Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

nuteistojo L. B. gynėjui advokatui Petrui Prijalgauskui (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonių būdu),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. Š. ir L. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (vėliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams.

L. B. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, L. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktais, L. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) tęsti darbą, o, pasibaigus darbo santykiams, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. Š. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 4 dalies 1 ir 4 punktais, D. Š. įpareigotas: 1)dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2) tęsti mokslą, pabaigus valstybinio vidurinio mokslo ugdymą ar nebaigus mokslų – per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Nuosprendžiu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. (A. P.) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies:

iš nuteistojo L. B. priteista nukentėjusiajam A. P. 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

iš nuteistųjų L. B., N. Š., D. Š. solidariai priteista nukentėjusiajam A. P. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

Nuosprendžiu iš nuteistojo L. B. taip pat priteista civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 57,18 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistųjų L. B., N. Š., D. Š. priteista nukentėjusiajam A. P. po 323,33 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

Nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, buvo pripažintas kaltu ir N. Š., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų D. Š. ir L. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies

8. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis D. Š. apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę ir prašo jį išteisinti, o civilinį ieškinį atmesti arba sumažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą. Nuteistasis L. B. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei jos vykdymo atidėjimo terminu, taip pat prašo sumažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose

Dėl nuteistojo D. Š. apeliacinio skundo

10. Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės dėl D. Š. veiksmų yra visiškai tokios pat, kokios ir buvo nurodytos kaltinamajame akte. Apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas anksčiau išdėstytų pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių, pabrėžia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas papildomai neinkriminavo jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos kaltinamajame akte, dėl ko kaip aiškiai nepagrįsti atmestini argumentai dėl nagrinėjimo teisme ribų peržengimo ar nuteisimo dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, vertinant nuteistųjų veiksmus, paminėtos frazės apie šūkavimus, grasinimus, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas šioje vietoje išplėtė kaltinimo ribas. Šioje nuosprendžio dalyje teismas, vertindamas įrodymus, aprašė kilusio konflikto aplinkybes ir eigą, iš ko matyti neabejotinai buvus tiek šūkavimus, tiek ir grasinimus, tačiau tokios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos BPK nuostatos ar suvaržytos nuteistųjų teisės.

12. Teisėjų kolegija, pritardama apelianto argumentams, pažymi, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog D. Š. ir L. B., veikdami bendrai, sudavė smūgį A. P. į pėdą, padarė nukentėjusiajam dešinės plaštakos sumušimą, pasireiškusį IV-V krumplio srities patinimu bei skausmingumu bei poodinę kraujosruvą kairės pėdos nugariniame paviršiuje. Viena vertus, dėl tokių nukentėjusiojo patirtų sužalojimų abejonių nekyla, jie yra užfiksuoti objektyviais duomenimis – medicininiais dokumentais (1 t., b. l. 19-20), tačiau kyla pagrįstų abejonių, ar nustatyti sužalojimai buvo padaryti būtent nuteistųjų veiksmais. Pirmiausia, specialistas paaiškino, kad dešinės plaštakos sumušimas galėjo būti padarytas pačiam A. P. suduodant smūgius kitam asmeniui, o kairės pėdos sužalojimui būdingas smūgio sudavimas (1 t., b. l. 22). Atkreiptinas dėmesys, kad A. P. yra pripažintas kaltu, jog to paties konflikto metu, sodyboje, kumščiu sudavė E. D. į veidą ir padarė apatinio žandikaulio lūžį, tokias aplinkybes patvirtino ir šioje byloje kaip liudytojas apklaustas E. D.. Pats A. P. pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad antrame sodybos aukšte buvo mušamas pagaliais, tačiau nenurodė, kur jam buvo suduoti smūgiai (1 t., b. l. 40). Papildomai apklausiamas nukentėjusysis svarstė dešinės plaštakos ir kairės pėdos sumušimą galėjęs patirti antrame sodybos aukšte kilusio konflikto metu, tačiau negalėjo nurodyti, kuris nuteistasis ir į kurią kūno dalį sudavė (1 t., b. l. 52). Dar kartą apklausiamas nukentėjusysis parodė, kad rankos sužalojimą patirti galėjo tuo metu, kai rankose laikė paveikslą ir gynėsi nuo smūgių, tačiau negalėjo nurodyti, kuris asmuo smūgiavo, tuo tarpu dėl pėdos sužalojimo išvis negalėjo nurodyti jokių konkrečių aplinkybių (1 t., b. l. 57). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad D. Š. jam trenkė lenta per petį, o jis pats gynėsi paėmęs į rankas paveikslą, juo dengėsi. Tuo pačiu teigė, kad krumpliai buvo sužaloti antrame aukšte, tačiau neatsimena, kur sužalojo pėdą, galbūt pirmame aukšte. Taigi nukentėjusysis viso proceso metu negalėjo patvirtinti aiškių aplinkybių dėl pėdos ir plaštakos sužalojimo, jo pozicija nebuvo nuosekli. Atkreiptinas dėmesys, kad konflikto antrame aukšte metu buvo ir liudytoja S. K., tačiau ji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad smūgiai nukentėjusiajam buvo suduodami tik į viršutinę kūno dalį (1 t., b. l. 92-93), teisiamojo posėdžio metu nedetalizavo smūgių vietos, tik nurodė, kad A. P. buvo suduoti smūgiai. Tuo tarpu D. Š. neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam, o L. B. neigė apskritai buvęs antrame aukšte. Nors ir tokie nuteistųjų parodymai ginčijant bent kokių smūgių sudavimą ir nėra teisingi, tačiau objektyvių įrodymų, kad nukentėjusiajam plaštakos ir pėdos sužalojimas buvo padarytas nuteistųjų veiksmais (juo labiau, atsižvelgiant į specialisto paaiškinimus), taip pat nėra.

