- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- 2S-2078-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11155-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Leo Minor“
- Kreditorius
- A. L. Apeliacinės
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Leo Minor“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Leo Minor“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Jurgita Bareikienė, išieškotojas A. L.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Leo Minor“ (toliau – ir skolininkė) kreipėsi su skundu, prašydama panaikinti antstolės Jurgitos Bareikienės 2022 m. balandžio 13 d. patvarkymą Nr. S-22-18-5528 „Dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo“; atlikti skolininkės UAB „Leo Minor“ turto, ketinamo parduoti varžytynėse, vertės nustatymo pakartotinę ekspertizę; nekilnojamąjį turtą perkainuoti pagal gautus pakartotinės ekspertizės rezultatus ir pagal tai nustatyti pradinę turto kainą varžytinėse.
2. Pareiškėja nurodė, kad antstolė Jurgita Bareikienė 2022 m. kovo 3 d. patvarkymu Nr. S-22-18-3488 paskyrė pareiškėjai UAB „Leo Minor“ nuosavybės teise priklausančio turto: 211/375 dalių žemės sklypo ir buto (kotedžo), esančių adresu (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui Darijui Grigui. Turtas buvo įvertintas 189 000,00 Eur. Antstolė Jurgita Bareikienė 2022 m. balandžio 13 d. patvarkymu Nr. S-22-18-5528 paskelbė pirmąsias varžytynes dėl minėto turto pardavimo, o turto pardavimo kainą nustatė 151 200,00 Eur, kas sudarė 80 proc. pradinės turto vertės. Pareiškėja UAB „Leo Minor“ gavo UAB „Vilniaus turtas“ išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjai priklausančio turto vidutinė rinkos vertė 2022 m. balandžio 28 d. yra ne mažesnė nei 235 000,00 Eur. Pareiškėja taip pat gavo mažosios bendrijos (toliau – MB) „Magnum Estate“ konsultacinę išvadą, kad pareiškėjai priklausančio turto galima pardavimo kaina yra 249 000,00 Eur. UAB „Leo Minor“ sprendė, kad eksperto nustatyta turto vertė ženkliai mažesnė už rinkos, kas sudarė pagrindą spręsti dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo tam, kad nebūtų grubiai pažeistos skolininkės teisės ir kitų skolininkės kreditorių interesai, turtą parduodant už neekonomišką kainą. Pareiškėja pažymi, kad ji teikė motyvuotus prieštaravimus dėl antstolės nustatytos turto vertės, kas sudarė savarankišką pagrindą įpareigoti antstolę skirti pakartotinę ekspertizę.
3. Antstolė Jurgita Bareikienė 2022 m. gegužės 10 d. patvarkymu Nr. S-22-18-6545 atsisakė tenkinti pareiškėjos UAB „Leo Minor“ skundą ir perdavė jį nagrinėti teismui. Antstolė nurodė, kad 2022 m. kovo 3 d. patvarkymu Nr. S-22-18-3488 paskyrė pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio turto vertinimo ekspertizę ir ją pavedė atlikti teismo ekspertui Darijui Grigui, vykdomosios bylos šalys nepareiškė nušalinimo turto vertintojo kandidatūrai. Turto vertintojas 2022 m. kovo 1 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad turto vertė yra 189 000,00 Eur, vykdomosios bylos šalys turto vertės neskundė. Antstolė teigė, kad turto vertę ekspertas nustatė tinkamai, nes ekspertizė buvo atlikta lyginamuoju metodu remiantis realiais sandoriais ir objekto fizine būkle. Antstolė pažymėjo, kad laikotarpyje nuo 2022 m. vasario 19 d. iki 2022 m. balandžio 4 d. pati pareiškėja bandė parduoti turtą svetainėje www.aruodas.lt už 178 000,00 Eur ir mažino kainą 7,3 proc., tačiau pirkėjų surasti nepavyko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjos UAB „Leo Minor“ skundo dėl antstolės Jurgitos Bareikienės veiksmų ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-15330-987/2022 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, varžytynių, paskelbtų 2022 m. balandžio 13 d., vykdomų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdymą.
