- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- e2-8648-1119/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03643-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Ieškovas
- I. L.
- Atsakovas
- R. L.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. patikslintą ieškinį atsakovui R. L. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė I. L. patikslintu ieškiniu (el. b. medž. 32-36 l.) prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) Žemaičių Naumiesčio Romos katalikų bažnyčioje bažnyčios nustatyta tvarka tarp ieškovės I. L. ir atsakovo R. L. sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti ieškovei santuokos metu turėtą pavardę ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Kadangi ieškovė yra darbinga, jai išlaikymas nereikalingas. Nurodė, kad sudarius santuoką tais pačiais metais sutuoktiniai išvyko gyventi į Airiją. Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. L., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. L.. Laukiantis antrojo sūnaus M., 2008 m. į šeimos namus atvyko policija daryti kratą, nes atsakovas iš parduotuvės pavogė lazerį. Ieškovė nurodė, jog tuo metu patyrė šoką, anksčiau laiko gimė sūnus M. Tarp sutuoktinių įsivyravo nesutarimai, kilo nepasitikėjimas, atsakovas nusišalino nuo šeimos reikmių, nesirūpino vaikais, nedalyvavo vaikų šventėse, susirinkimuose. Pasak ieškovės, ji ne kartą bandė su atsakovu pradėti kurti santykius iš naujo, tačiau visas pastangas atsakovas paneigdavo psichologiniu smurtu, nesirūpinimu šeima. 2018 m. ieškovė kreipėsi į advokatą Airijoje dėl santuokos nutraukimo, dėl ko atsakovas pradėjo dar labiau konfliktuoti, psichologiškai ir fiziškai smurtauti, grasino susidoroti, nebeteikė visiškai išlaikymo ir paramos šeimai, atsisakė dengti būsto Airijoje paskolą. Atsakovas įsilaužė į ieškovės elektroninį paštą, banko sąskaitą, pasisavindavo laiškus, dokumentus. 2019 m. atsakovas išvyko gyventi į Lietuvą pas kitą moterį. Atsakovas nepadėjo ir nepadeda finansiškai, prie šeimos reikmių neprisideda, šalys nebeveda bendros buities. Su atsakovu ieškovė yra konfliktavusi dėl jai rodomos nepagarbos, menkinimo, užgauliojimų. Dėl atsakovo netinkamo elgesio, nelojalumo, jo nenoro pasikeisti ir išsaugoti santuoką, visiško šeimos poreikių ignoravimo atsirado nepagarba, neliko tarpusavio moralinės paramos ir supratimo. Šalys yra visiškai nutolę vienas nuo kito ir bendro su sutuoktiniu gyvenimo ieškovė nebemato. Mano, kad santuoka iširo dėl abipusės kaltės - dėl jausmų nebuvimo, skirtingo požiūrio į gyvenimą, nesutarimo bei asmeninių interesų skirtumo.
2. Paaiškino, kad 2019-03-05 Airijos apylinkės teismas priėmė nutartį (įrašo Nr. SWRD 00488/201), kuria priteisė iš atsakovo kiekvienam vaikui išlaikymą – po 75,00 Eur, mokamą kiekvieną savaitę iki vaikų pilnametystės. Taip pat nurodė, kad santuokos metu įsigijo gyvenamąją namą, esantį (duomenys neskelbtini) , kuriam įsigyti šalys ėmė kreditą. Nurodė, kad šiuo ieškiniu nespręstini klausimai dėl bendravimo tvarkos ir turto padalinimo bei prievolių vykdymo nutraukus santuoką, nes šie klausimai atsižvelgiant į nuolatinę vaikų gyvenamąją vietą ir turto buvimo bei prievolių prisiėmimo vietą (Airija), priskirtini nagrinėti kompetentingam Airijos arba Jungtinės Karalystės teismui.
