- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-21
- Bylos Nr.
- eB2-1775-467/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00629-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. S., BUAB „Gaia Transport“
- Kategorijos
- 3.4.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) R. M. prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Gaia Transport“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotieji asmenys – M. S., BUAB „Gaia Transport“, atstovaujama nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Būrai“, D. P., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gaia Trading“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-917-467/2021 (buv. Nr. eB2-3182-467/2020) UAB „Gaia Transport“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Būrai“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 12 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. vasario 26 d. gautas pareiškėjo (kreditoriaus) R. M. prašymas, kurį patikslinęs, pareiškėjas prašo pripažinti BUAB „Gaia Transport“ bankrotą tyčiniu ir nustatyti asmenį ar asmenis, kurių sąmoningi veiksmai privedė įmonę prie bankroto, nutartį pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5344-1101/2019, kuriame buvo nutarta išieškoti iš skolininkės BUAB „Gaia Transport“ kreditorei UAB „Gaia Trading“ 62 000 EUR skolą už suteiktą ir negrąžintą paskolą, bylinėjimosi išlaidas ir 6 proc. dydžio metines palūkanas. Priteistoji suma buvo išieškota.
4. Iš viešai prieinamos informacijos yra žinoma, kad abiejų įmonių, t. y. BUAB „Gaia Transport“ ir UAB „Gaia Trading“ vienintelis akcininkas visada buvo tas pats asmuo, t. y. M. S., taip pat M. S. yra ar buvo šių įmonių direktoriumi. Pareiškėjui nėra žinoma, kokia įmonės BUAB „Gaia Transport“ mokumo būklė buvo iki 2020 m. sausio 13 d., kai Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5344-1101/2019, tačiau yra akivaizdu, kad 62 000 EUR skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų faktinis išieškojimas iš BUAB „Gaia Transport“ UAB „Gaia Trading“ naudai dar labiau esmingai pablogino BUAB „Gaia Transport“ turtinę padėtį, kas privedė šią įmonę prie bankroto.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo BUAB „Gaia Transport“, atstovaujamas nemokumo administratoriaus UAB „Būrai“, atsiliepime prašo pareiškėjo prašymo netenkinti.
6. Nemokumo administratorius nurodo, kad patikrino BUAB „Gaia Transport“ sandorius už 3 metų laikotarpį ir nenustatė sandorių, kurie prieštarautų įmonės veiklos tikslams. Patikrinus įmonės finansinius dokumentus nustatyta, kad 2018 m. UAB „Gaia Trading“ suteikta paskola buvo naudojama atsiskaitymui su valstybinėmis institucijomis, darbuotojais, draudimo ir lizingo įmokoms, atsiskaitymui su kitais kreditoriais.
7. Vadovaujantis 2019 m. gruodžio 31 d. balansu, BUAB „Gaia Transport“ turėjo turto 519 907 EUR sumai, o įsipareigojimai sudarė 504 133 EUR, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai - 190 654 EUR sumą. Todėl, nemokumo administratoriaus vertinimu, tuo metu, kai buvo nagrinėjama byla dėl teismo įsakymo išdavimo, BUAB „Gaia Transport“ dar buvo moki. Iki pat karantino paskelbimo įmonė vykdė atsiskaitymus su kreditoriais ir 2020 m. sausio mėnesį įmonės vadovas negalėjo numatyti, kad šalyje bus paskelbtas karantinas, kuris smarkiai apribos įmonės veiklą.
Atsiliepimas
8. Suinteresuoti asmenys M. S. ir UAB „Gaia Trading“ atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl BUAB „Gaia Transport“ bankroto pripažinimo tyčiniu kaip nepagrįstą, priteisti iš pareiškėjo visas suinteresuotų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Suinteresuoti asmenys nurodo, kad pareiškime nėra įvardyti jokie BUAB „Gaia Transport“ akcininko ir/ar vadovo veiksmai, kuriais būtų buvę nuosekliai ir kryptingai siekiama UAB „Gaia Transport“ nemokumo. Egzistavusios skolos UAB „Gaia Trading“ susigrąžinimas buvo teisėtas veiksmas, be to, šis pavienis veiksmas negali būti traktuojamas kaip nuoseklus ir kryptingas veikimas, siekiant įmonės nemokumo. Pareiškime nėra kvestionuojamas jokių kitų M. S., kaip BUAB „Gaia Transport“ akcininko ir vadovo, sprendimų / veiksmų teisėtumas. Pareiškimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, neegzistuoja jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą BUAB „Gaia Transport“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
10. Be to, 2019 m. pabaigoje - 2020 m. sausio mėn. nebuvo jokių indikacijų, rodančių BUAB „Gaia Transport“ esamą ar galimą nemokumą, nes finansiniai duomenys nebuvo blogi, įmonė vykdė veiklą, jos turto pakako visiems finansiniams įsipareigojamas įvykdyti. M. S., kaip BUAB „Gaia Transport“ akcininkas, iš tuometinio vadovo D. P. nebuvo gavęs jokios informacijos apie BUAB „Gaia Transport“ finansinius sunkumus ir/ar galimą nemokumą.
