- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- e2S-2425-794/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20727-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- O. V., B. U., B. R., V. V., L. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1331-981/2021 pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei A. V. bei atsakovės A. V. priešieškinį ieškovui D. V. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tretieji asmenys – O. V., B. U., B. R., V. V., L. J., byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal D. V. ieškinį atsakovei A. V. bei atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: nustatė laikiną nepilnamečių vaikų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. V. jos gyvenamojoje vietoje iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26345-981/2020 priėmimo; 2) nustatė laikiną atsakovo D. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, priteisė nepilnamečiams vaikams iš atsakovo D. V. laikiną išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 5 d. nutartimi patikslino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020 nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir papildomai nustatė, kad atsakovė privalo asmeniškai ar elektroninėmis komunikacijos priemonėmis per protingą terminą suteikti ieškovui informaciją apie vaikų lankomus specialistus, psichologus.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020 nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, patvirtintą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-26345-981/2020 ir nustatyti tokią laikiną ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: 1) tėvas bendrauja su dukromis A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini) neporinėmis metų savaitėmis nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.; 2) tėvas bendrauja su dukromis A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini) porinėmis metų savaitėmis antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val.; 3) vaikų perdavimas bendravimui su tėvu ir grąžinimas nustatytu laiku vyksta viešoje vietoje – prekybos centro „Lidl“ aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini).
5. Ieškovas nurodė, kad galiojanti laikina ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka yra neefektyvi, nevykdoma, skatina naujų konfliktų kilimą, dėl ko nukenčia nepilnamečių vaikų interesai, todėl turi būti pakeista. Santykiai tarp jo ir sutuoktinės yra itin blogi, konfliktiški, įtempti, atsakovė piktnaudžiauja nustatyta bendravimo tvarka, provokuoja, inicijuoja naujus konfliktus, kaltina jį smurto naudojimu, dėl to jam 2021 m. vasario 28 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktine A. V.. Nuo 2021 m. kovo l d. jam paskirtų įpareigojimų nėra vykdoma teismo nustatyta ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, nesudaromos galimybės nuo jos nukrypti, nesuteikiamas joks kitas papildomas laikas bendravimui, nesutinkama dėl kitos bendravimo vietos nustatymo. Tokiais veiksmais atsakovė piktnaudžiauja savo kaip motinos valdžia, nukreipia ją priešingai vaikų interesams, siekia, kad tėvo ir dukrų ryšys nutrūktų. Paaiškino, kad 2021 m. vasario 28 d. 15 val. jam atvykus į vaikų gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) ant dukters A. kūno ieškovas pamatė sužalojimus. Vaikui buvo sudaužyta ir nubrozdinta kakta, pilnai nesilankstė sudaužytas, ištinęs kairės rankos pirštas. Lankant dukreles 2021 m. vasario 27 d. (dieną prieš) nuo 10.00 val. iki 13.00 val. šių sužalojimų pas dukrą A. V. nebuvo. Kadangi dukrai A. V. pirštas skaudėjo, ji verkė, sakė kad negali sulenkti piršto, ieškovas pasakė sutuoktinei apie būtinumą (dėl galimo piršto lūžio, kt. diagnozės) kreiptis į medikus bei paprašė jos nuvežti vaiką į polikliniką arba leisti tai padaryti jam. Sutuoktinei atsisakius, ieškovas paskambino pagalbos telefonu 112. Tai išgirdusi atsakovė ir jos tėvas A. J. bandė pabėgti iš namų. Atsakovė kerštaudama, pareigūnams melagingai pranešė neva ieškovas jai 2021 m. vasario 28 d. 17.14 val. namuose (duomenys neskelbtini) tyčia sudavė vieną smūgį į dešinį šoną.
