Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-848-794/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-13
Bylos Nr.: e2A-848-794/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-28277-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas: V. B.
Atsakovas: R. N.
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-848-794/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28277-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.4.2.5; 2.4.2.12.2; 2.4.2.13 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1608-1097/2020 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei R. N. dėl neteisėtų statybų ir savininko pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2019 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas Ieškovės V. B. ieškinys atsakovei R. N. dėl neteisėtų statybų ir savininko pažeistų teisių gynimo, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), į buvusią padėtį, t. y. ne mažesniu nei 2 m atstumu nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos; arba alternatyviai įpareigoti atsakovę per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Šalia ieškovei priklausančio žemės sklypo yra valstybei priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame 1970 metais buvo pastatytas atsakovei nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis ūkinis pastatas buvo didesniu nei 2 m atstumu nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos. 2015 m. rudenį atsakovė neteisėtai ir pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus, atliko ūkinio pastato rekonstravimą, t. y. savavališkai išardė dalį žemės sklypus skyrusios tvoros, neturėdama ieškovės sutikimo rekonstruoti esamą ūkini pastatą arčiau nei 3 metrai iki žemės sklypo ribos arba arčiau nei pastatas buvo anksčiau, perstatė ūkinį pastatą nesilaikydama normatyvinio atstumo nuo gretimo žemės sklypo. Dėl to ūkinio pastato šiaurinė siena yra 0,11 m. atstumu, o šiaurinė stogo dalis ir kitos konstrukcinės dalys (pagal horizontalią projekciją) 0,49-0,50 m. atstumu ieškovės žemės sklype. 2016 m. pradžioje ieškovė prašė atsakovės gera valia perstatyti ūkio pastatą, tačiau atsakovė atsisakė. Dėl to ieškovė kreipiasi į teismą dėl pažeistų savininko teisių gynimo. Ieškovės teigimu, ūkinio pastato rekonstrukciją atsakovė atliko pastatydama pastatą ne ant esamo statinio pamatų ir arčiau žemės sklypo ribos, negu pastatas stovėjo iki rekonstrukcijos. Pastatas pastatytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų dėl jo atstumo iki kaimyninio žemės sklypo ribos, todėl atsakovė privalėjo turėti ieškovės sutikimą tokiai statybai. Šio sutikimo nesant, turi būti sprendžiamas klausimas dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo (CK 4.103 straipsnio 1, 3 dalys).

Atsiliepimas

3. Atsakovė R. N. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ūkinis pastatas buvo pastatytas 1970 metais. 2016 m. kovo 22 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę, prašydama sutikimo atstatyti suniokotą pastatą ant senų pamatų, nurodydama, kad ieškovei priklausančiame žemės sklype, šalia sklypo ribos buvo pastatyta malkinė ir dėl netinkamo lietaus vandens nuotekų sistemos įrengimo, lietaus vanduo nuo malkinės pastoviai bėgo ant atsakovės statinio sienos, stogo dalies ir į vidų. Dėl to pastatas buvo sugadintas ir būtina jį atstatyti. Atsakovės teigimu, ieškovė šį kreipimąsi ignoravo, pradėjo rašyti įvairius skundus į valstybines institucijas. 2019 m. sausio 15 d. atsakovė dar kartą kreipėsi į ieškovę su tapačiu prašymu, bet ieškovė pašto siuntos neatsiėmė. Atsakovė nurodė, kad ieškovės teiginiai, jog ūkio pastatas iki rekonstrukcijos buvo toliau nei 2 metrai nuo sklypų ribos, neatitinka tikrovės, nes ūkio pastatas nuo pat pastatymo buvo prie pat žemės sklypų ribos. Rekonstruotas pastatas yra ant senų pamatų, pastatytas prie tvoros pamato ir negali įsiterpti į ar užimti dalies ieškovės sklypo. Atsakovė pripažino, kad dalis rekonstruoto ūkio pastato stogo konstrukcijos (lietvamzdžiai) buvo virš ieškovės žemės sklypo, tačiau šią stogo dalį atsakovė demontavo ir pastato dalis į ieškovės žemės sklypą nebeįsiterpia. 2019 m. balandžio 26 d. Nacionalinė žemės tarnyba patikrino, kaip naudojamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir pažeidimų nenustatė.

