Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-5344-1101/2020, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. išduotu teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Gaia Transport“ 62 000 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 289 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Gaia Trading“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

6. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

7. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu buvimo galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

9. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

10. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

11. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

12. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš skolininkės UAB „Gaia Transport“ priteisė 62 000 Eur skolą už suteiktą ir negrąžintą paskolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 289 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei UAB „Gaia Trading“. 2020 m. sausio 13 d. teismo įsakymo pagrindu antstolės Virginijos Meškauskienės kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0015/20/00238.

13. Pareiškėjas nurodo, kad šioje civilinėje byloje jis nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, ir teismas nusprendė dėl jo procesinių ir materialiųjų teisių. Pareiškėjas teigia, kad terminas prašymui atnaujinti procesą skaičiuotinas nuo 2021 m. rugsėjo 22 d., kai Lietuvos Aukščiausias Teismas atsisakė priimti jo kasacinį skundą byloje dėl skolininkės UAB „Gaia Transport“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

14. Pažymėtina, jog teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momento – nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad terminas prašymui atnaujinti procesą skaičiuotinas nuo 2021 m. rugsėjo 22 d., kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija nutartimi Nr. DOK-5038 atsisakė priimti jo kasacinį skundą byloje dėl skolininkės UAB „Gaia Transport“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau pareiškėjas nepagrindė, kaip kasacinio teismo atsisakymas priimti kasacinį skundą yra susijęs su jo sužinojimu apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas nepateikė jokių tai pagrindžiančių argumentų ir įrodymų, todėl jo teiginys dėl termino prašymui atnaujinti procesą skaičiavimo pradžios pripažintinas deklaratyviu ir nepagrįstu.

16. Taigi, konstatuotina, kad jau 2020 m. lapkričio 5 d. pareiškėjui R. M. buvo žinoma apie 2020 m. sausio 13 d. priimtą teismo įsakymą, iš kurio jis ir kildina savo teisių pažeidimą kaip proceso atnaujinimo pagrindą. Pirmiau aptartos ir byloje esančiais įrodymais pagrįstos aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius apie tai, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, jis sužinojo tik 2021 m. rugsėjo 22 d. Pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie pagrįstų jo nurodomą sužinojimo momentą ir paneigtų byloje nustatytą faktą, kad apie priimtą teismo įsakymą jis turėjo žinoti vėliausiai 2020 m. lapkričio 5 d., todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pažymėtina, kad pareiškėjas neteikė ir jokių argumentų, kuriais jis būtų rėmęsis kaip svarbiomis termino praleidimo priežastimis, taip pat neprašė praleisto termino atnaujinti.

17. Pareiškėjas tvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2020 m. sausio 13 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5344-1101/2020 neįtraukęs jo į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, taip nusprendė dėl jo materialiųjų ir procesinių teisių. Pareiškėjo teigimu, jeigu jis būtų įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, jis būtų pareiškęs byloje savarankiškus reikalavimus dėl prievolių, atsiradusių iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15884-294/2019, kuriuo jam iš skolininkės UAB „Gaia Transport“ buvo priteista skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, ir būtų galėjęs reikalauti savo skolos ankstesnio grąžinimo. Iš tokių pareiškėjo argumentų matyti, kad jis prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

18. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.).

19. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5344-1101/2020, kuriuo buvo nutarta išieškoti iš skolininkės UAB „Gaia Transport“ kreditorei UAB „Gaia Trading“ 62 000 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir 289 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priešingai negu nurodo pareiškėjas R. M., teismas nesprendė dėl jo teisių ir pareigų. Teismo įsakymu skola ir kitos sumos buvo priteistos iš skolininkės UAB „Gaia Transport“ kreditorei UAB „Gaia Trading“, tenkinant pastarosios pareikštą reikalavimą. Pareiškėjas nepagrįstai sutapatina savo teises ir pareigas su savo skolininkės UAB „Gaia Transport“ teisėmis ir pareigomis. Teismas atkreipia dėmesį, kad kol skolininkui neiškelta bankroto byla, bendrasis visų kreditorių lygybės principas, būdingas bankroto situacijai, negalioja, nepaisant to, kad skolininkas gali turėti ne vieną kreditorių. Todėl teismas neturi pareigos į bylą, kurioje sprendžiama dėl vieno iš kreditorių skolininkui pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įtraukti visų kitų to skolininko kreditorių. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad to nepadaręs teismas, priimdamas sprendimą vieno iš kreditorių naudai, nusprendžia ir dėl kitų skolininko kreditorių teisių ir pareigų. Iškėlus bankroto bylą, kreditorių reikalavimai negali būti nagrinėjami atskirose bylose, dėl jų jau sprendžiama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju teismo įsakymas priimtas iki bankroto bylos skolininkei UAB „Gaia Transport“ iškėlimo (bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2020 m. birželio 12 d.). Pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės buvo pažeistos dėl nesąžiningų skolininkės UAB „Gaia Transport“ (jos vadovų, akcininkų) veiksmų, pasinaudojo teise inicijuoti procesą dėl skolininkės bankroto pripažinimo tyčiniu. Tačiau dėl pirmiau nurodytų argumentų negali būti pripažįstamas pagrįstu jo teiginys, kad teismas, priimdamas 2020 m. sausio 13 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5344-1101/2020 neįtraukęs jo į bylą, taip nusprendė dėl jo, kaip skolininkės UAB „Gaia Transport“ kreditoriaus, teisių ir pareigų. Konstatuotina, kad šie pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

21. Teismas taip pat pažymi, kad nebuvo pagrindo pareiškėją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, iš esmės yra ieškovas, tik skirtumas nuo šio yra tas, kad toks trečiasis asmuo pareiškia savarankiškus reikalavimus byloje, kurioje jau yra pareikštas ieškovo reikalavimas atsakovui. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi savarankišką, ginčo šalims priešpastatomą, materialiąją teisę į ginčo dalyką, todėl gali ją ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise pasirinkti teisių gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2009). Šiuo atveju pažymėtina, kad paskolos sutartis buvo sudaryta tarp kreditorės UAB „Gaia Trading“ ir skolininkės UAB „Gaia Transport“. Ši paskolos sutartis nebuvo susijusi su pareiškėju R. M. (jis nebuvo jos šalimi), todėl nebuvo pagrindo jį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu.

22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas kreipėsi dėl proceso atnaujinimo praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti, be to, neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl procesą atnaujinti atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

23. Kreditorė UAB „Gaia Trading“ nurodo, kad turėjo 1887,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašo priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjo, pateikė nurodytas išlaidas patvirtinančius įrodymus. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nustatyto dydžio, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad, be šio kriterijaus, teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, pagal Rekomendacijų 2 punktą atsižvelgia ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Įvertinęs nagrinėjamos bylos nedidelę apimtį, taip pat tai, kad joje keliami nesudėtingi teisės klausimai, nėra daug faktinių aplinkybių, tos pačios advokatų kontoros advokatai atstovavo kreditorei UAB „Gaia Trading“ ir sprendžiant kilusį ikiteisminį ginčą dėl pareiškėjo pateiktos pretenzijos, ir byloje dėl tyčinio bankroto, taigi keliami klausimai nagrinėjami nebe pirmą kartą, daro išvadą, jog prašoma priteisti suma vertintina kaip nepagrįstai didelė, dėl to ji mažintina iki 900 Eur. Atsižvelgiant į tai, kreditorei UAB „Gaia Trading“ iš pareiškėjo R. M. priteistina 900 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.

24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindu pareiškėjui R. M. yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktus), įskaitant ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (8,96 Eur) iš pareiškėjo valstybei nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-5344-1101/2020.

Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Gaia Trading“ (juridinio asmens kodas 302734405) iš pareiškėjo R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.