- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- e2S-455-430/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20727-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- O. V., B. U., B. R., V. V., L
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei A. V. bei atsakovės A. V. priešieškinį ieškovui D. V. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tretieji asmenys – O. V., B. U., B. R., V. V., L .J., byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei A. V. bei atsakovės A. V. priešieškinį ieškovui D. V. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tretieji asmenys – O. V., B. U., B. R., V. V., L .J., byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį ir klausimą išsprendęs iš esmės – tenkino iš dalies ieškovės A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo. Nustatė laikiną nepilnamečių vaikų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. V. jos gyvenamojoje vietoje, iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26345-981/2020 priėmimo. Nustatė laikiną atsakovo D. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką, iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26345-981/2020 priėmimo, pagal kurią: tėvas bendrauja su abiem vaikais jų gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę (neporinėmis metų savaitėmis) šeštadienį nuo 10 val. iki 13 val., sekmadienį nuo 15 val. iki 18 val.; tėvas bendrauja su abiem vaikais jų gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę (porinėmis metų savaitėmis) trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 16.30 val. iki 19 val. Išaiškino atsakovui, kad jis gali naudotis laikinąja bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka tik tuo metu, kai jo atžvilgiu nėra taikomos kardomosios priemonės, draudžiančios bendrauti su jo nepilnamečiais vaikais. Priteisė nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kiekvienam, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26345-981/2020 priėmimo, išlaikymą pervedant į ieškovės sąskaitą. Paskyrė ieškovę A. V. nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 5 d. nutartimi patikslino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020 nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, ir papildomai nustatė, kad atsakovė privalo asmeniškai ar elektroninėmis komunikacijos priemonėmis per protingą terminą suteikti ieškovui informaciją apie vaikų lankomus specialistus, psichologus.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, patikslintą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartimi. Nustatė laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią: ieškovas šiomis konkrečiomis dienomis: 2021 m. rugpjūčio 2, 12, 16, 26, rugsėjo 2, 8, 13, 21, 29 dienomis atvyksta į vaikų gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini) 15.30 val. ir bendrauja su nepilnametėmis dukterimis jų gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant Pagalbos šeimos skyriaus socialinei darbuotojai iki 17.30 val.; nuo 2021 m. spalio 1 d. kiekvieną antradienį ieškovas atvyksta į vaikų gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), 9.00 val. ir bendrauja su nepilnametėmis dukterimis jų gyvenamojoje vietoje dalyvaujant Pagalbos šeimos skyriaus socialinei darbuotojai iki 11.00 val. Atsakovė privalo užtikrinti, kad vaikai ieškovo bendravimo su vaikais jų gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) dieną bus vedami į darželį tik iki (po) bendravimo su ieškovu arba nebus vedami į darželį, užtikrins, kad ji ir kiti šeimos nariai, tretieji asmenys lankymosi metu bendravime nedalyvautų; nuo 2021 m. spalio 1 d. kiekvieną ketvirtadienį Pagalbos šeimos skyriaus socialinė darbuotoja 9.00 val. atveža nepilnamečius vaikus į ieškovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir ieškovas bendrauja su nepilnametėmis dukterimis jo gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant Pagalbos šeimos skyriaus socialinei darbuotojai iki 11.00 val. Vaikus į jų gyvenamąją vietą grąžina socialinė darbuotoja. Ieškovas privalo užtikrinti, kad bendravimo su vaikais dieną jo gyvenamojoje vietoje, kiti šeimos nariai ar tretieji asmenys, bendravime nedalyvautų. Nustojus galioti ieškovui nuo 2021 m. kovo 1 d. pritaikytoms kardomosioms priemonėms, bendravimas nedelsiant atsinaujina pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020 nustatytą bendravimo tvarką, pakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1331-981/2021. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atmetė ieškovo atskirąjį skundą ir minėtą nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Ieškovas pateikė teismui prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S- 1240-852/2020 nustatytą laikinąją bendravimo tvarką ir nustatyti tokią laikiną ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: ieškovas bendrauja su dukromis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16.30 vai. iki 19 val. Ieškovas bendrauja su dukromis kiekvienos metų neporinės savaitės savaitgaliais nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val.; A. V. atveža dukras bendravimui su ieškovui į jo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovas po bendravimo parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą.