15. Analizuojant nuteistojo D. Š. parodymus matyti, kad pastarasis tvirtino, jog antro aukšto kambaryje A. P. buteliu trenkė jam per galvą, po ko jis (D. Š.) pargriovė nukentėjusįjį ant lovos ir šis pasidavė. Iš paties D. Š. parodymų galima spręsti, kad jis antrame aukšte esantį kambarį užėjo neva vienas, kadangi, anot apelianto, L. B. tuo metu buvo lauke, o N. Š. – pirmame aukšte. Nuteistasis L. B. taip pat neigė buvęs antrame aukšte. Tokie nuteistųjų parodymai vertintini kaip akivaizdžiai neteisingi. Nekyla abejonių, kad į kambarį, kuriame buvo A. P. ir S. K., D. Š. užėjo kartu su L. B.. Tokias aplinkybes nuosekliai nurodė tiek kambaryje buvę nukentėjusysis A. P. ir liudytoja S. K., tiek ir kiti liudytojai – D. B. (B.), L. D.. Be to, L. B., lipantį į antrą aukštą, matė ir D. D.. Kitų apelianto nurodomų aplinkybių dėl nukentėjusiojo suduoto smūgio buteliu į galvą bei grumtynių ant lovos nepatvirtino nė vienas asmuo, be kita ko, ir kiti nuteistieji.

19. Kitoje apeliacinio skundo dalyje dėstomi argumentai, kuriais tvirtinama, kad D. Š. veiksmuose nėra visų būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymių. Apeliantas tikina, kad vienintelis jo grįžimo į sodybą tikslas buvo surasti E. D.. Be to, net ir laikant, kad jis (D. Š.) sukėlė konfliktą, toks elgesys paaiškinamas noru atkeršyti už sumuštą draugą, bet jokiu būdu ne siekiant demonstruoti nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatyti nuteistojo veiksmai netinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

20. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įvykis, kurio metu D. Š. kartu su L. B. smurtavo prieš nukentėjusįjį A. P., kilo (duomenys neskelbtini) kaimo sodybos patalpose. Į šias patalpas bet kada, taip pat ir veikos padarymo metu, galėjo patekti minėtos sodybos savininkai, kiti privačioje šventėje dalyvavę svečiai, kurie ir buvo nagrinėjamo įvykio metu. Nustatyta, kad nusikalstamą įvykį (konflikto dalį, kuriame dalyvavo apeliantas) betarpiškai matė antro aukšto kambaryje buvusi liudytoja S. K.. Be to, įvykio metu gretimame kambaryje buvo liudytojas E. M., jis girdėjo S. K. verksmą, konfliktą tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų, jo teigimu, šventė buvo sugadinta. Taip pat sodyboje buvo ir kitų asmenų, kuriuos nuteistieji neabejotinai matė, dėl to (duomenys neskelbtini) kaimo sodybos patalpos, nepaisant to, kad jose vyko privati gimtadienio šventė, pripažintina vieša vieta. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad nuteistųjų inicijuotas konfliktas su nukentėjusiuoju dėl menkavertės priežasties, agresyvus elgesys ir fizinio smurto panaudojimas yra nesuderinamas su elgesio reikalavimais viešoje vietoje. Dėl tokio elgesio sodyboje buvę kiti asmenys buvo šokiruoti, išsigandę, jautėsi nesaugiai, jų teigimu, po tokio nuteistųjų elgesio abiejuose sodybos aukštuose, jiems vėliau pasišalinus, šventė buvo galutinai sugadinta, svečiai išsiskirstė, taip elgdamiesi nuteistieji sąmoningai ignoravo elgesio viešoje vietoje ir moralės normas. Nors apeliantas ir bando teigti, kad toks elgesys gali būti paaiškinamas kerštu už sumuštą draugą, tačiau toks asmeninių santykių sprendimas pasirenkant būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, įsiveržiant į privačią šventę, vėliau dar kartą grįžtant ir vėl smurtaujant, taip demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kvalifikuojamas pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-34/2008, 2K-159/2009, 2K-445/2013, 2K-7-489/2015). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistieji, praėjus pirmajai konflikto stadijai, grįžo į sodybą ir neradę savo draugo iš jos nepasišalino, o užlipo į antrą aukštą, kur užėjo į kambarį, kuriame buvo A. P. su S. K., ir tęsė konfliktą, pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį. Taigi akivaizdu, kad nuteistieji grįžo ne tik surasti ir parsivežti kito šventėje dalyvavusio asmens, o savo elgesiu parodyti nepagarbą aplinkiniams, smurtauti prieš nukentėjusįjį. Šiuo atveju D. Š., veikiant kartu su L. B., bendras veiksmų pobūdis, intensyvumas, pasirinkta vieta, menkavertė priežastis konfliktui, aplinkinių reakcija, leidžia daryti išvadą, kad apeliantas (taip pat ir nuteistasis L. B.) neabejotinai suvokė, jog veika buvo nukreipta ne tik prieš nukentėjusįjį, bet ir prieš neapibrėžtą asmenų ratą, visuomenės rimtį.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, pašalinusi dalį įrodyta pripažintų aplinkybių, konstatuoja, kad D. Š. 2021 m. rugpjūčio 16 d., apie 02 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) kaimo sodyboje, antrame aukšte, esančiame kambaryje, viešoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. B., įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pašalinių asmenų akivaizdoje, medine lenta sudavė vieną kartą A. P. į kairį petį ir ne mažiau kaip vieną smūgį į viršutinę kūno dalį, bendrai su L. B. sudavė A. P. ne mažiau kaip tris smūgius į viršutinę kūno dalį, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą ir savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį. Tokiais veiksmais D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

22. Atsižvelgdamas į apeliacinio skundo reikalavimą panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl D. Š. nuteisimo, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo išteisinti apeliantą, toliau patikrina nuosprendį dėl bausmės skyrimo nuteistajam, nors skunde detalesni argumentai dėl to ir nėra pateikti.

23. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas ir paskyrė D. Š. straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, jos terminą nustatydamas artimą vidurkiui, tačiau tokia bausmė paskirta neįvertinus visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, dėl to yra neteisinga. Pastebėtina, kad teismas visiems trims nuteistiesiems pagal BK 284 straipsnį skyrė identiškas bausmes – laisvės apribojimą vieneriems metams, nors nuteistųjų veiksmų apimtis bei asmenybės skiriasi.

25. D. Š. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Apeliantas nei iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos, nei po nusikaltimo padarymo nebuvo teistas (2 t., b. l. 76-77), administracine tvarka baustas tik vieną kartą (už važiavimą viešuoju transportu be bilieto), bauda sumokėta, administracinė nuobauda negaliojanti (2 t., b. l. 74). Nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam didesnė žala nepadaryta, sukeltas tik fizinis skausmas, neturtinė žala taip pat neženkli (vėliau išdėstytais argumentais mažintinas skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydis). Nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe kartu su L. B., kas pagrįstai pripažinta D. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis yra jauno amžiaus, nevedęs, teismui prieinamais registro duomenimis, pastarasis dirba UAB „I.“. Be to, sprendžiant bausmės klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad šiuo nuosprendžiu buvo sumažinta apelianto padarytų nusikalstamų veiksmų apimtis, t. y. iš nuosprendžio pašalintos aplinkybės, kuriomis skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad D. Š., veikdamas bendrai su L. B., nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

26. Už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas D. Š. paskyrė trečią pagal griežtumą bausmės rūšį, tačiau nenurodė jokių motyvų, kodėl švelnesnės bausmės rūšis šiuo atveju nėra pakankama ir proporcinga. Pabrėžtina, kad D. Š. anksčiau nebuvo padaręs jokios nusikalstamos veikos, administracine tvarka baustas tik kartą už mažo pavojingumo nusižengimą, yra jauno amžiaus, dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas paskirti nuteistajam D. Š. švelnesnės rūšies bausmę – baudą, nustatant minimalų jos dydį. Įvertinus tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padaryto nusikaltimo apibūdinančias aplinkybes, spręstina, kad tokia bausmė pilnai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti.