5. Teismas nurodė, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja buvo tinkamai informuota apie antstolės nustatytą turto vertę, tačiau per 3 darbo dienas iki 2022 m. kovo 23 d. nepasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 682 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesine teise pateikti motyvuotus prieštaravimus.
6. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos pateiktos pažymos, kurios nurodo spėjamą ar / ir tikėtiną turto rinkos vertę, negali būti laikomos objektyviais ir pakankamais įrodymais, leidžiančiais suabejoti turto verte, kurią antstolė nustatė laikydamasi įstatymo nuostatų (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pastarąją išvadą netiesiogiai patvirtino ir pačios pareiškėjos veiksmai, kuomet ji turtą siekė parduoti už 178 000,00 Eur ir dar mažesnę kainą, tačiau už tokią rinkos kainą jai buto parduoti nepavyko.
7. Teismas pabrėžė, kad tarp antstolės nustatytos 189 000,00 Eur turto vertės ir pareiškėjos nurodytos galimos 235 000,00 Eur ar 249 000,00 Eur turto vertės skirtumas nelaikomas esminiu, ir nesant jokių kitų duomenų apie galimus turto vertės pokyčius, nelaikomas sudarančiu pagrindą abejoti antstolės nustatyta turto verte.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėja UAB „Leo Minor“ (toliau – ir apeliantė, skolininkė) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2022 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-15726-987/2022 ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti 2022 m. balandžio 13 d. antstolės priimtą patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo Nr. S-22-18-5528 (kuriuo antstolė paskelbė pirmąsias varžytynes skolininkės areštuotam turtui: 211/375 žemės sklypo ir patalpos buto (kotedžo), esančių (duomenys neskelbtini), parduoti. Varžytynėms suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, dėl to nepagrįstai atmetė pareiškėjos pateiktą prašymą. Apeliantė pažymi, kad teikdama skundą kartu pateikė ir rašytinius įrodymus, pagrindžiančius tai, kad apie turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, rinkos vertę sužinojo 2022 m. balandžio 28 d. ir 2022 m. gegužės 2 d., gavusi iš specialistų išvadas dėl minėto turto vertės. Iš to seka, kad pareiškėja apie pasikeitusią nekilnojamojo turto vertę sužinojo jau praėjus 3 dienų terminui, skirtam motyvuotų prieštaravimų pateikimui. Tad, šiuo atveju teismas turėjo taikyti CPK 681 straipsnio 1 dalį.
8.2. Apeliantė pažymi, kad nagrinėjamu atveju pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ženklų turto, iš kurio vykdomas išieškojimas, kainos pokytį per sąlyginai trumpą laiką, turėjo tapti pagrindu antstolei skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Tuo tarpu teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės pateikė nepagrįstą skolininko teisių vykdymo procese aiškinimą, dėl ko nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo.
8.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas turto specialistų pateiktas išvadas, iš esmės išėjo iš savo kompetencijos ribų, nes kvalifikuotas turto vertės nustatymas yra galimas tik pasitelkus šios srities specialistus – turto vertintojus arba turto vertės nustatymo ekspertus. Netenkinus pareiškėjos prašymo paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę bei negavus objektyvių duomenų apie galiojančią aktualią turto rinkos vertę, pagrįstai įvertinti pareiškėjos pateiktus vertintojų išvadas nebuvo galimybės.
