Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, R. K. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 8 (aštuonerių) metų 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir R. K. paskirta galutinė 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos, tai yra nuo 2024 m. vasario 19 d.

Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje nurodoma, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-746/2016).

6. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo jį pagal BK 259 straipsnio 1 dalį išteisinti. Tai yra, apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktu įrodymų vertinimu bei teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacine tvarka baudžiamąją bylą, nenustatė, kad pirmosios instancijos teisme, atliekant įrodymų vertinimą dėl R. K. kaltės buvo pažeisti įrodymų vertinimui keliami reikalavimai.

8. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų įtvirtinta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154-1073/2020, 2K-78-1073/2023).

9. Įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo išvados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus, padaryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-211-628/2022). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Alytaus apylinkės teismas, pripažindamas R. K. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pagrįstai ir objektyviai vertino byloje surinktų įrodymų visumą bei nurodė, kad R. K. kaltė yra įrodyta visiškai.

10. Ikiteisminio tyrimo metu R. K., pasinaudodamas įstatymo suteikta teise, parodymų nedavė, nurodė, kad parodymus duos tik teisme (1 t., b. l. 189). Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme R. K. neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jam einant į sporto aikštelę, išeinat iš kameros pareigūnai atliko asmens kratą ir pas jį rado du mobiliuosius telefonus, už kuriuos jis sumokėjo 50,00 eurų baudą, o po dviejų mėnesių dėl to paties įvykio jam pateikė įtarimą dėl narkotinių medžiagų laikymo, tačiau jis jokių narkotinių medžiagų neturėjo. Paaiškino, kad kratos metu jo asmens kratą atlikęs pareigūnas D. K. be minėtų telefonų taip pat rado cigarečių pakelį, kuriame buvo dvi SIM kortelės ir ant balto sąsiuvinio lapo parašytas raštelis. Ant pastarojo buvo užrašyta, kad prie telefono įdeda dvi SIM korteles. Telefonus ir raštelį gavo iš vieno asmens. Lapelis buvo įvyniotas į žurnalo lapą. Taip pat paaiškino, kad jis pats vartoja narkotines medžiagas, tačiau tokių, kokios yra nurodytos kaltinime, tai yra sintetinio kanabinoido, nevartoja.

11. Pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti asmens kaltę.

12. R. K. yra nuteistas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

13. Kaip minėta, nuteistojo R. K. paaiškinimu (šios nutarties 10-as punktas), jis su savimi narkotinių medžiagų nelaikė, o dalinės kratos metu pas jį rastame žurnalo lape įvyniotame balto sąsiuvinio lape buvo tiesiog tik parašyta, kad prie telefono jis įdeda dvi SIM korteles. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistojo aiškinimai vertintini kaip pasirinkta gynybinė versija, kurią paneigia byloje surinkti įrodymai.

14. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaip liudytojas apklaustas dalinę R. K. kratą atlikęs (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistas D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai tvirtino, kad atliekant kratą, pas R. K. be kitų daiktų, kairėje šortų kišenėje jis rado cigarečių pakelį, kurį patikrinus, be cigarečių rado du iš sąsiuvinio lapų padarytus paketėlius, įsuktus į polietileną, patikrinęs paketėlius juose rado po vieną gelsvos spalvos popieriaus skiautę su spausdintu tekstu, atrodančias panašiai lyg būtų išplėštos iš knygos, cigarečių pakelyje rastus paketėlius su jų turiniu ir polietilenu, į kurį jie buvo suvynioti, sudėjo į voką, užklijavo ir atidavė kitam pareigūnui. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos D. K. surašytame nuteistojo asmens kratos protokole 2023-09-06 Nr. 7-31/1870 (1 t., b. l. 11), šio įkalinimo įstaigos specialisto (tai yra D. K.) tarnybiniame pranešime „Dėl R. K.“ Nr. PŽ-18-1461 (1 t., b. l. 10), tai pat (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto T. Z. tarnybiniame pranešime „Dėl rastų popieriaus lankstinukų pas nuteistąjį R. K.“ Nr. SV-18-4262 (1 t., b. l. 9). Pastarajame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, jog yra įtariama, kad rastos gelsvos spalvos spausdinto teksto popieriaus skiautelės galimai yra išmirkytos narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

15. Kartu su D. K. tuo pat metu kito nuteistojo asmens dalinę kratą atlikęs specialistas A. R. pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad kolega (D. K.) kratos metu iš R. K. turėto cigarečių pakelio paėmė kažkokius daiktus.

16. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad įvykis užfiksuotas registratoriais Nr. 131, 159, kuriuose užfiksuoti vaizdo įrašai aprašyti apžiūros protokoluose, patvirtinančiuose tą faktinę aplinkybę, kad pas R. K. kratos metu buvo rastas cigarečių pakelis, o kratą atlikęs D. K. kaire ranka iš šio cigarečių pakelio išima kažkokį paketėlį, kurį laiko saujoje ir tęsia nuteistojo (R. K.) apžiūrą. Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir vaizdo įrašo apžiūros protokolo, kuriame aprašomi 2023 m. rugsėjo 6 d. pas nuteistąjį R. K. dalinės asmens kratos metu paimti daiktai, matyti, kad šalia vaizdą fiksuojančio pareigūno yra ir daugiau pareigūnų, matyti, kaip pareigūnas rankose laiko languoto sąsiuvinio lapo lankstinuką, kurį jis išlanksto, ant palangės matosi padėtas dar vienas lankstinukas (paketėlis), du mobilaus ryšio telefonai, pareigūnui išlanksčius languotą popieriaus paketėlį jame matyti kitas gelsvo popieriaus lankstinukas, kurį pareigūnui išlanksčius matyti, kad tai stačiakampis lapelis su ant jo atspausdinto teksto fragmentu, ant kurio rašikliu užrašytas skaičius „180“, iš šio lankstinuko iškrenta mažytis keturkampis popieriaus lapelis, pareigūnas ant palangės ant išlankstyto languoto popieriaus lapelio padeda jo viduje rastus gelsvo popieriaus lapelius, po to nuo palangės paima kitą paketėlį ir nuo jo plėšia skaidrią plastiko plėvelę, paketėlio viduje matyti užrašas mėlynos spalvos rašikliu „PLAUK“, pareigūnas iš plėvelės išpakuoja languoto sąsiuvinio lapo lankstinuką, jį pareigūnui išlanksčius matyti, kad jo viduje yra gelsvo popieriaus lankstinukas, kurį pareigūnui išlanksčius matyti, kad tai stačiakampis lapelis su ant jo atspausdinto teksto fragmentu.

17. Vaizdo registratoriais užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina liudytojo D. K. apylinkės teisme nurodytą aplinkybę, kad dėl cigarečių pakelyje rastų daiktų nuteistasis R. K. pasiaiškinti atsisakė. Vaizdo įrašo pavadinimu 131_13120230906191506_0026 apžiūros protokole užfiksuota, jog R. K., priėjęs prie kontrolės praleidimo posto lango pareigūnui tyliai sako: „Ragelius tai parašysiu, „maliavas“ išmesk“, o pareigūnui paklausus, ar R. K. rašys pasiaiškinimą, pastarasis pasitikslina, ar dėl telefonų, pareigūnui patikslinus, kad dėl visų pas jį kratos metu rastų daiktų tai yra „Kur paimta, du telefonai ir du lankstinukai...“, R. K. atsako, kad: „ Nežinau apie juos ką čia reikia tau parašyt“ (1 t., b. l. 40–47). Iš minėtų vaizdo registratoriais užfiksuotų duomenų matyti, kad R. K. pretenzijų dėl kitų, be telefonų kratos metu rastų daiktų pretenzijų iš esmės nereiškia, o paaiškinimą sutinka rašyti dėl telefonų („Ragelius tai parašysiu“), tačiau pasiūlius rašyti paaiškinimą dėl visų kratos metu pas jį rastų daiktų, tame tarpe – ir lankstinukų, pasiaiškinti raštu atsisako, netgi pareigūnui tyliai siūlo „maliavas“ išmesti. Tai, kad pas R. K. kratos metu buvo rasti popieriaus lankstinukai, duodamas parodymus teisme iš esmės patvirtino ir pats nuteistasis. R. K. tik neigia, kad šiuose lankstinukuose buvo narkotinės medžiagos.

18. Kokios medžiagos laikomos narkotinėmis ar psichotropinėmis, reglamentuojama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais), kuriuo buvo patvirtinti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai. Šiame sąraše esančios medžiagos draudžiamos vartoti visais atvejais, be kita ko, ir medicinos tikslais, dėl itin žalingų jų vartojimo padarinių asmens sveikatai. Kaip matyti iš byloje esančios 2023 m. spalio 23 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2206(23), pateiktuose tirti pas R. K. kratos metu rastuose trijuose gelsvuose lapeliuose su tekstu popieriuje buvo rasta narkotinė medžiaga – sintetiniai kanabinoidai: MDMB-4en-PINACA, 5-Fluoro-ADB, ADB-4en-PINACA ir MDMB-CHMINACA (1 t., b. l. 24–26). Šiuo atveju aktualu tai, kad narkotinė medžiaga – sintetinių kanabinoidų darinių grupė, patenka į šiame nutarties punkte pirmiau minėtą draudžiamų vartoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Taigi, vienas iš objektyviųjų aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymių šiuo atveju yra nustatytas, tačiau, asmens veiksmus kvalifikuojant pagal atitinkamą BK 259 straipsnio dalį, būtina įvertinti ir rastų narkotinių medžiagų kiekį. Kaip matyti iš minėtos specialisto išvados, pas R. K. rastų psichotropinių medžiagų – sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA kiekis yra 0,1189 g, tuo tarpu sintetinių kanabinoidų Fluoro-ADB, ADB-4en-PINACA ir MDMB- CHMINACA kiekio nebuvo galima nustatyti, kadangi Lietuvos teismo ekspertizės centre nėra šių sintetinių kanabinoidų pamatinių medžiagų. Pas R. K. rastų narkotinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų kiekis (0,1189 g) viršija „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, patvirtintų 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 (aktuali redakcija), nustatytą nedidelį (0,005 g) sintetinių kanabinoidų darinių grupės kiekį, tačiau nesiekia tame pačiame punkte nurodyto didelio (2,5 g) šios medžiagos kiekio. Taigi, vertinant objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių visumą, R. K. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

