Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Š. S. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas dėl Valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. RC-ANR_444-2025 (toliau – nutarimas), kuriuo Š. S. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda - 615 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. VĮ Registrų centas (toliau – institucija) 2025 m. vasario 12 d. nutarimu Š. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje už tai, kad jis, būdamas UAB „F“, įm. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė) vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu Š. S. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė institucijos nutarimą panaikinti.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi Š. S. skundą atmetė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi Š. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti institucijos nutarimą.

4.1. Apelianto teigimu, šio ginčo esmė, ar valstybė, per savo įgaliotus atstovus, gali reikalauti iš asmens atlikti veiksmus, kurių atlikti toks asmuo neturi jokios galimybės, bei tuo pačiu atliekant reikalaujamus veiksmus versti tą asmenį įvykdyti gana sunkų nusikaltimą valstybės atžvilgiu? Institucija priėmė nutarimą skirti apeliantui baudą už UAB „F“ metinės finansinės atskaitomybės rinkinio nepateikimą už 2024 metus. Nutarime nurodyta, kad bauda skiriama apeliantui kaip bendrovės vadovui, atsakingam už metinės finansinės atskaitomybės rinkinio pateikimą. Tačiau 2024 metais, t. y. laikotarpiu, už kurį turėjo būti pateikta metinė finansinė atskaitomybė, ir jos pateikimo termino metu, apeliantas jau nebuvo bendrovės vadovu. VĮ Registrų centro apeliantas oficialiai klausė, kad nurodytų kaip galima įvykdyti reikalavimus, nenusižengiant įstatymams. Praėjo jau daugiau nei 3 mėnesiai, o jokio atsakymo iš institucijos apeliantas negavo, nes akivaizdu, kad institucija nežino jokių būdų įvykdyti reikalavimus, ir visa tai yra tik noras neteisėtai rinkti baudas. Teismas nutartyje taip pat nenurodė jokių būdų, kaip įstatymo reikalavimai gali būti įvykdyti, todėl darytina išvada, kad tokie reikalavimai yra neįvykdomi.

4.2. Apeliantas pažymi, kad nutarties 12 punkte teigiama, jog nebūdamas bendrovės darbuotoju apeliantas toliau veikė jos vadovo vardu, tačiau yra priešingai, apeliantas paaiškino, kad neveikė įmonės vadovo vardu, o informaciją institucijai pateikė tik kaip įgaliojimą turintis asmuo. Tokį įgaliojimą gali turėti bet kuris asmuo, kurį akcininkai įgalioja, visiškai nebūtinai tik vadovas. Tai galėtų būti fakso aparato prižiūrėtojo pareigose anksčiau dirbęs, o dabar seniai atleistas asmuo, ir jei toks įgaliotinis pateiktų ataskaitas, jis nuo to netaptų veikiančiu kaip vadovas.

4.3. Skunde pažymima, kad nutarties 16 punkte teigiama, jog jei apeliantas teikė ataskaitas, tai gali ir gauti dokumentaciją. Bet tarp šių abiejų dalykų nėra jokio tiesioginio ar loginio ryšio, nes tam, kad pateikti ataskaitas, apeliantui nereikėjo iš kitų asmenų nieko prašyti, jie patys savanoriškai atsiuntė informaciją, ir atvirkščiai, tam, kad gautų įmonės dokumentus, apeliantas turėtų akcininkų prašyti. Tai, kad ši informacija buvo pateikta kelis kartus, dar neįrodo, kad ji bus teikiama ir ateityje, ir yra atvirkščiai, tai, kad tokia informacija nebuvo pateikta už 2023 metus kaip tik leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ji nebebus teikiama ir už 2024 metus, ir faktas, kad iki šiol jos dar apeliantui niekas nepateikė, galutinai įrodo, kad tokios patvirtintos metinės atskaitomybės informacijos jis negaus. Nutartyje teigiama, kad apeliantas nepaaiškino, kodėl neišsaugojo dokumentų kopijų, tačiau apeliantas paaiškino, kad atliko viską, kas įstatymuose nurodyta, kad butų atleistas iš pareigų, taigi laikė save iš pareigų atleistu teisėtai ir nelaikė savęs tos bendrovės vadovu, todėl nemanė, kad reikia turėti kopijas. Tuo metu tikrai nepagalvojo, kad nebedirbantis atsistatydinęs asmuo gali būti laikomas toliau atsakingu už bendrovės veiklą, nes niekur įstatymuose nepasakyta, kad atsistatydinęs asmuo privalo ir toliau teikti tokios bendrovės atskaitomybę.