6. Taip pat nurodė, kad dar iki įpareigojimų skyrimo atvykdamas aplankyti vaikų nuolat matydavo nepatenkintus atsakovės ir jos tėvo su sugyventine veidus, jautėsi nelaukiamas ir nepageidaujamas, jam nuolat buvo daromas psichologinis spaudimas, juntamas akivaizdus priešiškumas, kaskart bandoma išprovokuoti konfliktą. Nors šalių vaikai yra maži, tačiau jie nuo gimimo gyveno su ieškovu, yra įpratusios prie tėvo, tarp jo ir vaikų yra itin artimas tarpusavio ryšys, todėl nevykstant bendravimui, yra pažeidžiami vaikų interesai. Ieškovas yra geras tėvas, atsakingas ir paisantis įstatymų normų pilietis, jokių institucijų nėra nustatyta, kad jis dėl savo gyvenimo būdo ar asmeninių savybių negalėtų rūpintis vaikais ar darytų jų vystymuisi neigiamą įtaką; ieškovas nėra baustas administracine tvarka, nėra teistas dėl smurtinių nusikaltimų prieš vaikus. Ieškovo elgesys su vaikais visada buvo pavyzdingas, ieškovas skiepija vaikams tinkamas vertybes, būtent jis, o ne sutuoktinė buvo su vaikais tėvystės atostogose, su jais leido visą savo laisvalaikį, rūpinosi jais, pvz. maudė, maitino, migdė, vedė pasivaikščioti, pažaisti, važinėjosi dviračiu, vežė vaikus prie jūros, į gamtą, pas tėvus, pirko ir perka įvairius vaikus lavinančius žaislus, mokino su jais žaisti, vaikai noriai leidžia su juo laiką.
7. Ieškovo atstovė kreipėsi į atsakovę ir jos atstovą su prašymu sudaryti sąlygas bendrauti su vaikais kitoje vietoje ar prašant pristatyti juos į kitą vietą, atsakovės atstovas pasiūlė bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu. Ieškovas sutiko su šiuo pasiūlymu, tačiau šis bendravimo būdas tokio amžiaus vaikams ((duomenys neskelbtini) metukai ir (duomenys neskelbtini) metukai) yra nepriimtinas, neįmanoma išlaikyti vaikų dėmesio ilgą laiką, be to, tai yra žalinga dukroms, kenkia jų akytėms, smegenims, blaško.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto naudojimo prieš atsakovę ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko teismo nutartimi nustatyta jo bendravimo su mažamečiais vaikais tvarka laikinai nėra vykdoma kontaktiniu būdu. Ieškovas mažamečių dukrų akivaizdoje prieš atsakovę naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, dėl to buvo kreiptasi į policiją ir ieškovui Vilniaus AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo užbaigtas – 2020 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1322-1078/2020, pripažįstant ieškovą kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Nurodo, kad 2021 m. vasario 28 d. ieškovo bendravimo su vaikais metu mergaitės lakstė, dūkdamos griuvinėjo ir maždaug po valandos jų bendravimo ieškovas nusprendė išvežti A. į ligoninę neva dėl vaiko patinusio piršto. Atsakovė, būdama pati gydytoja, apžiūrėjo dukros pirštuką: jis buvo nepatinęs, vaikas pirštuką lankstė pilna amplitude, buvo geros nuotaikos ir nesiskundė skausmu, todėl nusprendė, kad sekmadienio popietę indikacijų skubiai medicininei pagalbai nėra. Ieškovas staiga susinervino, pasidarė agresyvus ir užsispyrė savavališkai išvežti vaiką iš gyvenamosios vietos neva į gydymo įstaigą. Atsakovė nesutiko vaiko išleisti su agresyviu ieškovu ir nusileisdama pasiūlė pati A. nuvežti pas gydytoją. Tuomet ieškovas pradėjo elgtis neadekvačiai, stojo tarpduryje, paskambino policijai. Atsakovei bandant išeiti pro duris, ieškovas