4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos specialistai 2019 m. liepos 8 d. atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje ir nustatė, kad žemės sklype esančio statinio lietaus nuvedimo sistema pažeidžiamos naudojamo žemės sklypo ribos ir gretimo žemės sklypo savininkų teisės bei teisėti interesai.

5. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo VĮ Turto bankas prašė ieškinį nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Taip pat priteisė atsakovei R. N. iš ieškovės V. B. 1.000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš ieškovės V. B. 22,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo nustatyti, kad iki rekonstrukcijos buvęs pastatas nuo sklypo ribos buvo per 0,8-2 m atstumą. Teismas nurodė, jog labiau tikėtina, kad statinys išliko buvusioje vietoje, dėl to nėra pagrindo pripažinti pagrįstu ieškovės reikalavimą įpareigoti perstatyti pastatą į buvusią padėtį arba jį nugriauti. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčo statinys iki rekonstrukcijos nebuvo tokiu atstumu nuo žemės sklypo ribos, kokiu jį perstatyti reikalauja ieškovė (0,8-2 m atstumu), nėra pagrindo pripažinti pagrįstu ieškovės reikalavimą įpareigoti perstatyti pastatą į buvusią padėtį arba jį nugriauti.

8. Nurodė, jog ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimus, rėmėsi aplinkybe, kad po rekonstrukcijos ant ginčo pastato sumontuoti lietvamzdžiai atsidūrė ieškovei priklausančiame žemės sklype. Tačiau atsakovė pateikė duomenis apie tai, kad nurodyti lietvamzdžiai šiuo metu yra išmontuoti ir jokios pastato konstrukcijos į kaimyninį ieškovės sklypą nebepatenka. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo ir priešingai neįrodinėjo. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad ieškinyje ieškovė savo teisių pažeidimą grindė keldama klausimą dėl to, jog ūkio pastatas rekonstruotas pakeičiant jo buvusią vietą. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad klausimas dėl kitokių rekonstruoto pastato savybių, galimai pažeidžiančių ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, teises bei teisėtus interesus, nekeliamas. Dėl to aplinkybės, susijusios su rekonstruoto pastato parametrų pasikeitimu ar pan., dėl ko galėtų būti daromas poveikis ieškovės teisėms bei teisėtiems interesams, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir nustačius, jog ginčo statinys iki rekonstrukcijos nebuvo tokiu atstumu nuo žemės sklypo ribos, kokiu jį perstatyti reikalauja ieškovė, nėra pagrindo pripažinti pagrįstu ieškovės reikalavimą įpareigoti perstatyti pastatą į buvusią padėtį arba jį nugriauti. Dėl to ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė V. B. (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai konstatavo bylos nagrinėjimo dalyką, dėl to neatskleidė bylos esmės. Nurodo, kad ieškinio teismui pateikimas nebuvo savitikslis, juo buvo siekiama pašalinti neteisėtos statybos rezultatą, todėl bylos nagrinėjimo dalykas šiuo atveju buvo ir yra neteisėtos statybos rezultato – rekonstruoto statinio įtaka ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams, neapsiribojant vien tik vienos aplinkybės – statinio atstumo nuo gretimo sklypo ribos tyrimu. Apsiribojęs vienos aplinkybės nustatymu, pirmosios instancijos teismas atitinkamai nevertino visų įrodymų byloje.

9.2. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai nesprendė ir nepasisakė dėl ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, teisių pažeidimo neteisėta statyba ir jos rezultatu visumoje, nors net keliose skundžiamo sprendimo vietose nurodė apie galimai pažeidžiamas ieškovės teises kitais rekonstruoto statinio parametrais. Toks nepagrįstai siauras klausimo nagrinėjimas, tai yra ginčo statinio vertinimas tik vienu parametru – atstumu nuo sklypo ribos, ir tai tik tuo aspektu – buvo jis iki rekonstrukcijos ieškinyje nurodomu atstumu ar kitokiu, neatitinka civilinio proceso tikslo – apginti pažeistą asmens teisę.

