- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2S-1865-577/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20727-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- O. V., B. U., B. R., V. V., L. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei A. V. bei atsakovės A. V. priešieškinį ieškovui D. V. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tretieji asmenys – O. V., B. U., B. R., V. V., L. J., byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal D. V. ieškinį atsakovei A. V. bei atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Šalių ginče Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: nustatė laikiną nepilnamečių vaikų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. V. jos gyvenamojoje vietoje iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26345-981/2020 priėmimo; 2) nustatė laikiną atsakovo D. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, priteisė nepilnamečiams vaikams iš atsakovo D. V. laikiną išlaikymą ir kt.
Šalies argumentai
2. Ieškovas D. V. pateikė prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo tvarką ir nustatyti tokią laikiną ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: 1) Tėvas bendrauja su vaikais kiekvienos metų porinės savaitės savaitgalį, pasiimdamas vaikus penktadienį nuo 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos/lankomos ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaikus sekmadienį iki 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą; 2) Tėvas bendrauja su vaikais antradieniais, pasiimdamas vaikus nuo 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos/lankomos ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaikus ketvirtadienį iki 9.00 val. į jų gyvenamąją vietą/lankomą ugdymo įstaigą. Prašyme nurodė, kad po nutarties priėmimo iš esmės pasikeitė aplinkybės. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rėmėsi iš esmės prieš ieškovą pradėtu ikiteisminiu tyrimu dėl smurto naudojimo nepilnametės atžvilgiu, tačiau šiuo metu ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu yra nutrauktas, nurodant, kad tyrimo metu objektyvių ir neginčytinų domenų, kad D. V. sukėlė fizinį skausmą ar padarė kūno sužalojimą A. V., gauta nebuvo. Nebėra būtinos sąlygos - grėsmės vaikams, jų interesams. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas yra geras tėvas, atsakingas ir paisantis įstatymų normų pilietis, nėra nustatyta, kad jis negalėtų rūpintis vaikais ar darytų jų vystymuisi neigiamą įtaką; vaikai nuo pat gimimo daugiau laiko praleisdavo su ieškovu; jis rūpinosi jais. Siekdamas susigrąžinti vaikus (po ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo apribota galimybė matytis su vaikais), ieškovas dalyvavo grupės „Rask jėgų save pakeisti“ užsiėmimuose, kartą per savaitę konsultavosi su psichologe, bendravo su socialine darbuotoja, dalyvavo smurtinio elgesio keitimo programoje VšĮ „Mūsų saulužė“; užsiregistravo į pozityvios tėvystės STEP mokymus, perskaitė socialinės darbuotojos rekomenduotą knygą „Penkios vaikų meilės kalbos“, dalyvavo 6 ak. val. seminare „Kaip sutarti dėl vaikų auklėjimo“. Anot D. V. žmona neatsiliepia į telefoninius skambučius, nenoriai atsako į žinutes, atsisako susitikti ir pasikalbėti; jaunesnioji dukra buvo pakrikštyta be jo žinios, taip pat ieškovui nebuvo leista atvykti per A. gimtadienį. Šiuo metu nustatyta laikinoji ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nepagrįstai riboja ieškovo bendravimą su vaikais: pagal nustatytą tvarką teoriškai vaikus ieškovas gali matyti 8 kartus, 22 valandas per mėnesį; nustatyta bendravimo tvarka prieštarauja vaikų dienotvarkei, nusistovėjusiam režimui; bendravimas su vaikais vos po kelias valandas per dieną su dideliais nesimatymo intervalais išerzina vaikus, vaikai ilgai pratinasi prie ieškovo, o atsakovė atsisako palikti ieškovą su vaikais vienus; jie per tokį trumpą laiką nespėja nieko įdomaus nuveikti; iš ieškovo ir vaikų atimama galimybė įvairiapusiškai bendrauti, pvz. maudyti vaikus, skaityti pasakas prieš miegą, migdyti, atlikti su buitimi susijusią veiklą. Bendraudamas su vaikais yra nuolat stebimas, neįmanoma išlaikyti vaikų dėmesio; ieškovui daromas psichologinis spaudimas, jaučiamas akivaizdus priešiškumas, kalbama pakeltu tonu, vaikai viską girdi, mato neigiamas sutuoktinės emocijas, perima priešiškai nusiteikusios mamos nuotaikas, būna nuliūdę; griaunamas tėvo autoritetas ir didinama atskirtis tarp vaikų ir tėvo. Minimali bendravimo tvarka sumažins itin artimą tarpusavio ryšį.