3. Ieškovės atstovė advokatė L. M. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė tenkinti visiškai patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad ieškovė nuo 2010 m. ir visą laiką, išskyrus vaikų auginimo laikotarpius, dirbo slaugytoja, šalys buvo pasidalinusios šeimos biudžetą ir išlaidas – už paskolos dengimą buvo atsakingas atsakovas, o kitos išlaidos tekdavo ieškovei. Atsakovas dirbo staliumi statybose. 2018-12-01 šalių santykiai visiškai nutrūko, nes išvakarėse atsakovas pavartojo alkoholį, o po to panaudojo ieškovės atžvilgiu smurtą, dėl ko jo atžvilgiu buvo taikomos saugumo priemonės. Atstovė neturi duomenų, ar byloje dėl smurto artimoje aplinkoje buvo priimtas sprendimas. Po šio įvykio ieškovė konsultavosi pas psichologą, tačiau abi šalys dėl blogėjančių santykių į psichologus nesikreipė. Prieš išvykdamas 2019 m. liepos mėnesį į Lietuvą atsakovas užrakino savo kambarį ir garažą, šiose patalpose liko daug daiktų, išjungė elektrą. Pasak ieškovės atstovės, atsakovas jau 2018 m. pabaigoje turėjo kitą moterį ir tai pagrįstų garso įrašas, kurį turi ieškovė. Mano, kad šalių santuoka iširo dėl abipusės tolerancijos ir lojalumo stokos – abi šalys nesiekė darnos šeimos santykiuose, atsakovas sąmoningai nusišalino nuo šeimos išlaikymo, išvyko iš Airijos, buvo abejingas šeimos gyvenimui, o ieškovė nesiekė pagerinti santykių su atsakovu. Šalių santykiai iki šiol komplikuoti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas R. L. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies (el. b. medž. 53 l.). Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad neprieštarauja, kad būtų nutraukta santuoka, tačiau mano, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji jam buvo neištikima, jis turbūt ne tą žmogų pasirinko šeimai kurti. Paaiškino, kad jis daug dirbo, 2005 m. šeima įsigijo būstą, jis mokėjo depozitą už gyvenamąjį namą, taip pat mokėjo paskolą, viską pirko vaikams, dalyvavo jų šventėse, nuveždavo į būrelius. Tą gali patvirtinti nuotraukos iš Facebook programėlės. 2010 m. ieškovė pradėjo dirbti. Šalių santykiai pradėjo blogėti praėjus 4 metams nuo sūnaus M. gimimo. Jis tuomet bandė kalbėtis su ieškove, tačiau ji kalbėtis nenorėjo, viską darė jam už nugaros, siūlė kreiptis dėl mediacijos į šeimos konsultantus, tačiau ieškovė atsisakė, ieškovė pradėjo vengti bendrų nuotraukų. Santuokos metu buvo visko, jis ir gėles yra dovanojęs ieškovei ir pusryčius nešęs į lovą, 2018 m. pavasarį jie kartu vyko į kalnus slidinėti. Nuo 2012 m. jis stengėsi išsaugoti šeimą – dirbo mokėjo mokesčius, užsiėmė kasdiene rutina, rūpinosi namais ir vaikais. 