Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

nukentėjusiųjų K. Z., V. L.-Z. atstovui advokatui Aleksandrui Gončarkui (Aleksandr Gončarko),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B., nukentėjusiųjų K. Z., V. L.-Z. ir jų atstovo advokato Aleksandro Gončarko apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose, ir jam skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; BK 165 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės sudėtos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė V. B. paskirta 1 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. B. atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Priteista iš V. B. nukentėjusiosios civilinės ieškovės V. L.-Z. naudai 500 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš V. B. nukentėjusiojo civilinio ieškovo K. Z. naudai 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 115 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiojo K. Z. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteista iš V. B. 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiojo K. Z. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. B. nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo du žmones, o būtent: jis 2021 m. liepos 4 d. apie 00:16 val., būdamas viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu 2021 m. spalio 19 d. prokuroro nutarimu išskirtas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00667-21, ir jame procesinis sprendimas nėra priimtas, matant kitiems asmenims, tai yra V. L. ir nukentėjusiajai V. L.-Z., demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarų moralės bei elgesio normų niekinimą, grubiai pažeisdami visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles ir elgdamiesi ypatingai įžūliai, V. B. apgadinus V. L.-Z. priklausančią kiemo teritoriją juosiančios tvoros vartus, dėl ko padaryta 153,49 eurų turtinė žala, bei patekus į V. L.-Z. aptverto kiemo teritoriją, V. B., tyčia priėjęs prie nukentėjusiojo K. Z., metaline pastolių atrama sudavė K. Z. vieną smūgį į galvą, padarydamas jam muštinę žaizdą kaktos kairiame ir dešiniame užausyje bei apatinio žandikaulio lūžį 41-42 dantų srityje ir dešinės pusės pakrumplio srityje ir tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. Z. sveikatą, kadangi dėl apatinio žandikaulio lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgam, tai yra ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, o nukentėjusiajai V. L.-Z. šio įvykio metu konstatuota ūminė reakcija į stresą, kuri perėjo į potrauminio streso sutrikimą, ir jai nustatyti psichikos sutrikimai sutrikdė jos socialinę ir darbinę adaptaciją, ir nukentėjusiajai V. L.-Z. padarytas psichikos sveikatos sutrikdymas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo pat metu ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo, kurio atžvilgiu išskirtas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00667-21, tyčia, priėjęs prie nukentėjusiojo T. Z., sudavė dešinės rankos kumščiu į dešinės rankos dilbį, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo T. Z. sveikatą, kai nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje rankoje ir odos nubrozdinimai veide bei kairėje pėdoje. Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose.

2. Taip pat V. B. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą, o būtent: jis 2021 m. liepos 4 dieną apie 00.16 val., atėjęs prie V. L.-Z. priklausančios gyvenamojo namo kiemo teritoriją juosiančių tvoros vartų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas įsibrauti į šią gyvenamojo namo teritoriją, rankomis sugadino V. L.-Z. priklausančius kiemo teritoriją juosiančios tvoros vartus, tokiais savo veiksmais padarydamas 153,49 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais V. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

3. Taip pat V. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai ir atvirai prieš savininko valią įsibrovė į kitam žmogui priklausančio gyvenamojo namo teritoriją, o būtent: jis 2021 m. liepos 4 dieną apie 00.16 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu 2021 m. spalio 19 d. prokuroro nutarimu išskirtas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00667-21, ir jame procesinis sprendimas nėra priimtas, atėję prie V. L.-Z. priklausančių kiemo teritoriją juosiančių tvoros vartų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai ir atvirai, prieš savininko valią, V. B. rankomis sugadinus V. L.-Z. priklausančius kiemo teritoriją juosiančios tvoros vartus, įsibrovė į kitų žmonių, tai yra V. L.-Z., K. Z. ir T. Z. gyvenamojo namo teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.11. Smurtinio pobūdžio bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, dėl sveikatos sutrikdymo atsiradusias turtines ir neturtines pasekmes (sveikatos pagerinimui būtinas lėšas, fizinius bei dvasinius išgyvenimus ir pan.), pokyčius įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitas aplinkybes, darančias tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemiančias piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. vasario 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-70-932/2023).