5. Ieškovas paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-2434-1133/2021 buvo panaikintos ieškovui taikytos kardomosios priemonės, tad pagal 2021 m. liepos 29 d. nutartimi nurodytą išaiškinimą, atsinaujino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020 nustatyta mano bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka. Ieškovo vertinimu, nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nustatytos bendravimo tvarkos praėjo daug laiko, iš esmės pasikeitė aplinkybės ji tapo neaktuali ir neefektyvi, todėl yra pagrindas ją pakeisti. Dukros paaugo, bendravimas vaikų gyvenamojoje vietoje, šalių santykiams esant itin konfliktiškiems ir įtemptiems, kelia daugiau sumaišties nei naudos vaikų interesams. Bendravimas su vaikais nuo 2021 m. spalio 1 d. vyksta ne tik vaikų, bet ir ieškovo gyvenamojoje vietoje, vaikams ši aplinka yra žinoma. Tai patvirtina Vilniaus paramos centro 2021 m. spalio 25 d. raštas, jame be kita ko ieškovo ir vaikų ryšys charakterizuojamas teigiamai, nurodoma, kad ieškovas geba pasirūpinti dukrų poreikiais. Bendraujant tik vaikų gyvenamojoje vietoje ir toliau, būtų nepagrįstai ribojama ieškovo galimybė bendrauti su dukromis kitoje aplinkoje. Pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, būtų minimalizuotos A.V. galimybės naujiems konfliktams inicijuoti. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovo bendravimas su vaikais darytų jiems žalą, todėl nustatyta minimali bendravimo tvarka nėra pateisinama. Priešingai tarp ieškovo ir vaikų nuo gimimo yra susiformavęs stiprus ryšys. Siekdamas būti dar geresniu tėvu ieškovas pareigingai vykdė visus institucijų nurodymus ir rekomendacijas, bendravo su psichologais, dalyvavo tėvystės įgūdžių gerinimo užsiėmimuose. Ieškovo gyvenamoji vieta yra tinkamai aprūpinta bendravimui su vaikais. Pagal nustatytą laikinąją bendravimo tvarką teoriškai vaikus ieškovas mato vos 8 kartus per mėnesį ir vos 22 valandas per mėnesį, kai tuo tarpu vaikai paskutiniu metu (nuo liepos mėnesio) buvo įpratę matytis kiekvieną savaitę po du kartus. Nustatyta bendravimo tvarka prieštarauja vaikų dienotvarkei, nusistovėjusiam režimui, nes tokiu metu vaikai miega. Per tokį trumpą laiko tarpą nespėjama nieko įdomaus nuveikti, net nėra galimybės išeiti su vaikais į lauką. Iš ieškovo ir vaikų atimama galimybė įvairiapusiškai bendrauti. Bendraudamas su vaikais ieškovas nuolat stebimas atsakovės ir jos artimųjų, puolamas jų, nėra galimybės atsipalaiduoti, parodyti šiltų jausmų, vaikai būna nuolat sumišę, išsigandę, neįmanoma išlaikyti jų dėmesio, jie stebi aplinką, klausosi, pamatę ar išgirdę kitus asmenis pradeda reaguoti į juos, išsiblaško ir kt.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į prašymą atsakovė prašė jį atmesti.