2018 m. ieškovė pradėjo bendrauti su advokatais dėl santuokos nutraukimo, 2018-2019 m. padažnėjo ieškovės kelionės į Lietuvą, Tenerifę, Hamburgą, Portugaliją, vaikai tuo metu likdavo su juo. Kai atsakovas paklausdavo, kodėl ji viena išvyksta į kelionę, jam ieškovė atsakydavo, kad tai ne jo reikalas. Pykčio tuo metu nebuvo, tačiau nebuvo ir bendro gyvenimo. Jis dirbo ir gyveno dėl vaikų. Jis nenaudojo fizinio ar psichologinio smurto prieš sutuoktinę, ji bandė jį melagingai apkaltinti dėl smurto artimoje aplinkoje. Priešingai – ieškovė naudojo psichologinį smurtą jo atžvilgiu. 2018 m. rudenį ar 2019 m. pavasarį, tiksliai neprisimena, ieškovė pranešė policijos pareigūnams, kad atsakovas neva nori ją nužudyti, sudeginti namą. Tuomet buvo pritaikytos apsaugos priemonės, draudžiančios jam perleisti santuokos metu įgytus daiktus. Byla buvo baigta taikiai, teismas taip ir nepriėmė joje sprendimo, nes priešingu atveju teisme liudytojais būtų reikėję apklausti nepilnamečius vaikus, o jis to nenorėjo. Advokatai jų santykius pavadino toksiškais. 2019-09-18 kvietimo atvykti į teismą Airijoje jis negavo, nes 2019 m. liepos mėnesį grįžo nuolat gyventi ir dirbti į Lietuvą. Rašė Airijos teisėsaugos institucijoms, kad grįžo į Lietuvą, jo gyvenamosios vietos adresas yra žinomas. 2018-12-04 – 2018-12-05 jis suvertė ieškovės daiktus jos kambaryje dėl to, kad ji prieš tai suvertė jo daiktus jo kambaryje, nežino, kodėl policijos pareigas patarė ieškovei tą naktį nakvoti ne namuose, o pas kaimynę. 2019 m. birželio mėnesį jis sukonfliktavo su ieškove, ji pradėjo šaukti, kad jis ją suspaudė tarpduryje durimis, tačiau to nebuvo, jis viską filmavo, video yra užfiksuota, kaip jis traukiasi nuo ieškovės. Pažymėjo, kad ieškovė provokavo konfliktus, kad inicijuoti bylą dėl smurto artimoje aplinkoje. Jis mokėjo auklei atlyginimą, o ieškovė norėjo, kad jis mokėtų paskolą ir vaikams išlaikymą, todėl ieškovė iš jo prisiteisė išlaikymą vaikams. 2018 m. lapkričio mėnesį nustojo mokėti paskolą dėl ieškovės melagingų kaltinimų smurtu artimoje aplinkoje, jis nebematė reikalo mokėti paskolą, ją ir taip mokėjo 18 metų. Jis 2019 m. liepos mėnesį dėl kitos moters į Lietuvą negrįžo, jis grįžo, nes ieškovė norėjo jį apkaltinti smurtu artimoje aplinkoje. Prieš išvažiuojant į Lietuvą jis užrakino savo kambarį ir garažą, kuriuose yra daug jo daiktų – įrankiai ir kiti asmeniniai daiktai. Ieškovė irgi rakindavo savo kambarį, o dabar vaikai sakė, kad ir namo spynas ji pakeitė. Jis norėjo Airijoje kompleksiškai išspręsti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, tačiau santuokos nutraukimo byla Airijoje taip ir nebuvo pradėta, vietoje to ieškovė prisiteisė išlaikymą vaikams, o dabar siekia nutraukti santuoką Lietuvoje. Neigė, kad 2008 m. M. gimė anksčiau laiko dėl to, kad jų namuose buvo atlikta krata dėl neva jo pavogto lazerio, jis lazerio nevogė. Vaikas gimė 2 dienom vėliau nustatyto termino. Vaikų gimimo liudijimus jis išėmė. Jis negalėjo įsilaužti į ieškovės elektroninį paštą ar banko sąskaitą, jis yra statybininkas, ne programuotojas ir neturi tokių IT žinių.
