Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis Darius Bliznikas, užsienio bendrovė „Redcast Holdings Limited“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.

16. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – 2022 m. sausio 25 d. antstolio D. Blizniko patvarkymą dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytinių bei 2022 m. sausio 17 d. antstolio A. Naujokaičio patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo.

17. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, nors šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

18. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai yra datuoti vėlesne data, nei priimta pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, su jais turėjo galimybę susipažinti proceso dalyviai ir pateikti savo poziciją/paaiškinimus, nenustačius, kad pareiškėjas savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimų į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepimuose į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

20. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo J. K. skundas dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Pirmiausiai pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

23. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

24. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir kt.).

25. CPK 691 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad areštuotas turtas, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, realizuojamas CPK, Vyriausybės ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

26. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai). Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl areštuoto įkainojamo turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis), nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos į jas atsižvelgti. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

27. Byloje ginčas kilo dėl antstolio D. Blizniko veiksmų, kurių neteisėtumas, anot apelianto, pasireiškė pakartotinės Turto vertės nustatymo ekspertizės pagrindu pareiškėjui (skolininkui) priklausančio nekilnojamojo turto (žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,9555 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo stovinčio pastato – gyvenamojo namo su kavine, kurio bendras plotas 1466,02 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)) vertės nustatymu. Apelianto nuomone, Turto vertės nustatymo ekspertizė buvo atlikta nesąžiningai, ekspertizės aktas surašytas neteisingai, neįvertinus svarbių duomenų; nustatyta Turto vertė neatitinka šios dienos rinkos vertės ir prieštarauja vertinimo metodikai. Su tokiais pareiškėjo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

28. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi turto pardavimo iš varžytynių proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020). Prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turi pareigą pats nustatyti turto rinkos vertę. Tuo tikslu antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis viešų registrų duomenimis, skirdamas ekspertizę ar pan.). Tačiau bet kokiu atveju jis areštuojamą turtą turi įvertinti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

29. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama įkainoti skolininko turtą rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.

30. CPK yra išvardyti trys pagrindai, kuriems esant vykdymo procese atliekama ekspertizė: 1) jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis); 2) jei skolininkas ar kreditorius prieštarauja dėl antstolio atlikto areštuoto turto įkainojimo (CPK 681 straipsnio 1, 3 dalis); 3) jei negalima įvertinti turto jo arešto metu (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu reglamentuoja specialiosios CPK 682 straipsnio normos. Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos.

31. CPK 682 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą, kuriame turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. To paties straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą (CPK 682 straipsnio 3 dalis).

32. Nagrinėjamu atveju antstolis D. Bliznikas 2021 m. liepos 23 d. gavo išieškotojo „Redcast Holdings Limited“ prašymą dėl Turto (žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,9555 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo stovinčio pastato – gyvenamojo namo su kavine, kurio bendras plotas 1466,02 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)) vertinimo atlikimo, kuriame išieškotojas, remdamasi argumentais, jog įkaito Turtas už 2020 m. spalio 12 d. UAB „OBER-HAUS“ nustatytą vertę nėra realizuojamas net keturiose varžytinėse, prašė paskirti pakartotinę ekspertizę Turto vertei nustatyti realia rinkos verte. Antstolis 2021 m. liepos 27 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-35-26657 dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, kur areštuoto Turto ekspertizė pavesta atlikti ekspertizės įstaigai UAB „Apus turtas“. 2021 m. spalio 21 d. priimtu patvarkymu Nr. S-21-35-37971 dėl turto vertės nustatymo ir informacijos suteikimo apie varžytines antstolis nustatė, kad areštuojamo turto vertė pagal nurodytą ekspertizės aktą yra 948 000 Eur; taip pat patvarkyme nurodė, kad vadovaujantis CPK normomis bei Sprendimų vykdymo instrukcijos IV dalimi, antstolis ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo patvarkymo išsiuntimo skolininkui dienos, t. y. ne anksčiau kaip 2021 m. lapkričio 11 d., skelbs pirmąsias varžytines dėl ginčo Nekilnojamojo turto.

