Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto Š. S. skundą dėl Valstybinės įmonės Registrų centras specialistės Nadeždos Michailovskienės 2025 m. vasario 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_444-2025 (ROIK: 24262235146),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Valstybinės įmonės Registrų centas (toliau – Institucija) 2025 m. vasario 12 d. nutarimu Š. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „F“, įm. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse.

Motyvuojamoji dalis

11. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose yra išaiškinta, kad bendrovės vadovo ir bendrovės sutartiniams santykiams būdingas dualizmas. Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo kaip įmonės vadovo išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, t. y. įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas Juridinių asmenų registrui iki įstatymo nustatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi. Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. eAN2-22-988/2021, AN2-93-1121/2021). Taigi Š. S. duomenys iš SODRA apie asmens darbo santykių pasibaigimą iš esmės reiškia tik tai, jog šiai institucijai buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą, tačiau šie duomenys yra susiję tik su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet jie nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos. Pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta kitais įstatymais („išoriniai“ santykiai) (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2. 67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 10 punktai), dėl šios priežasties nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su Š. S. kaip UAB „F.“ darbuotojo pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas.

12. Teismas sprendžia, kad faktinė aplinkybė, kad Š. S. darbiniai santykiai, kaip darbuotojo socialinės apsaugos srityje nutrūko 2021 m. lapkričio 3 d., nesuponuoja automatinės išvados apie jo kaip vadovo pareigų pagal civilinius teisinius santykius pabaigą. Tą patvirtino ir aplinkybės, kurių neneigė ir pats Š. S., t. y. kad jau pasibaigus darbiniams santykiams su UAB „F“ jis iki šiol turi prisijungimus tiek prie SODRA, tiek prie VĮ Registrų centras kaip UAB „F“ vadovas, be to, jis pripažino, kad už 2021 ir 2022 m. jis šios bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį pateikė. Tą patvirtina ir byloje esantys išrašai iš Registrų centro, kuriuose nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. Š. S. kaip UAB „F“ direktorius pateikė finansinių ataskaitų rinkinį, tą patį padarė ir 2023 m. sausio 8 d. Dėl šių aplinkybių Š. S. teismui paaiškino, kad pateikti šiuos duomenis buvo paprašytas įmonės akcininkų, nepaisant to, kad darbiniai santykiai jau buvo nutrūkę. Teismo posėdžio metu paklaustas, kodėl sutiko taip elgtis, nors savęs nelaiko įmonės vadovu, nurodė, kad padarė paslaugą pažįstamam akcininkui. Kartu Š. S. teigė, kad jam išeinant iš darbo, santykiai su akcininkais buvo beveik konfliktiški, kad jis negalėjo iš jų paprašyti jokios informacijos, kad jis šiuo metu neturi prieigos prie bendrovės dokumentų ir pan.. Pagal pareiškėjo teiginius jis, viena vertus, vykdė akcininkų prašymus įmonės vardu pateikti ataskaitas veikiant įmonės vadovo vardu, kita vertus, jis neturėjo galimybės akcininkų paprašyti, kad jie imtųsi veiksmų, kurie leistų jam oficialiai pašalinti save kaip formalų įmonės vadovą iš Juridinių asmenų registro. Tokie nenuoseklūs ir dviprasmiški pareiškėjo teiginiai, teismui leidžia juos vertinti kaip patogią gynybinę poziciją siekiant menkinti savo atsakomybę. Atsižvelgiant į Š. S. išsilavinimą ir darbinę vadovavimo patirtį, teismas vertina, kad Š. S. veiksmai ir sprendimai priimti neatsakingai, bet sąmoningai suprantant jų pasekmes. Pareiškėjo teiginiai patvirtina, kad jis suvokė, jog oficialiai juridinių asmenų registre liko kaip įmonės direktorius. Pats Š. S. savo elgesį įvertino, kaip užsimiršimą, po to, kai suprato, kad nepavyko atlikti procedūros Registrų centro savitarnos elektroninėje svetainėje: „Aš sutinku, kad galbūt už tai mane galėtų bausti, kad aš nesiėmiau papildomų priemonių, nevežiau dokumentacijos, bet realiai pabandžiau padaryti tą darbą kaip jie nurodė, nepavyko ir po to užsimiršo“. Tai, kad Š. S. faktiškai savęs nelaiko direktoriumi, nes negauna atlyginimo, neatlieka kitų veiksmų įmonėje, nepanaikina juridinio fakto, t. y. juridinio registro įrašo, pagal kurį jis toliau yra direktorius ir jam šio teisinio fakto pagrindu kyla pareigos pagal CK ir Akcinių bendrovių įstatymą. Taigi, nors teismas nustatė, kad Š. S., būdamas įmonės vadovu, priėmė sprendimus 2021 m. lapkričio 3 d. atleisti save iš vadovo pareigų. Vis dėl to, Juridinių asmenų registre jis nurodomas kaip įmonės direktorius. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad nutraukus darbo sutartį UAB „F“ vadovas Š. S. atšauktas nebuvo ir toliau eina šias pareigas. Be to, nustatytos faktinės aplinkybės, kad jis jau po darbo sutarties nutraukimo išsaugojo ir tebeturi prisijungimus kaip įmonės vadovas prie įvairių valstybės įmonės registrų, kad jis du metus po atleidimo teikė įmonės vardu ataskaitas Registrų centrui, kad jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų po to, kai nepavyko sistemoje sutvarkyti savęs išregistravimo iš juridinių asmenų registro, sudaro pagrindą teismui spręsti, kad Š. S. šiai dienai yra tinkamas subjektas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį ir jo „išoriniai“ santykiai su įmone nepasibaigė dėl to, kad nebuvo atliktos privalomos procedūros registrų centre.

14. ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis).

15. Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė nustatoma individualiai, atsižvelgiant į asmens realias galimybes suvokti jam inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes ir išvengti neteisėto elgesio. Bendrovės vadovo kaltę už reikalavimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku pateikti bendrovės finansines ataskaitas nesilaikymą gali šalinti tai, kad jis neturi (neturėjo) realių, objektyviai patvirtintų galimybių įvykdyti šį reikalavimą. Teismas nagrinėjamoje byloje Š. S. teiginius, kuriais jis siekia įrodyti, kad neturi objektyvios galimybės atlikti iš jo prašomos pareigos dėl registrų centro kaltės, vertina kaip nepagrįstus, prieštaraujančius byloje nustatytoms aplinkybėms, galiojantiems teisės aktų reikalavimams ir nešalinančius jo atsakomybės.

16. Pareiškėjas Š. S., nors teigia, kad minėtas ABĮ įstatymo procedūras atliko, tačiau nei Registrų centrui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tokie veiksmai buvo atlikti. Pareiškėjas teigė, kad dokumentai liko įmonėje, jis neturi galimybės jų gauti. Tokie jo teiginiai, vertinant juos kontekste teiginių, kad jis du metus iš eilės prašomas akcininkų teikė jiems paslaugą pateikdamas savo vardu įmonės ataskaitas, atrodo neįtikinamai ir prieštaringai. Kelis kartus paklaustas, kokie dokumentai patvirtina jo teiginius, jis nurodė, kad SODRA išrašas apie jo atleidimą iš darbo ir jo žodžiai, kad visas procedūras atliko. Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad jis atliko reikiamas procedūras dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo, dėl savo atsistatydinimo siuntimo nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas nenurodo, kada siuntė atsistatydinimo pranešimą, kokia forma, kokiu adresu, ar pranešimas buvo įteiktas. Pareiškėjas taip pat nenurodo, nei kam, nei kada perdavė Bendrovės dokumentus, nepateikia dokumentų perdavimo – priėmimo aktų, iš kurių būtų matyti, kad perduoti be kita ko ir jo atsistatydinimą patvirtinantys dokumentai. Teismui Š. S. nepateikė aiškaus ir racionaliai pagrįsto paaiškinimo, kodėl neišsisaugojo pranešimų ir jų išsiuntimą patvirtinančių dokumentų ar bent jų kopijų. Neįtikinamai atrodo ir pareiškėjo teiginiai, kad asmuo, buvęs įmonės vadovu, turintis aukštąjį ekonominį išsilavinimą, prieš tai turėjęs vadovavimo patirties, elgiasi taip neatsakingai savo atžvilgiu ir neišsaugo jokių dokumentų, kurie susiję su jo teisiniu santykiu su įmone. Juolab, kad, kaip tvirtina Š. S., akcininkų susirinkimas neįvyko, kad jis nebuvo draugiškuose santykiuose su akcininkai jam atsistatydinant, todėl jis būdamas atsakingas ir išsilavinęs vadovas negalėjo nesuprasti, kad teisinė procedūra dėl jo kaip vadovo santykių su įmone nutraukimu nėra baigta. Tą jis neabejotinai suprato ir tada, kai tiek 2021 tiek 2022 teikė ataskaitas įmonės vardu.

