- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- e2-1608-1097/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28277-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- R. N.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Algis Lukoševičius, Laima Latvėnienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei R. N. dėl neteisėtų statybų ir savininko pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. N. dėl neteisėtų statybų ir savininko pažeistų teisių gynimo, prašydama įpareigoti atsakovę per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, į buvusią padėtį, t. y. ne mažesniu nei 2 m atstumu nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, ribos; arba alternatyviai įpareigoti atsakovę per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir sutvarkyti statybvietę; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šalia ieškovei priklausančio žemės sklypo, yra valstybei priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriame 1970 metais buvo pastatytas atsakovei nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. 1096-1040-7048. Šis ūkinis pastatas buvo didesniu nei 2 m atstumu nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos. 2015 m. rudenį atsakovė neteisėtai ir pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus, atliko ūkinio pastato rekonstravimą, t. y. savavališkai išardė dalį žemės sklypus skyrusios tvoros, neturėdama ieškovės sutikimo rekonstruoti esamą ūkini pastatą arčiau nei 3 m iki žemės sklypo ribos arba arčiau nei pastatas buvo anksčiau, perstatė ūkinį pastatą nesilaikydama normatyvinio atstumo nuo gretimo žemės sklypo. Dėl to ūkinio pastato šiaurinė siena yra 0,11 m atstumu, o šiaurinė stogo dalis ir kitos konstrukcinės dalys (pagal horizontalią projekciją) 0,49-0,50 m atstumu ieškovės žemės sklype. 2016 m pradžioje ieškovė prašė atsakovės gera valia perstatyti ūkio pastatą, tačiau atsakovė atsisakė. Dėl to ieškovė kreipiasi į teismą dėl pažeistų savininko teisių gynimo. Ieškovės teigimu, ūkio pastato rekonstrukciją atsakovė atliko pastatydama pastatą ne ant esamo statinio pamatų ir arčiau žemės sklypo ribos, negu pastatas stovėjo iki rekonstrukcijos. Pastatas pastatytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų dėl jo atstumo iki kaimyninio žemės sklypo ribos, todėl atsakovė privalėjo turėti ieškovės sutikimą tokiai statybai. Šio sutikimo nesant, turi būti sprendžiamas klausimas dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo (CK 4.103 straipsnio 1, 3 dalys).
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė R. N. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ūkio pastatas buvo pastatytas 1970 metais. 2016 m. kovo 22 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę, prašydama sutikimo atstatyti suniokotą pastatą ant senų pamatų, nurodydama, kad ieškovei priklausančiame žemės sklype, šalia sklypo ribos buvo pastatyta malkinė ir dėl netinkamo lietaus vandens nuotekų sistemos įrengimo, lietaus vanduo nuo malkinės pastoviai bėgo ant atsakovės statinio sienos, stogo dalies ir į vidų. Dėl to pastatas buvo sugadintas ir būtina jį atstatyti. Atsakovės teigimu, ieškovė šį kreipimąsi ignoravo, pradėjo rašyti įvairius skundus į valstybines institucijas. 2019 m. sausio 15 d. atsakovė dar kartą kreipėsi į ieškovę su tapačiu prašymu, bet ieškovė pašto siuntos neatsiėmė. Atsakovė nurodė, kad ieškovės teiginiai, jog ūkio pastatas iki rekonstrukcijos buvo toliau nei 2 metrai nuo sklypų ribos, neatitinka tikrovės, nes ūkio pastatas nuo pat pastatymo buvo prie pat žemės sklypų ribos. Rekonstruotas pastatas yra ant senų pamatų, pastatytas prie tvoros pamato ir negali įsiterpti į ar užimti dalies ieškovės sklypo. Atsakovė pripažino, kad dalis rekonstruoto ūkio pastato stogo konstrukcijos (lietvamzdžiai) buvo virš ieškovės žemės sklypo, tačiau šią stogo dalį atsakovė demontavo ir pastato dalis į ieškovės žemės sklypą nebeįsiterpia. 2019 m. balandžio 26 d. Nacionalinė žemės tarnyba patikrino, kaip naudojamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir pažeidimų nenustatė.
4. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos specialistai 2019 m. liepos 8 d. atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, naudojimo patikrinimą vietoje ir nustatė, kad žemės sklype esančio statinio lietaus nuvedimo sistema pažeidžiamos naudojamo žemės sklypo ribos ir gretimo žemės sklypo savininkų teisės bei teisėti interesai.
5. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo VĮ Turto bankas prašė ieškinį nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka teismo nuožiūra.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, juos patikslindamas, jog ieškovė sutinka mažinti prašomą nustatyti pastato atstumą nuo sklypo ribos iki 0,8-1 m atstumo; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Ieškovės atstovas teigė, kad nėra jokių įrodymų, jog ginčo ūkio pastatas iki rekonstrukcijos būtų buvęs ant sklypų ribos, nes bylos medžiaga patvirtina, jog tarpas tarp tvoros ir buvusio pastato sienos buvo, o perstatant pastatą, jis buvo patrauktas 20-30 cm kaimyninio žemės sklypo ribos link, pastato pamatas ,,užėjo“ ant tvoros pamato. Tvoros pamatas išlikęs tas pats. Atsakovė pastatą perstatė arčiau sklypo ribos, nei buvo ankstesnis statinys, todėl buvo reikalingas ieškovės sutikimas, kurio atsakovė neturėjo. Papildomai nurodė, kad ginčo ūkio pastatą būtina perstatyti ir dėl to, kad dabartinė jo būklė sudaro prielaidas nuolatiniams ginčams ateityje – nesant atstumo nuo pastato sienos iki sklypo ribos, nėra aišku, kaip atsakovė prižiūrės statinį, t. y. to nebus įmanoma padaryti nepatenkant į ieškovei priklausantį žemės sklypą. Be to, atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad po savavališko pastato pastatymo, pasikeitė ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, riba, dėl ko sumažėjo ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas, ką patvirtinta UAB ,,Geodeziniai tyrinėjimai“ matininko R. Z. aiškinamasis raštas su priedais. Ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė bandė užtikrinti, kad statinio vertikali projekcija tilptų į atsakovei priklausantį sklypą – perdarė ginčo pastato lietaus surinkimo sistemą, užkeldama ją ant pastato stogo, tačiau toks sprendimas neatitinka statybos techninių reikalavimų ir atsakovė negalės tokio statinio įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka. Teigė, kad techninės galimybės perstatyti ginčo statinį pagal ieškovės reikalavimus yra.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinio reikalavimus atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais faktais ir išdėstytais argumentais. Papildomai pabrėžė, kad atliktai rekonstrukcijai ieškovės, kaip kaimyninio žemės sklypo savininkės, sutikimo nereikėjo, nes ginčo pastatas rekonstruotas toje vietoje, kurioje jis ir buvo, ant senų pamatų, t. y. bylos medžiaga bei liudytojų parodymai patvirtina, jog pastatas buvo prie pat tvoros pamato, todėl buvo iki 20 cm atstumas nuo pačios tvoros, sumontuotos per tvoros (kuri priklauso atsakovei) pamato vidurį, iki pastato sienos. Šis tarpas būtų ir dabar, jei ant esančio tvoros pamato būtų sumontuota tvora (kuri šiuo metu nuimta). Nėra jokio pagrindo išvadai, kad pastatas būtų buvęs 0,8 m atstumu nuo sklypų ribos. Pažymėjo, kad iki pat ginčo nebuvo problemų dėl pastato priežiūros, ieškovės nurodyti lietvamzdžiai yra demontuoti, o pastato atitikties statybos teisės aktų reikalavimams klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nagrinėjamoje byloje reiškiamas ieškinys CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo, nurodant, kad ieškovės teisės buvo pažeistos, nes atsakovė, rekonstruodama statinį, be ieškovės sutikimo pakeitė buvusį statinio atstumą iki žemės sklypo ribos. Ieškovės teisių pažeidimas siejamas su statinio atstumu iki sklypo ribos ir nekeliama klausimų dėl kitų ūkio pastato savybių (dydžio, aukščio ar pan.) įtakos ieškovės interesams. ???
9. Atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų nustatomi normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, įtvirtintą statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punkte bei šio reglamento 11 priedo 4 punkte, statant ar rekonstruojant nesudėtingą statinį, kuriam neprivaloma parengti projekto, arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose, kaip statybą leidžiančius dokumentus buvo privaloma turėti rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus; statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų. Tapatus teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 8 punkte, nustatančiame, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.
10. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad šios normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; statytojas privalo jų laikytis. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Vertindamas situaciją dėl esamo teisėtai pastatyto mažesniu atstumu iki sklypo ribos statinio rekonstravimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai vykdoma teisėtai pastatytų statinių, esančių arčiau kaip 3 metrai iki gretimo sklypo ribos, rekonstrukcija ant esamo statinio pamatų ir jos metu nenumatyta mažinti esamo atstumo nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, nustatyti reikalavimai dėl statinio ir sklypo ribos atstumo nelaikytini savaime pažeidžiančiais gretimo sklypo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012). Nagrinėjant reikalavimą dėl be besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo atliktos nesudėtingo statinio, esančio arčiau žemės sklypų ribos, negu numatyta teisės aktuose, rekonstrukcijos teisėtumo, reikia nustatyti, ar tokia rekonstrukcija patenka į teisės aktų nustatytą išimtį, t. y. ar nebuvo dar labiau mažinamas rekonstruojamo statinio atstumas iki sklypo ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018).
11. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklauso ieškovei V. B., o ginčo ūkio pastatas, esantis kaimyniniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklauso atsakovei R. N. (kuri yra ir I. V. teisių perėmėja). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ūkio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo pastatytas 1970 metais, arčiau nei 3 metrų atstumu nuo kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, ribos. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad nurodytas ūkio pastatas buvo rekonstruotas 2015-2016 metais. Nėra ginčo dėl to, kad pastato rekonstrukcijai statybos leidimas nebuvo reikalingas. Šią aplinkybę patvirtina 2016 m. vasario 29 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštas dėl skundo Nr. (23.2)2D-2813, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 6 d. Tarnybinis pranešimas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pastato rekonstrukcijai nebuvo gautas kaimyninio žemės sklypo savininkės ieškovės sutikimas.
12. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydama įpareigoti atsakovę perstatyti ūkinį pastatą į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį, t. y. ne mažesniu nei 2 m atstumu (vėliau patikslinus reikalavimą – ne mažesniu nei 0,8-1 m atstumu) nuo žemės sklypo ribos; arba alternatyviai įpareigoti atsakovę nugriauti ūkinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Grįsdama šį reikalavimą, ieškovė įrodinėja, kad ginčo ūkio pastatas buvo rekonstruotas jį pastatant arčiau kaimyninio žemės sklypo ribos, nei jis buvo iki rekonstrukcijos. Ieškovės teigimu, pastatas pastatytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų dėl jo atstumo iki kaimyninio žemės sklypo ribos, todėl atsakovė privalėjo turėti tokiai statybai ieškovės sutikimą, o tokio sutikimo nesant, turi būti sprendžiamas klausimas dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo (CK 4.103 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimu, įrodinėja, jog ūkio pastatas rekonstruotas ant buvusių pamatų, toje pačioje vietoje, todėl jo rekonstrukcija yra teisėta ir gretimo sklypo savininkės sutikimo dėl jos nereikėjo.