5. Atsakovo atstovas advokatas J. N. teismo posėdyje palaikė atstovaujamojo poziciją dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės. Paaiškino, kad šalių santuoka yra iširusi tačiau šalys nurodo skirtingas aplinkybes. Pasak atstovo, byloje nėra kitų įrodymų, išskyrus ieškovės paaiškinimus, kad 2008 m. M. gimė anksčiau laiko, neaišku dėl ko jis gimė anksčiau laiko, nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas įsilaužė į ieškovės elektroninį paštą ar banko sąskaitą, kad nedalyvavo šeimos šventėse, kad 2019 m. liepos mėnesį grįžo į Lietuvą dėl kitos moters. Atsakovas nuoširdžiai rūpinosi šeima – ėmė banko paskolą būstui įsigyti ir ją mokėjo dalimis iki 2018 m., įrengė šeimos namus, daug dirbo ir rūpinosi, kad šeimai nieko netrūktų, apmokėdavo keliones, net ir ieškovę išlaikė. Mano, kad abi šalys pradėjo į šeimą žiūrėti skirtingai. Pažymėjo, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, ji 2018 m. nesiekė nutraukti santuokos, vietoje to pasirinko dalinius sprendimus – prisiteisė iš atsakovo išlaikymą vaikams, atsakovui skyrė gyventi 2 kv. m ploto kambarį, prasidėjo pažintys su kitais vyrais. Pažymėjo, kad atsakovas neturi galimybių pateikti visų įrodymų dėl smurto artimoje aplinkoje, o apsaugos priemonės šiuo metu gali būti panaikintos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatytos aplinkybės.
6. Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad R. L. ir I. L. (iki santuokos sudarymo – M.) (duomenys neskelbtini) Žemaičių Naumiesčio Romos katalikų bažnyčioje sudarė santuoką, o santuokos apskaitos įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) apie santuokos sudarymą įregistruotas (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (el. b. medž. 7 l.).
Žemesnės instancijos teismas
7. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. L., o (duomenys neskelbtini) – sūnus M. L. (el. b. medž. 8-11 l.). Dublino metropolijos apylinkės teismo 2019-03-05 išlaikymo nutartis (įrašo Nr. SWRD 00488/2018) patvirtina, kad iš atsakovo R. L. jo nepilnamečių vaikų M. ir M. išlaikymui yra priteista po 75,00 Eur išlaikymo, mokamo kas savaitę iki vaikų pilnametystės, o jiems tapus pilnamečiais iki kol jie mokysis universiteto, kolegijos ar kitos mokymo įstaigos dieniniame skyriuje, kol jiems sukaks 23 metai arba kol bus baigti mokslai, atsižvelgiant į tai, kuris faktas įvyks anksčiau, arba jei vaikai turi fizinę ar psichinę negalią, dėl kurios negali savęs visiškai išlaikyti (el. b. medž. 12-15 l.).
8. Šalys Lietuvoje registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi (el. b. medž. 16-18 l.). Šalims Airijoje registruota kredito įstaiga „permanent tsb“ 2005-07-07 suteikė 292 100,00 Eur paskolą būstui įsigyti, 2020 m. sausio mėnesį negrąžintos paskolos likutis buvo 173 046,55 Eur (el. b. medž. 19-21, 38-40 l.), šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 41-49 l.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 786 straipsnį ir remiantis abipusiškumo principu, nesant tarptautinių sutarčių (santykiuose su ES valstybėmis narėmis – ES teisės aktų), Šiaulių apylinkės teismas neturi jurisdikcijos spręsti dėl daiktinių teisių ir su šiomis daiktinėmis teisėmis susijusių prievolių Airijoje (žr. pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1114-513/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė teismui išverstų į lietuvių kalbą užsienio valstybės (Airijos) teisės aktų ir/ar teismų praktikos, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto, esančio Airijoje, padalinimo ir prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo, būtų pripažinta ir vykdoma Airijoje, taip pat nepateikė išverstų į lietuvių kalbą užsienio valstybės (Airijos) teisės aktų ir/ar teismų praktikos dėl turto padalinimo ir prievolių vykdymo santuokos nutraukimo bylose. Atsakovo pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina tik asmens - B. M. - nuomonę santuokos nutraukimo klausimais (el. b. medž. 116-117 l.). Atsižvelgiant į tai, šioje civilinėje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo ir prievolių po santuokos nutraukimo vykdymo.