7. Nurodė, kad kardomosios priemonės ieškovui buvo panaikintos pačios atsakovės prašymu, siekiant, kad ieškovas turėtų galimybę daugiau bendrauti su dukromis kontaktiniu būdu savarankiškai jų gyvenamojoje vietoje. Tačiau, nepaisant dukrų itin mažo amžiaus, jų patirtų didelių emocinių išgyvenimų, matant ieškovo naudotą fizinį ir psichologinį smurtą atsakovės atžvilgiu bei pačioms jį patiriant, tik pradėjus iš naujo megztis dukrų ir ieškovo tarpusavio ryšiui, jis siekia ne palaipsniui plėsti savo bendravimą su dukromis kas atitiktų nustatytą tvarką, bet siekia itin intensyvaus, ilgo ir betarpiško dukrų bendravimo būnant pas ieškovą netgi su nakvynėmis, kas akivaizdžiai dukroms keltų didelį stresą. Atsakovės vertinimu, priešingai nei prašyme nurodo ieškovas, nėra atsiradusių jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą keisti teismo nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su mažametėmis dukromis tvarką. Šiuo metu teismo nustatyta laikina bendravimo su dukromis tvarka yra užtikrinamas ieškovo reguliarus, kontaktinis ir savarankiškas (nestebint institucijoms) bendravimas su dukromis kas antrą savaitgalį bei kas antros savaitės dvi darbo dienas, kas nelaikytina per siauru bendravimu, galinčiu sumažinti dukrų ir tėvo tarpusavio ryšį, bet priešingai, toks bendravimas yra daugiau nei pakankamas atstatyti ir palaikyti ryšį su mažametėmis dukromis. Aplinkybė, kad dukros paaugo, nepaneigia fakto, kad jos vis dar yra labai mažos, dėl ko joms yra reikalinga ypatinga priežiūra, stabili, nekelianti streso aplinka. Dukros nėra pratusios būti pas ieškovą ilgą laką ir juo labiau nakvoti pas jį. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas, kad bendravimui su dukromis į jo gyvenamąją vietą jas pristatytu atsakovė nėra įmanomas, kadangi atsakovė yra dirbantis asmuo, be to viena jaunesnioji dukra nenori sėdėti ir lipa iš automobilinės kėdutės, kadangi yra įsibaiminusi buvusių bandymų išvežti, nevaldomai verkia bandant įsodinti į mašiną. Priešingai nei bandoma pateikti prašyme, jokių kliūčių bendrauti su vaikais dukrų gyvenamojoje vietoje nėra ir ieškovui yra suteiktos visos galimybės nevaržomai vienam bendrauti su dukromis, jas lavinti, su jomis žaisti. Nepagrįstas ieškovo prašymo motyvas, jog šiuo metu nustatyta ieškovo bendravimo su dukromis tvarka neatitinka dukrų rėžimo, kadangi jos tuo metu miega, dukros yra labai mažos, dėl ko jos greitai pavargsta, retsykiais miega, nori pailsėti, todėl akivaizdu, kad ieškovui bendraujant su dukromis, dukros gali pavargti ir užsinorėti miego. Priešingai nei nurodoma prašyme, ieškovas su dukromis neturi jokio tvirto tarpusavio ryšio, dėl ko dukrų ilgesnis betarpiškas bendravimas su ieškovu traumuos dukras. Dar daugiau, priešingai nei nurodoma prašyme, šioje byloje yra eilė duomenų apie netinkamą ieškovo elgesį mažamečių vaikų akivaizdoje ir su pačiais mažamečiais vaikais.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti ieškovo D. V. prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tačiau atsižvelgtina į mergaičių mažą amžių, jų dienos režimą, geriausius nepilnamečių interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi atmetė ieškovo D. V. prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad vaikų interesais yra būtina keisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką. Šalių dukros yra labai mažos (4 ir 2 metai), todėl jos turi laikytis dienos režimo, prie kurio yra įpratusios ir kuris yra labai svarbus tinkamai jų raidai. Teismo vertinimu, ieškovas prašo keisti bendravimo su dukterimis tvarką daugiau atsižvelgdamas į savo interesus, o ne vaikų interesus. Be to, ieškovas visiškai nepagrindė jo siūlomo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo teigiamos įtakos vaikų teisėms ir interesams, vaikų norus traktuoja tik sau naudinga linkme. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo į bylą pateikti įrodymai nėra pakankami spręsti, kad jis galėtų vienas savarankiškai kelias (su nakvynėmis) dienas prižiūrėti dvi tokio amžiaus dukras. Be to, teismas pažymėjo, kad šiuo metu ieškovas yra teisiamas dėl prieš atsakovę dukterų akivaizdoje panaudoto fizinio smurto, kas patvirtina, kad šalių tarpusavio santykiai lieka įtempti ir konfliktiški, nuolat kyla smurto artimoje aplinkoje grėsmė. Ta aplinkybė, kad ieškovas dalyvavo ir dalyvauja seminaruose bei tai, kad kelis kartus konsultavosi su psichologais, teismo vertinimu, nėra pagrindas keisti teismo nustatytą ieškovo laikiną bendravimo su dukromis tvarką. Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas neprisitaiko prie esamos situacijos ir nesistengia maksimaliai išnaudoti nustatytą laikiną bendravimo su dukromis laiką, pakartotinai vis prašydamas ją pakeisti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
11.1 Atmesdamas ieškovo prašymą teismas pažeidė LR CPK 49, 376 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, neapsaugojo nepilnamečių vaikų interesų, neįvertino dukterų amžiaus, to, kad šiuo amžiaus tarpsniu vaikams yra itin reikalingas ir būtinas abiejų tėvų dėmesys, nesivadovavo Tarnybos pateikta išvada, kurioje nurodyta, jog neprieštaraujama ir pritariama prašymui, nenurodydamas, kodėl ja nesirėmė.