pradėjo ją su vaiku ant rankų stumdyti, smogė į šoną. Išėjus pro duris, atsisėdus į tėvo mašiną ir pradėjus važiuoti, ieškovas staiga šoko priešais mašiną, sukeldamas vaikui stresą. Atvažiavusi policija įvertino, kad ieškovas yra neadekvatus, išvežė jį į areštinę. Atvykusi greitoji medicinos pagalba nesuprato, kodėl buvo kviesta, atsakovė pasiūlė nuvažiuoti į gydymo įstaigą su vaiku, kad būtų dokumentuota, jog vaikui medicininė pagalba nereikalinga ir pavojaus sveikatai nėra. Gydytojas traumatologas padarė išvadą, kad skubi pagalba nereikalinga, vaiko pirštukas nepatinęs, lankstosi puikiai, kaulai, sausgyslės nepažeisti, kraujotaka nesutrikusi ir vaikas jaučiasi gerai. Dėl to, kad ieškovas pats sukėlė konfliktą ir apimtas agresijos smogė atsakovei kumščiu į šoną, jo atžvilgiu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas ir šiuo metu jam nėra galima lankytis namuose (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, jog ieškovas yra labai agresyvus, neprognozuojamas ir pavojingas, dėl ko mažamečių vaikų bendravimas su ieškovu su nakvynėmis ar be priežiūros sudarytų sąlygas mažamečiams vaikams būti nesaugioje aplinkoje. Jau ir šiuo metu dukra A. dėl anksčiau naudoto ieškovo psichologinio ir fizinio smurto, siekiant atstatyti jos tinkamą psichologinę būklę, privalo lankytis pas psichologą. Todėl ieškovo prašymo motyvai, jog jo bendravimo tvarka su dukromis turėtų būti pakeista ją išplečiant, t. y. numatant dukrų bendravimą su ieškovu ne jų gyvenamojoje vietoje ir su nakvynėmis, dėl to, kad jam šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto prieš atsakovę panaudojimo ir jam nustatytas įpareigojimas nesilankyti (duomenys neskelbtini), yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys mažamečių dukrų interesų. Pabrėžė, jog dukros du kartus per savaitę netrukdomai bendrauja su ieškovu per planšetę Messerger programėlę jo bendravimo valandomis. Be to, ieškovas linkęs nesaikingai vartoti alkoholį, kas taip pat nėra suderinama su vaikų interesais ir saugios aplinkos dukroms užtikrinimu. Dukrai A. šiuo metu yra tik (duomenys neskelbtini) metukai, o D. tik (duomenys neskelbtini) metuko, t. y. jos vis dar yra labai mažos, dėl to pažeidžiamos ir joms yra reikalinga atitinkama priežiūra. Ieškovui nustatytu laiku yra suteikiamos visos galimybės bendrauti su dukromis nuotoliniu būdu, o, kuomet ieškovui nebus taikomos procesinės prievartos priemonės su įpareigojimais, atsakovė neprieštaraus, kad ieškovas bendrautų su dukromis jų gyvenamojoje vietoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 9 d. nutartimi atmetė ieškovo D. V. prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
10. Teismas nustatė, jog šalių santykiai yra itin konfliktiški, abi šalys elgiasi neapgalvotai, dėl to inicijuojami nauji konfliktai, kurie yra itin žalingi šalių vaikų fiziniam ir psichiniam vystymuisi.
11. Teismas vertino, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad vaikų interesais yra būtina keisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką. Šalių dukros yra labai mažos (A., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metukai), D., gim. (duomenys neskelbtini)) ((duomenys neskelbtini) metukai), todėl jos turi laikytis dienos režimo, prie kurio yra įpratusios ir kuris yra labai svarbus tinkamai jų raidai.