4.14. Teismas, nuspręsdamas tenkinti nukentėjusiosios V. L.-Z. civilinio ieškinio reikalavimą priteisti 500 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimą, nepateikė jokių motyvų, kodėl šioje dalyje nukentėjusiosios reikalavimą pripažino pagrįstu.

4.16. Taigi, nagrinėjamu atveju V. L.-Z. privalėjo pateikti arba pažymą apie jai priskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį, arba bent jau atsiskaitymo lapelius ne tik už 2021 m. gegužės ir birželio mėnesius, bet ir balandžio mėnesį. Šiuo atveju apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį tokia informacija yra svarbi, kadangi iš byloje pateiktų atsiskaitymo lapelių matyti, jog V. L.-Z. darbo užmokesčio dydis nėra pastovus, labai didelę jo dalį sudaro „bonusai“ (gegužės mėn. – 541,27 Eur iki mokesčių, birželio – 668,20 Eur iki mokesčių), taip pat mokama „priemoka už atliktą darbą“ (gegužės mėn. – 88 Eur iki mokesčių, birželio – 150 Eur iki mokesčių), priedai už viršvalandžius, naktinį darbą, šventines dienas, birželį taip pat išmokėta „vienkartinė premija“ – 66,11 Eur. Tik apskaičiavus minėtą vidutinį dienos darbo užmokestį, padauginus jį iš 18 darbo dienų ir iš jo atėmus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokėtą nedarbingumo išmoką už nedarbingumo laikotarpį liepos mėnesio 9-30 dienomis (527,06 Eur), būtų galima nustatyti teisingą negautų pajamų sumą. Nuteistojo skaičiavimais iš dabar pateiktos informacijos, laikant, kad nukentėjusiosios darbo sutartis yra neterminuota ir nevertinant fakto, jog privalo būti pateiktas atsiskaitymo lapelis už balandžio mėn., nukentėjusiosios dienos vidutinis darbo užmokestis turėtų būti 45,95 Eur ((902,06+1028,20)/42 d. d.), kurį padauginus iš 18 d. d. būtų gaunamas 827,25 Eur darbo užmokestis tuo laikotarpiu, kai nukentėjusioji lankėsi gydymo dienos stacionare. Kadangi ji iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gavo 527,06 Eur nedarbingumo išmoką, tai negautų pajamų dydis nuteistojo skaičiavimu būtų 300,19 Eur, o ne 500 Eur, kuriuos be jokių motyvų priteisė teismas. Visgi, kadangi pagal pateiktus civilinės ieškovės dokumentus nustatyti tikėtinų realiai gauti pajamų dydžio nėra galimybės, todėl teismas šioje dalyje turėjo priimti tapatų sprendimą, kaip ir civilinio ieškovo K. Z. atžvilgiu, t. y. perduoti civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos priteisimo nagrinėti civilinio proceso tvarka.

5.1. Teismui skiriant bausmę pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, nuteistajam V. B. buvo paskirta per švelni bausmė, pirmos instancijos teismas netinkami vertino bylos faktines aplinkybes, taip pat nepagrįstai pritaikė 1 metų bausmės vykdymo atidėjimą, priteisė per mažas civilinių ieškinių sumas.

5.2. Mano, kad šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas niekaip negalėjo nustatyti, kad byloje yra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pats pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje nėra visiško ir nuoširdaus prisipažinimo, todėl negali būti laikoma, kad byloje yra lengvinanti atsakomybę aplinkybė.

5.3. Be kita ko, byloje yra vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti V. B., t. y. įsiveržiant į privačią aptvertą namo teritoriją, V. B. buvo neblaivus, kadangi tai matyti iš vaizdo įrašo, pagal išsakytus keiksmažodžius bei nuteistojo elgesį. Pažymima, kad jis apklausiamas pirmos instancijos teisme nurodė, kad alkoholinių gėrimų nevartojo, todėl tai yra antras pagrindas, dėl kurio negali būti lengvinančios atsakomybės. Nuteistasis ir jo bendrininkas po įvykio iškarto pasišalino, nesuteikė pagalbos nukentėjusiajam K. Z., o paliko jį gulintį ant žemės be sąmonės.