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė Jurgita Bareikienė vykdymo procese, vykdydama skolų ir vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininkės UAB „Leo Minor“, 2022 m. kovo 3 d. patvarkymu Nr. S-22-18-3488 paskyrė pareiškėjai priklausančio areštuoto turto (211/375 dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir buto (kotedžo), esančio adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) ekspertizę rinkos vertei nustatyti. Ekspertizę atlikti buvo pavesta ekspertui Darijui Grigui. Ekspertas parengė Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 211/375 dalių žemės sklypo ir buto (kotedžo) rinkos vertė nustatyta 189 000,00 Eur. 2022 m. kovo 18 d. patvarkymu Nr. S-22-18-4261 antstolė nustatė skolininkui priklausančio turto vertę pagal eksperto aktą ir pasiūlė vykdymo proceso šalims, ne vėliau, kaip per tris darbo dienas, nuo šio patvarkymo gavimo dienos, pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvadų. Minėtas patvarkymas dėl turto vertės nustatymo pareiškėjai kartu su ekspertizės aktu buvo išsiųstas 2022 m. kovo 18 d. elektroniniu paštu. Pareiškėja 2022 m. kovo 23 d. elektroniniu laišku patvirtino, jog su minėtais dokumentais susipažino. 2022 m. balandžio 13 d. patvarkymu Nr. S-22-18-5528 antstolė paskelbė areštuoto skolininko turto pirmąsias varžytynes už 151 200 Eur pradinę kainą (189 000 Eur x 80 proc.). Pareiškėja, nesutikdama su antstolės 2022 m. balandžio 13 d. patvarkymu Nr. S-22-18-5528, pateikė 2022 m. gegužės 3 d. antstolei skundą dėl antstolės veiksmų. Antstolė Jurgita Bareikienė 2022 m. gegužės 10 d. patvarkymu Nr. S-22-18-6545 pareiškėjos skundą atmetė ir perdavė skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2022 m. birželio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvadomis, pateikė atskirąjį skundą.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
12. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, nurodydama, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, jog apeliantė, teikdama skundą dėl antstolės veiksmų, kartu pateikė ir rašytinius įrodymus, pagrindžiančius tai, kad apie turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, rinkos vertę sužinojo 2022 m. balandžio 28 d. ir 2022 m. gegužės 2 d., gavusi iš specialistų išvadas dėl minėto turto vertės, t.y. praėjus 3 dienų terminui, skirtam motyvuotų prieštaravimų pateikimui. Todėl, apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju turėjo būti taikytas CPK 681 straipsnio 1 dalis.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
14. Viena iš būtinų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus teisių apsauga. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Skolininkas ar kreditorius, nesutinkantys su eksperto pateiktu įvertinimu, gali reikšti motyvuotus prieštaravimus ir prašyti antstolį skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka.
15. Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2012 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012). Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolė, vadovaudamasi CPK 682 straipsnio 1 dalimi, paskyrė 2022 m. kovo 3 d. patvarkymu Nr. S-22-18-3488 pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio turto vertinimo ekspertizę. Skolininkė ar kiti suinteresuoti asmenys nereiškė prieštaravimų dėl ekspertizės skyrimo ar eksperto parinkimo. Antstolė 2022 m. kovo 18 d. patvarkymu Nr. S-22-18-4261 nustatė areštuoto turto vertę pagal ekspertizės aktą.
16. CPK 682 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Per antstolės 2022 m. kovo 18 d. patvarkymu Nr. S-22-18-4261 nustatytą trijų darbo dienų terminą prieštaravimų dėl ekspertizės akto nebuvo pateikta ir ginčo dėl to šioje byloje nėra. Apeliantės argumentai, kad prieštaravimus pateikė tik sužinojusi apie 2022 m. balandžio 28 d. ir 2022 m. gegužės 2 d. specialistų išvadas apie kitokią turto vertę, nagrinėjamų aplinkybių kontekste, vertintini, kaip teisiškai nereikšmingi, kadangi terminas prieštaravimams dėl ekspertizės akto pareikšti skaičiuotinas nuo 2022 m. kovo 18 d. patvarkymo Nr. S-22-18-4261 gavimo dienos (šiuo atveju vėliausiai nuo 2022 m. kovo 23 d., kai skolininkė patvirtino gavusi ekspertizės aktą ir antstolės patvarkymą).
