Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1698-934/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-05-30
Bylos Nr.: e2A-1698-934/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vytautas Zelianka, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
Atsakovas: I. Ž.
Ieškovas: V. Ž.
Trečiasis asmuo: B. Ž.

Kategorijos

2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1698-934/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40588-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.4.4.2.; 2.3.5.2.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vytauto Zeliankos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.e2-213-1090/2019 pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei I. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų ir atsakovės I. Ž. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo B. Ž., byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. Ž. (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės I. Ž. (toliau ir atsakovė) santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams palikti pavardes: Ž. ir Ž.; 3) šalių dukters G. Ž. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu; 4) priteisti iš atsakovės išlaikymą šalių dukteriai G. Ž., mokamą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki vaiko pilnametystės; 5) nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamete dukterimi G. Ž. tvarką; 6) teismui nustačius G. Ž. gyvenamąją vietą kartu su motina I. Ž., priteisti iš ieškovo išlaikymą šalių dukteriai G. Ž., mokamą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki vaiko pilnametystės bei nustatyti analogišką tėvo bendravimo tvarką su dukra, kokią ieškovas siūlo atsakovės I. Ž. ir dukters; 7) santuokoje įgytą ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti tokiu būdu: 7.1. Teismui tenkinus ieškinio reikalavimą nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 7.1.1. 46,14 kv. m. bendro ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir 21,58 kv. m. bendro ploto negyvenamąją patalpą – garažo boksą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje; 7.1.2. Atsakovės I. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1/223 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 7.1.3. Už atsakovei tenkančią mažesnės vertės turto natūra dalį priteisti atsakovės naudai 39 219,50 Eur kompensaciją; 7.2. Teismui nustačius dukros gyvenamąją vietą su atsakove, atsakovės asmeninėn nuosavybėn priteisti: 7.2.1. 46,14 kv. m. bendro ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir 21,58 kv. m. bendro ploto negyvenamąją patalpą – garažo boksą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 7.2.2. Ieškovo asmeninėn nuosavybėn priteisti: 1/223 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 7.2.3. Už ieškovui tenkančią mažesnės vertės turto natūra dalį priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 39 219,50 Eur kompensaciją. 8) Priteisti atsakovės naudai 1/2 bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančias pinigines lėšas – 4 000,00 Eur. 9) Priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad šalių santuoka įregistruota 2004 m. (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės Metrikacijos skyriuje, įrašo (duomenys neskelbtini). Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. Ž.. Ieškovas nurodo, kad šalių bendras gyvenimas iš pradžių buvo normalus. Sutuoktiniai rūpinosi buitimi, vėliau kartu rūpinosi ir gimusia nepilnamete dukra, kartu leido laisvalaikį, išvažiuodavo pailsėti, aplankyti vienas kito artimųjų. Tačiau ieškinio pareiškimo momentui sutuoktinių santuoka yra faktiškai iširusi ir negali būti išsaugota. Dėl santuokos iširimo, ieškovo teigimu, yra kaltos abi šalys. Nurodo, kad prieš daugiau kaip metus prieš ieškinio pareiškimą įvykęs konfliktas lėmė tai, kad siekdami vienas kitą įžeisti ar įskaudinti sutuoktiniai susirado kitus gyvenimo partnerius, t. y. žmona susirado draugą, su kuriuo bendrauja ir leidžia laisvalaikį, ieškovas susirado draugę. Toks elgesys traktuotinas kaip santuokos iširimas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abiejų sutuoktinių elgesys tapo nelojaliu vienas kitam. Kadangi visi ieškinyje išvardinti sutuoktinių turto objektai yra fiziškai nedalūs, taip pat atsižvelgiant į dukters interesus, taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 3 dalies taisyklė. Dėl to ieškovas prašo jam priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, palikti vienam iš sutuoktinių kaip nedalomą turto vienetą, o kito sutuoktinio naudai priteisti kompensaciją už minėtą turtą ir 1/223 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šalių dukters G. Ž. gyvenamoji vieta, ieškovo manymu, turėtų būti nustatyta su juo, kadangi ieškovo ir dukros tarpusavio ryšys yra daug stipresnis nei dukros ryšys su motina. Su dukra daugiausia laiko praleidžia ieškovas, kuris rūpinasi dukros sveikata ir ugdymu. Nurodo, kad jis dukra rūpinosi nuo pat mažens, ir jo elgesys bei rūpestis nekito pradėjus nagrinėti bylą. Tuo tarpu atsakovės susidomėjimas dukra padidėjo tuomet, kai ieškovas pradėjo su ja spręsti klausimus dėl santuokos nutraukimo. Pasiūlius nutraukti santuoką bendru sutarimu, atsakovė pradėjo su dukra vaikščioti į kiną, kartu pradėjo lankyti gimnastikos užsiėmimus, ko niekada nebuvo anksčiau. Ieškovo gaunamos pajamos yra tris kartus didesnės nei atsakovės, todėl jis teigia turintis geresnes galimybes sudaryti tinkamas sąlygas dukrai augti ir vystytis, o taip pat išmokėti atsakovei kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės. Ieškovas, gyvendamas santuokoje, buvo jai neištikimas su kita moterimi bei įžeidinėjo ir skaudino atsakovę. Dar iki kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, ieškovas iš atsakovės atėmė automobilį Nissan Juke, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo ji veždavo dukrą įvairiais tikslais ir perdavė naudoti savo naujajai draugei. Be to, ieškovas minėtą automobilį Nissan Juke, kurį sutuoktiniai įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, be atsakovės žinios ir pritarimo, tariamai perleido ieškovo motinai B. Ž., tačiau juo toliau faktiškai naudojosi ieškovo draugė J. S.. Atsakovės teigimu, automobilio perleidimo sutartis laikytina tariamu sandoriu, todėl vadovaujantis CK 1.86 straipsnio 1 dalimi turi būti pripažinta negaliojančia. Atsakovė nurodo, kad visada rūpinosi šeima, prižiūrėjo namų ūkį ir dėjo maksimalias pastangas išsaugoti šeimą. Tačiau nepaisant to, I. Ž. pastangos išsaugoti šeimą buvo nevertinamos, nes ieškovas susitikinėjo su naująja drauge, visą dėmesį skyrė išimtinai tik jai, tuo pačiu žemindamas atsakovę, abejingai reaguodamas į šeimos interesus. Atsakovė nesutinka su tuo, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu, motyvuodama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-01-03 išvada dėl nepilnametės G. Ž. Nr. A104-15/17(2.13.2.6-AD15), kurioje konstatuota, kad atsakovė stengiasi ugdyti vaiką, lanko gimnastiką, kartu praleidžia laisvalaikį, tarp jų yra labai stiprus emocinis ryšys, o atsižvelgiant į vaiko amžių, G. Ž. gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitinka jos interesus.