12. Teismas taip pat nustatė, kad nuo 2021 m. kovo 1 d. ieškovui taikoma kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimai nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktine A. V. dėl galimo D. V. smurtinio elgesio prieš A. V. vaikų akivaizdoje. Dėl minėtų kardomųjų priemonių iš dalies nėra vykdoma Vilniaus miesto apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka (tėvo bendravimas su vaikais jų gyvenamojoje vietoje yra negalimas), tačiau tėvas su vaikais bendrauja nuotoliniu būdu planšetiniu kompiuteriu per Messenger programėlę. Teismas vertino, jog ieškovo į bylą pateikti įrodymai nėra pakankami spręsti, kad jis galėtų vienas savarankiškai kelias (su nakvynėmis) dienas prižiūrėti dvi tokio amžiaus (vienerių ir trejų metų) dukras. Taip pat tėvo ir vaikų kontaktiniam susitikimui šalių susitikimas ir bendravimas yra neišvengiamas. Jokių pasiūlymų dėl to, kaip galėtų vykti tėvo ir dukterų kontaktiniai susitikimai pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką nedalyvaujant vaikų perdavime ieškovui (pvz., vaikus perduodant kitiems asmenims) teismui nepateikta, todėl šiam momentui teismas šalių pasirinktą dukterų bendravimą su tėvu (nuotoliniu būdu) pripažino tinkamu ir optimaliu. Teismas pažymėjo, jog nustojus galioti pritaikytoms kardomosioms priemonėms, ieškovo bendravimas su vaikais kontaktiniu atsinaujins.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Ieškovas D. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1331-981/2021 ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti ieškovo prašymą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Ieškovo teigimu, teismas nebuvo aktyvus, neįvertino dukterų amžiaus bei tai, kad šiuo amžiaus tarpsniu vaikams yra itin reikalingas ir būtinas abiejų tėvų dėmesys, o tai yra svarbu jų besivykstančiai asmenybei. Teismas, matydamas, kad yra pažeidžiami vaikų prioritetiniai interesai, nesiėmė priemonių jų apsaugoti, t. y. neįpareigojo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo Tarnybos pateikti išvados dėl ieškovo prašymo ir atmesdamas prašymą, nesprendė, kaip kitu būdu turėtų būti užtikrinamas vaikų ir tėvo bendravimas. Nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybių, jog nuo 2021 m. kovo 1 d. ieškovo ir vaikų bendravimas praktiškai nevyksta, jog atsakovė nesistengia sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su vaikais, o pagal ieškovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką ieškovo su atsakove kontaktavimas būtų visiškai minimizuotas. Teismas neįvertino, kad bendravimas vaikų gyvenamojoje vietoje, ieškovo su atsakove tarpusavio santykiams esant itin konfliktiškiems ir įtemptiems, kelia daugiau sumaišties nei naudos vaikų interesams.
13.2. Taip pat ieškovo teigimu, teismas neįvertino, jog 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020 buvo nustatytas ieškovo tiesioginis ir nepertraukiamas bendravimas su vaikais, bet ne nuotoliniu būdu. Vaikai dėl savo amžiaus negali susikoncentruoti ir išlaikyti dėmesio bendraujant su ieškovu nuotolinio ryšio priemonėmis. Pažymėjo, kad bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis galbūt patogesnė atsakovei bendravimo priemonė, tačiau skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo. Be to, atsakovė riboja bendravimo laiką iki vos kelių minučių trukmės, tuomet įrenginys yra paimamas iš vaikų ir paskyra tampa nebeaktyvi, vaikams nepavyksta prisiskambinti. Nors vaikams yra sukurta atskira paskyra ir ieškovo tėvų įgytas individualus asmeninis telekomunikacijų įrenginys, kad vaikai galėtų patys netrukdomai bendrauti, tačiau atsakovė dukroms neleidžia juo laisvai disponuoti ir dukros dėl savo amžiaus neturi tam įgūdžių.
13.3. Ieškovo teigimu, nepagrįsta teismo pozicija, kad jo pateikti įrodymai nėra pakankami spręsti, kad ieškovas galėčiau savarankiškai kelias dienas prižiūrėti dvi tokio amžiaus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų) dukras. Nurodė, kad dukros nuo gimimo gyveno su ieškovu, yra įpratusios prie jo, tarp jų yra itin artimas tarpusavio ryšys, dalyvavo abiejų dukrų gimime, nuo pat vaikystės mergaitės daugiausiai laiko praleisdavo su ieškovu, turi visus vaikams būtinus ir reikalingus daiktus, užtikrinančius komfortišką buvimą su ieškovu. Visus priežiūros darbus geba atlikti pats, tame tarpe pagaminti maisto, rūpintis vaikų higiena, užtikrinti ir patenkinti kitus vaikų poreikius – miegas, maudynės, sveikata, laisvalaikis, emocinė būklė, lavinimas ir kt. Savo pareigas vaikų atžvilgiu nuo vaikų gimimo vykdo tinkamai, pavyzdingai, ir šias aplinkybes patvirtina atsakovės, jos motinos, tetos pagyrimai ieškovui, nuolat bendrauja su dukters A. lankomos ugdymo įstaigos pedagogais, domisi dukters lavinimu, jam yra žinoma vaikų kasdienė rutina bei veiklos darželyje, dukters pasiekimai, niekada nenusišalino nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo, teikia dukroms nustatytą laikiną išlaikymą ir kt.