9. Iš patikslinto ieškinio ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai, gimė Airijoje, nuolat gyvena ir mokosi Airijoje, ieškovė neketina su vaikais grįžti nuolat gyventi ir dirbti į Lietuvą, iš ko spręstina, kad nepilnamečių vaikų ekonominių ir socialinių interesų centras yra užsienio valstybėje – Airijoje. Atsižvelgiant į tai, taip pat į 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo šioje civilinėje byloje nespręstini klausimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
10. Byloje kilo ginčas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
11. Šioje byloje nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Žemaičių Naumiesčio Romos katalikų bažnyčioje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.24 straipsnio 1 dalį bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoka sudaroma pagal atitinkamos religijos (kanonų) teisės nustatytą procedūrą. Santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.24 str. 2 d.).
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007 2007 m. vasario 7 d. nutartyje konstatavo, kad prašymas dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos ir įtrauktos į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje santuokos civilinių teisinių pasekmių ir kitų su jomis susijusių klausimų (CK 3.59 straipsnis) nagrinėtinas teisme. Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49, 3.59 straipsniai). Santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įrašas, kurio pagrindu buvo išduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio teismo. Taigi, sutuoktiniams sudarius santuoką bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, jos pabaigai taikoma skirtinga jurisdikcija: civilinė, vykdoma bendrosios kompetencijos teismų, kai sutuoktiniai yra suinteresuoti nutraukti civilinį teisinį ryšį su iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, ir bažnytinė, vykdoma atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis, kai nutraukiami kanonų teisės normų reglamentuojami santuokiniai ryšiai. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog nei CK, nei kituose įstatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos santykiams pagal analogiją (CK 1.8 str. 1 d.) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3.49 str.), santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3.24 str.) nuostatos.
13. Ieškovė šioje civilinėje byloje prašo panaikinti santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nesutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teigė, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė.
14. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
15. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 punktas) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 punktas), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.
16. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).
18. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė teigė, kad 2008 m. į šeimos namus atvyko policijos pareigūnai daryti kratą, nes atsakovas iš parduotuvės pavogė lazerį, dėl ko ji patyrė šoką, anksčiau laiko gimė sūnus M., kad atsakovas nesirūpino vaikais, nedalyvavo vaikų šventėse, įsilaužė į ieškovės elektroninį paštą, banko sąskaitą ir pasisavino laiškus, dokumentus, 2019 m. liepos mėnesį atsakovas išvyko į Lietuvą pas kitą moterį. Minėtas aplinkybes atsakovas teismo posėdyje neigė, teikdamas paaiškinimus. Todėl atsižvelgiant į tai, kad, išskyrus ieškovės paaiškinimus, nurodytus patikslintame ieškinyje, daugiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes byloje nėra, spręstina, kad jos neįrodytos (CPK 178 str., 185 str.).
19. Atsakovas nurodė, kad ieškovė jam buvo neištikima, prieš jį naudojo psichologinį smurtą, tačiau šių aplinkybių ieškovė nepatvirtino, o atsakovas nepateikė kitų įrodymų, išskyrus paaiškinimus, kurie patvirtintų šias aplinkybes. Taigi atsakovas neįrodė, kad dėl santuokos iširimo yra išimtinai kalta tik ieškovė (CPK 178 str., 185 str.).