17. Iš pareiškėjos skundo turinio galima spręsti, kad ji siekia, jog antstolė paskirtų pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, todėl apeliantės argumentas, kad šiuo atveju turėjo būti taikoma CPK 681 straipsnio 2 dalies nuostata, atmestinas, kaip nepagrįstas. Kadangi vykdomojoje byloje turto vertė nustatyta eksperto, taikytina speciali CPK 682 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata. Svarbu atkreipti dėmesį ir tai, kad eksperto akte fiksuota areštuoto ginčo turto rinkos vertė nustatyta 2022 m. kovo 14 d., o pareiškėjos pateikta UAB „Vilniaus turtas“ pažyma surašyta išanalizavus iš esmės to paties laikotarpio (nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 28 d.) pardavimo sandorius (MB „Magnum Estate“ pažymoje turto vertės nustatymo laikotarpis iš viso nenurodytas), todėl, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju verčių skirtumą (eksperto nustatytą ir specialistų nurodytą) lėmė ne turto vertės pokytis, kuris galėtų nulemti CPK 681 straipsnio 2 dalies taikymą, o skirtingų vertinimo metodų taikymas ir / ar duomenų analizė. Šių apeliacinės instancijos teismo motyvų pagrindu atmestinas ir apeliantės argumentas, kad su skundu pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina ženklų turto, iš kurio vykdomas išieškojimas, kainos pokytį per sąlyginai trumpą laiką, kas, apeliantės nuomone, turėjo tapti pagrindu antstolei skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę.
18. Teismų praktikoje konstatuota, kad pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje, turto kaina. Teisingas, įstatymų reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, yra visų pirma antstolio tiesioginė pareiga. Teismų praktikoje konstatuota, kad šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta reali galimybė taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009). Turto įkainojimas turi atitikti galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Todėl antstolė, vadovaudamasi teisės normomis, tinkamai įvykdė jai nustatytą pareigą įkainoti areštuotą turtą.
19. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
20. Pareiškėja vien deklaratyviai nurodė, tačiau civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad reikšmingai padidėjo ne tik bendra nekilnojamojo turto Vilniuje ir Vilniaus rajone kaina, tačiau taip pat ir pareiškėjos konkretaus turto vertė (CPK 178 straipsnis). Svarbu akcentuoti ir tai, kad nagrinėjamu atveju antstolė areštuoto turto vertei nustatyti pasitelkė ekspertą, todėl tokiu įrodymu grindžiamą turto vertę galima nurungti tik analogišku įrodymu – eksperto išvada. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog pareiškėjos pateiktos pažymos, kurios nurodo spėjamą ar/ir tikėtiną turto rinkos vertę negali būti laikomos objektyviais ir pakankamais įrodymais, leidžiančiais suabejoti turto verte, kurią antstolė nustatė laikydamasi įstatymo nuostatų.
21. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog nustatant, ar turtas iš varžytynių parduodamas už mažesnę nei pagal įstatymą nustatytą kainą, skirtumas tarp turto pardavimo iš varžytynių kainos ir kainos, kuria įkainotas turtas, turi būti esminis. Orientacinis kainų skirtumas pripažintinas esmingai mažesniu ar didesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė ar didesnė negu byloje nustatyta turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tai, kad tarp antstolės nustatytos 189 000,00 Eur turto vertės ir pareiškėjos nurodytos galimos 235 000,00 Eur ar 249 000,00 Eur turto vertės susidaro 46 000,00 Eur ar 60 000,00 Eur skirtumas, siekiantis apie 20-24 procentų. Toks skirtumas nelaikomas esminiu, ir nesant jokių kitų duomenų apie galimus turto vertės pokyčius, nelaikomas sudarančiu pagrindą abejoti antstolės nustatyta turto verte.
22. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas turto specialistų pateiktas išvadas iš esmės peržengė savo kompetencijos ribas.
23. Su pastaruoju apeliantės argumentu taip pat nėra pagrindo sutikti. CPK 185 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas, vertindamas pačios pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus – specialistų pažymas, ne tik kad neperžengė savo kompetencijos ribų, tačiau tinkamai įvykdė CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis įrodymų tyrimą ir įvertinimą, nustatytas teismo teises ir pareigas.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjos UAB „Leo Minor“ skundą dėl antstolės Jurgitos Bareikienės veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Leo Minor“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d nutartį palikti nepakeistą.