27. Abiejų nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nesutinkama ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas solidariai iš visų nuteistųjų priteisė nukentėjusiajam A. P. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunduose pažymima, jog nukentėjusysis elgėsi agresyviai, nuteistuosius iš sodybos varė rėkdamas, keikdamasis ir taip sukėlė konfliktą, peraugusį į jo ir L. B. muštynes. Pasak D. Š., visi nuteistieji buvo blaivūs ir tikėtina, kad konfliktas apskritai nebūtų prasidėjęs, jei ne agresyvūs išgėrusio nukentėjusiojo veiksmai.

28. Teisėjų kolegija bendrai pritaria apeliantams, kad nustatyta 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra neproporcinga ir per didelė, tačiau dalis skunduose nurodomų argumentų atmestini kaip nepagrįsti. Pirmiausia, kaip matyti, apeliantai bando sumenkinti savo pačių smurtinį elgesį, akcentuodami vien tik nukentėjusiojo agresyvumą. Čia atkreiptinas dėmesys, kad dar iki nuteistiesiems atvykstant į sodybą, A. P. aiškiai pranešė (per šventėje dalyvavusį nuteistųjų draugą), jog pastarieji yra nepageidaujami. Nepaisydami tokio įspėjimo, nuteistieji visgi atvyko į sodyboje vykusią privačią šventę ir nukentėjusiojo paprašyti ne tik nepasišalino iš jos, bet ir pradėjo prieš A. P. smurtauti. Visi liudytojai patvirtino, kad būtent nuteistieji buvo konflikto iniciatoriai ir nukentėjusysis nesiėmė smurtinių ar kitokių neteisėtų veiksmų. Nukentėjusiojo net ir agresyviau ar įžeidžiančiai išsakyta frazė įsiveržusiems nuteistiesiems, prašant juos išeiti, negali iš esmės nulemti priteistinos neturtinės žalos dydžio mažinimą.

29. Tuo pačiu teisėjų kolegija pabrėžia, kad smurtinio pobūdžio bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, dėl sveikatos sutrikdymo atsiradusias turtines ir neturtines pasekmes (sveikatai pagerinimui būtinas lėšas, fizinius bei dvasinius išgyvenimus ir pan.), pasikeitimus įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitas aplinkybes, darančias tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemiančias piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą.

30. Teikdamas patikslintą civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo solidariai iš visų kaltininkų, nukentėjusysis nurodė, kad nuteistieji jį viešai pažemino, sugadino gimtadienio šventę, sumušė jį prie draugų, dėl ko jis patyrė neigiamus išgyvenimus, baimę, fizinį skausmą (2 t., b. l. 176-179). Dėl tokių nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių abejonių nekyla, pats nukentėjusysis viso proceso metu pabrėžė kilusį fizinį skausmą, nurodė buvęs pažemintas draugų akivaizdoje, taip pat ir apklausti liudytojai patvirtino, kad dėl tokių nuteistųjų veiksmų buvo sugadinta nukentėjusiojo gimtadienio šventė, jaučiamas nerimas. Nustatytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo abejoti, kad dėl nuteistųjų veiksmų nukentėjusiajam buvo sukeltos neigiamos emocijos ir išgyvenimai. Visgi čia pabrėžtina, kad labiausiai prie neturtinės žalos kilimo prisidėjo nuteistojo L. B. veiksmai, kuriais nukentėjusiajam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti nuteistųjų bendri nusikalstami veiksmai netruko ilgą laiką, jų veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas tik fizinis skausmas, kuris nebuvo ilgalaikis ir nepareikalavo gydymo, tuo tarpu baimės jausmas, didesni išgyvenimai bei nepatogumai, dėl nosies kaulų lūžių sukeltos pasekmės, kurios išlikusios dar ir šiai dienai (jų šalinimui yra suplanuota operacija) didžiąja dalimi buvo nulemti būtent L. B. veiksmų pirminėje konflikto stadijoje. Tad, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, papildomai įvertinus nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, spręstina, kad nukentėjusiojo nurodyta ir pirmosios instancijos teismo priteista 1 000 Eur suma neturtinei žalai, kilusiai dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, atlyginti yra pernelyg didelė, todėl mažintina iki 400 Eur. Pažymėtina, kad tokia išvada reiškia, jog nuosprendis civilinio ieškinio dalyje švelnintinas ir apeliacinio skundo nepadavusiam nuteistajam N. Š. (BPK 320 straipsnio 5 dalis).