Atsiliepimas
3. Atsakovė A. V. su prašymu nesutiko. Nurodė, kad vien tai, jog ieškovo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio smurto naudojimo mažametės dukros atžvilgiu, nesudaro pagrindo peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir ją pakeisti. Ieškovas mažamečių dukrų akivaizdoje prieš atsakovę naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, dėl ko 2020 m. balandžio 21 d. teismas baudžiamuoju įsakymu pripažino ieškovą kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Ieškovas yra agresyvus, linkęs naudoti fizinį smurtą mažamečių vaikų akivaizdoje, negebantis tvardytis. Nors ieškovas, pritrūkus duomenų, nebuvo nuteistas už fizinio smurto naudojimą mažametės dukros atžvilgiu, nereiškia, jog jis šių veiksmų neatliko. Tai patvirtina atsakovės susirašinėjimai su mama. Aplinkybė, kad ieškovas dalyvavo seminaruose, kelis kartus konsultavosi su psichologe, nepašalina grėsmės vaikų interesams. Ieškovas su dukromis neturi tvirto tarpusavio ryšio, dėl ko dukrų ilgesnis betarpiškas bendravimas su ieškovu dukras traumuos. D. kurį laiką pabuvusi su ieškovu pradeda verkti; kartais likusį vakarą nori būti tik ant rankų, o mamai trumpam atsitraukus, pradeda verkti, dažnai po ieškovo apsilankymo neramiai miega naktį. Atsakovė geranoriškai bendrauja su ieškovu apie vaikus, leidžia jam bendrauti su vaikais; pats ieškovas dažniausiai nenori su dukromis bendrauti lauke. Pabrėžė, jog abi dukros yra labai mažos, dėl ko jos greitai pavargsta, dažnai miega, o valgo maždaug penkis kartus. Nustatyta bendravimo tvarka kiekvieną savaitę dvi dienas po tris valandas yra daugiau negu pakankama vaikams palaikyti ryšius su tėvu.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą dėl ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, jog santykiai tarp vaikų tėvų yra įtempti, konfliktiški, tėvai nesprendžia tarpusavio santykių problemos, kas atsiliepia vaikų psichologinei būsenai. Geriausius nepilnamečių interesus atitiktų geranoriškas tėvų susitarimas dėl jų auklėjimo, ugdymo, bendravimo, kas leistų užtikrinti gyvenimo ritmo, vaikų ir tėvų tarpusavio santykių, emocinių ryšių stabilumą, išvengti galimų nesutarimų. Abiejų tėvų pareiga pirmiausia užtikrinti fiziškai ir emociškai saugią aplinką vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi atmetė ieškovo D. V. prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, parengiamojo teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, sprendė, jog šiuo metu keisti nustatytą laikiną ieškovo ir vaikų bendravimo tvarką nėra pagrindo. Pažymėjo, kad šalių dukros yra labai mažos, turi laikytis dienos režimo, prie kurio yra įpratusios ir kuris yra labai svarbus tinkamai jų raidai, todėl būtina užtikrinti mergaitėms ramią ir saugią aplinką, tinkamą dienos režimą, o skyrium šiuo metu gyvenantis ieškovas dėl vaikų gerovės turi prisitaikyti prie esamos situacijos ir maksimaliai produktyviai stengtis išnaudoti nustatyto laikino bendravimo su dukromis laiką. Ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami spręsti, ar jis galėtų vienas savarankiškai kelias dienas prižiūrėti dvi tokio amžiaus (vienerių ir trejų metų) dukras. Teismas atkreipė šalių dėmesį, kad visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaikais susitarti gera valia ir šalims priimtiniausiu būdu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Ieškovas D. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti ieškovo prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas, sprendimą priėmė remdamasis prielaidomis, o ne byloje esančia medžiaga.
6.2. Teismas, nurodydamas, kad ieškovas turi prisitaikyti prie esamos situacijos ir maksimaliai produktyviai stengtis išnaudoti nustatyto laikino bendravimo su dukromis laiką, bendradarbiauti su atsakove dukrų auklėjimo klausimais, tartis ir jai padėti, nepaisė to, jog byloje esanti medžiaga patvirtina, kad atsakovė atsisako gražiuoju tartis, bendradarbiauti vaikų auklėjimo, lavinimo, bendravimo su jais klausimais, visais būdais riboja bendravimą.