33. Kaip teisingai pastebėjo suinteresuotas asmuo, tiek pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, tiek atskirojo skundo argumentai, susiję su antstolio sprendimo paskirti pakartotinę Turto vertės nustatymo ekspertizę teisėtumu, yra orientuoti ne tik tai į skundžiamo antstolio 2021 m. spalio 21 d. patvarkymo Nr. S-21-35-37971 kritiką, kuriuo nustatyta Turto vertė ir nurodyta informacija dėl skelbtinų varžytinių, o taip pat ir į antstolio 2021 m. liepos 27 d. priimto patvarkymo Nr. S-21-35-26657, kuriuo nuspręsta paskirti pakartotinę Turto ekspertizę bei pavesta ekspertizę atlikti UAB „Apus turtas“, teisėtumo vertinimą.

34. Pažymėtina, kad pirmiau šioje nutartyje nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad diskrecija skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą yra suteikta antstoliui, tuo tarpu vykdymo proceso šalys turi teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui, pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (CPK 681, 682 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad skolininkas ar išieškotojas, gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus, t. y. negali neigti vien tik nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl (pvz., dėl eksperto asmens, jo kvalifikacijos, ekspertizės procedūros) abejoja ekspertizės metu gautais rezultatais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga Nr. 28. Teismų praktika. 2008, 28). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka, antstoliui patvarkymu pavedus Turto ekspertizę atlikti UAB „Apus turtas“, bendrovės paskirtam ekspertui nušalinimo nepareiškė, taip pat neginčijo ir nekvestionavo paties antstolio patvarkymo dėl Turto ekspertizės skyrimo, bet ginčija antstolio priimtą 2021 m. spalio 21 d. patvarkymą, kuriuo buvo nustatyta skolininkui priklausančio areštuoto Turto vertė pagal atliktos ekspertizės išvados duomenis.

35. Kasacinio teismo šiuo aspektu yra išaiškinta, kad skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet ir realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad antstolio priimtu 2021 m. spalio 21 d. patvarkymu pagal ekspertizės aktą nustatyta skolininkui priklausančio ginčo turto vertė, neatitinka rinkos vertės, ar kad pati ekspertizė yra atlikta netinkamai (pvz., nesilaikant procesinių procedūrų ar pan.). Pažymėtina, kad į bylą pateiktas UAB „Apus turtas“ ekspertizės aktas yra nenuginčytas ir galiojantis. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, jog atliktas turto vertinimas būtų ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, būtų nepagrįstas nustatytais metodais ar vertinimu būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė. Jokių įrodymų, patvirtinančių, jog skolininkui priklausančio konkretaus turto vertė yra ženkliai didesnė (pvz., kitų to paties turto kvalifikuotų vertintojų atliktų ekspertizių ar pan.) pareiškėjas neteikė, ir savo atskirąjį skundą grindė vien tik savo paties subjektyviais paaiškinimais ir deklaratyviais teiginiais. Pažymėtina ir tai, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad antstolis, priimdamas ginčijamą patvarkymą, būtų viršijęs savo įgaliojimus ar atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus (CPK 12, 178 straipsniai).

37. Šių argumentų pagrindu, vertinant teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktika, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog antstolis, nesant pareikštų motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, neturėjo pagrindo spręsti dėl papildomos (pakartotinės) ekspertizės skyrimo ar įvertinti ginčo Turtą kita nei ekspertizės išvadoje nurodyta turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis, 682 straipsnio 2-3 dalys).

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai nei nurodyta atskirajame skunde, jog skundžiama nutartimi nebuvo vertinamas pareiškėjo skundo motyvas, jog UAB „Apus turtas“ atliekant ekspertizę netaikė pajamų metodo, teismo priimtoje nutartyje šiuo aspektu išsamiai įvertintas UAB „Apus turtas“ ekspertizės akto turinys ir jame išdėstytos priežastys dėl pajamų metodo netaikymo. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad UAB „Apus turtas“ ekspertizės akte detaliai pagrindžiama, kodėl, vertinant ginčo Turtą, buvo pasirinktas lyginamasis metodas ir kodėl nebuvo taikytas pajamų metodas – t. y. nurodoma, kad ginčo Turtas dėl COVID-19 viruso pandemijos pastaruosius metus negeneravo nuomos pajamų, todėl pajamų metodu atlikti skaičiavimai netiksliai atspindėtų ginčo Turto vertę atviroje rinkoje, dėl šios priežasties pasirinktas lyginamasis metodas. Šiuo atveju apeliantas, teigdamas, kad pajamų metodo netaikymas lėmė neteisingos kainos nustatymą, turėjo įrodyti ir pagrįsti, kad pajamų metodo taikymas galėjo lemti kitokią išvadą dėl Turto kainos, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas apsiribojo tik savo subjektyviais samprotavimais.