17. Š. S. skunde nepagrįstai teigia, kad Registrų centro negebėjimas paaiškinti, kaip galima pašalinti juridinių asmenų registre esantį įrašą, lemia tolesnį jo buvimą įmonės vadovu. Atsiliepime Registrų centras pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu akcininkai nepriima sprendimo dėl asmens atšaukimo, pakanka laisvos formos prašymo ir dokumentų, patvirtinančių, kad atsistatydinimo pranešimas buvo pateiktas vadovą išrinkusiam valdymo organui (valdybai ar stebėtojų tarybai), o jei vadovą rinko akcininkai – dokumentus, įrodančius, kad buvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, o jam neįvykus – ir pakartotinis. Tai, kad pareiškėjas šiuo metu tikėtina negauna atsakymo iš Registrų centro, ar susiklostė sudėtinga situacija dėl įrašo apie jo teisinį statusą panaikinimo iš juridinių asmenų registro, neatleidžia jo nuo atsakomybės, kadangi pagal nustatytas aplinkybes Š. S. pats savo neatsakingais veiksmais prisidėjo prie to, kad šiuo metu praėjus keliems metams po jo darbo sutarties nutraukimo jis Juridinių asmenų registre yra oficialiu įmonės vadovu. Atmestini ir pareiškėjo teiginiai, kad dėl Registrų centro kaltės susidaro tokia situacija, kad vienu metu už įmonės finansinių ataskaitų pateikimą gali būti atsakingi du asmenys, t. y. naujas vadovas ir senas. Kaip pažymima, Registrų centro atsiliepime, tuo atveju, jeigu įmonė paskirtų naują vadovą, senas vadovas automatiškai būtų išregistruotas iš sistemos, o šiuo metu Registrų centras neturi jokios informacijos apie įmonės naują vadovą, nes jo nėra.

18. Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad Š. S. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymu visetu, o nusižengimas kvalifikuotas tinkamai. Nagrinėjamoje byloje pagal pateiktus duomenis nustatytos šios aplinkybės: Š. S. nuo 2019 m. liepos 1 d. eina UAB „F.“ vadovo pareigas. Nors skunde pareiškėjas nurodo, kad nuo 2021 m. jau nėra bendrovės vadovas ir negalėjo teikti už 2024 m. laikotarpį teikti metinės finansinės atskaitos, tačiau, kaip nustatyta byloje remiantis ir jo paties parodymais, už 2021 ir 2022 metus pateikė tokias ataskaitas. Šiuo atveju kaip buvo minėta, juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, t. y. įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas juridinių asmenų registrui iki įstatyme numatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi. Taigi teismo vertinimu byloje nustatyta, jog vadovo pareigas ėjo būtent Š. S., kadangi nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad imperatyvūs veiksmai, numatyti ABĮ 37 straipsnyje, buvo atlikti.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai, be kita ko, determinuoja ir pareigą vadovui gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kadangi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės juos pažeidus. Pažymėtina, jog net jei įmonės vadovas tik formaliai atlieka vadovo funkcijas, o faktiškai įmonei vadovauja kitas asmuo, tai taip pat neatleidžia jo nuo atsakomybės už vadovo pareigų nevykdymą. Akcentuotina, jog tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau taip pat prisiima daugelį su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Civiliniame kodekse, Akcinių bendrovių įstatyme, kitų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, Buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose. ABĮ keliamų reikalavimų, susijusių su vadovo išrinkimu, atšaukimu/atleidimu bei atsistatydinimu, išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo. Todėl Š. S., jau turėjęs vadovavimo įmonėms patirtį, negalėjo nežinoti, kada ir kokie veiksmai bei sprendimai turi būti priimti siekiant išspręsi jo atšaukimo, atleidimo ar atsistatydinimo klausimus teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas tvirtina, kad po darbo santykių nutraukimo neturėjo jokios teisėtos galimybės prieiti prie Bendrovės apskaitos dokumentų, samdyti buhalterį ar kitaip organizuoti apskaitos rinkimą. Tokiems jo teiginiam prieštarauja, nustatyta aplinkybė, kad 2022 ir 2023 metais teiktose ataskaitose kaip dokumentus rengęs asmuo vis dar nurodoma ta pati įmonės buhalterė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Š. S. yra tinkamas subjektas, ir Registrų centras turėjo teisę iš jo reikalauti, atlikti pareigą – tinkamai organizuoti įmonės vidinę veiklą, jog ataskaitų rinkiniai būtų įstatyme nustatyta tvarka pateikti Juridinių asmenų registrų tvarkytojui.

20. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad skundžiamas VĮ „Registrų centras“ 2025 m. vasario 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_444-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o skundas netenkinamas. Skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai nustačius faktines aplinkybes ir pritaikius ANK tiek dėl pažeidimo kvalifikavimo, tiek dėl nuobaudos paskyrimo. Priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, atsižvelgiant į teisingumo principą paskirta 15 Eur už minimalią nuobaudą didesnė bauda.

21. Š. S. skunde prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Visų pirma, teismas pažymi, kad prie skundo pareiškėjas nenurodė, nei kokią sumą bylinėjimosi išlaidų prašo atlyginti, nei kas patvirtina, kad jis galimai tokias bylinėjimosi išlaidas patyrė. Visų antra, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Š. S. skundas atmestinas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo teigiamai spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Valstybinės įmonės Registrų centras specialistės Nadeždos Michailovskienės 2025 m. vasario 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_444-2025 (ROIK: 24262235146), palikti nepakeistą ir Š. S. skundo netenkinti.

Netenkinti Š. S. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.