Šalies argumentai

9.3. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustačius, kad ginčo statinys iki rekonstrukcijos nebuvo tokiu atstumu nuo žemės sklypo ribos, kokiu jį perstatyti reikalauja ieškovė (0,8-2 m atstumu), nesudaro pagrindo pripažinti pagrįstu ieškovės reikalavimą įpareigoti perstatyti pastatą į buvusią padėtį arba jį nugriauti (sprendimo 18 dalis), neatitinka teisės aktų reikalavimų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei išaiškinimų ir bendrųjų civilinės teisės principų, nes tokios išvados pagrindu paliekamas akivaizdus, nustatytas teisės pažeidimas, neapginama pažeista teisė vien todėl, kad pažeidimo apimtis atstumo prasme teismo nustatyta mažesnė nei nurodoma ieškinyje. Jeigu rekonstruoto statinio padėtis yra kita nei buvusi senoji, tai sudaro pagrindą reikalauti perstatyti statinį į buvusią padėtį (arba jį nugriauti), kai naujoji padėtis yra arčiau sklypo ribos ir nesilaikant statybos techniniuose reglamentuose nustatytų atstumų, priešingai nei konstatuojama pirmosios instancijos teismo sprendime.

9.4. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika šios kategorijos bylose ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (dalies redakcija, galiojanti nuo 2002 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas pats nustatė, kad buvęs atstumas yra sumažintas (nors ir nelabai daug - kaip teismo nustatyta, 20-30 cm), todėl privalėjo vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais ir konstatuoti ieškovės teisių dėl neteisėtos statybos pažeidimą bei ginti pažeistą teisę šalinant neteisėtos statybos padarinius. Nei įstatymuose, nei kasacinio teismo išaiškinimuose nėra nurodoma, kad statinio priartėjimas 20-30 cm iki gretimo sklypo ribos gali būti traktuojamas kaip nereikšmingas, juolab duotuoju atveju, kai rekonstruotas statinys ne tik priartėjo, bet ir užėmė svetimą nuosavybę, be to, statinio gabaritai smarkiai padidėjo į visas puses (ilgį, plotį, aukštį) palei pietinę ieškovės sklypo pusę.

9.5. Apeliantės vertinimu, teismas taip pat netinkamai įvertino ir tą aplinkybę, kad atsakovė pašalino buvusias išsikišusias į ieškovės sklypą savo statinio konstrukcijas (stogo lietaus nutekėjimo sistemą). Teismas visiškai nevertino, kad toks konstrukcijų - lietaus surinkimo sistemos - perkėlimas, užkėlimas ant statinio stogo, vis tiek pažeidžia ieškovės interesus, nes rekonstruotas ginčo statinys yra iš pietinės ieškovės sklypo pusės, ir jau ir taip stovėdamas ant ribos, dar labiau paaukštėja. Pažymėtina, kad statybos techniniuose reglamentuose yra nustatytos normos statinių statybai nuo sklypo ribos pagal statinio aukštingumą - kuo aukštesnis statinys, tuo labiau jis turi būti atitrauktas nuo sklypo ribos.

