- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2S-2253-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20727-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- D. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei A. V. ir atsakovės A. V. priešieškinį ieškovui D. V. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių reikalavimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, O. V., B. L. (U.), B. R., V. V., L. J., byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 30 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei A. V. ir atsakovės A. V. priešieškinį ieškovui D. V. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių reikalavimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, O. V., B. L. (U.), B. R., V. V., L. J., byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius ir nusprendė ieškovo D. V. ieškinį ir atsakovės A. V. priešieškinį tenkinti iš dalies.
2. 2022 m. liepos 1 d. byloje gautas ieškovo D. V. prašymas dėl sprendimo išaiškinimo, kuriame nurodoma, jog 2022 m. birželio 30 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė ieškovo D. V. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais A. V. ir D. V.. Nors teismas nurodė „sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020 nustatytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartimi patikslintas laikinąsias apsaugos priemones (teisminio proceso Nr. 2-68-3-20727-2020-1)”, tačiau tuo pačiu sprendime konstatavo, kad bendravimo tvarka pradedama skaičiuoti nuo sprendimo priėmimo dienos – 2022 m. birželio 30 d., kad „Šalys dėl likusių 2022 metų vasaros atostogų turi susitarti per 3-5 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos“ ir kt. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovas teismo prašė išaiškinti sprendimo dalį dėl nustatytos jo bendravimo su vaikais tvarkos, nurodant, ar ji vykdytina skubiai nuo teismo sprendimo priėmimo; teismui atsisakius išaiškinti sprendimą, ieškovas teismo prašė leisti 2022 m. birželio 30 d. sprendimo dalį dėl nustatytos mano bendravimo su vaikais tvarkos vykdyti skubiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo netenkino, prašymą dėl teismo sprendimo skubaus vykdymo tenkino iš dalies ir 2022 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-365-981/2022 dalį dėl tėvų bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu, t. y., pagal teismo nustatytos bendravimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatoma, jog „6) kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę su vaikais praleisti vasaros atostogas: 28 kalendorines dienas dalimis – viena dalis 14 kalendorinių dienų, kitos – arba 14 kalendorinių dienų iš eilės, arba po 7 kalendorines dienas. Ieškovas konkretų vasaros atostogų laiką suderina su atsakove nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 1 d. Šalys dėl likusių 2022 metų vasaros atostogų turi susitarti per 3-5 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko“ leido vykdyti skubiai, likusioje dalyje ieškovo prašymo netenkino.
4. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį panaikino ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendė iš esmės – iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: 1) nustatė laikiną nepilnamečių vaikų A. V. ir D. V. gyvenamąją vietą su ieškove A. V., jos gyvenamojoje vietoje, iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26345-981/2020 priėmimo; 2) nustatė laikiną atsakovo D. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. V. ir D. V. bendravimo tvarką, iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26345-981/2020 priėmimo, pagal kurią tėvas bendrauja su abiem vaikais jų gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę (neporinėmis metų savaitėmis) šeštadienį nuo 10 val. iki 13 val., sekmadienį nuo 15 val. iki 18 val.; tėvas bendrauja su abiem vaikais jų gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę (porinėmis metų savaitėmis) trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 16.30 val. iki 19 val.; 3) išaiškino atsakovui D. V., kad jis gali naudotis laikinąja bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. V. ir D. V. tvarka tik tuo metu, kai jo atžvilgiu nėra taikomos kardomosios priemonės, draudžiančios bendrauti su jo nepilnamečiais vaikais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat priteisė laikiną išlaikymą ir paskyrė atsakovę priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
5. 2021 m. vasario 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino ieškovo D. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir patikslino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo D. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. V. ir D. V. tvarką, papildomai nustatydamas, kad atsakovė privalo asmeniškai ar elektroninėmis komunikacijos priemonėmis per protingą terminą suteikti ieškovui D. V. informaciją apie vaikų A. V. ir D. V. lankomus specialistus, psichologus. Bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nesilankyti (duomenys neskelbtini) (atsakovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje), nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktine, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi iki nustos galioti kardomosios priemonės buvo pakeitęs Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką.
