Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Robertas Vasiliauskas, išieškotojas AB „Swedbank“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo skolos išieškojimą iš skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto, esančio adresu H. Manto g. 4, Klaipėda, išieškotojo AB „Swedbank“, naudai. Nustatyta, kad vykdant išieškojimą areštuotas skolininkui priklausantis turtas, adresu H. Manto g. 4, Klaipėdoje bei negyvenamoji patalpa – vaistinė su parduotuvės patalpomis, adresu L. Asanavičiūtės g. 20, Vilniuje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas teismų praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009 ir kt.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 681 straipsnio 1 dalis nustato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

LR 682 straipsnis nustato, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Įstatymo nuostatos neįpareigoja antstolio, skiriant ekspertą ar ekspertizės įstaigą, motyvuoti savo pasirinkimo ar derinti ekspertizės išlaidas su skolininku/-ais. Pažymėtina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus.

Tikrindamas ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas įvertina ar tinkamai įvykdyta areštuojamojo turto vertės nustatymo procedūra ar tinkamai nustatyta varžytinėse parduodamo daikto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011).

LR CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008 ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008 ).

Pažymėtina, kad sprendžiant apie CPK 602 straipsnio 6 punkte nurodyto pagrindo egzistavimą, turi būti nustatytą, jog varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gautą už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip yra neproporcingai apribotos skolininko teisės, o ar kaina žymiai mažesnė, turi būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).

Nekilnojamojo turto kainos vertinimo ekspertu, antstolio 2019-02-21 patvarkymu Nr. S-19-179-3291 (bylos 75 psl.), buvo paskirtas UAB „OBER-HAUS“. Antstolis Robertas Vasiliauskas 2019-03-21 patvarkymu Nr. S-19-179-6358 informavo apie UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto ekspertizės vertinimo aktu Nr. 3083 EKZ_2019 RVI nustatytą areštuoto turto rinkos vertę - 306000,00 Eur (bylos 71 psl.). 2019-03-21 antstolio Roberto Vasiliausko kontoroje buvo gautas skundas, kuriuo skolininkas prašė panaikinti 2019-02-21 antstolio patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo Nr. S-19-179-3291. Skundą argumentavo tuo, kad skolininkas turi 2011-12-20 UAB „Resolution valuations“ parengtą areštuoto turto vertinimo ataskaitą. Taip pat, skolininko manymu, paskirtas ekspertas yra šališkas. Antstolis Robertas Vasiliauskas 2019-03-21 patvarkymu S-19-179-6347 (bylos 68-70 psl.) su skundu nesutiko. Vienas iš nesutikimo motyvu nurodytu antstolio patvarkyme, buvo tai, kad UAB „Resolution valuations“ parengta areštuoto turto vertinimo ataskaita buvo pateikta pavėluotai ir parengta prieš 7 metus ir 3 mėnesius, todėl joje nurodyta vidutinė turto rinkos vertė nustatyta 2011 m. – 463 392,03 Eur buvo neaktuali ir neatspindinti realios šiuo metu esančios areštuoto turto vertės. Teismas šiuos antstolio argumentus laiko pagrįstais. Pabrėžtina, kad kitas pareiškėjo (skolininko) 2019-03-13 skunde nurodytas argumentas dėl turto vertinimo eksperto šališkumo, buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-40082-433/2018 ir 2018 m. spalio 29 d. nutartimi atmestas. Pažymėtina, kad skolininkui buvo nepalankios ir vėlesnės priimtos teismo nutartys – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-14298-734/2019 (bylos 47-50 psl.), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-16772-592/2019 (bylos 58-59 psl.). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas iš esmės remiasi panašiais ir analogiškais argumentais visuose teismui ir antstoliui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tuo, teismo vertinimu, siekdamas sutrikdyti antstolio vykdomą skolos išieškojimą.

2019-05-09 antstolio Roberto Vasiliausko patvarkymu Nr. S-19-179-10809 buvo paskelbta apie areštuoto turto negyvenamosios patalpos – kavinės patalpų, unikalus Nr. 2195-5005-1016:0001, esančių H. Manto g. 4, Klaipėda pirmąsias varžytines (bylos 31 psl.) Šiuo patvarkymu antstolis informavo skolininką apie CPK 704 str. nustatyta galimybę pasiūlyti savo surastą areštuoto turto pirkėją (bylos 32 psl.). Varžytinės įvyko 2019-06-10, varžytines laimėjusio pirkėjo UAB „Primestus“ pasiūlyta kaina – 899000,00 Eur yra beveik tris kartus didesnė negu UAB „OBER-HAUS“ ekspertizės aktu nustatyta nekilnojamojo turto rinkos kaina ir daugiau nei 2 kartus didesnė negu skolininko pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. DGV190523 nustatyta kaina (420000,00 Eur). Pasiūlymų parduoti turtą surastam pirkėjui LR Civilinio proceso kodekso 704 straipsnio nustatyta tvarka negauta. Konstatuotina, kad pirkėjo pasiūlyta kaina yra didesnė nei ekspertizės aktu nustatyta turto vertė, o taip pat ir skolininko pateiktoje vertinimo ataskaitoje nustatyta turto rinkos vertė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad turtas parduotas mažesne, nei rinkos kaina ir dėl to gali būti pažeisti išieškotojo ar skolininko interesai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir byloje surinktą medžiagą, pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2019-07-03 skundas laikytinas nepagrįstu.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad antstolio priverstinio vykdymo veiksmai atlikti laikantis jų atlikimo eiliškumo, nepažeidžiant LR CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų, todėl antstolio 2019-06-10 įvykdytos varžytinės Nr. 171722 laikomos įvykusiomis teisėtai, parduodamo nekilnojamojo turto pirkėjo pasiūlyta 899000,00 Eur kaina laikytina atitinkanti skolininko ir išieškotojų interesų pusiausvyrą. Konstatuotina, kad nustatyta pradinė nekilnojamojo turto kaina varžytinėse neturėjo įtakos varžytynių dalyvių apsisprendimui dėl įsigyjamo nekilnojamojo turto.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.