9.6. Neteisėta statyba pažeidė ne tik ieškovės teisėtus interesus tinkamai naudotis savo turtu, bet pažeidė ir jos nuosavybės teisę - tai yra atsakovės statinys rekonstrukcijos pasėkoje nepagrįstai ir neteisėtai užėmė ieškovės sklypo dalį, neteisėtai buvo nugriauta ieškovės tvoros dalis. Pažymėtina, kad ieškovės tvora, įskaitant jos pamatą, stovėjo ne ant sklypų ribos, o ieškovei nuosavybės teise priklausančiame sklype, t. y. betoninio pamato pietinė kraštinė ėjo sklypų riba, visą betoninį pamatą paliekant ieškovės sklype, ir, kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (VĮ Registrų centro išrašai), tvora, kaip kiemo statinys, buvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka kaip ieškovės nuosavybė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ši tvora buvo atsakovės nuosavybėje, nes ir sklypas nuosavybės teise jai nepriklausė, o tik buvo jos naudojamas, ir net ne jos vienos, o trijų savininkių. Nepaisant to, jog stogo konstrukcijas, kurios užėmė (buvo įsikišusios) ieškovės sklypo dalį ieškinio teismui pateikimo dieną, vėliau atsakovė pašalino, perstatė ant pastato stogo , tačiau pats pastatas (šiaurinė jo siena) užima dalį ieškovės sklypo, nes net ir iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad rekonstruota. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ pateiktus duomenis vertino kritiškai, nenurodydamas jokios pagrįstos priežasties.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. N. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Ieškinys buvo grindžiamas būtent ta aplinkybe, kad pastatas iki rekonstrukcijos stovėjo žymiai toliau nuo sklypų ribos nei po to kai buvo rekonstruotas. Be kita ko, ieškovė elgėsi nesąžiningai nurodydama, kad atstumas nuo pastato iki sklypo ribos buvo 2 m. Ir būtent į tokį atstumą prašė perkelti pastatą arba jį nugriauti. Vėliau atstumas sumažėjo iki 0,8 m (finalinėje bylos nagrinėjimo stadijoje), bet ne iki 0,20-0,30 m. Iš apeliacinio skundo aiškėja, kad įrodinėjimo naštą turėjo prisiimti teismas, spręsti klausimus, kurie net nebuvo keliami ieškinyje. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakingos valstybės institucijos neturėjo priekaištų atsakovei dėl statinio parametrų, nes jie tilpo į nustatytas normas, nebuvo viršytas nei leidžiamas aukštingumas, nei ilgis, nei plotis. Rekonstrukcija tam ir yra daroma, kad perstatyti pastatą, patobulinti jį, pagerinti jo naudingąsias savybes. Šiuo atveju atsakovę ribojo tik statybos normatyvai, reikalavimai, keliami tokio tipo statiniams. Ir šių normatyvų atsakovė prisilaikė.

10.2. Ieškovė nemotyvavo savo reikalavimų tuo, kad pastatas rekonstruotas neprisilaikant leidžiamų normų, yra aukštesnis, platesnis ar žemesnis nei leidžiama. Be to, jei ieškovė kaip dabar nurodo apeliaciniame skunde buvo nepatenkinta rekonstruoto pastato dydžiu ir parametrais, ji turėjo patikslinti ieškinio reikalavimus. Taip pat ieškovė tokiu atveju turėjo pateikti įrodymus apie tai apie ką ji kalba apeliaciniams skunde: ar pastatas perstatytas panaudojant senus pamatus, ar pridėti nauji ir pan. O tam reikia atlikti pastato techninę ekspertizę, už kurią reikia mokėti pinigus. Tokią galimybę ieškovė turėjo, bet ja nepasinaudojo. Be to, ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad klausimas dėl kitokių rekonstruoto pastato savybių, galimai pažeidžiančių ieškovės, kaip gretimo sklypo savininkės, teises bei teisėtus interesus, nekeliamas.

10.3. Atsakovės teigimu, byloje nebuvo pateiktų įrodymų, kurie patvirtintų, jog kad atlikta rekonstrukcija yra neteisėta. Atkreipia dėmesys, kad byloje yra duomenys apie tai kodėl buvo reikalinga ši pastato rekonstrukcija. Kaimyninio sklypo savininkai, dar ieškovės tėvas, pastatęs nelegalią malkinę buvo kitą jos šlaitą nuvedęs iki senojo atsakovės pastato sienos, apie ką ji ir liudytojai davė parodymus teisme, ir dėl vandens nutekėjimo į atsakovės pastatą buvo sugadintos jo konstrukcijos ir sunaikintas antikvarinis turtas (automobilis). Dėl pastato rekonstrukcijos ieškovės teisės ir teisėti interesai niekaip nepažeidžiami. Vienintelis atvejis, kuris galimai pažeidė jos teises, buvo atsakovės ūkio pastato vandens nutekėjimo sistemos (lietvamzdžių) sumontavimas netinkamoje vietoje. Tačiau atsakovė nedelsdama šią vandens nutekėjimo sistemą perkėlė į kitą pastato vietą.

