Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-05-04 · Civilinė byla Nr. e2-566-553/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-04-21Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-05-04Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-04
Bylos Nr.
e2-566-553/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00629-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Vilija Mikuckienė, Aldona Tilindienė
Trečiasis asmuo
R. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-566-553/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00629-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties, kuria patikslintas kreditoriaus finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gaia Transport“ nemokumo byloje Nr. eB2-917-467/2021.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gaia Transport“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Būrai“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 12 d.

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 282 685,89 Eur sumai. Šis sąrašas buvo patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d., 2020 m. rugsėjo 11 d., 2020 m. spalio 6 d., 2020 m. lapkričio 26 d. ir 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimis.

3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

4. Bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Gaia Transport“ nemokumo administratorė pateikė prašymą patikslinti antros eilės kreditoriaus R. M. 3 635 Eur finansinį reikalavimą, sumažinant jį iki 833,23 Eur. Prašyme nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtintas kreditoriaus 3 635 Eur dydžio finansinis reikalavimas yra netikslus, kadangi iš įmonės buhalterinės apskaitos duomenų nustatyta, jog įmonė yra iš dalies atsiskaičiusi su kreditoriumi, t. y. mokėjimo nurodymais jam yra pervedusi 2 801,77 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi patikslino antros eilės kreditoriaus R. M. finansinį reikalavimą, nustatant, kad jis yra 833,23 Eur dydžio.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Gaia Transport“, vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-15884-294/2019, kreditoriui R. M. 2019 m. rugsėjo 2 d. – 2020 m. balandžio 9 d. laikotarpiu pervedė 2 801,77 Eur sumą skolai ir palūkanoms padengti. Tokiu būdu pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-15884-294/2019 liko neišieškota 833,23 Eur skola.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kadangi kreditorius R. M. informacijos apie savo finansinį reikalavimą nemokumo administratorei nepateikė, tvirtinant pirminę šio kreditoriaus finansinio reikalavimo sumą, nemokumo administratorė netiksliai ją apskaičiavo. Teismas nurodė neturįs duomenų, kodėl kreditoriaus finansinis reikalavimas negalėtų būti tikslinamas (mažinamas), esant byloje pakankamai tokias aplinkybes patvirtinančių buhalterinės apskaitos duomenų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Trečiasis asmuo (kreditorius) R. M. atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį ir patikslinti antros eilės kreditoriaus R. M. finansinį reikalavimą, nustatant, kad jo finansinis reikalavimas sudaro 1 204 Eur sumą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Vertinant skolininkės mokėjimus turėjo būti atsižvelgta į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnį ir atitinkamai, 2019 m. rugsėjo 2 d. – 2020 m. balandžio 9 d. laikotarpiu pirmąja eile turėjo būti dengiamos bylinėjimosi išlaidos, tuomet palūkanos ir tik tuomet pagrindinė prievolė.

8.2. 2020 m. gegužės 12 d. skolininkės mokėtiną sumą sudarė 1 534,98 Eur skola ir 25,91 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2020 m. gegužės 12 d. bei 89,04 Eur sumokėtų vykdymo išlaidų. Antstoliui iš skolininkės išieškojus 451,79 Eur (dalį išieškotos sumos antstolis panaudojo vykdymo išlaidoms padengti) skolos sumą, likusi skolininkės mokėtina kreditoriui R. M. suma sudarė 1 198,14 Eur ir 8 proc. palūkanos, skaičiuojamos nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo teisme.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į trečiojo asmens (kreditoriaus) atskirąjį skundą nemokumo administratorė prašo patikslinti kreditoriaus finansinį reikalavimą, o prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Nemokumo administratorė, nors ir nesulaukusi kreditoriaus prašymo, pateikė teismui prašymą patvirtinti jo finansinį reikalavimą, vadovaudamasi tuo metu turimais dokumentais. Todėl teisme buvo patvirtinta visa kreditoriui priteista suma, o ne likusi neatsiskaityta priteistos sumos dalis.

9.2. Nemokumo administratorė, patikrinusi buhalterinius dokumentus ir banko sąskaitos išrašus, pastebėjo, kad su kreditoriumi buvo iš dalies atsiskaityta, todėl pagrįstai pateikė teismui prašymą patikslinti jo finansinį reikalavimą.

9.3. Kreditorius prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš bankroto administravimui skirtų lėšų, tačiau šios išlaidos susidarė dėl paties kreditoriaus neveikimo. Tokio prašymo patenkinimas būtų nesąžiningas ir pažeistų kitų, laiku pateikusių savo finansinius reikalavimus, kreditorių teises, kadangi patirtomis administravimo išlaidomis yra mažinama kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui skirta suma.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

11. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: apmokėjimo už būtinąsias vykdymo išlaidas ir antstolio atlikto pavedimo kopijas. Nemokumo administratorė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė pranešimą apeliantui dėl bankroto bylos iškėlimo ir šio pranešimo įteikimo įrodymus.