13.4. Ieškovas, siekdamas būti dar geresniu tėvu pareigingai vykdė visus institucijų nurodymus – dalyvavo grupės (duomenys neskelbtini) užsiėmimuose, reguliariai konsultavosi su psichologe S. S., kuri nurodė, kad ieškovas išsako savo nuomonę, yra linkęs analizuoti problemas. Taip pat bendravo su socialine darbuotoja V. T. – P., kuri nurodė, kad ieškovas vykdo plane iškeltus uždavinius, kiek leidžia galimybės, noriai priima siūlomą pagalbą. Dalyvavo smurtinio elgesio keitimo programoje VšĮ (duomenys neskelbtini), bendradarbiavo su socialine darbuotoja.
13.5. Ieškovo teigimu, byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti ribojamas jo bendravimas su vaikais, nėra nustatyta, kad vaikams bendraujant su ieškovu, būtų pažeidžiami vaikų interesai. Nesant jokio bendravimo su vaikais (kaip kad vyksta nuo 2021 m. kovo l d.) ar taikant minimalų bendravimą šis ryšys gali visiškai nutrūkti ir tokiu būdu bus padaryta nepataisoma žala vaikų interesams. Nevykstant ieškovo ir vaikų bendravimui, nepagrįstai apribota ne tik ieškovo galimybė bendrauti su vaikais, bet ir nevyksta bendravimas su artimaisiais giminaičiais (tarp dukrų ir ieškovo artimųjų giminaičių – tėvų, senelių yra itin artimas ryšys, visi labai dažnai susitikdavo, pastaruoju metu atsakovė visiškai nesudaro sąlygų bendrauti vaikams su ieškovo giminaičiais, neleidžia, trukdo jiems pasimatyti) Nei Vaiko teisių apsaugos Tarnybos skyriaus specialistai, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai nenustatė jokių duomenų, kad ieškovas daro neigiamą įtaką nepilnamečiams vaikams.
Atsiliepimas
14. Atsakovė A. V. atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį ir ieškovo atskirąjį skundą atmesti Atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Atsakovės teigimu, teismas nenustatė jokių naujų aplinkybių ar pagrindų, dėl ko teismo nutartimi nustatyta jo laikina bendravimo su dukromis tvarka turėtų būti pakeista. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad teismas byloje nebuvo aktyvus, neįpareigojant tarnybą pateikti išvados, neatsižvelgiant į vaikų amžių, ir nesprendžiant kokiu būdu ieškovui laikinai bendrauti su vaikais, jam negalint lankytis atsakovės namuose ir su ja bendrauti. Be to, ieškovas negali atvykti į atsakovės namus tik laikinai ir toks ribojimas buvo taikytas tik dėl paties ieškovo neteisėto ir neadekvataus elgesio. Ieškovas negali lankytis atsakovės namuose dėl jo atžvilgiu taikytų procesinių prievartos priemonių, kurios yra laikino pobūdžio, dėl ko tai negali būti pagrindas pakeisti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, ją išplečiant. Jokių kitų naujų aplinkybių, dėl kurių galėtų būti keistina teismo nutartimi nustatyta laikina ieškovo bendravimo su dukromis tvarka ir dėl kurių teismas ankstesnėmis nutartimis ar tarnyba, priėmusi išvadą, būtų nepasisakę šioje byloje, ieškovas prašyme nenurodė. Todėl teismas pagrįstai neįpareigojo tarnybos pateikti naujos išvados ir tai nelaikytina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio pažeidimu.