11.2 Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovo nurodytų iš esmės pasikeitusių aplinkybių. Teismas, nesusipažinęs su bylos medžiaga, padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad pateikti įrodymai nėra pakankami spręsti, kad ieškovas vienas galėtų savarankiškai prižiūrėti dvi tokio amžiaus (2 ir 4 metų) dukras. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas geba užtikrinti ir patenkinti visus vaikų poreikius. Teismas neatsižvelgė, kad Vilniaus paramos centras 2021 m. spalio 25 d. rašte nurodė, kad ieškovo bendravimas su dukromis yra pozityvus, grįstas pasitikėjimu, pastebimas stiprus ryšys, kad tėvo namuose mažametės gerai jautėsi, noriai bendravo, pažindinosi su aplinka, kad apeliantas daug laiko skyrė vaikams, patenkindamas jų poreikius. Teismas neatsižvelgė, jog 2021 m. spalio 15 d. šeimos pagalbos plane siūloma paslaugų gavėjui suteikti galimybę savarankiškai be institucijų stebėjimo ir tarpininkavimo vykdyti dukrų svečiavimąsi jo namuose.
11.3 Teismas neatsižvelgė į įrodymus patvirtinančius, kad dukros nuo gimimo gyveno su ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje, yra įpratusios prie ieškovo, tarp jų itin artimas tarpusavio ryšys. Bendravimas su vaikais nuo 2021 m. spalio 1 d. vyko tiek atsakovės, tiek ieškovo gyvenamojoje vietoje. Ieškovas pareigingai vykdė visus institucijų nurodymus - dalyvavo seminaruose, kursuose, konsultavosi su psichologu. Teismas neįvertino, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti ribojamas ieškovo bendravimas su dukromis. Nenustatyta jokių duomenų, kad ieškovas daro neigiamą įtaką nepilnamečiams vaikams.
11.4 Tarp šalių esant itin konfliktiškiems santykiams, ieškovui atvykstant į atsakovės namus pagal teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, iš atsakovės pusės inicijuojami nauji konfliktai ir ikiteisminiai tyrimai. Nustatytas bendravimas tik vaikų gyvenamojoje vietoje, apriboja galimybės su vaikais net išeiti į kiemą, jau nekalbant apie kitas lankytinas vietas. Bendraujant su vaikais jų gyvenamojoje vietoje, ieškovas su vaikais visuomet yra stebimas, negalima su vaikais būti vieniems, vaikų dėmesys nuolat nukreipiamas. Ribojant bendravimo su dukromis vietą, atimama iš vaikų teisė turiningai leisti laisvalaikį.
11.5 Po laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo praėjo beveik pusantrų metų, dukros paaugo, tad vadovaujantis išimtinai prioritetiniais vaikų interesais būtina keisti neaktualias, neefektyvias laikinąsias apsaugos priemones, neproporcingai ribojančias ieškovo ir vaikų bendravimą, prieštaraujančias vaikų geriausiems interesams, pažeidžiančias tėvų valdžios lygybės principą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1 .Priešingai atskirojo skundo motyvams, byloje nėra jokių esminių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių nustatyta laikiną ieškovo bendravimo su dukromis tvarka turėtų būti pakeista. Atsakovo atskirajame skunde cituojami raštai nepatvirtina jokių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti nustatytas ieškovo reikalaujamas mažamečių dukrų betarpiškas, itin ilgas su nakvynėmis bendravimas su ieškovu. Tarnyba taip pat pažymėjo, jog vertinant ieškovo prašymą, prioritetas skirtinas dukrų, kurios yra labai mažas, interesams.