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje vyraujantį viešąjį interesą bei tai, kad prašymas dėl apelianto finansinio reikalavimo patikslinimo buvo išspręstas be galimybės apeliantui atsikirsti, anksčiau šios nutarties 11 punkte nurodytus naujai pateiktus rašytinius įrodymus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl finansinio reikalavimo patikslinimo

14. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 24 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-15884-294/2019 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui UAB „Gaia Transport“ dėl skolos priteisimo ir priteisė ieškovui R. M. iš atsakovės UAB „Gaia Transport“ 2 800 Eur skolos, 667 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 800 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 26 d. papildomu sprendimu taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Gaia Transport“ ieškovui R. M. 168 Eur kompensacines palūkanas ir 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 168 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki papildomo teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

15. Kaip matyti iš bylos duomenų, nemokumo administratorė 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašyme nemokumo (bankroto) bylą nagrinėjančiam teismui, be kita ko, prašė patvirtinti R. M. 3 635 Eur dydžio finansinį reikalavimą pagal antstolio D. K. 2020 m. liepos 3 d. patvarkymą Nr. S-20-174-20677 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtino R. M. 3 635 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

16. Nemokumo administratorė, atlikusi BUAB „Gaia Transport“ buhalterinės apskaitos duomenų tyrimą, nustatė, kad įmonė, vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimą, 2019 m. rugsėjo 2 d. – 2020 m. balandžio 9 d. laikotarpiu grąžino R. M. 2 801,77 Eur sumą: 2019 m. rugsėjo 2 d. – 386,28 Eur; 2019 m. rugsėjo 25 d. – 329,92 Eur; 2019 m. spalio 24 d. – 317,30 Eur; 2019 m. lapkričio 22 d. – 316,33 Eur; 2019 m. gruodžio 23 d. – 315,66 Eur; 2020 m. sausio 28 d. – 315,87 Eur; 2020 m. vasario 24 d. – 311,27 Eur. Nemokumo administratorė nurodė, kad likusi skolos dalis sudaro 833,23 Eur sumą (3 635 - 2 801,77 = 833,23 Eur). Šių duomenų pagrindu nemokumo administratorė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą patikslinti kreditoriaus finansinį reikalavimą, o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagal nemokumo administratorės pateiktus duomenis jį patikslino.

17. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su apeliantu, kad patikslinto finansinio reikalavimo suma buvo nustatyta nesilaikant Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos. Kaip teisingai nurodo apeliantas, CK 6.54 straipsnyje reglamentuojama įmokų, sumokėtų vykdant piniginę prievolę, paskirstymo tvarka, kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos. Šalims suteikiama teisė susitarti dėl įmokų paskirstymo, t. y. susitarti dėl kitokio, nei nustato šis kodekso straipsnis, įmokų paskirstymo. Jeigu šalys nesusitaria dėl įmokų paskirstymo, taikoma nurodyto straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, kuri negali būti vienašališkai keičiama. Taigi įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (CK 6.54 straipsnio 1 dalis); antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą (CK 6.54 straipsnio 2 dalis); trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (CK 6.54 straipsnio 3 dalis); ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 4 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirminė apelianto finansinio reikalavimo suma apskritai buvo nustatyta neapskaičiavus apeliantui mokėtinų procesinių palūkanų (t. y. 2 800 Eur skola + 168 Eur kompensacinės palūkanos + 667 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas = 3 635 Eur). Kaip matyti iš nemokumo administratorės 2021 m. kovo 1 d. prašymo dėl finansinių reikalavimų patikslinimo, patikslinto finansinio reikalavimo suma (833,23 Eur) buvo nustatyta ne taikant CK 6.54 straipsnyje įmokų paskirstymo tvarką, o tik atliekant įmokų sumos aritmetinį atimties veiksmą iš be procesinių palūkanų nustatytos įmonės skolos sumos (3 635 - 2 801,77 = 833,23 Eur). Atitinkamai, šį patikslintą skolos dydį pirmosios instancijos teismas patvirtino, neįsitikinęs finansinio reikalavimo dydžio teisingumu.

19. Kaip pagrįstai nurodė apeliantas, 2019 m. rugsėjo 3 d. UAB „Gaia Transport“ kreditoriui R. M. mokėtiną sumą sudarė 2 800 Eur skola, 168 Eur palūkanos, 98,23 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d., ir 667 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

20. Pirmuoju mokėjimu (2019 m. rugsėjo 2 d.) skolininkei sumokėjus kreditoriui 386,28 Eur sumą, ši įmoka turėjo būti nukreipta bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, kurių nesumokėta dalis po įmokos buvo 280,72 Eur (CK 6.54 straipsnio 1 dalis).

21. Antruoju mokėjimu (2019 m. rugsėjo 25 d.) skolininkei sumokėjus kreditoriui 329,92 Eur, ši įmoka turėjo būti nukreipta pirmiausia likusioms bylinėjimosi išlaidos atlyginti (280,72 Eur), likusia dalimi (49,2 Eur) dengiant 168 Eur kompensacinių palūkanų pagal mokėjimo terminų eiliškumą (CK 6.54 straipsnio 1–2 dalys). Taigi, po antrosios įmokos likusią įmonės finansinių įsipareigojimų dalį sudarė 2 800 Eur dydžio pagrindinė prievolė, 118 Eur kompensacinės palūkanos ir 112,54 Eur palūkanos, viso – 3 031,34 Eur.