13. Taigi, byloje nėra keliamas teisės klausimas dėl to, kokioms sąlygoms esant reikalingas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas su pastato rekonstrukcija – abi šalys sutinka, kad tokio sutikimo reikia, jei statinys statomas (rekonstruojamas) arčiau teisės aktų nustatytos 3 m ribos, išskyrus atvejus, kai statinys rekonstruojamas nekeičiant jo buvimo vietos, t. y. ant buvusių pamatų. Byloje keliamas fakto klausimas – ginčo ūkio pastatas rekonstruotas ant buvusių pamatų ar jis buvo ,,patrauktas“ arčiau žemės sklypų ribos ir turėtų būti perstatytas grąžinant į buvusią vietą (arba nugriautas).
14. Tokiu atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, sprendžiant, ar dėl ginčo statinio rekonstrukcijos nesumažėjo buvę atstumai tarp statinio ir sklypo ribos, yra išaiškinęs, kad pareiga įrodyti statybos (rekonstrukcijos), vykdytos be gretimo sklypo savininko sutikimo, teisėtumą, t. y. tai, kad statiniai buvo rekonstruojami ant esamų statinių pamatų ir nemažinant esamų atstumų nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, tenka statytojui. Tokią išvadą lemia tai, kad teisė rekonstruoti statinį be gretimo sklypo savininko sutikimo yra išimtis iš bendros taisyklės, kai toks sutikimas yra privalomas, ir išimties taikymą turi pagrįsti tas, kas ja remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018).
15. Kartu pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).
16. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad šiuo metu ginčo ūkio pastatas yra pastatytas prie pat kaimyninių žemės sklypų ribos – abi šalys pripažįsta, jog yra išlikęs senos sklypus skyrusios tvoros pamatas, o ūkio pastato pamatas priglaustas prie tvoros pamato. Atsakovė teigia, kad ir iki rekonstrukcijos pastatas buvo tokiu pat atstumu, t. y. prie pat tvoros pamato. Ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę perstatyti pastatą į buvusią padėtį, t. y. ne mažesniu nei 2 m atstumu nuo žemės sklypo ribos; teismo posėdžio metu reikalavimas patikslintas, prašant perstatyti pastatą ne mažesniu nei 0,8-1 m atstumu nuo žemės sklypo ribos. Šiame kontekste reikšmingi įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti apie iki rekonstrukcijos buvusį ūkio pastato atstumą iki žemės sklypų ribos. Šiai aplinkybei nustatyti pateikti tokie įrodymai:
16.1. 1986 m. balandžio 9 d. atsakovei priklausančių pastatų, žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilnius, planas. Iš šio plano matyti, kad ginčo ūkio pastatas pavaizduotas prie pat žemės sklypo ribos. Iš esmės nėra aiškiai įžiūrimo tarpo tarp linijų, vaizduojančių žemės sklypo ribą ir ginčo pastato sieną, arba tas tarpas yra itin mažas. 2019 m. kovo 13 d. matininko L. R. sudarytas statinių išdėstymo planas, sudarytas pagal L. R. individualios veiklos 2018 m. gruodžio 7 d. sudarytą kadastrinių matavimų planą ir pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės 1986 m. balandžio 9 d. parengtą statinių išdėstymo planą – statinys sklypo šiaurinėje pusėje dešiniame kampe (ginčo statinys) yra iki pat sklypo ribos, t. y. nėra pavaizduota jokio tarpo tarp statinio ir sklypo ribos.
16.2. Iš viešai prieinamų www.geoportal.lt Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ir ortofoto-nuotraukų kombinuotų 1995-1999 metų atvaizdų matyti, kad buvusio ūkio pastato riba sutampa su žemės sklypo riba.