39. Nepagrįstu laikytinas ir apelianto argumentas, jog UAB „Apus turtas“ atliktas vertinimas yra netinkamas, kadangi 0,9555 ha žemės sklypas nebuvo įvertintas kaip atskiras vienetas. Nagrinėjamu atveju sutiktina su antstolio atsiliepime pateiktu argumentu, kad minėtas skolininkui priklausantis Turtas varžytinėse bus pardavinėjamas kaip vienas turtinis kompleksas – žemės sklypas su jame stovinčiu pastatu, todėl ir UAB „Apus turtas“ ekspertizės akte nustatyta bendra šio nekilnojamojo turto vertė. Taip pat pažymėtina, ką teisingai nurodė ir antstolis, kad pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo taisykles, nekilnojamasis turtas perleidžiamas kartu su žemės sklypu, ant kurio jis stovi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 – 6.395 straipsniai), o ta aplinkybė, kad UAB „Apus turtas“ atliktame vertinime nėra atskirai įvertintas žemės sklypas, nereiškia, kad bendra Turto vertė neatitinka rinkos vertės.

40. Atmestini ir apelianto teiginiai, kad antstolis veikia išskirtinai išieškotojo interesais, ignoruodamas pareiškėjo, kaip skolininko, interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, jog aplinkybės, kad antstolis 2022 m. sausio 25 d. patvarkymu Nr. S-22-35-2693, nesulaukęs skundžiamos teismo nutarties įsiteisėjimo, paskelbė Turto varžytines, bei kad antstolis prisijungė prie kitų varžytinių (kur pagal antstolio A. Naujokaičio 2022 m. sausio 17 d. patvarkymą varžytinėse išvaržomas kitas pareiškėjo 1 172 800 Eur vertės turtas), rodo, jog antstolis siekia bet kokiomis priemonėmis sumažinti pradinę pareiškėjui priklausančio Turto vertę, yra nepagrįsti. Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjui pateikus skundą dėl antstolio veiksmų (t. y. dėl 2021 m. spalio 21 d. patvarkymo Nr. S-21-35-37971, kuriuo buvo nustatyta ginčijamo Turto vertė), nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vykdymo veiksmai, remiantis CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nebuvo sustabdyti, todėl antstolis turėjo pagrįstą teisę tęsti vykdymo veiksmus bei skelbti pirmąsias Turto varžytines. Antra, teisės normos suteikia antstoliui teisę prisijungti prie kito antstolio (A. Naujokaičio) vykdomo išieškojimo iš realizuojamo kito pareiškėjo turto ir lėšų, gautų realizavus turtą (Sprendimų vykdymo instrukcijų 27 punktas). Todėl šie apelianto nurodyti antstolio veiksmai negali būti laikomi nesąžiningais ar prieštaraujančiais teisei.

41. Taigi, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas nutartyje išsamiai pasisakė dėl visų pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytų argumentų, susijusių su antstolio veiksmais, priimant ginčijamą 2021 m. spalio 21 d. patvarkymą, detaliai pasisakė dėl reikalavimo teisinio ir faktinio pagrindo, dėl to padarė pagrįstas ir išsamias išvadas, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Todėl, remiantis pirmiau nutartyje išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Taip pat pažymėtina, kad apelianto atskirajame skunde pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese Nr. 0035/18/07858 iki šios bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dienos, yra išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartimi – laikinąsias priemonės atsisakyta taikyti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

43. Netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisimos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kitų proceso šalių bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų į bylą pateikta nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apelianto J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.