20. Šalys pripažįsta, kad šalių santykiai pradėjo blogėti 2012 m., ilgainiui šalys apsigyveno atskiruose kambariuose, tarp šalių įsivyravo nesutarimai, kilo nepasitikėjimas vienas kitu, abi šalys kaltina viena kitą neištikimybe, nors neištikimybės faktą patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl esant konfliktinėms situacijoms tikėtina, kad tiek viena, tiek ir kita šalis nerodė pagarbos vienas kitam, galėjo vienas kitą menkinti ir užgaulioti, savo nesutarimų nesprendė pasitelkdami trečiuosius asmenis (psichologus, šeimos santykių konsultantus ar kt.). Tuo pačiu tikėtina, kad šalys stengėsi atleisti viena kitai ir gyventi kaip šeima toliau (pasak atsakovo – jis ir gėlių nupirkdavo sutuoktinei, ir pusryčius atnešdavo į lovą, kartu keliavo ir ilsėjosi; pasak ieškovės ji atleido atsakovui, stengėsi su juo kurti santykius), tačiau iš kitos pusės atsakovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2019 m. liepos mėnesio jis gyveno dėl vaikų, dirbo ir rūpinosi jais, nei ieškovė, nei atsakovas nenurodė, esminių savo elgesio vienas su kitu ir požiūrio į kitą sutuoktinį pokyčių, kokių konkrečių priemonių vienas ar kitas ėmėsi, kad pagerėtų santykiai šeimoje, todėl teismui kyla pagrįsta abejonė dėl abiejų šalių nuoširdumo stengiantis atkurti šeiminius santykius ir darną šeimoje, o šalių nurodytas pastangas atkurti darną vertina kaip trumpalaikį sutuoktinių tarpusavio problemų sprendimo nukėlimą vėlesniam laikui.
21. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. ieškovė kreipėsi į advokatą Airijoje dėl santuokos nutraukimo. Nors atsakovas teigė, kad dėl paaiškėjusios aplinkybės jis nejuto pykčio, tačiau tiek šalių paaiškinimai, tiek ir ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2018-12-05 šaukimas dėl apsaugos įsakymo (įpareigojimo) (įrašo Nr. SWRD 00488/2018) (el. b. medž. 111-113 l.) ir 2019-09-18 pranešimas, kad pratęstas apsaugos įsakymas (įpareigojimas) (įrašo Nr. SWRD 00488/2018) (el. b. medž. 114-115 l.) – patvirtina, kad šalys konfliktavo ir dėl šalių konfliktų buvo iškviesti teisėsaugos institucijų atstovai (policijos pareigūnai). Iš ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad 2018-12-01 į šalių namus buvo iškviesti policijos pareigūnai dėl galimai atsakovo prieš ieškovę panaudoto fizinio smurto. Aplinkybės, kad buvo iškviesti policijos pareigūnai, atsakovas teismo posėdyje teikdamas paaiškinimus neneigė (CPK 178 str.), tačiau neigė naudojęs fizinį smurtą prieš ieškovę. Atsakovas taip pat neneigė aplinkybės, kad 2018-12-04 – 2018-12-05 jis suvertė ant ieškovės lovos jos daiktus, ką paaiškino tuo, jog ji prieš tai suvertė jo daiktus ant jo lovos, tačiau atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl policijos pareigūnas patarė tą naktį nakvoti ieškovei pas kaimynę. Iš 2018-12-05 šaukimo dėl apsaugos įsakymo (įrašo Nr. SWRD 00488/2018) matyti, kad atsakovas buvo kviečiamas atvykti 2019-01-30 12.00 val. į Swords apylinkės teismą, kuriame turėjo būti nagrinėjamas I. L. prašymas dėl R. L. įpareigojimo nepersekioti ir negąsdinti I. L. ir/arba bet kokio kito išlaikytinio asmens ir nesekti/nestebėti ir nesilankyti vietoje, kur gyvena