12.2 Ta aplinkybė, jog dukros paaugo, nepaneigia fakto, kad jos vis dar yra labai mažos, dėl ko joms yra reikalinga ypatinga priežiūra, stabili, nekelianti streso aplinka. Dukros nėra pratusios būti pas ieškovą ilgą laką ir juo labiau nakvoti. Byloje esančiuose Vaiko teisių apsaugos tarnybos parengtuose dokumentuose yra užfiksuota, kad vaikų vežiojimas vaikams yra sudėtingas, dukrą pykina, ji vemia, ji priešinasi sodinama į automobilį ir nesileidžia išvežama iš namų. Dėl nurodytos priežasties, taip pat dėl to, kad atsakovė yra dirbantis asmuo ir neturi asmeninio automobilio, ieškovo reikalavimas, kad atsakovė pristatytų vaikus į jo gyvenamą vietą nėra įgyvendinamas.
12.3 Dėl susidariusios situacijos kalti tik paties ieškovo neadekvatūs veiksmai. Ieškovo susitikimų su dukromis metu, atsakovė apskritai stengiasi nedalyvauti, būti kitoje namo erdvėje. Nepagrįsti atskirojo skundo motyvai, jog šiuo metu nustatyta ieškovo laikina bendravimo su dukromis tvarka yra per siaura, neva ribojanti ieškovo galimybes eiti su vaikais į lauką. Ieškovui nėra ribojamos galimybės leisti laiką su dukromis lauke, t. y. ieškovas gali su dukromis bet kada eiti į kiemą, kuriame įrengtos supynės, pavėsinė smėlynė ir kt.
12.4 Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, ieškovas neturi pakankamų sugebėjimų rūpintis dukromis, kaip ir neturi su dukromis jokio ieškovo nurodomo tvirto tarpusavio ryšio, kuris šiuo metu neva yra silpninamas. Namuose, ieškovas visiškai neprisidėjo prie vaikų priežiūros, o paprašius tą padaryti naudodavo smurtą. Dar iki procesinių prievartos priemonių taikymo ieškovui jo bendravimo su dukromis metu pasiūlius pamaitinti vaikus jau iš anksto paruoštu maistu, ieškovas vieną kartą bandė tai daryti, tačiau to padaryti neišėjo. Ta aplinkybė, kad ieškovas, stebint institucijomis, bendraudamas su dukromis 2 val. vieno apsilankymo metu, tuo laiku sugebėjo patenkinti dukrų būtinuosius poreikius jokiu būdu nepatvirtina ieškovo gebėjimą ilgą laiką ir betarpiškai tinkami rūpintis mažametėmis dukromis.
12.5 Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad byloje nėra jokių duomenų, dėl kurių turėjo būti ribojamas ar trumpinamas bendravimas su dukromis. Atsakovės vertinimu, byloje esantys įrodymai apie ieškovo polinkį smurtauti dukrų akivaizdoje bei nuotraukos, kuriose jis užfiksuotas neblaivus, nėra suderinami su vaikų interesais ir saugios aplinkos dukroms užtikrinimu. Pabrėžtina, jog ieškovas nuolatos dukrų atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, kadangi ieškovas, susierzinęs, negeba valdyti savęs ir savo veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.
16. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas D. V. ir atsakovė A. V. yra nepilnamečių vaikų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo byla, kurioje be kita ko sprendžiami vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos klausimai. Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, nustatė laikiną dukrų gyvenamąją vietą su motina, priteisė vaikams laikiną išlaikymą iš tėvo ir taip pat nustatė laikiną tėvo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią, tėvas bendrauja su abiem vaikais jų gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę (neporinėmis metų savaitėmis) šeštadienį nuo 10 val. iki 13 val., sekmadienį nuo 15 val. iki 18 val.; tėvas bendrauja su abiem vaikais jų gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę (porinėmis metų savaitėmis) trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 16.30 val. iki 19 val. Minėtoje nutartyje išaiškinta, kad šia laikina bendravimo tvarka tėvas gali naudotis tik tuo metu, kai jo atžvilgiu nėra taikomos kardomosios priemonės, draudžiančios bendrauti su jo nepilnamečiais vaikais. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi, reaguodamas į tai, kad dėl ieškovui taikomų kardomųjų priemonių yra nevykdoma minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, siekdamas užtikrinti vaikų interesą išsaugoti ryšį su tėvu inicijavo laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą ir nustatė ieškovo bendravimo su vaikais tvarką dalyvaujant ir tarpininkaujant pagalbos šeimos skyriaus socialiniams darbuotojams antradieniais nuo 9 val. iki 11 val. vaikų gyvenamojoje vietoje, ketvirtadieniais nuo 9 val. iki 11 val. tėvo gyvenamojoje vietoje. Nuo 2021 m. lapkričio 9 d. ieškovui kardomosios priemonės nustojo galioti, todėl ėmė galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaikais tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
17. Apeliantas kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, nustatant, kad ieškovas su vaikais bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16.30 vai. iki 19 val. ir kiekvienos metų neporinės savaitės savaitgaliais nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val. jo gyvenamojoje vietoje, į kurią vaikus atveža atsakovė, o grąžina ieškovas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti esamos bendravimo su vaikais tvarkos.
18. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas prašydamas pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad ankstesnėmis teismo nutartimis nustatyta laikina jo bendravimo su vaikais tvarka neatitinka vaikų interesų, pažeidžia atsakovo, kaip vaikų tėvo, teisę į šeimos ryšius, ar egzistuoja sąlygos, dėl kurių objektyviai neįmanoma jos tinkamai įvykdyti (CPK 178 str.).
20. Ieškovas prašymą iš esmės grindė tuo, kad nuo laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo praėjo pusantrų metu, dukros paaugo, tuo, kad bendravimui su dukromis vykstant tik jų gyvenamojoje vietoje kyla konfliktai su atsakove, ieškovas yra nuolat stebimas, apribojamos galimybės su vaikais net išeiti į kiemą ir kitas vietas. Atsakovas taip pat rėmėsi tuo, kad institucijų stebėjusių jo bendravimą su dukromis raštuose nurodoma, kad ieškovo bendravimas su dukromis yra pozityvus, pastebimas artimas vaikų ir tėvo ryšys, be to byloje nėra įrodymų, kad ieškovas daro neigiamą įtaką nepilnamečiams vaikams ir kurie būtų pagrindas riboti jo bendravimą su vaikais.
21. Išnagrinėjus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas mano, kad, viena vertus, turi būti siekiama išlaikyti kuo glaudesnį nepilnamečių vaikų ir skyrium nuo jų gyvenančio tėvo tarpusavio ryšį ir taip užtikrinti nepilnamečių vaikų interesą bendrauti su tėvu, tiek ieškovo teisę bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime. Tačiau kita vertus, turi būti atsižvelgta, kad abu vaikai yra mažamečiai, kad tokio amžiaus vaikai gyvena pagal tam tikrą nusistovėjusį dienos režimą (miego, poilsio, valgymo, ugdymo ir pan.), užtikrinantį jų gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą, kad tokio amžiaus vaikams ypatingai reikalingas pastovumo ir gyvenamosios aplinkos, kurioje jie jaustųsi saugiai, suvokimas, o vaikų neprotingai dažnas kilnojimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą gali sutrikdyti vaikams įprastą, nusistovėjusį režimą, gali būti žalingas tiek fizinei, tiek emocinei būklei bei neatitikti vaikų interesų. Pažymėtina, jog stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (N. And S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. V. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994).
22. Šiuo atveju, pagal ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką vaikai neporinėmis savaitėmis praktiškai kas antrą dieną turėtų būti vežami į atsakovo gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks režimas, atsižvelgus ir į tai, kad yra lankomas darželis, kad vaikai niekada nėra buvę pas atsakovą su nakvyne, dviejų ir keturių metų amžiaus vaikams, laikytinas per daug intensyviu. Šiame kontekste atsižvelgtina ir į byloje esantį BĮ „Vilniaus miesto socialinės paramos centro“ 2021 m. spalio 29 d. raštą, kuriame nurodoma, kad socialinei darbuotojai vykdant teismo nutartį, vežant vaikus į tėvo gyvenamąją vietą jaunesnioji mergaitė vėmė, o vežant atgal po susitikimo verkė, muistėsi, rėkė, bandė išlipti iš automobilinės kėdutės. Šios aplinkybės, sudaro pagrindą spręsti, kad jaunesnioji šalių nepilnametė dukra jautriai reaguoja į aplinkos pasikeitimus.
