- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- e2S-90-372/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. M., S. B., A. A., K. A.
- Pareiškėjas
- A. A.
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. M. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5365-1112/2021 pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui pagal įstatymą priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – L. M., S. B., A. A. ir K. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismo prašė atnaujinti terminą kreiptis į palikimo vietos notarą dėl palikimo, likusio po jo motinos A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
2. Pareiškėjas nurodė, kad po motinos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesių laikotarpį nesikreipė, kadangi dėl teisinio neišprusimo buvo įsitikinęs, kad į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis po 3 mėnesių po asmens mirties. Pareiškėjas nurodė, kad motina testamentu savo turto niekam nepaliko, todėl jis, kaip įstatyminis įpėdinis, turi teisę priimti palikimą.
3. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į (duomenys neskelbtini) biurą, tačiau paaiškėjo, kad terminas palikimui priimti jau yra praleistas. (duomenys neskelbtini) liudijimas, kuriame nurodyta, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti pareiškimą notarei padavė mirusios motinos dukra L. M.. Kiti įstatyminiai įpėdiniai – mirusios vaikai (suinteresuoti asmenys) A. A., K. A. ir S. B. į notarinę kontorą nesikreipė ir savo mirusios motinos palikimo nepriėmė.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad praleido terminą palikimui priimti dėl teisinių žinių stokos ir klaidingų teisės normų supratimo; terminas palikimui priimti praleistas ne dėl jo nesąžiningo elgesio ar nerūpestingumo. Dėl menkos gyvenimiškos patirties stokos šioje srityje pareiškėjas į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo kreipėsi ne per 3 mėnesius nuo motinos mirties, o po 3 mėnesių, nes tvirtai tikėjo, kad būtent tada reikia kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjo vertinimu, vien formaliais pagrindais negali būti užkirstas kelias jam, kaip pirmos eilės įpėdiniui, paveldėti turtą, likusį po jo motinos mirties, be to, terminas palikimui priimti praleistas labai nežymiai.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo S. B. atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjo prašymui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
6. Suinteresuotas asmuo L. M. atsiliepime prašė netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti, priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas, jeigu iškils poreikis bylos eigoje kreiptis į advokatą dėl teisinių paslaugų suteikimo. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, nesikonsultavo su teisininku, notaru dėl palikimo priėmimo. Suinteresuoto asmens vertinimu, jeigu terminas būtų pratęstas, tai prieštarautų formuojamai teismų praktikai, būtų žala terminų atnaujinimo institutui, susidarytų situacija, jog termino atnaujinimo institutas būtų ignoruojamas ir asmenys galėtų kreiptis į teismą po metų ar dviejų, prašydami atnaujinti terminą. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė svarbių aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios priimti palikimą, nesusidūrimas su palikimo situacija, klaidingas teisės normų turinio suvokimas negali būti vertinami kaip svarbios aplinkybės. Suinteresuotas asmuo akcentavo, jog nesutinka su pareiškėjo prašymu atnaujinti terminą palikimui priimti.
7. Suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjo prašymui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi nutarta pareiškėjo prašymą patenkinti; atnaujinti pareiškėjui A. A. trijų mėnesių terminą (duomenys neskelbtini) mirusios jo motinos A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjui apie motinos palikimą sudarantį butą tapo žinoma po motinos mirties.
10. Teismas pažymėjo, jog objektyvių aplinkybių, kurios rodytų, kad pareiškėjui priėmus motinos palikimą būtų pažeisti kitų įpėdinių interesai, byloje nenustatyta.
11. Teismas nurodė, jog tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo L. M. iš esmės vienodai įsivaizduoja, kad motinos palikimą sudarantis butas turėtų būti parduotas, o gauti pinigai pirmiausia panaudoti kapavietės sutvarkymui, todėl teismas sprendė, kad termino atnaujinimas pareiškėjui iš esmės nepažeistų pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui padavusios L. M. interesų, padarytų jai nuostolių.
12. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Priešingai, pareiškėjas dėl palikimo siekė komunikuoti su kitais įpėdiniais, bet dėl tarpusavio konflikto tai nedavė rezultato. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės dėl jo paties teisinio neišprusimo paveldėjimo klausimais, įsisenėjęs įpėdinių tarpusavio konfliktas objektyviai nulėmė, kad pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą, be to, terminas praleistas nežymiai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
13. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties suinteresuotas asmuo (apeliantė) L. M. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Teismas nutartį grindė pareiškėjo pareiškime nurodytomis iškraipytomis ir teisybės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios posėdžio metu buvo paneigtos. Pareiškėjas apie palikimo priėmimo terminą žinojo. Pareiškėjas nesutiko, jog L. M. tvarkytų palikimo dokumentus. Pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir aplaidžiai, nesirūpindamas dėl turto paveldėjimo. Pati L. M. teiravosi pareiškėjo dėl palikimo proceso, tačiau pareiškėjas palikimo priėmimą vertino atsainiai ir aplaidžiai. Pareiškėjo manymas, kad dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis po trijų mėnesių nuo asmens mirties dienos – tik gynybinė pozicija. Pareiškėjas, būdamas išprusęs ir sukaupęs gyvenimišką patirtį, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai.