6. 2022 m. birželio 30 d. sprendimu teismas ieškovo D. V. ieškinį ir atsakovės A. V. priešieškinį tenkinti iš dalies ir be kitų klausimų, nustatė nepilnamečių vaikų A. V. ir D. V. gyvenamąją vietą kartu su motina A. V. bei nustatė ieškovo D. V. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, pagal kurią: 1) Kas antrą savaitę ieškovas (pradedant skaičiuoti nuo sprendimo priėmimo dienos – 2022-06-30) bendrauja su vaikais nuo ketvirtadienio, pasiimdamas juos iš ugdymo įstaigos arba iš gyvenamosios (kitos jų buvimo) vietos nuo 17.00 val. ir bendrauja su vaikais iki pirmadienio ryto 8.30 val. arba iki pamokų (užsiėmimų) pražios, pristatydamas vaikus į ugdymo įstaigą. Mokyklinių atostogų metu vaikus ieškovas pristato sekmadienį iki 20.30 val. į jų gyvenamąją vietą; 2) tą savaitę, kai ieškovas nebendrauja su vaikais savaitgalį, jis bendrauja su vaikais trečiadienį ir ketvirtadienį: paima vaikus iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos trečiadienį nuo 17.00 val. ir pristato juos į ugdymo įstaigą ketvirtadienį iki 8.30 val. arba iki pamokų (užsiėmimų) pražios, vakare paima vaikus iš ugdymo įstaigos nuo 17.00 val. ir pristato juos į ugdymo įstaigą penktadienį iki 8.30 val. arba iki pamokų (užsiėmimų) pražios. Mokyklinių atostogų metu vaikus ieškovas pristato penktadienį iki 8.00 val. (arba kito šalių sutarto laiko) į jų gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą; 3) tuo atveju, jeigu vaikai (vienas iš jų) serga, jis (jie) yra slaugomi vieno iš tėvų namuose (imamas nedarbingumas, pasitelkiama senelių pagalba ir kita) iš eilės, kuri prasideda nuo atsakovės. Įprastinė bendravimo tvarka pradedama taikyti vaikui (vaikams) pasveikus; 4) ieškovas bendravimo su vaikais laiku užtikrina vaikų dalyvavimą formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimuose, kuriuos lanko vaikai, pagal užsiėmimų tvarkaraštį; 5) vaikų atostogų metu (vaikams pradėjus lankyti mokyklą) vaikai į bendravimą su tėvu iš atsakovės gyvenamosios vietos išeina ir į ją grįžta savarankiškai (ieškovas pasitinka prie laiptinės, vartelių, durų ir pan.); 6) kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę su vaikais praleisti vasaros atostogas: 28 kalendorines dienas dalimis – viena dalis 14 kalendorinių dienų, kitos – arba 14 kalendorinių dienų iš eilės, arba po 7 kalendorines dienas. Ieškovas konkretų vasaros atostogų laiką suderina su atsakove nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 1 d. Šalys dėl likusių 2022 metų vasaros atostogų turi susitarti per 3-5 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko; 7) bendravimo su vaikais metu tas iš tėvų, su kuriuo atostogauja vaikai, turi pareigą užtikrinti, kad kitas iš tėvų galėtų pasikalbėti su vaikais telefonu (video skambučiu) vieną kartą per dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. arba kitu tėvų tarpusavio susitartu laiku; 8) bet kuris iš tėvų savo bendravimo su vaikais laikotarpiu ketindamas išvykti su vaikais į kitą valstybę apie tai prieš 30 kalendorinių dienų turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos, apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka. Tuo atveju, kai planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kito iš tėvų bendravimo laikotarpiu, išvykstantis į užsienį tėvas (motina) turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) kitos šalies sutikimą. Įprastinė bendravimo tvarka pradedama taikyti pasibaigus atostogoms; 9) Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus poriniais metais su vaikais sutinka ieškovas, neporiniais – atsakovė; Šv. Velykas poriniais metais su vaikais sutinka atsakovė, neporiniais – ieškovas; 10) ieškovas bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas vaikus šventinę dieną nuo 10.00 iki 11.00 val. ir grąžindamas tą pačią dieną iki 20.00 val.; 11) atsakovė bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną). Jei nurodyta diena sutampa su tėvo bendravimo su vaikais laikotarpiu, tuomet tėvas grąžina vaikus iki šios šventinės dienos 11.00 val.; 12) kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su vaikais po pusę moksleivių atostogų laiko: lyginiais metais vaikai su tėvu praleidžia pirmą atostogų pusę, nelyginiais metais – antrą atostogų pusę. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais – motina; 13) ieškovas ir atsakovė patys gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Priimtame 2022 m. birželio 30 d. sprendime teismas taip pat nusprendė sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020 nustatytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartimi patikslintas laikinąsias apsaugos priemones (teisminio proceso Nr. 2-68-3-20727-2020-1).
7. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 30 d. priimtame sprendime nustatė atskaitos tašką/atskaitos datą, nuo kada turėtų būti skaičiuojami ieškovui tenkantys bendrauti su vaikais savaitgaliai bei kada turėtų būti suderintas tėvų bendravimas su vaikais vasaros atostogų metu, tačiau teismo sprendimo skubaus vykdymo dalyje dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, nenumatė. Teismo vertinimu, 2022 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-365-981/2022 yra aiškus ir suprantamas, todėl teismas ieškovo prašymą dėl 2022 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo išaiškinimo atmetė.
8. Atsižvelgdamas į aplinkybę, jog 2022 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime be kitų klausimų yra sureguliuotas ir tėvų bendravimas su vaikais 2022 metų vasaros atostogų metu, teismas, atsižvelgdamas tiek į šalių nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bendrauti su abiem tėvais bei praleisti kartu su jais vasaros atostogas, o taip pat į šalių teisę vasaros atostogų metu bendrauti su vaikais, išvykti su jais atostogauti, ieškovo prašymą tenkino iš dalies, leisdamas 2022 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-365-981/2022 dalį, kurioje pasisakoma dėl tėvų bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu leisti vykdyti skubiai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė A. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir išaiškinti 2022 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą sprendimą dalyje dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su tėvais vasaros atostogų metu.
10. Nurodė, kad teismo argumentai yra visiškai nepagrįsti, nes jie neleidžia suprasti, jog teismo sprendimas dalyje dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos būtent vasaros atostogų metu turi būti skubiai vykdomas. Teismas sprendime nurodė, jog „dėl 2022 m. vasaros atostogų laiko šalys turėtų susitarti per 3-5 dienas nuo sprendimo priėmimo“, bet ne privalo susitarti. Teismo sprendime nustatytoje bendravimo su vaikais tvarkos 6 punkte nėra aiškiai ir suprantamai apibrėžta kiek iš 28 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. birželio 30 d.) ieškovas likusių vaikų vasaros atostogų konkrečiai gali praleisti su vaikais. Šiai dienai (2022 m. liepos 22 d.) vasaros atostogų iš trijų mėnesių yra likę tik 40 dienų, tai reiškia, jog proporcingai turėtų sumažėti ir ieškovui priskiriamų šių metų vasaros atostogoms su vaikais skirtų dienų. Teismas netiksliai ir neaiškiai sprendime išdėstė nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos 6 punktą, todėl šis punktas turi būti išaiškintas aiškiai ir suprantamai. Vaikai yra mažamečiai (4 ir 2 metai), auga su atsakove, prie ieškovo nėra prisirišę, nėra psichologiškai pasiruošę. CPK 282 ir 283 straipsniuose nėra išskirta, jog teismo sprendimai dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais būtų skubiai vykdytini. Sprendimo dalies skubus nevykdymas ieškovui nepadarys jokios didelės žalos, o atvirkščiai - žalą padarys mažamečiams vaikams.
Atsiliepimas
11. Ieškovas D. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad A. V. neteikė teismui prašymo dėl sprendimo išaiškinimo. Kaip nustatyta teismo sprendimu, vaikai gyvena su motina, tad atsakovė turi galimybes nuolat ir netrukdomai bendrauti su vaikais, atostogauti su jais, ką ir darė nuo vasaros pradžios, todėl atmestinas jos reikalavimas, kad proporcingai turėtų sumažėti ieškovui priskiriamų šių metų vasaros atostogoms su vaikais skirtų dienų. Nors atsakovė savivaliauja ir manipuliuoja teismo sprendimo sąvokomis, tačiau teismas sprendime konkrečiai ir aiškiai nurodė, kad „kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko“. Mergaitės šiltai bendrauja su ieškovu, noriai susitinka. Skubiai vykdoma sprendimo dalis dėl bendravimo atostogų metu užtikrintų vaikų emocinį stabilumą, vaikai galėtų grįžti į savo namus, kuriuose gyveno nuo gimimo. Vaikų ryšys su ieškovu nėra nutrūkęs. Teismo sprendimas dalyje dėl atostogų orientuotas išimtinai į vasaros atostogas, o teismo procesinių sprendimų priėmimas gali užtrukti ilgiau nei vaikų vasaros atostogos, dėl ko būtų pažeistas tėvų pareigų vaikams lygybės principas bei vaikų teisė būti su abiem tėvais. Atsakovė nurodo, kad šalių dukros yra mažametės, tačiau net vaikų amžius, esant itin artimam ieškovo ir vaikų ryšiui, negali būti pagrindu uždrausti ieškovo ir vaikų bendravimą, nesudaro pagrindo nevykdyti teismo sprendimo ar manipuliuoti juo. Teismas, leisdamas sprendimą vykdyti skubiai, pirmiausiai siekė užtikrinti ir apginti nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, t. y. viešąjį interesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismo nutartis / sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, todėl, vykdant juos, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-362-415/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog, teismo vertinimu, 2022 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-365-981/2022 yra aiškus ir suprantamas. Kaip pagrįstai nurodo ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, atsakovė nereiškė prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo, kas reiškia, jog jai šis sprendimas buvo aiškus. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nustatytoje bendravimo su vaikais tvarkos 6 punkte nėra aiškiai ir suprantamai apibrėžta kiek iš 28 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. birželio 30 d.) ieškovas likusių vaikų vasaros atostogų konkrečiai gali praleisti su vaikais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo metu 2022 m. vasara jau yra praėjusi, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su 2022 m. vasaros atostogų dienomis jau yra nebeaktualūs ir teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendime teismas aiškiai nurodė atskaitos tašką/atskaitos datą, nuo kada turėtų būti skaičiuojami ieškovui tenkantys bendrauti su vaikais savaitgaliai bei kada turėtų būti suderintas tėvų bendravimas su vaikais vasaros atostogų metu, kas daro pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką 2022 m. vasaros atostogų metu aiškia ir suprantama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, todėl pagrindo išaiškinti teismo sprendimą nėra (CPK 278 straipsnis).
