Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena M. A. nutraukta, nesant jo veikoje Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) J. A. 2020 m. lapkričio 10 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad M. A., būdamas UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota buveinė (duomenys neskelbtini)) direktoriumi per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2018 ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas

13. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį M. A. atžvilgiu nutraukta, yra neteisėta ir nepagrįsta.

15. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kito termino. ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taip pat CK 2.67 straipsnyje įtvirtinta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jeigu įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.

16. ABĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas (ABĮ 19 straipsnio 6 dalis). Pagal ABĮ 37 straipsnio 7 dalį bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Bendrovės vadovas taip pat atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą; bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui; kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 10, 16 punktai).

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. A. pateikė (duomenys neskelbtini) duomenis apie UAB „A“ asmenis draustus valstybiniu socialiniu draudimu, iš kurių nustatyta, kad M. A. buvo apdraustas socialiniu draudimu UAB „A“ laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) buvo atleistas ir UAB „A“ nebedirbo.

18. Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas apie UAB „A“ patvirtina, kad M. A. yra šios įmonės direktorius nuo (duomenys neskelbtini). Duomenų apie jo atleidimą iš direktoriaus pareigų ar kito direktoriaus paskyrimą nėra registruota. Taip pat matyti, kad paskutinį kartą bendrovės metinės finansinės ataskaitos pateiktos (duomenys neskelbtini) už 2017 m.

20. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas neneigia, jog M. A. laiku nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui UAB „A“ 2018 ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinių, nors ši pareiga nustatyta teisės aktuose, tačiau sprendė, kad M. A. už minėtų duomenų nepateikimą (duomenys neskelbtini) nėra atsakingas, taip pat nenustatyta jo kaltė (tuo metu nedirbo direktoriumi, laikinai šias pareigas ėjo kitas asmuo), todėl jis negali būti laikomas šio administracinio nusižengimo subjektu. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako.

21. Pažymėtina, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Administracinio nusižengimo protokolas dėl padaryto nusižengimo surašomas tada, kai iš surinktų duomenų nustatoma, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad padarytas administracinis nusižengimas. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Pabrėžtina, kad subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus, yra vienas iš pagrindinių administracinio nusižengimo sudėties elementų (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018). Nagrinėjamu atveju ginčo, kad VĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pateikti duomenys, byloje nėra, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. A. tokia pareiga net nekilo, nes jis bendrovėje jau nebedirbo, t. y. jis nėra šio pažeidimo padarymo subjektas. Su tokia teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

22. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad bendrovės vadovo ir bendrovės sutartiniams santykiams būdingas dualizmas. Teismų praktikoje, sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, pasisakyta, kad juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo kaip įmonės vadovo išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, t. y. įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas Juridinių asmenų registrui iki įstatymo nustatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi. Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu. Taigi (duomenys neskelbtini) duomenys apie asmens darbo santykių pasibaigimą iš esmės reiškia tik tai, jog šiai institucijai buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą, tačiau šie duomenys yra susiję tik su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet jie nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos. Pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais („išoriniai“ santykiai) (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2. 67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 10 punktai) (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-988/2021), dėl šios priežasties nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su M. A. kaip UAB „A“ darbuotojo pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas.

23. Atkreiptinas dėmesys, kad juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai, be kita ko, determinuoja ir pareigą vadovui gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kadangi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės juos pažeidus. Pažymėtina, jog net jei įmonės vadovas tik formaliai atlieka vadovo funkcijas, o faktiškai įmonei vadovauja kitas asmuo, tai taip pat neatleidžia jo nuo atsakomybės už vadovo pareigų nevykdymą. Akcentuotina, jog tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau taip pat prisiima daugelį su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Civiliniame kodekse, Akcinių bendrovių įstatyme, kitų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, Buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose.

24. ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis).

25. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad nurodytų nuostatų nebuvo paisoma, Registro tvarkytojui apie vadovo atšaukimą nebuvo pranešta, taip pat byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pats M. A., kaip buvęs UAB „A“ vadovas, būtų kreipęsis į Juridinių asmenų registrą, pranešdamas apie savo pasitraukimą iš vadovo pareigų, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą, šiai institucijai pateikdamas pranešimo apie šį faktą vieninteliam akcininkui duomenis bei susirinkimo šaukimo su akcininku duomenis (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis).

26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. A. nagrinėjamu atveju yra tinkamas subjektas administracinio nusižengimo byloje dėl UAB „A“ 2018 ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimo, nes jo kaip bendrovės vadovo įgaliojimai, teisės bei pareigos nebuvo ir nėra pasibaigę ABĮ nustatyta tvarka. Kaip minėta, bendrovės vadovas privalo būti rūpestingas ir kvalifikuotas bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. ABĮ keliamų reikalavimų, susijusių su vadovo išrinkimu, atšaukimu ir (ar) atleidimu bei atsistatydinimu, išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo. Todėl M. A., būdamas UAB „A“ vadovu, turėjo žinoti, kada ir kokie veiksmai bei sprendimai turi būti priimti, siekiant išspręsti jo atšaukimo, atleidimo ar atsistatydinimo klausimus teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

Dėl skiriamos administracinės nuobaudos

27. ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

28. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skiriant M. A. administracinę nuobaudą už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgtina į tai, kad administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 ir 36 straipsniuose. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, jog M. A. būtų teistas ar šiuo metu jo atžvilgiu būtų atliekami ikiteisminiai tyrimai arba nagrinėjamos baudžiamosios bylos teismuose. Iš (duomenys neskelbtini) suformuoto administracinių nusižengimų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad per paskutinius penkerius metus M. A. buvo kartą baustas administracine tvarka už vietinės rinkliavos nesumokėjimą, kartą už tai, kad viešoje vietoje vedžiojo šunį be pavadėlio, du kartus už leistino greičio viršijimą. Paskirtas administracines nuobaudas asmuo yra įvykdęs, t. y. M. A. sumokėjo jam paskirtas baudas.

29. Įvertinus aptartas aplinkybes, vadovaujantis ANK 32 bei 34 straipsniais, M. A. skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis artimas ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui – 500 Eur (penki šimtai eurų). Apygardos teismo vertinimu, paskyrus tokią administracinę nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai bei nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną M. A. pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

VĮ „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarimą panaikinti ir M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, bei paskirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

M. A. išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB Citadele banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos sprendimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

M. A. išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.