Dėl nuteistojo L. B. apeliacinio skundo

32. Skundžiamu nuosprendžiu L. B. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams, jos vykdymas atidedant taip pat dvejų metų terminui. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skiriant bausmę L. B. buvo atsižvelgta į tai, kad jis padarė vieną apysunkį, tyčinį smurtinį nusikaltimą bei vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstamais veiksmais padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nekonstatuota; taip buvo atsižvelgta į tai, kad L. B. neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. Taigi iš tokių nuosprendžio motyvų matyti, kad, priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė į byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nė vienos jų nesureikšmino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl paskirto laisvės atėmimo bausmės dydžio. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas sušvelninti ar sugriežtinti bausmę gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas už BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numato vienintelę laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra švelnesnė už sankcijoje numatytą vidurkį.

33. Apeliaciniame skunde nuteistasis pakankamai daug dėmesio skiria asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms – yra neteistas, nebaustas už šiurkščius administracinius nusižengimus, dirbantis, pažymi, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas nėra išlikęs. Vertinant nuteistojo asmenybę tikslinga pažymėti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu L. B., tuomet padaręs analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, (2 t., b. l. 41). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu L. B. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Taigi šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika negali būti vertinama kaip visiškai atsitiktinė. Be to, kaip matyti iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro, L. B. jau po šios nusikalstamos veikos padarymo buvo nubaustas dėl policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo, jų įžeidinėjimo, tarnybinio automobilio inventoriaus daužymo (2 t., b. l. 33). Dar anksčiau pastarasis baustas už agresyvų elgesį, pasižymintį chuliganiškomis paskatomis, svetimo turto gadinimu, bei kitokio pobūdžio nusižengimus (2 t., b. l. 34-38). Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tokį pasikartojantį chuliganišką elgesį, pagrįstai paskyrė apeliantui laisvės apribojimo bausmę 2 metams. Papildomai pažymėtina, kad nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme L. B. teigė dirbantis, tačiau baudžiamojoje byloje nėra detalesnės informacijos apie dabartinį nuteistojo darbą. Teismui prieinamose duomenų bazėse fiksuota informacija apie nuteistojo darbą tik iki 2022 m. liepos 18 d. Taip pat nesutiktina su nuteistojo argumentais, kad dėl jo smurtinių veiksmų nukentėjusiajam neliko padarinių sveikatai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam dar tik bus daroma nosies operacija (2 t., b. l. 184), todėl akivaizdu, kad nuteistojo veiksmais padarytas nosies lūžis sukėlė pakankamai ilgalaikes pasekmes sveikatai.

34. Atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam L. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams yra tinkama ir pagrįsta, o skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo šią bausmę vertinti kaip pernelyg griežtą. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir atidėjo jos vykdymą dvejų metų laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio 2 dalis numato galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas parinko vidurkį atitinkantį terminą. Apeliaciniame skunde iš esmės nepateikiama jokių argumentų, kodėl bausmės vykdymo atidėjimo terminas turėtų būti dar labiau sumažintas. Nors apeliantas praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nagrinėjamo nusikaltimo dieną laikytinas kaip teisiamas pirmą kartą, visgi tokia aplinkybė bendrai vertinant nuteistojo asmenybę leidžia spręsti, kad pastarojo nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktiniai, juo labiau, atsižvelgiant į padarytus administracinius nusižengimus viešajai tvarkai, valdymo tvarkai, tyčinį turto sugadinimą. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju vienintelis L. B. prieš nukentėjusįjį smurtavo abiejų konflikto dalių metu (kai tik atvyko į sodybą bei vėliau, kai atvažiavo antrą kartą), kas vėlgi rodo, jog smurtinis elgesys nebuvo spontaniškas, priešingai, net ir po to, kai sodybos biliardinėje pastarasis, suduodamas kumščiu A. P. į veidą, padarė šiam nosies kaulų lūžį, netrukus vėl kartu su N. Š. smurtavo prieš nukentėjusįjį, tokį patį elgesį demonstravo ir tada, kai po kurio laiko darsyk atvyko į sodybą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra tinkamas, pagrindų jį trumpinti nenustatyta.

35. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija papildomai nepasisako dėl solidariai priteistos neturtinės žalos dydžio, kadangi šis klausimas jau buvo aptartas ankstesnėje šio nuosprendžio dalyje (28 – 31 pastraipose). Nuteistojo teigimu, priteista suma neturtinei žalai atlyginti (3 000 Eur) yra per didelė, neatitinkanti teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Pasak apelianto, nėra pagrindo spręsti, kad nukentėjusiojo išgyvenimai buvo nepaprastai dideli, nėra duomenų, jog dėl nosies kaulų lūžių nukentėjusysis dar turės būti operuojamas ar kaip nors kitaip gydomas ateityje, nenustatyti ilgalaikiai padariniai, kurie iš esmės pakeistų nukentėjusiojo gyvenimo kokybę. Teisėjų kolegija nepritaria apelianto argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes neturtinės žalos dydžiui nustatyti.

36. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. P. dėl L. B. prieš jį panaudoto fizinio smurto patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus – nosies sumušimą, pasireiškusį nosies nugarėlės žaizda bei nosies kaulų lūžį. Nustatyta, kad L. B. savo veiksmais – kumščiu suduotu smūgiu nukentėjusiajam į veidą – veikdamas iš chuliganiškų paskatų, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, dėl kurio nukentėjusysis patyrė žalą sveikatai, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Be to, nusikalstama veika padaryta atvykus į privačią nukentėjusiojo gimtadienio šventę, kurioje nuteistasis buvo akivaizdžiai nepageidaujamas asmuo. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jo smurtiniai veiksmai nesukėlė rimtesnių padarinių sveikatai. Dėl nuteistojo smurtinių veiksmų nukentėjusiajam buvo sulaužyta nosis, nustatytas nosies pertvaros iškrypimas, operacinis gydymas numatytas 2023 m. balandžio 19 d. (2 t., b. l. 184), t. y. nusikalstamais veiksmais sukeltos pasekmės nėra išnykusios ir šiai dienai, nors nuo nusikalstamos veikos praėjo jau daugiau nei pusantrų metų. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad tiek nusikalstamos veikos metu, tiek ir po jos nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, diskomfortą, sveikatos sutrikdymo pasekmes.

38. Nėra pagrindo pritarti apeliantui, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos formuojamų neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7 240,50 eurų, tačiau įprastai priteistina suma yra kiek mažesnė ir siekia iki 2 800 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019). Be to, nagrinėjamu atveju buvo padarytas kvalifikuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistasis veikė iš chuliganiškų paskatų, save bandydamas pastatyti prieš nukentėjusįjį, akivaizdžiai negerbdamas bendro pobūdžio elgesio taisyklių.

39. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas bylai aplinkybes, nukentėjusiojo sužalojimo laipsnį, gydymo eigą, patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, kitas faktines aplinkybes, bei nustatė teisingą ir pagrįstą nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį. Galima sutikti su apeliantu, kad teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos sumos neturtinei žalai atlyginti yra mažesnės nei šiuo konkrečiu atveju, vis dėlto apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia, juolab, konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomas ir priteisiamas žalos atlyginimo dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, kadangi įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio visiems atvejams.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

40. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. gruodžio 8 d. pateikė teismui pažymą, kurioje prašoma iš L. B. valstybės naudai priteisti 73,33 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

41. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

42. Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama, be kita ko, ir pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis) ir pats nuteistasis neturėjo pasirinkęs gynėjo, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius L. B. parinko advokatą Petrą Prijalgauską, kurį teismas paskyrė nuteistojo gynėju advokatu. Taigi įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, gynėjas nuteistajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, kas reiškia, kad nuteistasis neturėjo teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo nėra suderinamas su jo teise į gynybą. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistojo L. B. apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, paties nuteistojo finansinė sudėtis yra pakankamai sudėtinga, skundžiamu nuosprendžiu iš pastarojo ir taip priteisti pakankamai ženklūs finansiniai įpareigojimai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 3, 4 punktais,

nusprendžia:

nuteistųjų D. Š. ir L. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti, kad D. Š., veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. B., sudavė smūgį nukentėjusiajam A. P. į kojas bei padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairės pėdos nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos sumušimą, pasireiškusį IV-V krumplio srities patinimu bei skausmingumu, taip padarydami nukentėjusiajam A. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

D. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Iš nuteistųjų D. Š., L. B. ir N. Š. nukentėjusiajam A. P. solidariai priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 400 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo L. B. nepriteisti.