5.4. Nukentėjusieji mano, kad V. B. parodymų davimą daugiau sąlygojo surinkti nepaneigiami įrodymai byloje (vaizdo įrašas) ir siekimas sušvelninti galimas sankcijas, o ne noras padėti ikiteisminiam tyrimui, kadangi nebuvo atskleista bendrininko tapatybė.

5.5. Kadangi byloje nėra visiško ir nuoširdaus prisipažinimo, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra tik sunkinanti aplinkybė, kadangi nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupėje, tokiu būdu V. B. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus turėtų būti paskirta ne 1 metų laisvės atėmimo bausmė, o 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Šioje situacijoje yra du kvalifikuojantys požymiai: du ar daugiau asmenų ir dėl chuliganiškų paskatų. Pažymima, kad BK 138 straipsnio 2 dalis nustato bausmę – laisvės atėmimą iki 5 metų (apysunkis nusikaltimas). Todėl pirmos instancijos teismo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė turi būti pakeista ir paskirta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė.

5.6. Pirmos instancijos teismas V. B., remiantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 1 metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nukentėjusieji mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas 1 metams prieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Šioje situacijoje pagal padarytas nusikalstamas veikas V. B. bausmės vykdymas turėtų būti atidėtas ilgesniam laikotarpiui. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, nuo vienerių iki trejų metų. Pažymima, kad buvo padarytos trys nusikalstamos veikos, yra sunkinanti aplinkybė – bendrininkų grupė, todėl 1 metų bausmės vykdymo atidėjimas neturės įtakos asmeniui. Todėl nukentėjusieji prašo nuteistajam V. B. atidėti bausmės vykdymą ilgesniam laikotarpiui. Be kita ko, nukentėjusieji mano, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistajam V. B. turi būti paskirtas ne tik įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bet ir įpareigojimas nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. B., nukentėjusiųjų K. Z., V. L.-Z. ir jų atstovo advokato Aleksandro Gončarko apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies

8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra ginčijama kaltė ar jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis šioje dalyje, dėl to šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto nuteistojo atžvilgiu, nuteistajam paskirta bausme bei nukentėjusiesiems priteistos turtinės bei neturtinės žalos kompensavimo dydžiais, kita nuosprendžio dalis neskundžiama, todėl šiais aspektais apeliacinių skundų ribose patikrinamas skundžiamo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.

Dėl nuteistojo V. B. apeliacinio skundo

9. Nuteistojo V. B. apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors buvo nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, išklausiusi proceso dalyvių nuomones apeliacinės instancijos teismo posėdyje, vertina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo V. B. neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, yra teisėtas ir pagrįstas.

10. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – tai sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam asmeniui ir nustatant laidavimo terminą, kuris gali būti nuo vienerių iki trejų metų.

12. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013).‏‏‎

13. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog nuteistasis V. B. pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą ir BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarytos idealia sutaptimi, todėl laikyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta pirmą kartą. Nuteistasis V. B. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino bei nuoširdžiai gailėjosi, ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo pripažinta lengvinančia nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistasis taip pat iš dalies atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, išreiškė sutikimą atlyginti teismo nustatytus žalos atlyginimo dydžius nukentėjusiesiems, teismo vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, veikos padarymo aplinkybes, be kita ko, atsitiktinį veikos pobūdį, nuteistasis nusikalto pirmą kartą, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nagrinėjamu atveju yra nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose numatytos laidavimo sąlygos, tačiau skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad V. B. nebuvo iki galo nuoširdus nurodydamas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino nuteistojo parodymus, kad jis nepažįsta antrojo asmens, kartu su juo dalyvavusio išpuolyje prieš nukentėjusiuosius, o tik nurodė jo vardą „N.“, kaip bandymą nuslėpti kitą nusikaltime dalyvavusį asmenį, kadangi nuteistasis 2021 m. liepos 5 d. įtariamojo apklausos metu, t. y. sekančią dieną po įvykio nurodė, kad jis kartu su draugu N. buvo pas draugo merginą gimtadienio šventėje ir kartu su N. ėjo keliu ir priėjo Z. namus, kur ir įvyko nurodomas konfliktas. Tuo tarpu 2021 m. spalio 19 d. įtariamojo apklausos metu jau nurodė visiškai kitokias aplinkybes, kad konfliktas įvyko einant į gimtadienį ir iš kur tuo metu atsidaro N. jis nežino. Tokie nuteistojo parodymai nelaikyti visišku ir nuoširdžiu prisipažinimu, kas teismui neleido taikyti laidavimo instituto šioje byloje, apeliacinės instancijos teismas tokiam vertinimui iš esmės pritaria.