22. Trečiuoju mokėjimu (2019 m. spalio 24 d.) skolininkei sumokėjus kreditoriui 317,30 Eur, ši įmoka turėjo būti nukreipta pirmiausia 118 Eur kompensacinėms palūkanoms ir 131,08 Eur palūkanoms padengti pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, likusia dalimi (68,21 Eur) dengiant pagrindinę prievolę (CK 6.54 straipsnio 2, 4 dalys). Taigi, po trečiosios įmokos likusią įmonės finansinių įsipareigojimų dalį sudarė tik 2 731,79 Eur pagrindinė prievolė.

23. Ketvirtuoju mokėjimu (2020 m. sausio 28 d.) skolininkei sumokėjus kreditoriui 316,33 Eur, ši įmoka pirmiausia turėjo būti nukreipta 17,36 Eur palūkanoms padengti, likusia dalimi (298,97 Eur) dengiant pagrindinę prievolę (CK 6.54 straipsnio 2, 4 dalys). Taigi, po ketvirtosios įmokos likusią įmonės finansinių įsipareigojimų dalį sudarė 2 432,82 Eur pagrindinė prievolė.

24. Penktuoju mokėjimu (2019 m. gruodžio 23 d.) skolininkei sumokėjus kreditoriui 315,66 Eur, ši įmoka pirmiausia turėjo būti nukreipta 16,53 Eur palūkanoms padengti, likusia dalimi (299,13 Eur) dengiant pagrindinę prievolę (CK 6.54 straipsnio 2, 4 dalys). Taigi, po penktosios įmokos likusią įmonės finansinių įsipareigojimų dalį sudarė 2 133,69 Eur pagrindinė prievolė.

25. Šeštuoju mokėjimu (2020 m. sausio 28 d.) skolininkei sumokėjus kreditoriui 315,87 Eur, ši įmoka pirmiausia turėjo būti nukreipta 16,84 Eur palūkanoms padengti, likusia dalimi (299,03 Eur) dengiant pagrindinę prievolę (CK 6.54 straipsnio 2, 4 dalys). Taigi, po šeštosios įmokos likusią įmonės finansinių įsipareigojimų dalį sudarė 1 834,66 Eur pagrindinė prievolė.

26. Septintuoju mokėjimu (2020 m. vasario 24 d.) skolininkei sumokėjus kreditoriui 311,27 Eur, ši įmoka pirmiausia turėjo būti nukreipta 10,86 Eur palūkanoms padengti, likusia dalimi (300,41 Eur) dengiant pagrindinę prievolę (CK 6.54 straipsnio 2, 4 dalys). Taigi, po septintosios įmokos likusią įmonės finansinių įsipareigojimų dalį sudarė 1 534,25 Eur pagrindinė prievolė.

27. Pagal apelianto pateiktus duomenis antstolis D. K. 2020 m. gegužės 12 d. taip pat išieškojo 451,79 Eur sumą, ši išieškota pirmiausia turėjo būti nukreipta vykdymo išlaidoms (89,04 Eur) atlyginti, tuomet 26,23 Eur palūkanoms padengti, likusia dalimi (336,52 Eur) dengiant pagrindinę prievolę (CK 6.54 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Taigi, likusią įmonės finansinių įsipareigojimų dalį sudaro 1 197,73 Eur pagrindinė prievolė ir 5,78 Eur palūkanos nuo paskutinio skolininkės mokėjimo (išieškojimo veiksmų) iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Atsižvelgiant į tai, iš viso kreditoriaus R. M. finansinis reikalavimas BUAB „Gaia Transport“ nemokumo (bankroto) byloje sudaro 1 203,5 Eur sumą.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytą įmokų įskaitymo tvarką, bylos duomenis ir apelianto atskirajame skunde pateiktus skolos dalies skaičiavimus pagal CK 6.54 straipsnį, su kuriais atsiliepime į atskirąjį skundą nemokumo administratorė sutinka, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti pakeista, nustatant, kad kreditoriaus R. M. finansinis reikalavimas BUAB „Gaia Transport“ nemokumo (bankroto) byloje sudaro 1 203,5 Eur sumą (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

29. Atskirasis skundas laikytinas patenkintu, tačiau apeliantas iki paskirto teismo posėdžio dienos nepateikė duomenų apie patirtas teisinio atstovavimo išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia (CPK 98 straipsnis). Apeliantas taip pat sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį, kuris neturėjo būti mokamas, todėl grąžintinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020, 20 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį pakeisti ir patikslinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gaia Transport“ antrosios eilės kreditoriaus R. M. finansinį reikalavimą, nustatant, kad jis yra 1 203,5 Eur.

Gražinti trečiajam asmeniui R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjai Marius BajorasVilija MikuckienėAldona Tilindienė