I. L. ir/arba kitas išlaikytinis asmuo. Šiuo dokumentu atsakovas buvo įspėtas, kad sutuoktiniui perleidus bet kokį šeimos kilnojamąjį daiktą iki minėto prašymo nagrinėjimo datos, o jei priimtas įpareigojimas, iki kol galioja įpareigojimas, tokie atsakovo veiksmai bus laikomi nusikaltimu. Nors atsakovas teismo posėdyje teigė, kad ieškovės inicijuota byla buvo užbaigta taikiai, tačiau nei viena iš šalių nepateikė jokio galutinio teismo sprendimo ar nutarties, iš kurio būtų galima spręsti apie taikų bylos užbaigimą, ir priešingai iš 2019-09-18 pranešimo, kad pratęstas apsaugos įsakymas (įpareigojimas) (įrašo Nr. SWRD 00488/2018) matyti, kad ieškovei 2019-06-24 buvo išduotas apsaugos įsakymas (įpareigojimas) (primintina, kad ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti R. L. nepersekioti ir negąsdinti I. L. ir/arba bet kokio kito išlaikytinio asmens ir nesekti/nestebėti ir nesilankyti vietoje, kur gyvena I. L. ir/arba kitas išlaikytinis asmuo), kuris lieka galioti, o atsakovas neatvyko į 2019-09-18 posėdį, dėl ko buvo išduotas teismo įsakymas/arešto orderis. Iš 2019-09-18 pranešimo, kad pratęstas apsaugos įsakymas (įpareigojimas) matyti, kad šiam dokumentui suteiktas toks pat įrašo numeris - SWRD 00488/2018 – kaip ir 2018-12-05 šaukimui dėl apsaugos įsakymo (įpareigojimo), kas leidžia spręsti, jog ieškovės inicijuotas procesas teisme buvo tęsiamas. Taigi pagal byloje esančius rašytinius įrodymus atsakovo atžvilgiu nuo 2019-12-05 iki 2019-09-18 galiojo draudimas perleisti šeimos turtą bei nuo 2019-06-24 iki 2019-09-18 - įpareigojimas nepersekioti ir negąsdinti I. L. ir/arba bet kokio kito išlaikytinio asmens ir nesekti/nestebėti ir nesilankyti vietoje, kur gyvena I. L. ir/arba kitas išlaikytinis asmuo. Ši aplinkybė, kartu su teismo posėdyje paaiškėjusia aplinkybe, jog tarp šalių 2019 m. birželio mėnesį vėl kilo konfliktas (pasak ieškovės – atsakovas ieškovę suspaudė tarpduryje, o pasak atsakovo – jis jos nespaudė), paneigia atsakovo teiginį, kad ieškovės inicijuotas teismo procesas užsibaigė taikiai 2019 m. sausio mėnesį. Kartu šių aplinkybių visuma, įvertinus tai, kad šalys Airijoje turėjo pažįstamų ir giminių, atsakovas ne vienam padėjo įsidarbinti, kai yra galimybės apsistoti bent laikinai pas pažįstamus ar artimuosius, ar išsinuomoti būstą ir, likus gyventi Airijoje, gintis nuo ieškovės kaltinimų smurtu, paneigia atsakovo teiginį, kad jo išvykimo į Lietuva priežastis – ieškovės melagingi kaltinimai smurtu, kas yra mažai tikėtina arba ne pagrindinė priežastis, dėl kurios atsakovas išvyko nuolat gyventi ir dirbti į Lietuvą.
22. Kita vertus, ieškovė nepateikė tiesioginių įrodymų, kad atsakovas jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, byloje nėra teismo medicinos eksperto išvadų dėl ieškovei padarytų sužalojimų pobūdžio, taip pat nėra galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų konstatuota, jog atsakovas ieškovės atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Dėl šios priežasties, atsakovui neigiant fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, spręstina, kad ieškovė neįrodė atsakovą panaudojus prieš ją fizinį smurtą (CPK 178 str.).
23. Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų iki 2018 m. lapkričio mėnesio paskolą mokėdavo atsakovas, o kitas išlaidas padengdavo ieškovė. Abi šalys dirbo ir gavo pajamas. Tačiau kilus konfliktams tarp šalių, nuo 2018 m. lapkričio mėnesio atsakovas paskolos nebemoka, vaikų išlaikymas iš atsakovo yra priteistas Dublino metropolijos apylinkės teismo 2019-03-05 išlaikymo nutartimi (įrašo Nr. SWRD 00488/2018). Šiuo atveju atsakovo teiginiai, kad jis ir taip 18 metų mokėjo paskolą, kad ieškovė taip norėjo, jog jis mokėtų paskolą ir išlaikymą vaikams, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini, įvertinus tai, kad paskola buvo suteikta šalims bendram būstui įsigyti, taigi už jos mokėjimą yra atsakingos abi šalys (CK 3.109 str.), o esant šalių išlaidų pasidalinimui (atsakovas moka paskolą, o ieškovė padengia kitas išlaidas), atsakovo atsisakymas toliau mokėti ar bent dalintis paskolą su ieškove yra ne kas kita kaip siekis visą išlaidų naštą perkelti ieškovei. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už vaikų išlaikymą ir nenustačius aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, konstatuotina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie vaikų išlaikymo (CK 3.192 str.). Todėl atsakovui nepateikus įrodymų, kad nuo 2018 m. iki 2019-03-05 Dublino metropolijos apylinkės teismo išlaikymo nutarties priėmimo jis savo vaikus išlaikė, o ieškovei pateikus minėtą nutartį, taip pat atsakovui patvirtinus, kad jis nuo 2018 m. lapkričio mėnesio nebemoka paskolos, teismas sprendžia, kad atsakovas buvo nusišalinęs nuo materialinio išlaikymo šeimai teikimo, nors objektyvių priežasčių neteikti išlaikymo nebuvo. Tačiau ši aplinkybė vertintina šio sprendimo 20. - 22. punktuose nustatytų aplinkybių kontekste, t. y., kad atsakovas atsisakė prisidėti prie šeimos išlaikymo po to, kai ieškovė kreipėsi į advokatą dėl santuokos nutraukimo ir tarp šalių santykiai ypač pašlijo. Kartu minėta aplinkybė nelaikytina psichologiniu – ekonominiu smurtu, nes kaip matyti iš ieškovės atstovės paaiškinimų – ieškovė buvo dirbanti, turėjo pajamų, nebuvo ekonomiškai priklausoma nuo atsakovo.
24. Todėl įvertinus visus byloje esančius įrodymus (šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus) teismas sprendžia, kad šalių santuoka visiškai iširo 2018-12-01, kilus konfliktui tarp šalių, o santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai, taigi abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Dėl abiejų šalių elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius; abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokai iširti, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai nesugebėjo dėl savo charakterio ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 1.8 str. 1 d., 3.61 str. 2 d.). Taigi patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai ir santuokos apskaitos įrašas panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
25. Tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių panaikinus santuokos apskaitos įrašą, todėl po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės – „L.“ ir „L.“ (CK 3.69 str.).
26. Kadangi ieškovė nurodė, jog nereikalauja išlaikymo iš atsakovo, atsakovas nenurodė pageidaujantis gauti išlaikymą iš ieškovės, todėl šis klausimas šioje byloje nespręstinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
28. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 56,00 Eur žyminį mokestį (el. b. medž. 6 l.), taip pat turėjo 605,00 Eur išlaidų advokatės L. M. pagalbai apmokėti (el. b. medž. 118-120 l.). Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys tenkintas visiškai, o ieškovė prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, o išlaidos advokatei neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio, ieškovės prašymas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina iš viso 661,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 6 p., 7 d., 88 str., 93 str. 1 d., 98 str.).
29. Teismas šioje byloje turėjo 1,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš pralaimėjusios bylą šalies valstybei nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės santuokos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota R. L., gim. (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. L. (iki santuokos sudarymo M.), gim. (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Žemaičių Naumiesčio Romos Katalikų bažnyčioje.
Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei palikti pavardę „L.“, o atsakovui palikti pavardę „L.s“.
Priteisti iš atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 661,00 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo panaikinti santuokos apskaitos įrašą įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuokos apskaitos įrašą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.