14. Kaip minėta, net ir egzistuojant visoms sąlygoms, kurių pagrindu galima taikyti laidavimo institutą kaltininko atžvilgiu, teismui yra paliekama diskrecijos teisė vertinti kiekvieną faktinę situaciją individualiai ir spręsti, ar konkrečiu atveju laidavimo kaip atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymas yra tinkamas ir ar tokiu atveju bus pasiekti bausmei keliami tikslai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nagrinėjamu atveju yra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų laidavimo taikymui visuma, nuteistojo V. B. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės prieštarautų bausmės paskirčiai keliamiems tikslams, be kita ko, teisingumo principo įgyvendinimui bei nukentėjusiųjų interesų procese užtikrinimui. Vertinant nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kartu sprendžiant dėl BK 40 straipsnio taikymo, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo būdą (padaryta smurtinio pobūdžio nusikalstama veika); kokie padariniai atsirado (tiek turtinio, tiek fizinio, tiek kitokio neturtinio pobūdžio); koks teisinis gėris buvo pažeistas (žmogaus sveikata, nuosavybė, asmens privataus gyvenimo neliečiamumas); kokie nusikalstamos veikos tikslai ir motyvai (nusikalsta iš chuliganiškų paskatų, nesant tam jokios priežasties) bei pan. Tik visapusiškai įvertinus šias aplinkybes, konstatuotinas pakankamas (nepakankamas) pagrindas taikyti BK 40 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

15. Nuteistasis V. B., taip pat nukentėjusieji ir jų atstovas apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dydžiais, nuteistasis atitinkamai prašydamas juos sumažinti, o nukentėjusieji ir jų atstovas – padidinti.

16. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai padaroma dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kaip minėta, teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus), teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė ir iš nuteistojo nukentėjusiesiems priteisė teisingus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

17. Nukentėjusioji V. L.-Z. proceso metu iš nuteistojo V. B. prašė priteisti 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė jai 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 000 eurų nuteistasis jau atlygino). Nukentėjusioji dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo nurodė, kad dėl nuteistojo veiksmų patyrė stiprų psichologinį smurtą, nukentėjo morališkai ir dvasiškai. Patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Iki šiol jaučia pasekmes dėl jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo, lankosi pas psichologus, nes ir dabar nesijaučia saugi. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos 2023 m. vasario 28 – kovo 27 d. ekspertizės akto Nr. 78TPK-54/2023 matyti, kad V. L.-Z. po 2021 m. liepos 4 d. baudžiamojoje byloje tiriamo įvykio konstatuota ūminė reakcija į stresą. Ekspertizės metu nustatyta, kad ūminė reakcija į stresą vėliau perėjo į potrauminį streso sutrikimą. V. L.-Z. nustatyti psichikos sutrikimai sutrikdė jos socialinę ir darbinę adaptaciją. V. L.-Z. nustatyti psichikos sutrikimai tiesiogiai priežasties-pasekmės ryšiu susiję su byloje nagrinėjamu įvykiu ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistas 2 000 eurų dydžio neturtinės žalos dydis nurodytų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant ir į tai, kad buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris turi ir išliekamąjį pobūdį, nukentėjusioji 18 dienų dėl padaryto sveikatos sutrikdymo praleido dienos stacionare, laikytinas proporcingu įvykio faktinėms aplinkybėms, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl nukentėjusiajai teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis paliktinas nepakeistas.