4.4. Skunde teigiama, kad teismas įvertino formą, bet ne turinį, kad formaliai dokumentai institucijai nėra pateikti, ar kad formaliai pateiktose ataskaitose nurodyta buhalterė, bet nenagrinėjo situacijos turinio, pavyzdžiui, kad nenurodžius buhalterės, neįmanoma pateikti ataskaitos, arba kad nenurodžius kito vadovo, neįmanoma VĮ Registrų centro savitarnoje išregistruoti nebedirbančio bendrovėje vadovo. Nesuvokiama, kodėl institucija, padariusi klaidą, turėjusią lemiamos įtakos tam, kad nebuvo įmanoma išregistruoti buvusio vadovo, o būtent neturint tokio funkcionalumo savitarnos sistemoje, nes būtent ja ir nurodo naudotis, laikomas niekaip už tai neatsakingas, o asmuo, kuris dėl šios institucijos klaidos negalėjo atlikti prievolės, yra laikomas vieninteliu atsakingu.

4.5. Apelianto teigimu, teismas nenurodė, kokiu būdu, nepažeidžiant įstatymų, apeliantas dabar galėtų išsiregistruoti kaip buvęs vadovas iš institucijos duomenų bazių, bei kaip neatliekant administracinio nusižengimo, dabar galėtų teikti ataskaitų rinkinius už bendrovę, kuri tokių dokumentų galimai net neturi, nors teismas informavo, kad jei nėra galimybių įgyvendinti reikalavimus, tai asmuo turi būti laikomas nekaltu ir tokiu atveju bauda turi būti panaikinta. Kyla klausimas, jei verčiamas institucijos ir teismo priimtos nutarties asmuo, neturėdamas kitos išeities stengdamasis įvykdyti reikalavimus, pateiks bendrovės, kurios vadovu nėra, metinės finansinės atskaitomybės rinkinį, nors neturi jokių bendrovės patvirtintų su tuo susijusių dokumentų, ir tas rinkinys iš esmės neatitiks realybės ir jį bus galima laikyti klastote, ar toks asmuo vėliau nebus patrauktas atsakomybėn, ir vėl nestos prieš teismą, taip priverstas suktis ydingame rate be jokios galimybės ištrūkti?

4.6. Skunde teigiama, kad net žmogus su aukštuoju išsilavinimu ir dirbęs vadovu, toks kaip apeliantas, negalėjo net įtarti, kad nebedirbantis žmogus bus vis tiek laikomas dirbančiu, taip pat kad nėra legalaus būdo kaip įvykdyti reikalaujamą prievolę ir kad tokių būdų negalėjo pasiūlyti nei teisėja, nei institucija, nors to apeliantas prašė, taip pat prašė laikyti, kad nežinojo apie tokios prievolės buvimą, dėjo pastangas ją įvykdyti ir vykdė, kol turėjo tam reikiamą informaciją, ir svarbiausia, kad prievolė yra niekaip neįgyvendinama.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybės įmonės Registrų centras Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus teisės ekspertė Viktorija Kasperavičienė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir Š. S. apeliacinio skundo netenkinti.

5.1. Atsiliepime pažymima, jog apeliaciniame skunde teigiama, kad laikotarpiu, už kurį turėjo būti pateikta bendrovės metinė finansinė atskaitomybė, ir jos pateikimo termino metu, pareiškėjas nebebuvo bendrovės vadovu. Šiai aplinkybei pagrįsti į bylą yra pateikti SODRA duomenys, patvirtinantys, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjo su bendrove nebesiejo darbo santykiai. Tačiau pareiškėjas nepagrįstai tapatina darbo santykius su vadovo statuso turėjimu.

5.2. Bendrovės vadovo išrinkimo ir įgaliojimų pabaigos klausimai yra reglamentuojami ABĮ. Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi, bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, - stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, - visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, - kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 6 dalimi, apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, - dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, - patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą.