10.4. Atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir išsamiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes ir įrodymus, logiškas, motyvuotas ir atitinkantis suformuotą teismų praktiką. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei V. B., o ginčo ūkio pastatas, esantis kaimyniniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei R. N.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ūkio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1970 metais, arčiau nei 3 metrų atstumu nuo kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad nurodytas ūkio pastatas buvo rekonstruotas 2015-2016 metais. Nėra ginčo dėl to, kad pastato rekonstrukcijai statybos leidimas nebuvo reikalingas. Šią aplinkybę patvirtina 2016 m. vasario 29 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštas dėl skundo Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 6 d. Tarnybinis pranešimas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2019 m. balandžio 29 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. birželio 3 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) bei rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo nurodė, jog žemės sklype esančio ūkio pastato lietaus nuvedimo sistema galimai patenka į šalia esančio žemės sklypo teritoriją. Ta pati aplinkybė užfiksuota ir 2019 m. liepos 8 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu lietvamzdžių konstrukcijos perstatytos t. y. ūkio pastato stogo konstrukcijos (lietvamzdžiai) nebėra virš ieškovės žemės sklypo, dėl to tarp šalių ginčo nėra (2020 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 14-15 min).

15. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydama įpareigoti atsakovę perstatyti ūkinį pastatą į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį, t. y. ne mažesniu nei 2 m atstumu (vėliau patikslinus reikalavimą – ne mažesniu nei 0,8-1 m atstumu) nuo žemės sklypo ribos; arba alternatyviai įpareigoti atsakovę nugriauti ūkinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovė nurodė, kad ginčo ūkio pastatas buvo rekonstruotas jį pastatant arčiau kaimyninio žemės sklypo ribos, nei jis buvo iki rekonstrukcijos. Atsakovė nurodė, kad ieškovės teiginiai, jog ūkio pastatas iki rekonstrukcijos buvo toliau nei 2 metrai nuo sklypų ribos, neatitinka tikrovės, nes ūkio pastatas nuo pat pastatymo buvo prie pat žemės sklypų ribos.

Dėl teismo pareigos atskleisti bylos esmę

16. Apeliantės teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai nesprendė ir nepasisakė dėl ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, teisių pažeidimo neteisėta statyba ir jos rezultatu visumoje, kitais rekonstruoto statinio parametrais. Toks nepagrįstai siauras klausimo nagrinėjimas, tai yra ginčo statinio vertinimas tik vienu parametru – atstumu nuo sklypo ribos, ir tai tik tuo aspektu – buvo jis iki rekonstrukcijos ieškinyje nurodomu atstumu ar kitokiu, neatitinka civilinio proceso tikslo – apginti pažeistą asmens teisę.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės argumentams. Pirmiausia, pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus. Antra, CPK 135 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog ieškovas teikdamas ieškinį privalo aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimą (135 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (135 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014; 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016; 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2018). Trečia, tiek ieškovės V. B. pateikto ieškinio dalykas - įpareigoti atsakovę R. N. per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), į buvusią padėtį, t. y. ne mažesniu nei 2 m atstumu nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, tiek ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas) susijęs išvien tik su rekonstruoto pastato atstumu, t. y. teisės aktais reikalaujamo atstumo nesilaikymu. Ketvirta, ieškovė viso proceso metu buvo atstovaujama profesionalaus teisininko - advokato, kuris teismo posėdžio metu pats aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, jog šuo metu šioje byloje kitų reikalavimų, išskyrus atstumo reikalavimo pažeidimą, nekelia (2020 m. vasario 10 d. teismo posėdžio 6 - 6,25, 18 min, 2020 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 6,25-8 min.). Penkta, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus raštai ir atlikti aktai priešingai nei nurudo ieškovė, paneigia ieškovės teiginius apie galimus statinio rekonstrukcijos pažeidimus.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus nurodytas aplinkybes, nesant ieškovės V. B. kitų ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti kitų aplinkybių, susijusių su kitais rekonstruoto statinio parametrais, kurie galimai neatitinka visų teisės aktų reikalavimų, nes tokiu atveju būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12, 13, 111, 135, 265 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė (apeliantė) V. B. šias aplinkybes nurodė tik apeliaciniame skunde. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį ir 312 straipsnį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, ir jame negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, todėl dėl šių skundo argumentų teisėjų kolegija detaliau nepasisako, kartu pastebėdama, kad apeliantė minėtiems teiginiams (konkretiems rekonstruoto statinio parametrų neatitikimo teisės aktų reikalavimams) pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė civilinio proceso pažeidimo nenagrinėdamas kitų ieškinyje nenurodytų aplinkybių.