14.2. Priešingai atskirojo skundo motyvams, teismas nutartyje, sprendžiant dėl ieškovo prašymo keisti teismo nutartimi nustatyta laikina ieškovo bendravimo su dukromis tvarka, atsižvelgė tiek į vaikų amžių, tiek i ieškovo galimybę bendrauti su vaikais kitu būdu. Todėl teismas nutartimi pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo keisti teismo nutartimi nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, ją išplečiant.
14.3. Kadangi ieškovas panaudojo fizinį smurtą ir jam dėl atsakovės atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų yra laikinai taikomas ribojimas lankytis namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ieškovui nustatytu laiku yra suteikiamos visos galimybės bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu. Atsakovė pabrėžė, kuomet ieškovui nebus taikomos procesinės prievartos priemonės su įpareigojimais, neprieštaraus, kad ieškovas bendrautų su vaikais jų gyvenamojoje vietoje.
14.4. Atsakovė paaiškino, jog skirtingai nei nurodoma atskirajame skunde, ieškovo bendravimo laikas su vaikais bendravimo tvarkoje nustatyta tvarka nėra ribojamas, jis vyksta, dėl ko ieškovas turi visas galimybes netrukdomai bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu iki kol jo atžvilgiu nebebus taikytos procesinės prievartos priemonės. Todėl šiuo metu teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos užtikrinamas nuotoliniu būdu nelaikytinas per siauru bendravimu, galinčiu sumažinti dukrų ir tėvo tarpusavio ryšį, o atskirojo skundo motyvai, jog ieškovo bendravimas su dukromis nuotoliniu būdu neva nevyksta dėl dukrų amžiaus, laiko ribojimo, neatitinka tikrovės ir yra atmestini.
14.5. Atsakovė nurodo, kad ieškovas neturi jokiu sugebėjimu rūpintis vaikais, kaip ir neturi su jais jokio tvirto tarpusavio ryšio. Pažymėjo, kad šalims gyvenant bendruose namuose, ieškovas visiškai neprisidėjo prie vaikų priežiūros, o atsakovei paprašius tą padaryti naudodavo smurtą prieš ją. Teigia, jog viena rūpinosi vaikais, gamino valgyti, tvarkė kambarius, o ieškovas tik nuolat priekaištavo kad kažkas jam vis ne taip. Ieškovas nesutikdavo net trumpam pabūti vienas su vaikais. Ieškovo prašymo motyvai apie neva pažeidžiamus vaikų interesus dėl nustatytos ieškovo bendravimo su dukromis tvarkos bei neva silpstančio ryšio yra visiškai nepagrįsti.
14.6. Byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina, kad ieškovas mažamečių vaikų akivaizdoje prieš atsakovę naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, dėl ko buvo kreiptasi į policiją ir ieškovo atžvilgiu Vilniaus AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo užbaigtas — 2020 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. el-1322-1078/2020, pripažįstant ieškovą kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taip pat byloje pateiktos ieškovo foto nuotraukos, kuriose jis užfiksuotas grįžęs namo girtas, kai namuose buvo motina su kelių mėnesių A., patvirtina, jog ieškovas linkęs nesaikingai vartoti alkoholį, kas taip pat nėra suderinama su vaikų interesais ir saugios aplinkos vaikams užtikrinimu. Nors ieškovas, pritrūkus duomenų, nebuvo nuteistas už fizinio smurto naudojimą mažametės dukros atžvilgiu, tai nereiškia, jog jis šių veiksmų neatliko.