6.3. Teismas prielaidomis ir deklaratyviai nurodė, kad abejojama, jog pats vienas savarankiškai kelias dienas ieškovas galėtų prižiūrėti dukras; nepaisė, kad nuo gimimo mergaitės daugiausiai laiko praleisdavo būtent su ieškovu ir jo tėvais. Visus priežiūros darbus ieškovas geba atlikti pats; gyvenant kartu šeimoje ieškovas rūpinosi šeimos buitimi, ne kartą dukrą vežė pas gydytoją. Sutuoktinė dirbo savaitgaliais, naktimis, budėjo; tuo metu ieškovas visą dieną ir naktį būdavo su dukra.
6.4. Teismas neatsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovės sveikatos būklę. Teigia, kad atsakovė dėl psichinės ligos nuolat yra depresinės būsenos, pasyvi, neturėdavo ir neturi nei jėgų, nei noro skirti dėmesį vaikams, neužsiimdavo jų vystymu, lavinimu, ugdymu, nesirūpino jų sveikata.
6.5. Teismas deklaratyviai nurodydamas, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad vaiko interesais yra būtina keisti nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, nevertino ir neanalizavo, kad laikinoji mano bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra nepakankama, per siaura, ribojanti ieškovo ir nepilnamečių vaikų teisę maksimaliai bendrauti, prieštaraujanti teismų praktikos, įstatymų nuostatoms. Vaikai buvo įpratę ieškovą matyti kasdien visą parą; nustatyta bendravimo tvarka prieštarauja vaikų dienotvarkei, nusistovėjusiam režimui; vaikai ilgai adaptuojasi prie ieškovo, o atsakovė atsisako palikti ieškovą su jais vienus; be pašalinių asmenų ieškovas gali praleisti su vaikais daugiausiai apie valandą.
6.6. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose. Nustatyta tvarka pažeidžia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 3 dalies, 7, 9, 18 straipsnių, Konstitucijos 38 straipsnio, 39 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 49 straipsnio nuostatas ir kt.
6.7. Teismas ignoravo aplinkybę, kad atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo dienos (civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020), buvo nepagrįstas ir nemotyvuotas, neįrodyta reali grėsmė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje rėmėsi iš esmės pradėtu ikiteisminiu tyrimu dėl smurto naudojimo nepilnametės atžvilgiu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad po 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė aplinkybės. Kitų duomenų, kad ieškovo elgesys ar charakterio savybės kenktų vaikams byloje nėra.
6.8. Teismas priėmė nemotyvuotą, deklaratyvų sprendimą, nesusipažinęs su byloje esančiais įrodymais, neaptarė esminių aplinkybių, ignoravo ieškovo pateiktus įrodymus, dėl jų nepasisakė, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio, CPK 263 straipsnio nuostatoms, Lietuvos teismų pozicijai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl sprendimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė A. V. atsiliepime prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, atsakovė siekia, kad ieškovas bendrautų su dukromis, sukurtų tarpusavio ryšį, tuo pačiu užtikrindamas dukrų saugumą. Aplinkybė, kad atsakovė kelis kartus nurodė laikytis teismo nustatytos laikinos bendravimo su dukromis tvarkos, kuomet atsakovė turėdavo kitų planų ar ieškovo nesuplanuotas bendravimas neatitikdavo dukrų interesų (jos sirgdavo ar būdavo pavargusios), nepatvirtina, kad atsakovė draudžia ieškovui bendrauti su dukromis. Atsakovė, siekdama, kad dukros daugiau ir saugiai galėtų bendrauti su ieškovu, vykdydama pagalbos šeimai planą, derino su ieškovu bendras konsultacijas pas šeimų psichologę, tačiau ieškovas nesutiko; dėl mediacijos jis taip pat yra nusistatęs priešiškai.
7.2. Atsakovė siūlė ieškovui lankyti vaikus A. gimtadienio dieną vietoje kurios nors kitos jo lankymo dienos, tačiau jis į šią žinutę neatsiliepė. Ne ieškovo lankymo dieną (lapkričio 3 d.) savo iniciatyva atsakovė pakvietė ieškovą palydėti A. į Žalgirio kliniką tyrimams atlikti; ieškovui nepavykus atvykti nustatytu laiku, geranoriškai leido aplankyti vaikus jam palankią kitą dieną. Atsakovė ir jos artimieji nerodo nepasitenkinimo dėl ieškovo atvykimo bendrauti su dukromis, ieškovo neįžeidinėjo. Aplinkybė, jog atsakovė ateina pas dukras, kuomet yra būtina, nereiškia, kad ji ieškovui neleidžia vienam nevaržomai bendrauti su dukromis. Ieškovas atsisakė maitinti dukras paruoštu maistu, dėl ko atsakovė priversta ateiti pas dukras jas pamaitinti.
