Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Leo Minor“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Leo Minor“ skundą dėl antstolės J. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė J. B., A. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolė J. B. 2022 m. spalio 24 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir persiuntė skundą kartu su nurodytu patvarkymu bei vykdomąja byla teismui.

4. Nurodė, kad UAB „Vilniaus turtas“ nekilnojamojo turto vertinimo aktas surašytas 2022 m. rugsėjo 12 d., tačiau pareiškėja skundą antstolei pateikė tik 2022 m. spalio 24 d., t. y. paskutinę varžytynių dieną. Antstolės nuomone, nurodyta aplinkybė kelia pagrįstų abejonių pareiškėjos sąžiningumu ir sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėja siekia vilkinti priverstinio vykdymo procesą. Antstolė taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, jei pareiškėja pageidauja vykdymo procese su išieškotoju sudaryti taikos sutartį, ji gali būti sudaryta iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento. Varžytynių paskelbimas netrukdo atlikti šį procesinį veiksmą.

5. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) A. L. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė J. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 150 000 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 7 735,87 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš pareiškėjos (skolininkės) UAB „Leo Minor“ išieškotojo A. L. naudai.

19. Vykdymo proceso metu antstolė 2022 m. sausio 27 d. Turto arešto aktu areštavo skolininkei UAB „Leo Minor“ priklausantį turtą – 211/375 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir – turtas).

20. 2022 m. kovo 3 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)antstolė paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, ją pavesdama atlikti turto vertintojui (teismo ekspertui) D. G. Ekspertas 2022 m. kovo 14 d. parengė Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, jog turto rinkos vertė – 189 000 Eur. 2022 m. kovo 18 d. patvarkymu antstolė informavo skolininkę apie ekspertizės metu nustatytą turto vertę.

21. 2022 m. balandžio 13 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)antstolė paskelbė skolininkės turto pirmąsias varžytines Nr. (duomenys neskelbtini), nustatydama, kad pardavimo iš pirmųjų varžytynių kaina – 151 200 Eur.

22. Skolininkė, nesutikdama su 2022 m. balandžio 13 d. patvarkymu dėl pirmųjų varžytynių, 2022 m. gegužės 3 d. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti nurodytą patvarkymą, atlikti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę ir perkainoti turtą pagal gautus ekspertizės rezultatus.

23. Antstolė 2022 m. gegužės 10 d. patvarkymu netenkino skolininkės skundo ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla teismui.

24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-15726-987/2022 netenkino skolininkės skundo dėl antstolės veiksmų. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs skolininkės atskirąjį skundą, 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2078-643/2022 skolininkės atskirąjį skundą atmetė, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį nepakeistą.

25. 2022 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė paskelbė skolininkės turto pirmąsias varžytines Nr. (duomenys neskelbtini), nustatydama, kad pardavimo iš pirmųjų varžytynių kaina – 151 200 Eur (80 proc. nustatytos turto vertės); varžytynių pradžia – 2022 m. rugsėjo 22 d., varžytynių pabaiga – 2022 m. spalio 24 d.

26. Skolininkė, nesutikdama su 2022 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu dėl pirmųjų varžytynių, 2022 m. spalio 24 d. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti nurodytą patvarkymą, atlikti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę ir perkainoti turtą pagal gautus ekspertizės rezultatus. Kartu su skundu skolininkė pateikė antstolei UAB „Vilniaus turtas“ 2022 m. rugsėjo 12 d. parengtą nekilnojamojo turto vertinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad turto vidutinė rinkos vertė yra apie 210 000 Eur. Pareiškėjos nuomone, toks ženklus nustatytos vertės skirtumas sudaro pagrindą teigti, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu paskelbtose varžytinėse nustatyta parduodamo turto kaina aiškiai neatitinka realios šio turto kainos, todėl pardavus turtą už per mažą kainą, būtų pažeistos pareiškėjos teisės ir iškreipta vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyra. Anot skolininkės, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skirti pakartotinę Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

27. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-26378-1080/2022 pareiškėjos skundo dėl antstolės J. B. veiksmų netenkino.

Dėl ginčo esmės

28. Atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

29. Apeliantė (pareiškėja) atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog nustatytų aplinkybių visuma patvirtina ženklų turto, iš kurio vykdomas išieškojimas, kainos pokytį per sąlyginiai trumpą laiką; skirtingų vertintojų nustatytas skirtingas turto vertes; turto vertintojo D. G. atliktų turto vertinimų išvadų nepagrįstumą, kas turėjo tapti pagrindu kilti abejonėms dėl antstolės nustatytos turto vertės, ko pasekoje antstolė turėjo pagrindą skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Taip pat, kad skirtumas tarp eksperto D. G. nustatytos turto vertės ir skolininkės pasitelkto UAB „Vilniaus turtas“ turto vertintojo nurodytos turto vertės sudarė bene 21 000 Eur. Taigi, tokia suma, pareiškėjos nuomone, yra itin didelė tiek vertinant pareiškėjos finansinę padėtį, tiek ir bendrą valstybės ekonominį lygį. Tokius apeliantės argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.

30. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

31. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko teisių apsauga, užtikrinant, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant, tiek su kreditoriaus teisių apsauga, garantuojant, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai. Areštuoto ir iš varžytynių parduodamo įkeisto turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį turto kaina – pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta arba sumokėta už turtą; turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

32. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis CKP 681 straipsnyje nustatytos tvarkos (CKP 681 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011). Antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi imtis priemonių, kad kiek galima greičiau nustatytų areštuoto turto vertę ir, ją nustatęs, turtą realizuotų, kad nebūtų pažeista išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kai turto vertės skirtumas susidaro dėl laiko, rinkos pokyčių, turto nusidėvėjimo ir panašių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

33. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad vienintelis įrodymas, kuriuo skolininkė įrodinėja aplinkybę, kad reali turto vertė yra didesnė, nei nurodyta ekspertizės akte, kurį parengė D. G., kuris turi galiojantį turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą ir yra įrašytas į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą Vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą, taip pat yra įrašytas ir į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, yra UAB „Vilniaus turtas“ 2022 m. rugsėjo 12 d. parengtas nekilnojamojo turto vertinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog vidutinė turto rinkos vertė yra apie 210 000 Eur. Pažymėtina, kad nurodytas turto vertinimo aktas ne tik nepasirašytas jį parengusio asmens, bet neatitinka ir kitų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 4 punkte nustatytų reikalavimų – nurodytą turto vertinimo aktą parengęs UAB „Vilniaus turtas“ turto vertintojas V. Ū. nėra įrašytas į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą Vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą. Be to, antstolė nurodė, kad skundą pareiškėja antstolei pateikė paskutinę varžytinių dieną, kas sukėlė pagrįstų abejonių dėl skolininkės sąžiningumo ir sudarė pagrindą manyti, jog skolininkė siekia vilkinti priverstinio vykdymo procesą. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, antstolė neturėjo pagrindo abejoti nekilnojamojo turto verte, kurią nustatė turto vertintojas (teismo ekspertas) D. G., todėl nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo. Tokiu būdu, teismas atmeta pareiškėjos argumentas dėl D. G. kompetencijos. Taigi, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad antstolė, neturėdama abejonių dėl turto vertintojo (teismo eksperto) D. G. kompetencijos, t. y. kad turto rinkos vertės nustatymą atliko kvalifikuotas ekspertas, neskirdama ekspertizės savo iniciatyva, tinkamai naudojosi jai suteikta diskrecijos teise.

34. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismo ekspertas 2022 m. kovo 14 d. parengė Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, jog turto rinkos vertė – 189 000 Eur; 2022 m. kovo 18 d. patvarkymu antstolė informavo skolininkę apie ekspertizės metu nustatytą turto vertę; 2022 m. balandžio 13 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė paskelbė skolininkės Turto pirmąsias varžytines Nr. (duomenys neskelbtini), nustatydama, kad pardavimo iš pirmųjų varžytynių kaina – 151 200 Eur. Pareiškėja nurodė, kad yra ženklus turto, iš kurio vykdomas išieškojimas, kainos pokytis per sąlyginiai trumpą laiką, be to, skirtumas tarp eksperto D. G. nustatytos turto vertės ir skolininkės pasitelkto UAB „Vilniaus turtas“ turto vertintojo nurodytos turto vertės sudarė bene 21 000 Eur, kas, pareiškėjos nuomone, yra itin didelė suma tiek vertinant pareiškėjos finansinę padėtį, tiek ir bendrą valstybės ekonominį lygį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad minėti abstraktūs apeliantės teiginiai neįrodo, kad turto vertės ekspertizėje nustatyta kaina būtų netinkama, kadangi joje buvo individuliai įvertintos turto savybes, ir, kaip minėta, ją atliko tam reikiamą kvalifikaciją turintis ekspertas, tuo tarpu skirtumas tarp eksperto D. G. nustatytos 189 000 Eur turto vertės ir skolininkės pasitelkto UAB „Vilniaus turtas“ turto vertintojo nurodytos 210 000 Eur Turto vertės sudaro tik 10 proc., todėl toks skirtumas laikytinas neesminiu ir nesudarančiu pagrindo abejoti antstolės pasitelkto eksperto nustatyta turto verte, be to, byloje nėra duomenų, kad 2022 m. kovo 14 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) būtų nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad kitų duomenų apie didesnę turto vertę, apie esamą pagrindą perkainoti ginčo turtą, apeliantė nei antstolei, nei teismui nepateikė, kaip ir motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog sprendžiant dėl realios turto rinkos vertės nustatymo, teisiškai reikšminga aplinkybe pripažintina ir tai, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. paskelbtos Turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) neįvyko, nes neatsirado nė vieno pirkėjo, norinčio įsigyti turtą už 151 200 Eur kainą (80 proc. nustatytos turto vertės). Tokiu būdu, darytina išvada, kad pakartotinės ekspertizės skyrimas, taip pat didesnės turto kainos nustatymas, nei šiuo metu yra nustatyta vykdymo procese, ne tik nėra tikslingas, tačiau nepagrįstai pažeistų išieškotojo interesą atgauti jam priteistą skolą ir sudarytų sąlygas vilkinti vykdymo procesą.

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad antstolė, priimdama skundžiamą 2022 m. rugsėjo 22 d. patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini), nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Dėl bylos procesinės baigties

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

12. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Leo Minor“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-26378-1080/2022 palikti nepakeistą.