- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2YT-5365-1112/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01042-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- L. M., S. B., A. A., K. A.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal A. A. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui pagal įstatymą priimti atnaujinimo iškeltą civilinę bylą, kurioje suinteresuoti asmenys – L. M., S. B., A. A. ir K. A.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A. pareiškimu teismo prašo atnaujinti jam terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusios jo motinos A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėjas nurodo, kad terminą praleido, nes į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per trijų mėnesių laikotarpį nesikreipė dėl savo teisinio neišprusimo – buvo įsitikinęs, kad į notarą dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis praėjus trims mėnesiams po palikėjos mirties. Todėl į notarą kreipėsi 2021 m. rugpjūčio mėnesį, tuomet ir sužinojo, kad praleido palikimo priėmimo terminą, pareiškimą notarui padavė palikėjos dukra L. M., o kiti įstatyminiai įpėdiniai – palikėjos vaikai A. A., K. A. ir S. B. – į notarą nesikreipė ir savo mirusios motinos mirties palikimo nepriėmė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas atstovė rėmėsi pareiškime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teismo prašė patenkinti pareiškimą. Paaiškino, kad šeimoje niekada nebuvo darnos, nebuvo nei sutarimo su motina, nei sutarimo tarp brolių ir seserų. Buvo tarsi dvi priešingos stovyklos: vienoje – pareiškėjas A. A. ir S. B., kitoje – L. M. ir A. A. A. A. palikimą sudaro (duomenys neskelbtini) esantis butas. Pareiškėjas galvojo, kad butas registruotas ne palikėjos, o jos mirusio sūnaus (pareiškėjo brolio) V. vardu. Po motinos mirties komunalinius ir kt. mokesčius už butą mokėjo pareiškėjo sesuo L. M., pas kurią buvo palikėjos bankinės kortelės. Lankytis pas motiną iki jos mirties pareiškėjui ir jo seseriai S. B. buvo problemiška, nes motinos kaimynystėje gyvenantis pareiškėjo brolis A. A., tik juos pamatęs, vis bandydavo išvaryti, kildavo konfliktai, buvo kviečiama policija. Paskutinius pusę metų bendravimo su motina jau nebebuvo, nes brolis A. A. neleisdavo. Brolis A. A. taip elgėsi, nes pyko dėl to, kad motina A. A. padovanojo žemės, o brolis buvo įsitikinęs, kad viskas priklauso jam vienam. Broliu V., kurio butą paveldėjo A. A. ir kurio dalį po jos mirties dabar pretenduoja paveldėti pareiškėjas, A. A. rūpinosi iki jo mirties, vežiojo į ligoninę Kaune. Mirus broliui V., L. M. nuslėpė nuo (duomenys neskelbtini) gyvenančios palikėjo dukros jos tėvo mirties faktą, o pareiškėjas norėtų parduoti po motinos mirties likusį butą, kad būtų atsiskaityta su visais, įskaitant mirusio brolio V. dukrą. Po motinos mirties pareiškėjas siekė suburti brolius ir seseris, kad visi taikiai tarpusavio sutarimu išspręstų turtinius klausimus, bet dėl L. M. ir A. A. priešiškos pozicijos to padaryto nepavyko.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo A. A. pareiškimą laiko neteisėtu, nepagrįstų, galiausiai – ir ydingu, todėl prašo pareiškimą atmesti ir palikimo priėmimo termino neatnaujinti, nes reikalavimas nėra pagrindžiamas jokiomis svarbiomis priežastimis, be to, atsižvelgtina ir į suinteresuotų asmenų interesus, kurie būtų atnaujinus palikimo priėmimo terminą vienareikšmiškai būtų pažeisti. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo elgesys, nesikreipiant dėl palikimo priėmimo, pasižymėjo nerūpestingumu, nesąžiningumu, tačiau didesnė forma įžvelgiamas ir aplaidumas. Pareiškėjas, neva klaidingai suvokiantis teisės normų turinį palikimui priimti, elgėsi nerūpestingai nepasikonsultuodamas su teisininku, galiausiai su notaru, dėl palikimo priėmimo. Pažymima, kad suinteresuotas asmuo L. M., taip pat neturinti teisinio išsilavinimo ir išprusimo, teiravosi tiek teisininkų, tiek notarų, dėl palikimo priėmimo ir kaip vyksta palikimo priėmimo procesas. Taigi, L. M. elgėsi rūpestingai ir atidžiai, priešingai nei pareiškėjas A. A. Pareiškėjui niekas netrukdė priimti palikimą, pareiškėjas nors ir žinojo apie palikimą ir teisę jį priimti, per tris mėnesius neatliko jokių aktyvių veiksmų palikimo priėmimui. Suinteresuotas asmuo L. M. nurodo, kad palikimo priėmimo termino atnaujinimas pareiškėjui pažeistų suinteresuotų asmenų interesus ir dėl kitų aplinkybių: pareiškėjas A. A. yra išsilavinęs asmuo, baigęs (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) mirus A. A. sūnui A. Š., pareiškėjas, pasinaudojęs palūžusios mamos psichologine būkle, niekam iš artimųjų nežinant, įkalbino motiną jam padovanoti (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą ir išviliojo pinigines lėšas, už kurias nusipirko technikos žemės darbams; pareiškėjas atvykdavo pas motiną į namus ir naudodavo prieš ją psichologinį smurtą, vadindavo necenzūriniais žodžiais, smerkdavo dėl savo vaikystės ir pan., po tokių apsilankymų pablogėdavo A. A. sveikata, dėl to 2020 m. buvo iškviesta policija; butą kurį, siekiama paveldėti, A. A. paveldėjo mirus jos sūnui V. A., visus paveldėjimo dokumentus pagal įgaliojimą sutvarkė L. M., kuris siekia, kad butas priklausytų jai, planuoja butą parduoti ir už gautas pinigines lėšas sutvarkyti senelių, mamos ir brolių kapą; kol A. A. buvo gyva, A. A. nesirūpino jos sveikata, tuo rūpinosi iš esmės L. M., bei jos vaikai; po A. A. mirties A. A. nesirūpina ir neprižiūri kapų, kur yra palaidoti jo seneliai, mama ir broliai, nors gyvena šalia ir kiekvieną darbo dieną pravažiuoja pro šalį. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo L. M. rėmėsi atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis ir pašė pareiškimo netenkinti. Taip pat paaiškino, kad pareiškimo patenkinimas esminės įtakos jos turtinei padėčiai neturėtų. Paveldėtą butą norėtų parduoti, o už gautus pinigus sutvarkyti kapavietę.