5.3. Atsiliepime pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra akcentuota, kad nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento, vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-298/2006, Nr. 3K-3-298-701/2016, Nr. 3K-7-177-701/2017). Vadovui keliami rūpestingumo, atidumo ir apdairumo reikalavimai taikytini ne tik priimant verslo sprendimus, bet ir sprendžiant vadovo atšaukimo, atleidimo bei atsistatydinimo klausimus. ABĮ keliamų reikalavimų, susijusių su vadovo išrinkimu, atšaukimu ar atleidimu bei atsistatydinimu išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant dėl asmens pareigos vykdyti vadovo pareigas, svarbu nustatyti, jog asmuo buvo paskirtas bendrovės vadovu ir nėra atsistatydinęs iš vadovo pareigų ABĮ 37 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. eAN2-22-988/2021, Nr. AN2-79-1121/2021).

5.4. Atsiliepime teigiama, kad teismų praktikoje sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį taikymo konstatuota, kad juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, t. y. įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas Juridinių asmenų registrui iki įstatyme numatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-64-557/2018, Vilniaus apygardos teismo nutarimas Nr. AN2-388-312/2018). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K- 3-397/2007).

5.5. Atsiliepime akcentuojama, kad pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog po darbo santykių su bendrove pasibaigimo pareiškėjas ir toliau veikė kaip bendrovės vadovas, ir nurodo, kad informaciją Registrų centrui pateikė tik kaip įgaliojimą turintis asmuo. Pažymėtina, kad šiuos teiginius paneigia į bylą pateikti duomenys apie UAB „F“ 2021 m. ir 2022 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą, iš kurių matyti, kad 2021 m. ir 2022 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinius pareiškėjas pasirašė ir teikė kaip bendrovės vadovas. Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad iš akcininkų gavo duomenis, reikalingus 2021 m. ir 2022 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimui, o vėliau jokių duomenų nebegavo, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismui negalėjo logiškai paaiškinti aplinkybių ir priežasčių, kodėl ir po darbo santykių pasibaigimo veikė kaip bendrovės vadovas. Pareiškėjas teismui teikė prieštaringus paaiškinimus - jog, viena vertus, taip jis darė paslaugą pažįstamam akcininkui, kita vertus, nurodė, jog jo santykiai su akcininkais po darbo santykių pasibaigimo buvo konfliktiški, todėl negalėjo nei paprašyti imtis veiksmų, kurie leistų jam oficialiai pašalinti duomenis apie save kaip apie bendrovės vadovą iš JAR, nei gauti iš akcininkų informacijos, reikalingos tolesniam metinių finansinių ataskaitų rinkinių teikimui. Kaip teisingai pažymėjo teismas, pareiškėjas suvokė, kad JAR duomenimis jis liko bendrovės vadovu. Nepaisant to, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų šiai situacijai keisti.

5.6. Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjas nurodo, jog bandė teikti duomenis apie savo atsistatydinimą Registrų centrui, tačiau to nepavyko padaryti neva dėl techninės klaidos. Iš pareiškėjo į bylą pateiktų ekranvaizdžių matyti, kad pareiškėjas duomenis bandė teikti tik 2025 metais, tai yra, ne iš karto po jo atleidimo, o jau po administracinės atsakomybės jam taikymo. Be to, pareiškėjas bandė teikti duomenis ne apie atsistatydinimą, o apie naujo vadovo paskyrimą. Teikiant duomenis apie vadovo atsistatydinimą, pateikti duomenis apie naujo vadovo paskyrimą nėra reikalaujama. Registrų centro portale viešai prieinamoje informacijoje yra pateikta konsultacija dėl duomenų apie vadovą išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, jei akcininkai nepriima sprendimo dėl jo atšaukimo (konsultacijos tekstas pateiktas į bylą su atsiliepimu į skundą) - tokiu atveju pakanka pateikti laisvos formos prašymą ir dokumentus, patvirtinančius, kad atsistatydinimo pranešimas buvo pateiktas vadovą išrinkusiam valdymo organui (valdybai ar stebėtojų tarybai), o jei vadovą renka akcininkai - dokumentus, įrodančius, kad buvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, o jam neįvykus - ir pakartotinis. Pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę pateikti visus reikiamus dokumentus, jeigu iš tiesų laikėsi ABĮ nustatytų atsistatydinimo procedūrų.

5.7. Pareiškėjas nurodo, kad nei teismas, nei Registrų centras jam nepaaiškina, kaip jam elgtis susiklosčiusioje situacijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas tik po administracinės atsakomybės jam taikymo pradėjo domėtis, kaip išspręsti galimai ydingą situaciją tokiu būdu, kad jam nebūtų taikoma administracinė atsakomybė. Taip pat pažymėtina, kad iki šiol pareiškėjas JAR yra nurodomas kaip bendrovės vadovas, ir nepateikė jokių duomenų, kad ėmėsi veiksmų šiai situacijai keisti, nors Registrų centras jau kartu su atsiliepimu į skundą pateikė informaciją (kuri viešai buvo prieinama ir anksčiau), kokia tvarka atsistatydinęs vadovas gali kreiptis dėl jo, kaip vadovo, duomenų išregistravimo iš JAR. Tai leidžia spręsti, kad pareiškėjas neturi suinteresuotumo keisti esamo jo statuso (net nepaisant to, kad artėja terminas pateikti 2024 m. bendrovės metinės finansinės atskaitomybės rinkinį), o tik siekia išvengti administracinės atsakomybės jam taikymo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skundžiamoje nutartyje teismas išdėstė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, juos pagrįsdamas aktualioje teismų praktikoje išdėstytais išaiškinimais. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu daromomis išvadomis, todėl jų išsamiau neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus.

8. Apeliantas skunde teigia, kad nutarime nurodyta, jog bauda jam skiriama kaip bendrovės vadovui, atsakingam už metinės finansinės atskaitomybės rinkinio pateikimą. Tačiau 2024 metais, t. y. laikotarpiu, už kurį turėjo būti pateikta metinė finansinė atskaitomybė, ir jos pateikimo termino metu, apeliantas jau nebuvo bendrovės vadovu. Savo skunde apylinkės teismui apeliantas šiuos teiginius argumentavo aplinkybe, jog jo, kaip bendrovės vadovo, darbo sutartis buvo nutraukta dar 2021 m. lapkričio 3 d. ką patvirtina jo pateikti SODRA duomenys.

9. Atsakydamas į šiuos skundo argumentus aukštesnysis teismas pažymi, jog kaip ir buvo nurodyta skundžiamoje nutartyje, bendrovės vadovo ir bendrovės sutartiniams santykiams būdingas dualizmas. Bendrovės vadovas yra saistomas įstatymuose numatytų pareigų (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 10 punktai), kurie savo pobūdžiu yra laikomi išoriniais bendrovės santykiais su kitais asmenimis. Vadovo ir bendrovės santykiai tuo pačiu metu gali būti reguliuojami ir darbo sutarties pagrindu. Šie santykiai yra laikomi vidiniais vadovo ir bendrovės santykiais. Ta aplinkybė, kad tarp bendrovės vadovo ir bendrovės vidiniai santykiai yra pasibaigę, savaime nereiškia, kad yra pasibaigę išoriniai santykiai ar bendrovės vadovui nebekyla įstatymuose numatytos pareigos išorinių santykių srityje. Taigi aplinkybė, jog apelianto ir UAB „F“ nuo 2021 m. lapkričio 3 d. nesieja sutartiniai darbo santykiai, nereiškia, kad apeliantui nuo tos dienos nebekyla įstatymuose numatytos pareigos, tarp kurių ir pareiga pateikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus.

10. Skunde akcentuodamas teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, jog apeliantas pripažino, kad teikė šios bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius už 2021 m. ir 2022 m., apeliantas teigia, kad jis neveikė įmonės vadovo vardu, o informaciją institucijai pateikė tik kaip įgaliojimą turintis asmuo. Tokį įgaliojimą gali turėti bet kuris asmuo, kurį akcininkai įgalioja, visiškai nebūtinai tik vadovas.

11. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Iš šios teisės normos seka, kad tik bendrovės vadovas yra atsakingas už dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Sutiktina, kad bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui fiziškai pateikti ar siųsti iš esmės gali ir kitas asmuo, tačiau ši aplinkybė nepaneigia bendrovės vadovo atsakomybės, jeigu tokie dokumentai nebūtų laiku pateikti. Iš paties apelianto paaiškinimų seka, kad jis bandė išregistruoti save kaip bendrovės vadovą, užklausą siuntė seniai, tačiau jam nepavyko. Taigi jam buvo žinoma, kad iki šiol registruose kaip bendrovės vadovas yra nurodomas būtent jis. Byloje nėra jokio akcininkų įgaliojimo Š. S. pateikti bendrovės dokumentus, kad toks rašytinis įgaliojimas apskritai būtų, nenurodė ir pats Š. S.. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, aukštesniojo teismo neįtikina apelianto teiginiai, jog bendrovės akcininkų jis buvo prašomas pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus už 2021 m. ir 2022 m. tik kaip įgaliotas asmuo, o ne kaip bendrovės vadovas. Pats apeliantas paaiškino, kad vis dar turi savo žinioje prisijungimus prie valstybės registrų, nors jam išeinant iš darbo, santykiai su akcininkais buvo beveik konfliktiški. Nors apeliantas teigia, kad teikdamas minėtus dokumentus už 2021 m. ir 2022 m. padarė akcininkams paslaugą, tačiau tuo pačiu nurodė negalintis gauti iš akcininkų jokių kitų bendrovės dokumentų. Taigi jo paaiškinimai šiuo aspektu prieštaringi ir neįtikinantys.

12. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad jis neturėjo galimybės išsiregistruoti savęs kaip buvusio bendrovės vadovo. Dėl šios aplinkybės kreipėsi į VĮ Registrų centras, tačiau iki šiol nėra gavęs atsakymo. Apeliantas skunde apylinkės teismui nurodė, kad atliko visus ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatytus veiksmus – pateikė rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui, sušaukė visuotinį akcininkų susirinkimą, šiam neįvykus, sušaukė pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau VĮ Registrų centrui šios informacijos nepateikė, kadangi tam nebuvo įgaliotas. Be kita ko, apeliantas teigia, kad neturėjo galimybės pats savęs išregistruoti, dėl to kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tačiau jokio atsakymo negavo.

13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad VĮ Registrų centro internetiniame puslapyje https://info.registrucentras.lt/node/714 yra nurodoma, jog jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą Registrų centrui pranešti gali atsistatydinęs bendrovės vadovas. Tokiu atveju atsistatydinęs vadovas Registrų centrui turi pateikti: laisvos formos prašymą apie darbo sutarties su juo pasibaigimą; dokumentus, patvirtinančius, kad atsistatydinimo pranešimas buvo pateiktas vadovą išrinkusiam valdymo organui (valdybai ar stebėtojų tarybai), o jei vadovą renka akcininkai – dokumentus, įrodančius, kad buvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, o jam neįvykus – ir pakartotinis; asmens dokumentą. Iš esmės analogiškas aplinkybes atsiliepimuose nurodė ir institucija. Pažymėtina, kad ši informacija puslapyje buvo redaguota 2023 m. gegužės 3 d. 08:45 val. taigi ši informacija buvo viešai prieinama daugiau nei vienerius metus iki apeliantui kylančios pareigos pateikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus. Apeliantas teigė negalintis pateikti duomenų, kurie patvirtintų, jog jis atliko visus ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatytus veiksmus, jo teigimu visi dokumentai liko įmonėje, jis neturi galimybės jų gauti. Tačiau pažymėtina, kad siekdamas save išregistruoti kaip bendrovės vadovą, apeliantas turėjo galimybę minėtus veiksmus atlikti pakartotinai, juos objektyviai fiksuojant (pvz. el. paštu) ir vėliau pateikiant VĮ Registrų centrui kartu su laisvos formos prašymu.

14. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kas nulemia pareigą vadovui gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Pats apeliantas apylinkės teismui paaiškino, jog jis nesiėmė visų įmanomų priemonių siekdamas išregistruoti save kaip įmonės vadovą. Vertindamas šiuos paaiškinimus kartu su anksčiau aptartomis aplinkybėmis, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Š. S. yra tinkamas subjektas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, todėl jis institucijos nutarimu nubaustas pagrįstai, o skundžiama nutartimi pagrįstai atmestas jo skundas. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo šiuos procesinius sprendimus naikinti ar keisti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Š. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.