18. Nukentėjusysis K. Z. proceso metu iš nuteistojo V. B. prašė priteisti 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė jam 9 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (3 000 eurų nuteistasis jau atlygino). Nukentėjusysis dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo nurodė, kad dėl nuteistojo V. B. neteisėtų veiksmų neturtinė žala pasireiškė tuo, kad jis ilgą laiko tarpą jautė fizinį skausmą, nepatogumus, jautė dvasinį sukrėtimą bei emocinę depresiją. Dėl nuteistojo padaryto nusikaltimo jo atžvilgiu iki dabar jaučia skausmus galvoje, neteko dviejų dantų, todėl sunku valgyti, ant veido liko randai po patirtų traumų. Nuteistojo nusikalstami veiksmai sukėlė didelį dvasinį sukrėtimą ir pradėjo jausti nuolatinę baimę būti užpultam, nesijaučia saugus. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 4 d. specialisto išvados Nr. G 2523/2021 (01) matyti, kad K. Z. nustatytos muštinės žaizdos kaktoje ir dešiniame užausyje, apatinio žandikaulio lūžis ties 41-42 dantimis bei dešinės pusės pakrumplio srityje, 42-o danties pašalinimas, 17-o danties netekimas. Sužalojimai, nustatyti K. Z., visumoje, dėl apatinio žandikaulio lūžio, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistas 9 000 eurų dydžio neturtinės žalos dydis nurodytų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant ir į tai, kad nukentėjusiajam K. Z. nuteistojo veika padarytas sveikatos sutrikdymas turi ilgalaikį išliekamąjį pobūdį, sukėlė didelius nepatogumus ir išgyvenimus, kuriuos patiria iki šiol, jis neteko kelių dantų, lūžo žandikaulis keliose vietose, kuris turėjo būti tvirtinamas metalinėmis plokštelėmis, jam atlikta ne viena operacija, ant veido liko randai po patirtų traumų, kurie išliko ir po operacijų, nėra per didelis, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato atlygintino neturinės žalos minimalaus ir maksimalaus dydžių, teismas priteistinos neturtinės žalos dydį kiekvienu atveju nustato vadovaudamasis jau minėtais kriterijais bei atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką. Apeliaciniame skunde nuteistasis pagrįstai nurodo, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7 240,50 eurų, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog išimtiniais atvejais, kai nukentėjusysis itin ilgai gydosi, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai – šios aplinkybėmis nustatytos ir nagrinėjamu atveju, – priteisiama suma gali būti ir didesnė nei įprastas priteisiamos sumos dydis šios kategorijos bylose. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistas 9 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo dydis laikytinas proporcingu nukentėjusiojo patirtiems dvasiniams išgyvenimams, kurie dėl sužalojimų pobūdžio tęsiasi ir po nusikalstamos veikos padarymo, todėl nurodytų argumentų pagrindu šis dydis paliktinas nepakeistas.

19. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

20. Nukentėjusioji V. L.-Z. proceso metu iš nuteistojo V. B. prašė priteisti 597,28 eurų turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji proceso metu nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos nuvykimui pas gydytojus bei negautos pajamos. Iš bylos matyti, jog nuteistasis nukentėjusiajai atlygino 97,28 eurų dydžio išlaidas kurui, kurios pagrįstos byloje esančiais duomenimis (čekiais). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios nurodytą 500 eurų negautų pajamų sumą taip pat laikė pagrįsta ir šią sumą papildomai priteisė iš nuteistojo turtinei žalai nukentėjusiajai atlyginti. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog civilinio ieškinio reikalavimui pagrįsti teismui kartu turi būti pateikti ir dokumentai, įrodantys nukentėjusiojo patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Kaip pagrįstai nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, iš byloje esančių duomenų – nukentėjusiosios pateiktų atsiskaitymo lapelių tik už 2021 m. gegužės ir birželio mėnesius, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji gauna nepastovų darbo užmokestį, t. y. be pagrindinio atlyginimo skiriami įvairūs priedai (už naktinį darbą, viršvalandžius ir pan.), todėl nustatyti tikėtinų realiai gauti pajamų dydžio vien iš nukentėjusios pateiktų duomenų nėra galimybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į suformuluotą apeliacinio skundo prašymą, nukentėjusiosios V. L.-Z. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo taip pat perduotina nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Dėl nukentėjusiųjų K. Z., V. L.-Z. ir jų atstovo advokato Aleksandro Gončarko apeliacinio skundo

21. Nukentėjusiųjų ir jų atstovo advokato apeliaciniu skundu prašoma nuteistajam V. B. skirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėti ilgesniam laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti V. B. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, priteisti iš V. B. K. Z., V. L.-Z. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašoma nukentėjusiesiems priteisti jų civiliniuose ieškiniuose nurodytas reikalaujamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumas. Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju klausimu apeliacinės instancijos teismas aukščiau jau pasisakė, toliau nagrinėjamas nuteistojo V. B. baudžiamosios atsakomybės individualizavimo klausimas.