14.7. Vaiko teisių tarnybai rekomendavus kreiptis į specialistus, kad suteiktų vaikui reikiamą pagalbą ir 2020 m. rugsėjo 11 d. apžiūrėjęs vaiką psichiatras nustatė, kad vaikui reikalinga ilgalaikė psichologinė pagalba ir užregistravo reguliariai psichoterapijai, kas vienareikšmiškai patvirtina, jog ieškovo elgesys neatitinka vaikų interesų ir kenkia dukroms. Ta aplinkybė, kad ieškovas dalyvavo seminaruose ar tai, kad kelis kartus konsultavosi su psichologine, nepašalina grėsmės vaikų interesams ir nėra pagrindas keisti teismo nustatytą ieškovo laikiną bendravimo su dukromis tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškovo atskirojo skundo argumentų
17. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia (be kita ko), ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas. Viena iš minėtų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas iš vieno iš sutuoktinių (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
18. Taip pat CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Teismų praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą, patikslinimą, esant pasikeitusioms faktinėms aplinkybėms (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017; ir kt.).
19. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
20. Pažymėtina, jog laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
21. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. V., gimusia (duomenys neskelbtini) ir D. V., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26345-981/2020 priėmimo: 1) atsakovas bendrauja su abiem vaikais jų gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę (neporinėmis metų savaitėmis) šeštadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val., sekmadienį nuo 15.00 val. iki 18.00 val.; 2) ieškovas bendrauja su abiem vaikais jų gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę (porinėmis savaitėmis) trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 16.30 val. iki 19.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 5 d. nutartimi patikslino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020 nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, ir papildomai nustatė, kad atsakovė privalo asmeniškai ar elektroninėmis komunikacijos priemonėmis per protingą terminą suteikti ieškovui informaciją apie vaikų lankomus specialistus, psichologus.
22. Taip pat byloje nustatyta, kad nuo 2021 m. kovo 1 d. ieškovui taikoma kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimai nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktine A. V. dėl galimo D. V. smurtinio elgesio prieš A. V. vaikų akivaizdoje. Dėl minėtų kardomųjų priemonių iš dalies nėra vykdoma Vilniaus miesto apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka (tėvo bendravimas su vaikais jų gyvenamojoje vietoje yra negalimas), tačiau tėvas su vaikais bendrauja nuotoliniu būdu planšetiniu kompiuteriu per Messenger programėlę.
23. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, neįvertino vaikų amžiaus bei tai, kad šiuo amžiaus tarpsniu vaikams yra itin reikalingas ir būtinas abiejų tėvų dėmesys. Taip pat pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad yra pažeidžiami vaikų prioritetiniai interesai, nesiėmė priemonių jų apsaugoti, t. y. neįpareigojo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo Tarnybos pateikti išvados dėl ieškovo prašymo ir atmesdamas prašymą, nesprendė, kaip kitu būdu turėtų būti užtikrinamas vaikų ir tėvo bendravimas.
24. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su aukščiau minėtais ieškovo argumentais pažymi, jog priešingai nei nurodo ieškovas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į itin mažą vaikų amžių, t. y. kad vaikams yra reikalingas dienos rėžimas, taip pat atsižvelgė dėl kokių aplinkybių iš dalies laikinai negali būti vykdoma teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. dėl ieškovo fizinio smurto naudojimo mano atžvilgiu dukrų akivaizdoje bei atsižvelgė į ieškovui taikyto apribojimo laikinumą ir aplinkybę, jog teismo nutartis laikinai vykdoma nuotoliniu būdu, o pasibaigus ieškovui taikytoms procesinėms prievartos priemonėms, kontaktinis bendravimas bus atnaujintas. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pagal ieškovo siūlomą nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, t. y. siekiant pakeisti nustatytą bendravimo tvarką su vaikais kitoje ieškovo nenurodomoje vietoje ir su nakvynėmis, tėvo ir vaikų kontaktiniam susitikimui ieškovo ir atsakovės susitikimas ir bendravimas būtų neišvengiamas. Be to, ieškovas jokių pasiūlymų dėl to, kaip galėtų vykti tėvo ir vaikų kontaktiniai susitikimai pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką nedalyvaujant vaikų perdavime ieškovui nepateikė.