13.2. Teismas neatsižvelgė į teismų formuojamą griežtą praktiką, sprendžiant dėl palikimo priėmimo termino pratesimo. Pareiškėjas žinojo apie palikimą ir teisę jį priimti, per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl savo aplaidumo ir nerūpestingumo.
Atsiliepimas
13.3. Teismas neatsižvelgė į L. M. atsiliepime į pareiškimą nurodytas esmines faktines aplinkybes, teismų formuojamą praktika, t. y., kaip griežtai yra vertinamas palikimo priėmimo termino pratęsimas. Teismas pažeidė L. M. teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį). Teismas, priimdamas galutinį sprendimą, aiškiai nepasisakė dėl L. M. keliamų argumentų arba nepaaiškino, kodėl nereikėtų vadovautis jos nurodyta teismų praktika, esminėmis faktinėmis aplinkybėmis.
14. Pareiškėjas A. A. atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nesuformulavo konkrečių argumentų, patvirtinančių skundžiamos nutarties nepagrįstumą ar neteisėtumą, o pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl aplinkybių, kurias visapusiškai ištyrė ir išanalizavo pirmosios instancijos teismas, vertinimo.
14.2. Skunde pakartotinai dėstomi teiginiai, kurie buvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, nurodoma, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir aplaidžiai, nesirūpindamas dėl turto paveldėjimo, tačiau kuo pasireiškė šis nesąžiningumas ar aplaidumas, nei bylos nagrinėjimo metu, nei skunde nebuvo nurodyta.
14.3. Suinteresuoto asmens teiginiai apie tai, kad pareiškėjui buvo žinoma apie paveldimą turtą, niekaip nepaneigia tos aplinkybės, kad pareiškėjas dėl savo menkos patirties teisinių santykių srityje, dėl suklydimo dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi ne per 3 mėnesius, o iškart po 3 mėnesių po motinos mirties.
14.4. Suinteresuotas asmuo nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi suinteresuotas asmuo, nesuponuoja išvados, jog skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrista ar ydinga.
14.5. Suinteresuotas asmuo skunde nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis ir akcentavo, kad teismai formuoja griežtą praktiką, sprendžiant dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau nurodytų Lietuvos Aukščiausio Teismo bylų ratio decidendi nėra tapatus su nagrinėjama byla.
14.6. Tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje detaliai neaptarė kiekvieno suinteresuoto asmens teiginio, nereiškia, kad teismas jų neįvertino, ir dėl to teismo nutartis turėtų būti panaikinta.
14.7. Visi kiti įstatyminiai įpėdiniai (suinteresuoti asmenys) jokių prieštaravimų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nereiškė, prašė pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
15. Suinteresuotas asmuo S. B. atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Suinteresuoto asmens (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atnaujinti pareiškėjui trijų mėnesių terminą mirusios motinos palikimui priimti, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
17. Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus (duomenys neskelbtini).
18. Po A. A. mirties pareiškimą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti (duomenys neskelbtini) biure padavė palikėjos dukra A. A., paveldėjimo liudijimas dar neišduotas (duomenys neskelbtini).
Dėl ginčo esmės
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą.
20. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).
21. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
22. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
23. CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).
25. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
26. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad šeimoje tarp brolių ir seserų sutarimo nebuvo; konfliktai, be kita ko, vykdavo dėl A. A. savo vaikams skirtingu laiku padovanoto turto; A. A. turtą dovanojo ir A. A., ir L. M., ir A. A.; palikimo dalį sudaro (duomenys neskelbtini) butas, kurį A. A., likus nedaug laiko iki jos pačios mirties, paveldėjo po savo sūnaus mirties; palikimo priėmimo klausimus tvarkė jos dukra L. M.; dėl konfliktinės situacijos tarp brolių ir seserų jų dalykinė komunikacija ir racionalus paveldėjimo klausimų sprendimas po motinos mirties iš esmės nevyko.
27. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad praleido terminą palikimui priimti dėl teisinių žinių stokos ir klaidingų teisės normų supratimo; terminas palikimui priimti praleistas ne dėl jo nesąžiningo elgesio ar nerūpestingumo. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl menkos gyvenimiškos patirties stokos šioje srityje jis į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo kreipėsi ne per 3 mėnesius nuo motinos mirties, o po 3 mėnesių, nes tvirtai tikėjo, kad būtent tada reikia kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjo vertinimu, vien formaliais pagrindais negali būti užkirstas kelias jam, kaip pirmos eilės įpėdiniui, paveldėti turtą, likusį po jo motinos mirties, be to, terminas palikimui priimti praleistas labai nežymiai.
28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjui apie motinos palikimą sudarantį butą tapo žinoma po motinos mirties.
29. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi pareiškėjo pareiškime nurodytomis iškraipytomis ir teisybės neatankančiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios posėdžio metu buvo paneigtos. Suinteresuotas asmuo akcentavo, kad pareiškėjas apie palikimo priėmimo terminą žinojo, pati L. M. teiravosi pareiškėjo dėl palikimo proceso, tačiau pareiškėjas palikimo priėmimą vertino atsainiai ir aplaidžiai, o pareiškėjo manymas, kad dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis po trijų mėnesių nuo asmens mirties dienos – tik gynybinė pozicija. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas, būdamas išprusęs ir sukaupęs gyvenimišką patirtį, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas tiek savo prašyme, tiek bylą nagrinėjant teisme patvirtino, kad iš esmės dėl menkos gyvenimiškos patirties paveldėjimo teisinių santykių srityje bei dėl teisinio neišprusimo, suklydimo (manymo, kad dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis po 3 mėnesių po palikėjo mirties) neįgyvendino tinkamai savo teisių į palikimą, likusį po jo motinos mirties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens teiginiai apie tai, kad pareiškėjui buvo žinoma apie paveldimą turtą, niekaip nepaneigia tos aplinkybės, kad pareiškėjas dėl savo menkos patirties teisinių santykių srityje dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi ne per 3 mėnesius, o iškart po 3 mėnesių po motinos mirties.
31. Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjo elgesį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis nebuvo pakankamai atidus, kad buvo nesąžiningas, ar savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Pareiškėjas dėl palikimo siekė komunikuoti su kitais įpėdiniais, tačiau dėl konfliktiškų santykių bendras sutarimas nebuvo pasiektas. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės dėl jo paties teisinio neišprusimo paveldėjimo klausimuose, įsisenėjęs įpėdinių tarpusavio konfliktas objektyviai nulėmė, kad pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą.
32. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo L. M. iš esmės vienodai įsivaizduoja, kad motinos palikimą sudarantis butas turėtų būti parduotas, o gauti pinigai pirmiausia panaudoti kapavietės sutvarkymui; paveldimo turto perėjimo valstybei procedūros nėra pradėtos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, taip pat viešasis interesas, ir pagrįstai sprendė, kad termino atnaujinimas pareiškėjui iš esmės nepažeis pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui padavusios L. M. interesų, nepadarys nuostolių.
33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas analizavo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; vertino, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; atsižvelgė į sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Teismas įvertino ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas.
34. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodė, kad teismas neatsižvelgė į teismų formuojamą griežtą praktiką, sprendžiant dėl palikimo priėmimo termino pratesimo.
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; ir kt.).
36. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012).
37. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta pozicija, kad suinteresuotas asmuo skunde nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis ir akcentavo, kad teismai formuoja griežtą praktiką, sprendžiant dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau nurodytų Lietuvos Aukščiausio Teismo bylų ratio decidendi nėra tapatus su nagrinėjama byla.
38. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į L. M. atsiliepime į pareiškimą nurodytas esmines faktines aplinkybes, teismų formuojamą praktika, t. y., kaip griežtai yra vertinamas palikimo priėmimo termino pratęsimas. Teismas pažeidė L. M. teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį). Teismas, priimdamas galutinį sprendimą, aiškiai nepasisakė dėl L. M. keliamų argumentų arba nepaaiškino, kodėl nereikėtų vadovautis jos nurodyta teismų praktika, esminėmis faktinėmis aplinkybėmis.
39. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo skundą pateikusi šalis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
40. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90, v. d. H. v. Netherlands).
41. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, kt.). Aplinkybė, kad byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismų nurodytais motyvais, neteikia pagrindo spręsti, jog skundžiami teismų procesiniai sprendimai yra nemotyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020, 25 punktas).
42. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtame procesiniame sprendime pateikti tiek teisiniai, tiek faktiniai argumentai, kuriais remdamasis bylą nagrinėjęs teismas pareiškėjo prašymą patenkino. Vien tai, kad suinteresuotas asmuo su šiais argumentais nesutinka, atskirajame skunde pateikia savą interpretaciją, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo šioje byloje priimtas procesinis sprendimas yra nemotyvuotas, pažeidžiantis proceso teisės normas ar suinteresuoto asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
43. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį nesudaro.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
44. Atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą pareiškėjas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
45. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
46. Pareiškėjas nurodė, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą advokatei sumokėjo 250,00 Eur. Teismui pateikė 2022 m. sausio 4 d. sąskaitą už teisines paslaugas (atsiliepimo parengimas, dokumentų analizė), kurios suma 250,00 Eur, bei 2022 m. sausio 6 d. pinigų pervedimo kvitą, patvirtinantį apie 250,00 Eur sumos sumokėjimą advokatei už teisines paslaugas.
47. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
48. Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, pareiškėjo pateikto procesinio dokumento turinį, apimtį, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, ir pareiškėjui A. A. iš suinteresuoto asmens L. M. priteistina 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokatės pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.