22. Baudžiamasis įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 41 straipsnio 2 dalis numato, kad bausme siekiama: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti arba apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; ir 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

23. BK 54 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už asmens padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; ir 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

24. Konstitucinėje bei kasacinėje jurisprudencijoje pripažįstama, kad paskirta bausmė turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

25. Nuteistajam V. B. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; pagal BK 167 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė V. B. paskirta 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. B. atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

26. Įvertinus pirmosios instancijos teismo bausmės skyrimo motyvus, matyti, kad skundžiamame nuosprendyje skiriant bausmę atsižvelgta į visas nuteistąjį charakterizuojančias ir bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes. Nuteistasis V. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose, vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. V. B. anksčiau yra neteistas, administracine tvarka baustas, yra dirbantis, atlyginęs dalį žalos nukentėjusiesiems, žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 1339,85 eurai atlyginta pilnai bei 153,49 eurų žala atlyginta pilnai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje. V. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. V. B. yra dirbantis, išlaiko šeimą – sutuoktinę bei 3 vaikus, jo pajamos nėra didelės.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių pagrindu pagrįstai skyrė mažesnę nei BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis terminą – 1 metus ir bausmės vykdymą atidėjo 1 metams. Pastebėtina, kad V. B., kuris nusikalto pirmą kartą, paskirta griežčiausia ir BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimo bausmė, kas nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistajam paskirta per švelni bausmė. Nors nukentėjusiųjų ir jų atstovo advokato skunde nesutinkama su nustatyta nuteistojo atsakomybę švelninančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pažymėtina, jog šiai aplinkybei konstatuoti nebūtina nustatyti, kad asmuo taip pat padėjo išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis, nes tai yra atskiras pagrindas atsakomybei lengvinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. B. viso proceso metu pripažino kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, atsiprašė nukentėjusiųjų, iš dalies atlygino padarytą žalą, sutiko atlyginti likusią dalį, taigi nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nors skunde akcentuojama, kad BK 138 straipsnio 2 dalis numato maksimalią 5 metų laisvės atėmimo bausmę, vien tai nėra pagrindas skirti griežčiausią ar didesnę nei sankcijos vidurkis bausmę, bausmė skiriama atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių visumą, kas nagrinėjamu atveju buvo tinkamai padaryta.

28. Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria nukentėjusiųjų ir jų atstovo apeliacinio skundo argumentui, kad nuteistajam V. B., atsižvelgiant į jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (veika padaryta naktį, iš chuliganiškų paskatų), siekiant sėkmingo bausmei keliamų tikslų įgyvendinimo, skirtinas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia bausmė bus teisinga ir proporcinga, padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Dėl proceso išlaidų

29. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

30. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019). Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš jo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šiuo atveju byla apeliacine tvarka nagrinėta tiek pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies, tiek pagal nukentėjusiųjų bei jų atstovo apeliacinį skundą, kuris taip pat tenkinamas iš dalies. Nukentėjusieji šiuo atveju turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia situacija susiklostė ir šioje byloje.

32. Remiantis bylos duomenimis, V. B. yra dirbantis, išlaiko šeimą – sutuoktinę bei 3 vaikus, jo pajamos nėra didelės. Byla nėra sudėtinga, bylos apimtis nėra didelė – ją sudaro nepilni 4 tomai, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nukentėjusieji buvo atstovaujami to paties advokato, todėl rašant apeliacinį skundą jam nereikėjo iš esmės iš naujo susipažinti su visa bylos medžiaga ir jos analizuoti. Byla Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta per 1 posėdį, kurio bendra trukmė sudaro apie vieną valandą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, baudžiamosios bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas iš dalies, nukentėjusiesiems priteisiant 500 Eur išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 4 punktais,

nusprendžia:

Nuteistojo V. B. bei nukentėjusiųjų K. Z., V. L.-Z. ir jų atstovo advokato Aleksandro Gončarko apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 14 d. nuosprendį:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti V. B. neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiosios V. L.-Z. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. B. 500 eurų bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiųjų K. Z., V. L.-Z. naudai.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.