7.3. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, atsakovė jokiomis psichikos ligomis neserga.
7.4. Ieškovo motyvai, kad, nutraukus jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl mažametei dukrai sukelto fizinio skausmo, byloje neva nėra duomenų, jog egzistuoja grėsmė nepilnamečių vaikų interesams, ar kad jo elgesys/charakterio savybės kenktų vaikams, yra nepagrįsti ir neatitinkantys bylos medžiagos. Ieškovas susierzinęs negeba valdyti savęs ir savo veiksmų. Tai, kad ieškovas pateikė į bylą nuotraukas, kuriose dukros šypsosi, negali patvirtinti ieškovo gebėjimo užtikrinti dukroms saugios vystymosi aplinkos.
7.5. Šiuo metu abi dukros dėl ieškovo elgesio yra traumuotos ir jų ilgesnis bendravimas, juo labiau su nakvynėmis, dukras paliekant visiškai vienas su ieškovu, nėra galimas. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, kad ieškovas prieš atsakovę smurtavo vaikų akivaizdoje, kas neigiamai paveikia vaikų psichologinę raidą ir elgseną, kad smurtas prieš atsakovę ir vaikus tęsėsi ilgą laiką. 2020 m. rugsėjo 11 d. psichiatras nustatė, kad vaikui reikalinga ilgalaikė psichologinė pagalba. Konsultuojanti psichologė, remdamasi A. elgesiu konsultacijų metu ir jos pasakojimu apie patirtą smurtą iš tėvo, konstatavo, kad mergaitei yra padaryta didžiulė žala psichikai, kas lėmė sutrikusią vaiko adaptaciją darželyje, padidintą nerimo lygį ir nesaugumo jausmą. Aplinkybė, kad ieškovas dalyvavo seminare, programoje ar tai, kad kelis kartus konsultavosi su psichologe, nepašalina grėsmės vaikų interesams.
7.6. Ieškovo motyvai apie dukrų rūpinimąsi ir jų priežiūrą, dukrų įpratimą būti su ieškovu neatitinka tikrovės.
7.7. Abi dukros yra labai mažos, dėl ko jos greitai pavargsta, dažnai miega. Nustatyta bendravimo tvarka kiekvieną savaitę dvi dienas po tris valandas yra pakankama vaikams palaikyti ryšius su tėvu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
4. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė susirašinėjimo sms žinutėmis kopijas, nuotraukas, darytas bendravimo su dukterimis metu. Atsakovė prie atsiliepimo taip pat pridėjo papildomus įrodymus - susirašinėjimą su ieškovu, vaizdo įrašus.
5. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020). CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, daro išvadą, kad jie susiję su šalių procesiniuose dokumentuose įrodinėjamomis aplinkybės, taip pat įvertinęs tai, kad nagrinėjama šeimos byla, kad šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi jie su skundu (atsiliepimu į atskirąjį skundą) išsiųsti šalims, bylos dalyvių teisės nebus pažeistos, pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi priimti naujus įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl šiuos įrodymus priima.
7. Apeliantas 2020 m. gruodžio 2 d. pateikė dar vieną prašymą priimti papildomus įrodymus - vaizdo įrašus ir nuotraukas, kuriuose pavaizduotas ieškovo bendravimas su nepilnametėmis dukromis A. ir D. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teikiami iš esmės panašaus pobūdžio įrodymai, kurie jau buvo pateikti su atskiruoju skundu (bendravimo su dukterimis fiksavimas), atsisako šiuos įrodymus priimti ir jų nevertina.
Dėl atskirojo skundo esmės
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020 (panaikinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį), iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir be kita ko, nustatė laikiną atsakovo D. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26345-981/2020 priėmimo, pagal kurią: tėvas bendrauja su abiem vaikais jų gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę (neporinėmis metų savaitėmis) šeštadienį nuo 10 val. iki 13 val., sekmadienį nuo 15 val. iki 18 val.; tėvas bendrauja su abiem vaikais jų gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę (porinėmis metų savaitėmis) trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 16.30 val. iki 19 val.; teismas išaiškino atsakovui D. V., kad jis gali naudotis laikinąja bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka tik tuo metu, kai jo atžvilgiu nėra taikomos kardomosios priemonės, draudžiančios bendrauti su jo nepilnamečiais vaikais.