23. Apeliantas teigia, kad šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka neužtikrina lygiateisiškumo principo ir riboją ieškovo galimybę dalyvauti vaikų auklėjime. Tačiau pažymėtina, kad teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių kylančių dėl bendravimo su vaikais tvarkos, bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių dukrų amžių, ieškovas klaidingai vertina šiuo metu galiojančią jo bendravimo su jomis tvarką kaip minimalią ir ribojančią jo teises. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog teismų praktikoje maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) suprantamas taip, kad, nustatant bendravimo tvarką, tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodomos aplinkybės, kad nuo laikinos bendravimo tvarkos nustatymo praėjo pusantrų metų nėra savaimis pagrindas keisti galiojančią laikiną bendravimo tvarką. Nors sutiktina, kad šalių nepilnametės dukros paaugo, tačiau vis dar yra mažametės. Byloje nėra pakankamai duomenų leidžiančių spręsti, kad šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslų ir yra nepakankama laikinam ginčo situacijos sureguliavimui. Sutiktina ir su apelianto teiginiais, kad aplinkybės nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. yra pasikeitusios, byloje esančiuose dokumentuose iš tiesų fiksuojamas teigiamas ir pozityvus ieškovo bendravimas su vaikais, matomos sveikintinos ieškovo pastangos kurti artimą ryšį su dukromis. Tai sudaro pagrindą manyti, kad būtent galiojančios laikinosios apsaugos priemonės atitinka paskirtį ir pasiekia numatytus tikslus. Apeliantas procesiniuose dokumentuose akcentuoja, kad Vilniaus paramos centras 2021 m. spalio 25 d. rašte nurodė, kad bendravimo metu apeliantas daug laiko skyrė vaikams, žaidė, tenkino jų poreikius. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vos prieš porą mėnesių (iki 2021 m. lapkričio 9 d. kuomet buvo panaikintos kardomosios priemonės) ieškovas su dukromis nors ir jo gyvenamojoje vietoje, tačiau bendravo po porą valandų du kartus per savaitę prižiūrint socialiniams darbuotojams. Aplinkybė, kad ieškovas geba bendrauti, žaidžia su vaikais dviejų valandų trukmės susitikimo metu, nėra pakankamas įrodymas leidžiantis spręsti apie ieškovo gebėjimą atliepti tokio amžiaus vaikų poreikius jiems apsistojus pas ieškovą su nakvyne. Sutiktina su atsakovės pozicija, jog bendravimo su dukromis pakeitimai turėtų vykti palaipsniui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tiek apeliantas, tiek atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo visiškai skirtingas aplinkybes dėl ieškovo gebėjimo pasirūpinti vaikais ilgą laiko tarpą, juos pamaitinti ir užtikrinti kitų būtinių poreikių tenkinimą. Tačiau pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, t.y. kokia konkreti bendravimo tvarka pilnai atitiktų vaikų interesus. Taigi, visos detaliai šalių aprašomos aplinkybės dėl kiekvieno iš tėvų ryšio su vaikais, elgesio, dalyvavimo auklėjant vaikus intensyvumo, tinkamumo ir pan., bus vertinamos teismui nagrinėjant bylą iš esmės, sprendžiant dėl ieškovės ieškiniu ir atsakovo priešieškiniu pareikštų šiuo klausimu reikalavimų pagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad šioje proceso stadijoje byloje nėra pakankamai duomenų, jog ieškovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka yra įgyvendinama dalyje, kurioje numatyta, kad antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16.30 vaikai turi būti pristatyti į ieškovo gyvenamąją vietą atsakovės, kadangi kaip nurodo atsakovė ji neturi nuosavo automobilio ir yra dirbantis asmuo.
25. Esant nurodytų argumentų visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors aplinkybės nuo pradinės laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir yra pasikeitusios, tačiau jos nelaikytinos pasikeitusiomis taip esmingai, kad būtų pateisinamas toks staigus maksimalaus bendravimo su vaikais tvarkos išplėtimas ne tik bendravimo vietos, bet ir laiko atžvilgiu (su nakvynėmis). Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad kelis mėnesius dėl ieškovui taikytų kardomųjų nebuvo galima įprasta bendravimo tvarka ir dalyvaujant socialiniams darbuotojams po porą valandų vaikai praleisdavo pas ieškovą, negali sąlygoti laikinųjų apsaugos priemonių keitimo atsakovo prašomu būdu. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nebuvo aktyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje proceso stadijoje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių esama laikina bendravimo su vaikais tvarka, atitinkanti prioritetinius vaikų interesus, turėtų būti pakeista, ją išplečiant pagal ieškovo prašymą.
26. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai taikant materialinės ir proceso teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose ir užtikrinanti prioritetinius vaikų interesus, todėl naikinti ar pakeisti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.