Dėl rekonstruoto statinio atstumo nuo sklypo ribos

19. Apeliantė nurodo, jog teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su rekonstruoto pastato atstumu, teismo nustatyta aplinkybė, kad buvęs statinys buvo mažesniu atstumu nuo sklypo ribos nei ieškovė ieškinyje nurodo savaime nereiškia, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

20. Ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimus, pateikė UAB ,,Geodeziniai tyrinėjimai“ 2020 m. kovo 13 d. atliktus matavimus ir paaiškinimus, nurodydama, jog šie patvirtina, kad po pastato perstatymo pasikeitė ieškovei priklausančio žemės sklypo riba ir faktiškai sumažėjo ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų reikšmę nagrinėjamam ginčui vertino kritiškai, kaip neatitinkančių visų bylos duomenų visumos.

21. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (2 dalis). Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (3 dalis).

22. Pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, įtvirtintą Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintame statybos techninio reglamento (duomenys neskelbtini) „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punkte - statinio rekonstravimo atveju rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 8 punkte.

23. Remiantis nuosekliai formuojama teismų praktika, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

24. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, sprendžiant, ar dėl ginčo statinio rekonstrukcijos nesumažėjo buvę atstumai tarp statinio ir sklypo ribos, yra išaiškinęs, kad pareiga įrodyti statybos (rekonstrukcijos), vykdytos be gretimo sklypo savininko sutikimo, teisėtumą, t. y. tai, kad statiniai buvo rekonstruojami ant esamų statinių pamatų ir nemažinant esamų atstumų nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, tenka statytojui. Tokią išvadą lemia tai, kad teisė rekonstruoti statinį be gretimo sklypo savininko sutikimo yra išimtis iš bendros taisyklės, kai toks sutikimas yra privalomas, ir išimties taikymą turi pagrįsti tas, kas ja remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, bei tai, kad apeliacinės instancijos teisme šalims yra suteikta teisė teikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius savo poziciją, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovė R. N. įrodė, o ieškovė V. B. nepaneigė, jog atsakovės rekonstruotas statinys nesumažino atstumo iki ieškovės žemės sklypo ribų, kadangi senas tvoros pamatas yra išlikęs ir naujai rekonstruotas pastatas šios tvoros pamato nėra pažeidęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiškai akivaizdu, kad nesant duomenų apie senosios tvoros pakitimus, kuri atspindi žemės sklypo ribą, nėra pagrindo išvadai, jog žemės sklypo riba yra pasikeitusi, o ieškovės pateikti naujai atlikti matavimai neįrodo aplinkybės dėl pastato rekonstrukcijos pasikeitusią sklypų ribą. Šias aplinkybes patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. žemės naudojimo patikrinimo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), aktas, 2019 m. birželio 3 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), raštas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. liepos 8 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas b. l. 22, 77-87), kuriuose konstatuota, kad žemės sklypas naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir būdą; žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta.

26. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojai, kurie parodė, jog po rekonstrukcijos yra išlikęs tas pats tvoros pamatas. Nors kai kurių liudytojų parodymai nežymiai skiriasi, nes vieni nurodė, jog yra išlikęs tas pats atstumas iki rekonstrukcijos nuo tvoros iki pastato, kiti parodė, jog anksčiau buvo atstumas ,,per sprindį“, ,,plačiau už knygą, 10 cm, 30 cm, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, būtina įvertinti tai, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

27. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, esant ir kitiems įrodymams t. y. 2004, 2006 m. foto nuotraukoms, 1986, 2002 m. atsakovei priklausančių pastatų, žemės sklype (duomenys neskelbtini), planui, iš kurių matyti, jog ginčo ūkio pastatas pavaizduotas prie pat žemės sklypo ribos, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog atsakovei priklausantis ūkinis pastatas rekonstruotas anksčiau buvusioje vietoje arba nežymiai pakitęs. Iš viešai prieinamų www.geoportal.lt Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ir ortofoto-nuotraukų kombinuotų 1995-1999 metų atvaizdų (https://www.geoportal.lt/map/) taip pat matyti, kad buvusio ūkio pastato riba sutampa su žemės sklypo riba. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės pateikti akivaizdžiai neatitinkantys tikrovės duomenys apie tai, kad buvęs pastatas buvo nutolęs 2 metrus nuo ieškovės žemės sklypo (kuriuos pati paneigė bylos nagrinėjimo metu) tik papildomai patvirtina, jog ieškovės teikiami paaiškinimai ir kiti susiję įrodymai pagrįstai buvo vertinami kritiškai. Todėl nustačius, kad ginčo statinys iki rekonstrukcijos nebuvo tokiu atstumu nuo žemės sklypo ribos, kokiu jį perstatyti reikalauja ieškovė, nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę perstatyti pastatą į buvusią padėtį arba jį nugriauti. Šias aplinkybes, kad buvęs ūkio pastatas ir iki rekonstrukcijos buvo šalia sklypo ribos, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kurių ieškovė neginčija. Tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš nuotraukų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad ieškovei priklausančiame žemės sklype ties ginčo ūkio pastatu yra ieškovei priklausanti malkinė, o atsakovės dar 2016 m. kovo 22 d. ieškovei adresuotame rašte nurodytos aplinkybės, kad nuo ieškovės sklype esančios malkinės bėgęs lietaus vanduo sugadino atsakovės sklype buvusio ginčo ūkio pastato konstrukcijas. Dėl to šios nustatytos faktinės aplinkybės netiesiogiai patvirtina, jog atstumas tarp pastatų galėjo būti itin mažas, nes neabejotinai vanduo nuo vieno pastato stogo galėjo tekėti ant kito tik esant mažam atstumui tarp jų. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliantės (ieškovės) teiginiai, nurodyti ieškinyje ir apeliaciniame skunde, jog ūkio pastato rekonstrukciją atsakovė atliko pastatydama pastatą ne ant esamo statinio pamatų ir arčiau žemės sklypo ribos, negu pastatas stovėjo iki rekonstrukcijos yra visiškai nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, jog remiantis kasacinio teismo praktika - įpareigojimas statinį perstatyti ar nugriauti, kaip griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, gali būti taikoma tik įsitikinus, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-916/2019; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-219/2020). Vadinasi, pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį ne dėl kiekvieno nukrypimo taikomos šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos, o tik dėl tokio, kuris yra esminis. Esminis ar neesminis nukrypimas nuo projekto, sprendžia sankciją taikanti institucija, šiuo atveju – teismas. Taigi, nagrinėjamu atveju net ir konstatavus nežymius nukrypimus t. y. nežymų atstumo pasikeitimą, šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti griežčiausią ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukeliančias nuosavybės teisės varžymo priemones - įpareigoti statinį perstatyti ar nugriauti. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog atsakovės ūkinio pastato lietvamzdžių konstrukcijos neatitiko reikalavimų, tačiau bylos nagrinėjimo metu lietvamzdžių konstrukcijos perstatytos t. y. ūkio pastato stogo konstrukcijos (lietvamzdžiai) nebėra virš ieškovės žemės sklypo, dėl to tarp šalių ginčo nėra (2020 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 14-15 min), todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kitus galimus ieškovės interesų pažeidimus (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnio 2 dalis).

29. Ieškovės argumentai, susiję su pastato priežiūra, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju neturi jokios esminės teisinės reikšmės, nes pagal byloje turimus duomenis nustatyta, kad rekonstruotas pastatas yra toje pačioje vietoje kaip ir ankstesnis pastatas pastatytas 1970 metais, t. y. byloje nustatyta, kad pastatas nuo pat pastatymo buvo arčiau sklypo ribos, nei nurodo ieškovė. Aplinkybė, kad pastatai yra labai arti žemės sklypų ribos ir dėl to juos sudėtinga prižiūrėti nėra pagrindas pripažinti, jog rekonstrukcija atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus negavus reikalingo kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje esminė aplinkybė yra tai, jog byloje nenustatyta, kad rekonstruotas ūkinis pastatas yra kitoje nei anksčiau buvusioje vietoje, o kadangi ieškovės sutikimas nebuvo reikalingas, ieškovės ieškinio reikalavimas - perstatyti ūkinį pastatą į buvusią padėtį yra visiškai nepagrįstas, dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmestas.

30. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliantės apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliantės apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą palieka nepakeistu.

32. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

33. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

34. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

35. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš apeliantės V. B. atsakovei R. N. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

36. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės V. B. atsakovei R. N. 500,00 Eur (penki šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė