rinkos vertė klaidina varžytinių dalyvius ir įtakoja jų apsisprendimą nedidinti kainos tiek, kiek ji maksimaliai galėtų būti padidinta, todėl neteisingas turto vertės nustatymas sudaro turto pardavimo iš varžytinių akto negaliojimo pagrindą pagal CPK 602 str. 1 d. 6 p. Tačiau su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

10. Visų pirma pažymėtina, jog vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009). Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005).

11. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama įkainoti skolininko turtą rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių parduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.

12. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, tačiau vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis).

13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo skolos išieškojimą iš skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išieškotojo AB „Swedbank“, naudai. 2019-02-21 skolininkas pateikė antstoliui prašymą dėl šio turto rinkos vertės nustatymo, paskiriant ekspertizę. 2019-02-21 antstolio patvarkymu Nr. S-19-179-3291 buvo paskirta ekspertizė, turto, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertei nustatyti. Įkeisto turto ekspertizę buvo pavesta atlikti UAB „OBER-HAUS“, kuri 2019-03-21 ekspertizės aktu Nr.3083 EKZ_2019 RVI KLAI nustatė areštuoto turto rinkos vertę 2019-03-21 dienai – 306 000 EUR.

14. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantas jau ne pirmą kartą skundžia antstolio veiksmus, susijusius su areštuoto turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertės nustatymu, tačiau teismas įsiteisėjusiomis nutartimis, civilinėse bylose Nr. 2VP-40082-433/2018, Nr. 2YT-14298-734/2019 ir Nr. e2YT-16772-592/2019 iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir nagrinėjamu atveju, grindžiamus skundus dėl antstolio veiksmų yra atmetęs.

15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju atkreipia dėmesį į tai, kad varžytynėse yra nustatoma tik pradine turto pardavimo iš varžytynių kaina. Varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų, tokių kaip nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus, ir t. t.. Kitaip tariant, tiksli įkeisto daikto vertė paaiškėja tik pardavus jį varžytynėse. Kadangi turtas parduodamas iš varžytynių, tai, esant didelei paklausai, kaina gali pakilti net daugiau, nei vertintojo buvo nustatyta, ir priešingai, nesant paklausos, turto vertė krinta iki tokios kainos, kuri sudomina pirkėją Tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą.

16. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ginčydamas nustatytą areštuoto turto vertę pakartotinai remiasi 2011-12-20 UAB “Resolution valuations” parengta turto vertinimo ataskaita, kuri parengta beveik prieš 8 metus ir joje nurodyta vidutinė turto rinkos vertė (463 392,03 EUR), kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra neaktuali ir neatspindi realios šiuo metu esančios areštuoto turto kainos. Apeliantas taip pat nurodo, kad nuo 2011 m. turėjo padidėti turto vertė, kadangi buvus turto rinkos vertės pokyčiams, t. y. didėjant nekilnojamojo turto vertei, turto vertė šiai dienai yra dar didesnė. Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepateikė. Vertindamas vykdomosios bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad vykdomojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir apeliantas jų nepateikė, kad įkeisto turto vertė neatitinka rinkos kainų. Apeliantas (skolininkas) nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, bei kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto vertės nustatymą, todėl darytina išvada, kad apeliantas savo nesutikimą dėl iš varžytynių parduodamo turto vertės grindžia tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Pabrėžtina, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Juo labiau, 2019-06-10 įvykusiose varžytinėse varžytinių laimėtoja UAB „Primestus“ pasiūlė 899 000 EUR kainą, kuri yra beveik tris kartus didesnė negu UAB „OBER – HAUS“ ekspertizės aktu nustatyta kaina (306 000 EUR).

17. Pažymėtina, jog tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teises normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas įvertina, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertes nustatymo procedūra, ar tinkamai nustatyta varžytynėse parduodamo daikto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, kad nustatęs, jog turtas iš varžytynių yra parduotas už mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, kainą, ir spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo buvimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai – vertinamasis kriterijus. Spręstina, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažinta, kad turto vertės įkainojimas beveik dvigubai mažesne kaina buvo pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).

18. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju 2019-05-09 antstolio Roberto Vasiliausko patvarkymu Nr. S-19-179-10809 buvo paskelbta apie areštuoto turto negyvenamosios patalpos – kavinės patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pirmąsias varžytines. Šiuo patvarkymu antstolis informavo skolininką apie CPK 704 str. nustatyta galimybę pasiūlyti savo surastą areštuoto turto pirkėją. Varžytinės įvyko 2019-06-10, varžytines laimėjusio pirkėjo UAB „Primestus“ pasiūlyta kaina – 899000,00 EUR yra beveik tris kartus didesnė negu UAB „OBER-HAUS“ ekspertizės aktu nustatyta nekilnojamojo turto rinkos kaina ir daugiau nei 2 kartus didesnė negu skolininko pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. DGV190523 nustatyta kaina (420000,00 EUR). Taigi pirkėjo pasiūlyta kaina yra didesnė nei ekspertizės aktu nustatyta turto vertė, o taip pat ir skolininko pateiktoje vertinimo ataskaitoje nustatyta turto rinkos vertė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad turtas parduotas mažesne, nei rinkos kaina ir dėl to gali būti pažeisti išieškotojo ar skolininko interesai. Dėl šios priežasties apelianto argumentas, kad maža pradinė areštuoto turto kaina sąlygoja varžytynių dalyvių nenorą didinti siūlomos kainos atmestinas kaip nepagristas ir neįrodytas.

19. Atsižvelgiant į šias aukščiau išdėstytus argumentus ir byloje surinktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2019-07-03 skundą antstolio Roberto Vasiliausko vykdytas varžytines Nr. 171722 pripažinti neįvykusiomis laikė nepagrįstu, kadangi antstolio 2019-06-10 įvykdytos varžytinės Nr. 171722 yra įvykusios teisėtai, o parduodamo nekilnojamojo turto pirkėjo pasiūlyta 899000,00 EUR kaina atitinka skolininko ir išieškotojų interesų pusiausvyrą.

20. Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

21. Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundo dėl antstolio veiksmų, teisingai aiškino bei taikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.