25. Nors apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nebuvo aktyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių naujų aplinkybių ar pagrindų, dėl ko nustatyta jo laikina bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti pakeista, ją išplečiant pagal ieškovo prašymą. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, minėta teisės norma įpareigoja šalis pateikti jų nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju apeliantui nepateikus naujų įrodymų ir pirmosios instancijos teismui nenustačius jokių naujų aplinkybių ar pagrindų, dėl kurių turėtų būti keičiama bendravimo su vaikais nustatyta tvarka, apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo aktyvumo nebuvimo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
26. Vien tai, kad apeliantas siekdamas būti dar geresniu tėvu pareigingai vykdė visus institucijų nurodymus – dalyvavo grupės (duomenys neskelbtini) užsiėmimuose, reguliariai konsultavosi su psichologe, bendravo su socialiniais darbuotojais, dalyvavo smurtinio elgesio keitimo programoje VšĮ (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime nesudaro pagrindo keisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatytą ieškovo laikino bendravimo su vaikais tvarką.
27. Taip pat apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020 buvo nustatytas ieškovo tiesioginis ir nepertraukiamas bendravimas su vaikais, bet ne nuotoliniu būdu. Nurodė, jog vaikai dėl savo amžiaus negali susikoncentruoti ir išlaikyti dėmesio bendraujant su ieškovu nuotolinio ryšio priemonėmis ir pats bendravimas su vaikais nuotoliniu būdu nuo 2021 m. kovo 1 d. praktiškai nevyko.
28. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 30 d. nutartimi savo iniciatyva pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, patikslintą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartimi. Minėta nutartimi teismas įvertino BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro pateiktą raštą, kuriame nurodoma, kad Pagalbos šeimos skyriaus socialinės darbuotojos galėtų tarpininkauti vaikų perdavimo metu: (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, adresu (duomenys neskelbtini), – S. D., o (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, adresu (duomenys neskelbtini), – J. U.. Tarpininkavimo paslauga būtų teikiama darbuotojų patvirtintu darbo grafiko laiku ir ne dažniau kaip kartą per savaitę, 2 val. per dieną: pirmadieniais - ketvirtadieniais nuo 7.30 val. iki 16.30 val., penktadieniais nuo 7.30 val. iki 15.15 val., pietų pertrauka nuo 11.30 val. iki 12.15 val. Kartą per savaitę numatyta slenkanti pavėlinta darbo diena nuo 9.30 val. iki 18.30 val., pietų pertrauka nuo 13:00 val. iki 13:45 val. Taigi, teismas, minėta nutartimi įvertinęs šalių ir BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro rašte pateiktus pasiūlymus dėl ieškovo tiesioginio bendravimo su vaikais dalyvaujant tarpininkui, sprendė, jog siekiant, kad būtų išsaugotas tėvo ir nepilnamečių vaikų fizinis ir emocinis ryšys, užkirstas kelias tokio ryšio nutrūkimui ar susilpnėjimui, yra būtina pakeisti šiuo metu nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su šalių dukromis tvarką tarpininkaujant BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centrui. Pažymėtina, kad šia nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką iki ieškovui nustos galioti nuo 2021 m. kovo 1 d. taikomos kardomosios priemonės.
29. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 30 d. nutartimi pakeitė laikiną bendravimo tvarką, nustatant, jog ieškovas galės su nepilnamečiais vaikais bendrauti tiesioginiu būdu dalyvaujant tarpininkui, ieškovo atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl jo nekokybiško bei itin apsunkinto bendravimo su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju jau nėra teisiškai reikšmingi.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus bei tai, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kurie leistų daryti išvadą apie šiai dienai iš esmės pasikeitusią faktinę situaciją, dėl ko šią nusistovėjusią tvarką šiuo metu reikėtų skubiai pakeisti, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo keisti teismo nutartimi nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, ją išplečiant.
31. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio (priešieškinio) dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaikais negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaikų, bet ir jų tėvų teisės bei teisėti interesai. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, keisti jau nusistovėjusią ieškovo ir vaikų bendravimo tvarką, nesant neginčijamų įrodymų, būtų netikslinga ir neteisinga, ypač nepilnamečių vaiko atžvilgiu.
32. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, priėmė procesinį sprendimą užtikrinanti prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus. Tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
34. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį paliktą nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.