Suinteresuotas asmuo S. B. pateiktame atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja A. A. prašymui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismo posėdyje S. B. pritarė pareiškėjo reikalavimui dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Paaiškino, kad šeimoje yra tarpusavio konfliktas, tarpusavyje bendrauja mažai, pati dėl palikimo jokio suinteresuotumo neturi. Mano, kad butą po V. A. mirties turėjo paveldėti jo dukra, bet laidotuves organizavusi L. M. nei mirusiojo dukrai, nei giminaičiams apie jo mirtį nepranešė, Dabar norėtų, kad už A. A. palikimą sudarantį butą gauti pinigai atitektų V. A. dukrai.
Suinteresuotas asmuo A. A. pateiktame atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja A. A. prašymui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant teismo posėdžiuose.
Suinteresuotas asmuo K. A., kuriam procesiniai dokumentai tinkamai įteikti, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie nedalyvavimo priežastis neinformavo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas.
Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus ((duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas; (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Po A. A. mirties pareiškimą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti Akmenės rajono 2-ajame notaro biure padavė palikėjos dukra A. A., paveldėjimo liudijimas dar neišduotas (Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2021 m. rugpjūčio 16 d. liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismai, be to, turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek, nepriėmus palikimo, nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek, atnaujinus terminą palikimui priimti, būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt.
Iš bylos medžiagos matyti, kad paveldimo turto perėjimo valstybei procedūros nėra pradėtos. Esant įpėdinių, pretenduojančių priimti palikimą, jas pradėti netikslinga, nes tai neatitiktų CK 5.62 straipsnyje nustatyto valstybės vaidmens paveldėjimo santykiuose. Visuomeninio gyvenimo bei įstatyminio reguliavimo tendencijos – skatinanti privatinės nuosavybės prioritetą valstybinio turto atžvilgiu, t. y. privatus turtas valstybei perduodamas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis, 46 straipsnio 1 dalis), gerbti šeimos ar giminės nuosavybės tęstinumą, perimamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), kuris įgyvendinamas, be kita ko, paveldint savo šeimos ar giminės narių turtą.
Iš pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų nurodytų aplinkybių matyti, kad dar iki A. A. mirties šeimoje nebuvo sutarimo tarp brolių ir seserų. Konfliktai, be kita ko, vykdavo dėl A. A. savo vaikams skirtingu laiku padovanoto turto. A. A. turtą dovanojo ir A. A., ir L. M., ir A. A. Dėl šios priežasties esminę A. A. palikimo dalį sudaro (duomenys neskelbtini), esantis butas, kurį A. A., likus nedaug laiko iki jos pačios mirties, paveldėjo po savo sūnaus V. A. mirties. Dėl garbaus A. A. amžiaus palikimo priėmimo klausimus tvarkė jos dukra L. M. Todėl sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad jam apie motinos palikimą sudarantį butą tapo žinoma po motinos mirties. Ta aplinkybė, kad A. A. dovanojo savo sūnui (duomenys neskelbtini) ha žemės, rodo, jog motina neišskyrė jo iš kitų savo vaikų, nevertino jo blogiau, nei kitų savo vaikų, tad objektyvių aplinkybių, kurios rodytų, kad A. A. priėmus motinos palikimą būtų pažeisti kitų įpėdinių interesai, byloje nenustatyta. Dėl konfliktinės situacijos tarp brolių ir seserų jų dalykinė komunikacija ir racionalus paveldėjimo klausimų sprendimas po motinos mirties iš esmės nevyko. Tiek pareiškėjas A. A., tiek suinteresuotas asmuo L. M. iš esmės vienodai įsivaizduoja, kad motinos palikimą sudarantis butas turėtų būti parduotas, o gauti pinigai pirmiausia panaudoti kapavietės sutvarkymui, todėl nelaikytina, kad termino atnaujinimas pareiškėjui iš esmės pažeistų pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui padavusios L. M. interesus, padarytų jai nuostolių.
Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Priešingai, pareiškėjas dėl palikimo siekė komunikuoti su kitais įpėdiniais, bet dėl savitarpio konflikto tai nedavė rezultato. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės dėl jo paties teisinio neišprusimo paveldėjimo klausimuose ir įsisenėjęs įpėdinių tarpusavio konfliktas objektyviai nulėmė, kad pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Pažymėtina, kad terminas praleistas nežymiai. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytina, kad terminas priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais, teismas
nutaria:
Prašymą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminą (duomenys neskelbtini) mirusios jo motinos A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.