Žemesnės instancijos teismas
16.3. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. J. patvirtino, kad po rekonstrukcijos yra išlikęs tas pats tvoros pamatas, o iki rekonstrukcijos nuo tvoros iki pastato buvo atstumas ,,per sprindį“. Liudytojas G. L. nurodė, kad atstumas tarp tvoros ir ginčo pastato buvo ,,plačiau už knygą“. Liudytoja R. L.-K. teigė, kad atstumas tarp tvoros ir pastato iki rekonstrukcijos buvo apie 30 cm. Liudytoja R. M. nurodė, kad atstumas buvo apie 0,5 m, nes iki malkinės buvo galima užlįsti, o dabar jau įlįsti nebegalima. Liudytojas E. N. nurodė, kad iki rekonstrukcijos ūkio pastatas buvo prie pat tvoros, kad tvoros pamatai yra likę tie patys, o pastatas rekonstruotas ant tų pačių pamatų. Liudytojas V. V. nurodė, kad atstumas tarp tvoros ir pastato buvo nepakankamas įlįsti, apie 10 cm; taip pat nurodė, jog pastatas rekonstruotas ant tų pačių pamatų.
17. Įvertinęs nurodytų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti, kad iki rekonstrukcijos buvęs pastatas nuo sklypo ribos buvo per 0,8-2 m atstumą. Tiek esantis 1986 m. statinių išdėstymo planas, tiek liudytojų (taip pat ir apklaustų ieškovės prašymu) parodymai leidžia nustatyti, kad atstumas tarp tvoros, pastatytos ant sklypų ribos ir kurios pamatas yra išlikęs po rekonstrukcijos, ir ginčo ūkio pastato sienos galėjo būti ne didesnis nei 20-30 cm. Šią išvadą atitinka ir atsakovės pateiktos 2004, 2006 m. foto nuotraukos, kuriose matyti iki rekonstrukcijos buvęs pastatas – geltonos spalvos pastatas šlaitiniu stogu, pereinantis į ūkinį priestatą, už kurio matyti žalios spalvos tvora. Nors nuotraukose vaizdas nėra aiškus, tačiau matyti, jog atstumas tarp tvoros ir pastato sienos nėra didelis. Aplinkybę, jog ginčo ūkio pastatas ir iki rekonstrukcijos buvo labai arti sklypo ribos, patvirtina ir kiti duomenys. Iš pateiktų nuotraukų ir šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad ieškovei priklausančiame žemės sklype, ties ginčo ūkio pastatu, netoli sklypų ribos yra ieškovei priklausanti malkinė. Atsakovės 2016 m. kovo 22 d., 2019 m. sausio 15 d. raštuose nurodytos aplinkybės, kad nuo ieškovės sklype esančios malkinės bėgęs lietaus vanduo sugadino atsakovės sklype buvusio ginčo ūkio pastato konstrukcijas. Šių aplinkybių ieškovė neginčijo ir neneigė to, jog jos sklype esanti malkinė taip pat yra gan arti žemės sklypo ribos. Tai, kad vanduo nuo vieno pastato stogo galėjo tekėti ant kito, šalia esančio ir kaimyninio sklypo savininkui priklausančio statinio, patvirtina, jog atstumas tarp pastatų galėjo būti itin mažas.
18. Aptartų įrodymų kontekste atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė pateiktu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę perstatyti ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, į buvusią padėtį, t. y. ne mažesniu nei 2 m atstumu nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, ribos. Vėliau, išklausius liudytojų parodymus, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė sutinka mažinti prašomą nustatyti pastato atstumą nuo sklypo ribos iki 0,8-1 m atstumo. Tokia ieškovės pozicija prieštaringa ir aiškiai atskleidžia, kad iš esmės prašoma įpareigoti atsakovę pastatą perstatyti ne į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį, o į tam tikrą ieškovės pasirinkimu nurodytą atstumą. Toks reikalavimas neatitinka teisės aktų nuostatų, kuriomis ieškovė grindžia ieškinį, nurodydama, kad atsakovė neteisėtai rekonstravo pastatą pakeisdama buvusią jo padėtį. Minėta, kad bylos duomenys yra pakankami nustatyti, kad labiau tikėtina, jog ginčo ūkio pastatas iki rekonstrukcijos buvo mažesniu nei 0,8-1 m ar 2 m atstumu iki sklypo ribos (CPK 178, 185 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įpareigojimas statinį perstatyti ar nugriauti, kaip griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, gali būti taikoma tik įsitikinus, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-916/2019; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-219/2020). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčo statinys iki rekonstrukcijos nebuvo tokiu atstumu nuo žemės sklypo ribos, kokiu jį perstatyti reikalauja ieškovė (0,8-2 m atstumu), nėra pagrindo pripažinti pagrįstu ieškovės reikalavimą įpareigoti perstatyti pastatą į buvusią padėtį arba jį nugriauti.
19. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, grįsdamas ieškinio reikalavimus, rėmėsi ir tuo, kad, rekonstrukcijos metu pakeitus statinio buvimo vietą, rekonstruoto pastato nebus galimybės prižiūrėti nepatenkant į ieškovei priklausantį žemės sklypą ir tai gali kelti ginčų ateityje. Ieškinys reikštas CK 4.103 straipsnio pagrindu, nurodant, jog rekonstruotas statinys yra arčiau iki žemės sklypo ribos, nei buvo iki rekonstrukcijos. Byloje nustatyta, kad pastatas nuo pat pastatymo buvo arčiau sklypo ribos, nei nurodo ieškovė. Ieškovės argumentas, kad taip arti esantį pastatą bus sudėtinga prižiūrėti nepatenkant į ieškovei priklausantį sklypą, neduoda pagrindo pripažinti, jog atsakovė, atlikdama pastato rekonstrukciją, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Situacija, kai pastatai tiek iš ieškovės sklypo pusės, tiek iš atsakovės sklypo pusės yra labai arti žemės sklypų ribos ir dėl to juos sudėtinga prižiūrėti nepatenkant į kaimyninį sklypą, susiklostė nuo pat jų pastatymo, ginčo ūkio pastato atveju – nuo 1970 metų. Ieškovė nepateikė įrodymų ir neįrodinėjo, kad iki rekonstrukcijos pastatą buvo įmanoma prižiūrėti nepatenkant į kaimyninį žemės sklypą. Ieškovės siekis išspręsti šią situaciją, susidariusią nuo ginčo ūkio pastato pastatymo 1970 metais, nėra pagrindas pripažinti, jog rekonstrukcija atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus negavus reikalingo kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo. Taip pat tokia situacija negalėtų būti sprendžiama išskirtinai atsakovės sąskaita, įpareigojant perstatyti pastatą taip, kad jis būtų didesniu atstumu nuo sklypo ribos, nei buvo prieš rekonstrukciją.
20. Ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimus, rėmėsi aplinkybe, kad po rekonstrukcijos ant ginčo pastato sumontuoti lietvamzdžiai atsidūrė ieškovei priklausančiame žemės sklype. Ieškovė pagrįstai nurodė, kad atstumas iki sklypo ribos skaičiuojamas horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2019 m. balandžio 29 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir 2019 m. birželio 3 d. rašte Nr. 49SFN-1724-(14.49.104) bei rašte Nr. 49SFN-1725-(14.49.104) dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo nurodė, jog žemės sklype esančio ūkio pastato lietaus nuvedimo sistema galimai patenka į šalia esančio žemės sklypo teritoriją. Ta pati aplinkybė užfiksuota ir 2019 m. liepos 8 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-630-(14.49.81). Tačiau nagrinėjamu atveju vien ši aplinkybė nėra pakankama spręsti, kad ginčo pastatas yra pastatytas arčiau žemės sklypo ribos, nei jis buvo iki rekonstrukcijos, t. y. ne ant buvusių pamatų. Šios bylos situacija ypatinga tuo, kad, kaip nustatyta iš pirmiau aptartų duomenų, ginčo pastatas nuo jo pastatymo 1970 metais buvo labai arti žemės sklypo ribų, todėl jo stogo konstrukcijos pakeitimas (lietvamzdžių sumontavimas) galėjo lemti tai, jog naujos konstrukcijos pateko į kaimyninį sklypą, nors pats pastatas gali būti ir ant buvusių pamatų. Įvertinus tai, ši aplinkybė nėra pakankama spręsti dėl to, jog pastatas perstatytas ne buvusioje vietoje. Be to, atsakovė pateikė duomenis apie tai, kad nurodyti lietvamzdžiai šiuo metu yra išmontuoti ir jokios pastato konstrukcijos į kaimyninį ieškovės sklypą nebepatenka. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo ir priešingai neįrodinėjo.
21. Ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimus, pateikė UAB ,,Geodeziniai tyrinėjimai“ 2020 m. kovo 13 d. atliktus matavimus ir paaiškinimus, nurodydama, jog šie patvirtina, kad po pastato perstatymo pasikeitė ieškovei priklausančio žemės sklypo riba ir faktiškai sumažėjo ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas. Teismas šių įrodymų reikšmę nagrinėjamam ginčui vertina kritiškai, kaip neatitinkančių visų bylos duomenų visumos (CPK 185 straipsnis). Kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. žemės naudojimo patikrinimo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, akto, 2019 m. birželio 3 d. rašto Nr. 49SFN-1724-(14.49.104), rašto Nr. 49SFN-1725-(14.49.104), taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. liepos 8 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-630-(14.49.81), šiuose dokumentuose konstatuota, kad žemės sklypas naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir būdą; žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta. Tiek pateiktos rekonstruoto pastato foto nuotraukos, tiek liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad senas tvoros pamatas yra išlikęs ir naujai rekonstruotas pastatas šio tvoros pamato nėra pažeidęs. Taigi, nėra pagrindo nustatyti, kad žemės sklypo riba, pagal kurią buvo naudojami žemės sklypai ir pagal kurią pastatyta senoji tvora, būtų pasikeitusi. Dėl to naujai atlikti matavimai galėtų rodyti nebent buvusių žemės sklypų matavimų netikslumą ar kitas aplinkybes, tačiau ne dėl pastato rekonstrukcijos pasikeitusią sklypų ribą.
22. Pabrėžtina, kad ieškinyje ieškovė savo teisių pažeidimą grindė keldama klausimą dėl to, jog ūkio pastatas rekonstruotas pakeičiant jo buvusią vietą. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad klausimas dėl kitokių rekonstruoto pastato savybių, galimai pažeidžiančių ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, teises bei teisėtus interesus, nekeliamas. Dėl to aplinkybės, susijusios su rekonstruoto pastato parametrų pasikeitimu ar pan., dėl ko galėtų būti daromas poveikis ieškovės teisėms bei teisėtiems interesams, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
23. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir nustačius, jog ginčo statinys iki rekonstrukcijos nebuvo tokiu atstumu nuo žemės sklypo ribos, kokiu jį perstatyti reikalauja ieškovė, o labiau tikėtina, kad statinys išliko buvusioje vietoje, nėra pagrindo pripažinti pagrįstu ieškovės reikalavimą įpareigoti perstatyti pastatą į buvusią padėtį arba jį nugriauti. Dėl to ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra atmestas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovei iš ieškovės priteistinas 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą byloje atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma atitinka užmokesčio dydžius, patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija), protingumo bei proporcingumo reikalavimus, todėl priteistina atsakovei iš ieškovės.
25. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (22,63 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl iš ieškovės valstybei priteistina 22,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti ieškovės V. B. ieškinį atsakovei R. N. dėl neteisėtų statybų ir savininko pažeistų teisių gynimo.
Priteisti atsakovei R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš ieškovės V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 22,63 Eur (dvidešimt du eurus 63 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.