15. Apeliantė taip pat nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas leido vykdyti skubiai 2022 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kurioje nustatyta tėvų bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu. CPK 283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį: dėl išmokų žalai, atsiradusiai sužalojus fizinio asmens sveikatą ar atėmus gyvybę, atlyginti priteisimo; dėl atlyginimo, priklausančio autoriui už naudojimąsi jo autorinėmis turtinėmis teisėmis, išradėjui, turinčiam patentą, – už naudojimąsi jo išradimu, priteisimo; dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo; visose kitose bylose – kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas CPK 283 straipsnio 1 dalies normą yra konstatavęs, kad skubaus teismo procesinių sprendimų vykdymo institutas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad visiems asmenims privalomi ir vykdytini yra tik įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys ar įsakymai (CPK 18 straipsnis). Pagal įstatyme formuluojamas sąlygas skiriami privalomas ir fakultatyvus leidimai skubiai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį. Privalomo skubaus vykdymo atveju teismas turi pareigą įstatyme tiesiogiai įvardytus sprendimus ar nutartis nukreipti vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnis), o kitais atvejais, t. y. fakultatyviais, teismas sprendžia dėl leidimo teismo sprendimą ar nutartį vykdyti skubiai suteikimo atsižvelgdamas į konkrečios bylos situaciją (CPK 283 straipsnis). Skubus neįsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių vykdymas pagrįstas siekiu užtikrinti silpnesnių ginčo šalių socialinių interesų apsaugą, taip pat užkirsti kelią didelės žalos išieškotojui padarymui ar teismo sprendimo, nutarties tapimui neįvykdomais ar sunkiai įvykdomais, kai tą gali sukelti delsimas juos vykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-381/2015).
16. Šiuo atveju byloje esanti medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas leido skubiai vykdyti 2022 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-365-981/2022 dalį dėl tėvų bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu, t. y., pagal teismo nustatytos bendravimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatyta, jog „6) kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę su vaikais praleisti vasaros atostogas: 28 kalendorines dienas dalimis – viena dalis 14 kalendorinių dienų, kitos – arba 14 kalendorinių dienų iš eilės, arba po 7 kalendorines dienas. Ieškovas konkretų vasaros atostogų laiką suderina su atsakove nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 1 d. Šalys dėl likusių 2022 metų vasaros atostogų turi susitarti per 3-5 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko“. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas leisti šią sprendimo dalį vykdyti skubiai, atsižvelgė į šalių nepilnamečių vaikų interesus bendrauti su abiem tėvais bei praleisti kartu su jais vasaros atostogas, o taip pat į šalių teisę vasaros atostogų metu bendrauti su vaikais, išvykti su jais atostogauti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neleidus šios teismo sprendimo dalies vykdyti skubiai, būtų pažeisti ieškovo, kaip nepilnamečių vaikų tėvo interesai ir jo teisė praleisti vasaros atostogų dalį su savo nepilnamečiais vaikais. Apeliantė nors ir nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas leido teismo sprendimo dalį vykdyti skubiai, tačiau nenurodo nesutikimo su tokia teismo nutartimi argumentų.
17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl pagrindo tenkinti atskirojo skundo nėra, dėl ko jis atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
18. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą yra pagrindas ieškovo D. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieškovui iš atsakovės priteisiant 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovės A. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.