15. Ieškovas pateikė prašymą pakeisti šią laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti tokią laikiną ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: 1) Tėvas bendrauja su vaikais kiekvienos metų porinės savaitės savaitgalį, pasiimdamas vaikus penktadienį nuo 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos/lankomos ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaikus sekmadienį iki 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą; 2) Tėvas bendrauja su vaikais antradieniais, pasiimdamas vaikus nuo 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos/lankomos ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaikus ketvirtadienį iki 9.00 val. į jų gyvenamąją vietą/lankomą ugdymo įstaigą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo netenkino. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Taigi, laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
17. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą bei patikslinimą, kai pasikeičia faktinės bylos aplinkybės.
18. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad po 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė aplinkybės. Pasak ieškovo, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, minėtoje nutartyje iš esmės rėmėsi prieš ieškovą pradėtu ikiteisminiu tyrimu dėl smurto naudojimo nepilnametės atžvilgiu, tačiau Vilniaus apylinkės prokuratūros 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš nepilnametę dukrą panaudojimo buvo nutrauktas.
19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020 turiniu, pažymi, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas minėtoje nutartyje atsižvelgė ne tik į apelianto nurodomą pradėtą ikiteisminį tyrimą, tačiau ir į duomenis, kad atsakovas naudojo fizinį smurtą prieš vaikų motiną. Tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakove ne tik dėl to, kad nutarties priėmimo metu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto panaudojimo prieš vaiką, bet ir dėl to, kad ieškovas naudojo fizinį smurtą prieš vaikų motiną, buvo nurodyta ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1532-431/2020, išnagrinėtoje pagal ieškovo D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties.
20. Taigi, apelianto motyvai, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, kurios lėmė atitinkamos apimties bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos nustatymą, nėra pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad argumentus apie dalyvavimą grupėje „Rask jėgų save pakeisti“, seminaruose, konsultacijas su psichologe, bendradarbiavimą su socialine darbuotoja; rūpinimąsi vaikais, ieškovės sveikatos būklę, taip pat per trumpą prašomą nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais laiką ir kt., ieškovas buvo išdėstęs ir nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tenkindamas ieškovės prašymą teismas nurodė, jog tokia (atsakovės siūloma) bendravimo tvarka yra pakankama, siekiant atsakovui visapusiškai rūpintis vaikais, dalyvauti jų auklėjimo, ugdymo procese. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl prašymas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo negali būti grindžiamas argumentais dėl atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo dienos (civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020) nepagrįstumo (kaip nurodo ieškovas atskirojo skundo 18 punkte). Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę išaiškino, jog D. V. gali naudotis laikinąja bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka tik tuo metu, kai jo atžvilgiu nėra taikomos kardomosios priemonės, draudžiančios bendrauti su jo nepilnamečiais vaikais. Taigi, vien aplinkybė, kad ieškovui nebėra taikoma kardomoji priemonė (skundo 5 punktas), savaime nesudaro pakankamo pagrindo keisti nustatytą bendravimo tvarką.
21. Dėl paminėtų priežasčių, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad vaikų interesais būtina keisti 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką. Nors apeliantas akcentuoja savo galimybę prižiūrėti vaikus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgta į vaikų amžių, poreikį laikytis dienos režimo, prie kurio jie yra įpratę ir kuris svarbus tinkamai jų raidai, būtinybę užtikrinti ramią ir saugią aplinką.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
22. Apeliantas nurodo, kad atsakovė neinformavo ieškovo apie dukters krikštynas, prašyme paminėta, kad ieškovui nebuvo leista atvykti per A. gimtadienį. Šiuo atveju laikinoje bendravimo tvarkoje nėra aptartas ieškovo bendravimas su vaikais švenčių dienomis, o pateiktame prašyme ieškovas nustatyti bendravimo švenčių dienomis neprašė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamos nutarties pastebėjimas, jog visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaikais susitarti gera valia ir šalims priimtiniausiu būdu, taikytinas abejoms šalims, todėl atsakovė tokius klausimus turėtų spręsti geranoriškai. Šalims nesutarus, ieškovas gali kreiptis su prašymu dėl bendravimo tvarkos papildymo.
22. Taip pat pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Dėl to laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes, turės nustatyti nuolatinę bendravimo su vaikais tvarką, kuri galės būti ir tokia, kokios pageidauja ieškovas arba atsakovė, arba atitinkamai ją koreguoti.
23. Kitų aplinkybių ir argumentų, kurie gali būti reikšmingi sprendžiant dėl 2020 m. rugpjūčio 6 d. teismo nutartimi nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, apeliantas nenurodė. Tačiau tai neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovui iš naujo kreiptis dėl jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.