11. BUAB „Gaia Transport“ nemokumas buvo COVID-19 pandemijos pasekmė. Taip pat neplanuoti ir itin dažni vilkikų remonto darbai 2020 m. sausio-vasario mėn. nulėmė papildomus kaštus bei neleido išnaudoti viso turimo vilkikų parko pajamų generavimui. Todėl, priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, BUAB „Gaia Transport“ nemokumo nelėmė inicijuotas skolos priteisimo procesas UAB „Gaia Trading“ naudai.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo (kreditoriaus) R. M. prašymą dėl BUAB „Gaia Transport“ bankroto pripažinimo tyčiniu kaip nepagrįstą, priteisti suinteresuoto asmens naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodo, kad jis - D. P. BUAB „Gaia Transport“ vadovu buvo nuo 2010 m. kovo 8 d. iki 2020 m. kovo 13 d. Šias pareigas ėjo rūpestingai, buvo lojalus įmonei. Maždaug 2018 m., BUAB „Gaia Transport“ susidūrus su apyvartinių lėšų trūkumu, teko skolintis pinigines lėšas iš UAB „Gaia Trading“ (100 000 EUR sumą). Gauta paskola buvo panaudota įmonės veiklai – atsiskaitymui su kreditoriais, darbuotojais ir kt. Tarp šalių buvo sutarta, kad paskola bus grąžinta iki 2019 m. gruodžio mėn. Dalis paskolos - 38 000 EUR iki nurodyto termino paskolos davėjui buvo grąžinta. Negrąžintos paskolos dalis sudarė 62 000 EUR. 2019 m. gruodžio 5 d. iš paskolos davėjo buvo gautas raginimas grąžinti likusią paskolos dalį, o 2020 m sausio 15 d. BUAB „Gaia Transport“ buvo įteiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. įsakymas su pranešimu, kuriuo iš BUAB „Gaia Transport“ buvo įsakyta išieškoti 62 000 EUR skolos, bylinėjimosi išlaidas ir 6 proc. procesines palūkanas. Įsiteisėjus teismo įsakymui, jis buvo atiduotas vykdyti antstolei V. M., kuri išieškojo teismo priteistą sumą.
14. BUAB „Gaia Transport“ 2020 m. kovo mėnesio pirmoje pusėje teko visai nutraukti veiklą, nes jos vykdymas dėl skirtingose Europos šalyse įvestų krovinių judėjimo ribojimų sumažėjusio užsakymų kiekio ir jų apimties buvo faktiškai neįmanomas. Labai svarbi aplinkybė, turėjusi itin neigimas pasekmes bendrovei, buvo tai, kad BUAB „Gaia Transport“ vilkikų priekabų nuomos paslaugas teikianti bendrovė „Krone Scanbalt“, UAB nutraukė nuomos sutartį, dėl ko bendrovei teko grąžinti visas išnuomotas priekabas, o naujų priekabų nuomai BUAB „Gaia Transport“ neturėjo pakankamai lėšų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
15. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
16. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
17. Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad tyčiniu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tik nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).
18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (JANĮ 71 straipsnio 4 dalis), todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto.
19. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; kt.).
20. Byloje esantys duomenys tvirtina, kad BUAB „Gaia Transport“ vadovu nuo 2010 m. kovo 8 d. iki 2020 m. kovo 13 d. buvo D. P., o nuo 2020 m. kovo 13 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo teisme - M. S., kuris tuo pačiu yra ir vienintelis BUAB „Gaia Transport“ bei UAB „Gaia Trading“ akcininkas.
21. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-917-467/2021 UAB „Gaia Transport“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Būrai“. Bankroto byla iškelta pagal bendrovės buvusio vadovo M. S. pareiškimą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi bankroto byloje patvirtino pareiškėjo R. M. kreditorinį reikalavimą, kuris šiuo atveju ir padavė prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Žemesnės instancijos teismas
22. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).
23. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir JANĮ 70 straipsnio 1, 2 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
24. Taigi, kaip buvo nurodyta, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.
25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (kreditorius) kreipėsi dėl BUAB „Gaia Transport“ bankroto pripažinimo tyčiniu tuo pagrindu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5344-1101/2019 (naujas bylos Nr. eL2-5344-1101/2020), kuriuo buvo nutarta išieškoti iš skolininko BUAB „Gaia Transport“, kreditoriui UAB „Gaia Trading“ 62 000 EUR skolą už suteiktą ir negrąžintą paskolą, bylinėjimosi išlaidas ir 6 proc. dydžio metines palūkanas. Kreditorius teigia, kad BUAB „Gaia Transport“ ir UAB „Gaia Trading“ yra susijusios įmonės, nes jų vienintelis akcininkas yra M. S., o minėtos sumos išieškojimas dar labiau esmingai pablogino BUAB „Gaia Transport“ turtinę padėtį, kas privedė šią įmonę prie bankroto.
26. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-5344-1101/2020 buvo priimtas dėl UAB „Gaia Trading“ suteiktos ir BUAB „Gaia Transport“ negrąžintos paskolos dalies, todėl teismo vertinimu, būtina išnagrinėti ir šio sandorio sudarymo aplinkybes. Pažymėtina, kad nemokumo administratorius šį sandorį vertina kaip teisėtą.
27. Bylos duomenys tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. UAB „Gaia Trading“ suteikė BUAB „Gaia Transport“ 100 000 EUR paskolą (2018 m. balandžio 4 d. - 20 000 EUR, 2018 m. gegužės 7 d. - 12 000 EUR, 2018 m. gegužės 15 d. - 3 000 EUR, 2018 m. gegužės 17 d. - 10 000 EUR, 2018 m. liepos 3 d. - 15 000 EUR, 2018 m. rugpjūčio 20 d. - 10 000 EUR, 2018 m. rugsėjo 10 d. - 10 000 EUR, 2018 m. rugsėjo 14 d. - 15 000 EUR, 2018 m. rugsėjo 18 d. - 5 000 EUR). BUAB „Gaia Transport“ nemokumo administratorius, patikrinęs minėtą sandorį, nenustatė, kad jis prieštarautų įmonės veiklos tikslams. Šioje byloje taip pat nėra duomenų ar informacijos, kuri suteiktų pagrindą teismui daryti priešingą išvadą.
28. Nemokumo administratoriaus duomenimis, BUAB „Gaia Transport“ gauta paskola buvo naudojama atsiskaitymui su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, darbuotojais, draudimo ir lizingo įmokoms dengti, atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Taigi, teismo vertinimu, minėtu sandoriu buvo siekiama išlaikyti įmonės mokumą, todėl jis nelaikytinas įmonės tikslams prieštaraujančiu sandoriu vien dėl to, kad paskolą suteikė susijusi įmonė. Kadangi nuo 2018 m. įmonėje ėmė trūkti apyvartinių lėšų, tuometinis BUAB „Gaia Transport“ vadovas ėmėsi protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto. Duomenų ir/ar įrodymų dėl kitų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų juridiniam asmeniui sandorių ar ekonomiškai nenaudingo juridinio asmens turto panaudojimo pareiškėjas nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų požymių egzistavimo.
29. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad 2019 metais ar 2020 m. pradžioje, kuomet UAB „Gaia Trading“ iniciavo civilinį procesą dėl skolos išieškojimo, BUAB „Gaia Transport“ būtų pažeidusi atsiskaitymų eiliškumą. Tokių aplinkybių neįrodinėja ir pareiškėjas.
30. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neįrodinėja ir kitų JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių (apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, įmonės veiklos perkėlimo į kitą juridinį asmenį ar pan.), į kuriuos teismas galėtų atsižvelgti vertindamas tyčinio bankroto sąlygas, todėl teismas detaliau dėl šių požymių nepasisako.
31. Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Šiuo atveju pareiškėjas teigia, kad BUAB „Gaia Transport“ nemokumą nulėmė 63 000 EUR paskolos išieškojimas UAB „Gaia Trading“ naudai ir tokie įmonės administracijos veiksmai įrodo tyčinio bankroto egzistavimą. Tačiau, kaip jau buvo aptarta ir matyti iš pareiškimo turinio, šiuo atveju konkrečių aplinkybių, patvirtinančių šiuos teiginius, pareiškėjas nenurodė, o teismas nenustatė.
32. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017). Vien aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo nemoki, nereiškia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Šiuo atveju, teismas laiko neįrodytais pareiškėjo teiginius, kad būtent 63 000 EUR išieškojimas UAB „Gaia Trading“ naudai iš BUAB „Gaia Transport“ taip pablogino įmonės finansinę padėtį, kad privedė ją prie bankroto.
33. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes, kad BUAB „Gaia Transport“, nors ir trūkstant apyvartinių lėšų, buvo moki ir savo veiklą vykdė iki pat 2020 m. sausio mėn. pabaigos, kuomet Italijoje buvo paskelbtas karantinas dėl pandemijos, kuris iš esmės sustabdė įmonės veiklą. BUAB „Gaia Transport“ finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad 2018 m. įmonė turėjo 709 586 EUR turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 519 770 EUR, iš jų - 111 531 EUR per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. 2019 m. įmonė turėjo 519 907 EUR turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 504 133 EUR, iš jų - 190 654 EUR per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. 2020 m. balandžio 30 d. duomenimis įmonė turėjo 288 048 EUR turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 347 684 EUR, iš jų - 231 857 EUR per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Taigi, nei 2018 m., nei 2019 m. įmonė neturėjo JANĮ nustatytų nemokios įmonės požymių.
34. Faktiškai visuotinai yra žinoma, kad su COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikytų ribojimų valstybiniu ir tarptautiniu lygiu neigiamais padariniais (ekonominiais, socialiniais ir pan.) susiduria beveik visi valstybės gyventojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys verslą. Byloje nustatyta, kad BUAB „Gaia Transport“ teikė krovinių pervežimo paslaugas daugiausiai Italijoje ir Austrijoje, kuriose pirmiausiai iš Europos valstybių, t. y. jau 2020 m. sausio pabaigoje pradėti taikyti apribojimai, susiję su COVID-19 pandemijos plitimu, įskaitant ribojimus krovinių pervežimui. Taigi. turint informacijos, kad 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis BUAB „Gaia Transport“ dar buvo moki, teismas laiko įrodyta, jog BUAB „Gaia Transport“ nemokumą lėmė nuo įmonės vadovų nepriklausiusios priežastys, susijusios su pasauline pandemija, o ne tęstiniai tyčiniai buvusių įmonės vadovų veiksmai. Tuo pačiu ir kreipimasis į teismą dėl skolos pagal paskolos sutartį išieškojimo (sandoris nėra pripažintas kaip prieštaraujantis įmonės veiklos tikslams), įmonei esant mokiai, taip pat šios skolos išieškojimas, vertintinas kaip teisėtas veiksmas ir negali būti traktuojamas kaip nuoseklus ir kryptingas veikimas, siekiant įmonės nemokumo.
35. Tokiu būdu, aptartų argumentų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neįrodė sąlygų dėl BUAB „Gaia Transport“ bankroto pripažinimo tyčiniu (JANĮ 70 straipsnis), todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
36. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta neteisėtų BUAB „Gaia Transport“ valdymo organų (buvusių vadovų) veiksmų iki bankroto bylos iškėlimo visuma, kuri būtų pakankama bankrotą kvalifikuoti tyčiniu, t. y. nenustatyta tam tikrų veiksmų nuosekli eiga, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto, arba kad pareiškėjo nurodyti įmonės valdymo organo veiksmai ar sprendimai būtų neteisėti, ar kad visais jais sąmoningai būtų siekiama įmonę privesti prie bankroto. Dėl to, kad byloje nenustatyti ir neįrodyti JANĮ 70 straipsnyje numatyti tyčinio bankroto požymiai, pareiškimas atmestinas (CPK 178 ir 185 straipsniai).
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, atmetus pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pareiškėjui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tačiau suinteresuotiems asmenims atlygintinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).
38. Suinteresuotieji asmenys prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, kurias pagal pateiktus dokumentus sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti – UAB „Gaia Trading“ - 2 962,53 EUR, D. P. – 484 EUR. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina minėtas išlaidas, ginčo dėl jų dydžio nėra, jų dydis iš esmės neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, prašymus tenkina ir priteisia nurodytų išlaidų atlyginimą suinteresuotiems asmenims iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70-71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjo (kreditoriaus) R. M. prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gaia Transport“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo R. M. išlaidas advokato pagalbai apmokėti: uždarajai akcinei bendrovei „Gaia Trading“ - 2 962,53 EUR (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus 53 euro centus), D. P. – 484 EUR (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus).
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.