19. Be to, kaip jau minėta, analizuojamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli veiksmai, kuriais pasireiškia neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Jie yra alternatyvūs, todėl, kaip nuosekliai nurodoma teismų praktikoje, bent vieno iš jų realizavimo pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Nagrinėjamu atveju R. K. yra inkriminuojamas narkotinių medžiagų laikymas. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymu pripažįstama bet kokia tyčinė veika, susijusi su faktiniu šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką. Taigi laikymas gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimas patalpose, slaptavietėse, kaltininko turėjimas jų su savimi, jei tai nesusiję su jų gabenimu, ir kt.

20. Įvertinus pirmiau aptartų įrodymų visumą, aukštesnio teismo vertinimu, neabejotina, kad nuteistasis, prie savęs jo dėvimų drabužių kišenėje buvusiame cigarečių pakelyje laikydamas du paketėlius su trimis popieriaus lapeliais, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų, žinojo ir suprato, kad tokiu būdu jis, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, laikė apyvartoje uždraustas psichiką veikiančias medžiagas, kurias kratos metu surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnai. Kadangi jokie byloje surinkti įrodymai, be kita ko, ir rastų narkotinių medžiagų kiekis, nepatvirtina manymo, kad nuteistasis šias narkotines medžiagas turėjo savo žinioje, ketindamas jas parduoti ar kitaip išplatinti, taip pat įvertinus kitas jau aptartus jo kaltę pagrindžiančius įrodymus, aukštesnis teismas konstatuoja, kad R. K. neteisėtai laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, R. K. veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

21. Aukštesnis teismas, neturėdamas pagrindo abejoti nuteistojo kaltės įrodymų pakankamumu, kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog iš R. K. buvo paimti narkotikai. Pažymėtina ir tai, kad priešingai, nei teigiama skunde, iš baudžiamosios bylos matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas objektyviai, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai. Dėl kitų skundo argumentų aukštesnis teismas toliau nebepasisako.

22. Tokiu būdu darytina išvada, jog nuteistojo R. K. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

23. Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašo priimti procesinį sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

24. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. K. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis ir baigtas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – inkriminuotą nusikalstamą veiką R. K. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), praeityje teistas 24 (dvidešimt keturis) kartus, tame tarpe ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo ne kartą baustas už įvairius vidaus tvarkos pažeidimus. Nevedęs, nedirbantis.

25. Kaip matyti, asmuo nepadaro reikiamų išvadų ir nenustoja elgtis nusikalstamai, todėl apylinkės teismas pagrįstai už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą R. K. paskyrė griežčiausią minėto straipsnio sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšį, bausmės dydį nustatant šiek tiek didesnį, nei sankcijos vidurkis (bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų)

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, R. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41, 48 ir 54 straipsnių reikalavimų pažeidimų, R. K. paskirtos bausmės pagrindo keisti nėra. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas skirtingais teismų sprendimais nuteistajam paskirtas bausmes pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrino nuteistajam palankesniu būdu jas iš dalies sudėdamas ir paskirdamas galutinę 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Teismo nustatytos galutinės subendrintos bausmės dydis proporcingas nuteistojo padarytos veikos, asmenybės pavojingumui, todėl teigti, jog galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai per griežta ar pažeidžiančia teisingumo bei proporcingumo principus, nėra jokio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

27. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 23 d. pažyma Nr. APD-2024-04458 dėl nuteistajam R. K. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 175,00 (vienas šimtas septyniasdešimt penki) eurai.

28. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Kauno apygardos teismui raštu kreipusis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių, prašant apeliantui R. K. parinkti gynėją, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius jam ginti parinko advokatę Rasą Kalkauskienę.

29. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį (nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę), šių išlaidų priteisimas nėra galimas, todėl proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo R. K. valstybei nepriteistinos.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas, o nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo R. K. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.