Šalies argumentai

4. Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko G. Ž. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 3) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 5 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol vaikas sulauks pilnametystės; 5) padalinti santuokoje įgytą turtą šiuo būdu: 5.1. Priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir 1/223 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; 5.2. Priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise: automobilį Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5.3. priteisti iš atsakovės ieškovo naudai išmokėti ieškovui 37 380,50 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią mažesnės vertės turto natūra dalį; 6) teismui tenkinus ieškovo ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, prašo: 6.1. Priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol vaikas sulauks pilnametystės; 6.2. nustatyti atsakovės bendravimo su vaiku tvarką; 6.3. padalinti turtą padalinti tokia tvarka: 6.3.1. Priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, 1/223 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, automobilį Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6.3.2. priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 45 380,50 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią mažesnės vertės turto natūra dalį; 7) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

5. Patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, dėl jo neištikimybės. Atsakovės teigimu, laisvalaikį ieškovas, šalims būnant santuokoje, leisdavo su kita moterimi – J. S. ir iš esmės nuolat pažeidinėjo sutuoktinių lojalumo pareigą, pareigą gerbti kitą sutuoktinį, pareigą remti savo sutuoktinį morališkai. Ieškovas žemino ir įžeidinėjo savo sutuoktinę mažamečio vaiko bei aplinkinių žmonių akivaizdoje, visiškai nepaisė žmonos nuomonės ir poreikių. Paskutinį kartą, kai visa šeima buvo Palangoje, ieškovas vakare išėjo pas kitą moterį, palikęs atsakovę vieną su vaiku. Ieškovas prioritetą skirdavo bendravimui su kitomis moterims ir išskirtinai savo laisvalaikiui, o pareigų šeimoje nevykdė. Ieškovas automobilį Nissan Juke, be atsakovės žinios ir sutikimo, tariamai perrašė savo mamai – B. Ž., o faktiškai šį automobilį perdavė naudoti savo draugei J. S.. Nurodo, kad fizinio smurto šalių mažamečio vaiko atžvilgiu nenaudojo, priešingai, nei teigia ieškovas. Teigia, kad sužinojusi apie išdavystę ilgą laiką jautė emocinę sumaištį, gėdą, bejėgiškumą, nepasitikėjimą, todėl prašo priteisti jai iš ieškovo 5 000,00 Eur kompensaciją neturtinės žalos atlyginimui. Nurodo, kad yra sukūrusi jaukią, šiltą ir vaiko normaliam gyvenimui bei vystymuisi reikalingą aplinką, o ieškovas visą savo laisvalaikį praleidžia savo draugės namuose, tai prieštarauja vaiko interesams, vaiko saugumo ir vaiko sąlygų stabilumo užtikrinimui. Vaiką ir mamą sieja stiprus emocinis ryšys, o ieškovas nepaiso vaiko interesų, kadangi yra netvarkingas ir namuose palieka netvarką, kurią turi sutvarkyti atsakovė. Mergaitė dažnai yra pasimetusi, nežino savo pareigų, nes ieškovas leidžia vaikui neklausyti mamos, nesivalyti dantų arba nedaryti kitų užduočių, kurias daryti prašo mama. Nuo šalių vaiko gimimo, atsakovė rūpinosi dukters kasdienių poreikių tenkinimu, vaiko socializacijos, ugdymo, būtinųjų vertybių, dorovinių ir moralinių nuostatų formavimu bei vystymu. Būtent atsakovė užtikrina disciplinuotą, stabilų, saugų vaiko gyvenimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nesilaiko gydytojų rekomendacijų ir neatsižvelgia į jas prižiūrėdamas vaiką, ir nuteikinėja mergaitę prieš mamą. Be to, pasiima vaiką kartu laisvalaikio leidimui su savo drauge J. S.. Dėl šių priežasčių, atsakovės nuomone, G. Ž. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove geriau atitiktų vaiko interesus. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko ieškovo siūlymu išmokėti jai 1/2 kompensaciją nuo bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausiusio automobilio Nissan Juke pardavimo kainos, t. y. 4 000,00 Eur sumą, ir prašė priteisti jai minėtą sumą kaip kompensaciją.

Atsiliepimas

6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriuo nesutinka su priešieškiniu. Nurodo, kad atsakovės kaltę patvirtina jos santykiai su kitu vyru - G. D. ir faktas, jog atsakovė serga lytiškai plintančia liga. Teigė, kad įgyvendinant nepilnamečio vaiko interesus, dukros gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškovu. Atsakovė smurtavo prieš jį ir šalių nepilnametę dukrą, tarp sutuoktinių nuolat kildavo nesutarimai dėl atsakovės susirašinėjimo su kitais vyrais. Neapsikentę atsakovės psichologinio smurto, ieškovas su dukra nuo 2018 m. birželio mėnesio išsikraustė gyventi kitu adresu - (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taigi, nuo 2018 m. birželio mėnesio G. Ž. gyvena su ieškovu. Atsakovė nežino, kokios išlaidos patiriamos išleidžiant vaiką į mokyklą, nes neprisideda prie to. Vien tik mokyklai tenkančios tiesioginės išlaidos sudaro 180,00–200,00 Eur per mėnesį: prailgintos grupės mokestis – 70,00 Eur per mėn.; gatvės šokių būrelio mokestis – 40,00 Eur per mėnesį; maistas mokykloje – 2,50–3,00 Eur per dieną (apie 50,00 Eur per mėnesį); vaiko išlaidos telefonui – 7,00 Eur per mėnesį. Nurodo, kad į minėtas sumas nepatenka vaiko drabužiai, mokyklinė uniforma, avalynė, pėdkelnės, kasdieninės higienos priemonės, vitaminai, vaistai, maitinimas namuose, laisvalaikis ar atostogos. Todėl ieškovo manymu vaiko išlaikymui priteistina 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nežiūrint į tai, su kuriuo iš tėvų bus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. G. Ž. gyvenime reikia kuo daugiau rutinos, stabilumo. Atsakovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka vaikui keltų nepatogumų, netikrumo ir nestabilumo jausmą, stresą, ir yra nesąžininga vaiko atžvilgiu. Ieškovas teigia, kad 8 000,00 Eur suma, gauta už šalių automobilio Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo yra padalintina abiems šalims po 1/2 dalį.

7. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – tarnyba) pateikė 2017-01-03 išvadą Nr. A104-15/17(2.13.2.6-AD15), kurioje nurodo, kad Tarnybos atstovė apsilankė ieškovo, atsakovės bei vaiko gyvenamojoje vietoje. Nustatė, kad nepilnametė G. Ž. kartu su tėvais gyvena trijų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su visais patogumais. Butas priklauso abiems sutuoktiniams, erdvus, tvarkingas, jaukus, šiltas. Mergaitei skirtas atskiras kambarys, apstatytas reikiamais baldais bei daiktais, jai sudarytos tinkamos gyvenimo, ugdymo, vystymosi sąlygos. Tarnybos atstovei pakalbinus (duomenys neskelbtini), ji sakė, kad dažniausiai būna su tėčiu, su juo eina į lauką, į parduotuvę, neseniai su tėčiu buvo Druskininkų vandens parke, su tėčiu dažnai lankosi Akropolyje, kartu eina į kiną, žaidžia namuose, kartu daro įvairius rankdarbius. Tėtis, pasak mergaitės, veda ją į darželį, jai susirgus veda į polikliniką, tiek tėtis, tiek mama skaniai gamina valgyti, abu tėvai jai skaito pasakas, perka drabužius. Kaip teigia (duomenys neskelbtini), su tėčiu jai yra geriau praleisti laiką, nes su juo įdomiau. Ieškovas apsilankymo metu teigė, kad jis stengiasi gyventi sveikai, neturi žalingų įpročių. V. Ž. dirba SIA „(duomenys neskelbtini)“ marketingo vadovu. Nurodė, kad jo darbo pajamos – 2 500,00 Eur per mėnesį. Pasak V. Ž., jis turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu namuose, todėl galės dukrai skirti daugiau laiko nei vaiko motina, (duomenys neskelbtini) yra labiau prisirišusi prie jo, jis daugiau dukterimi rūpinasi, ugdo ir lavina. I. Ž. apsilankymo metu teigė, kad po santuokos nutraukimo nori, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Kaip teigia I. Ž., ji rūpinasi dukra nuo pat gimimo, tarp jų yra labai stiprus emocinis ryšis, ji stengiasi ugdyti dukrą, pratino prie etiketo, rūpinasi jos sveikata, laikosi dienos režimo, kartu praleidžia laisvalaikį, vasarą lankėsi cirke, neseniai važiavo Gedimino prospektu su traukinuku, vakarais skaito jai pasakas. I. Ž. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore-apskaitininke. Darbo pajamos – 500,00 Eur per mėnesį. Tarnyba 2017-01-03 išvadoje laikėsi nuomonės, jog tiek tėvas, tiek motina gali tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra, tačiau mergaitės gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitiktų jos interesus.

8. Tarnyba pateikė 2018-08-16 buities tyrimo aktą Nr. ITSD-106, kuriame nurodyta, kad tarnybos atstovas lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje – nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame gyvena ieškovas ir J. S.. Apsilankymo metu bute buvo ir G. Ž., kuri teigė, kad mėgsta bendrauti su tėčiu, jį myli. Nurodyta, kad vaikui nėra skirtas atskiras kambarys, tačiau yra įrengta atskira erdvė vaiko miegojimui, yra žaislų ir kitų ugdymo priemonių. G. Ž. lankys 1 klasę (duomenys neskelbtini), papildomai lanko meninės gimnastikos, šokių ir anglų kalbos būrelius. Mergaitė specialistui teigė, kad nori gyventi su tėčiu, nenorėtų gyventi su mama, kadangi mama ant jos pyksta. Mergaitei patinka tėtis, nes jis linksmas, patinka ir tėčio draugė (duomenys neskelbtini). Tėtis ir jo draugė pirko (duomenys neskelbtini) žaislus, ugdymo priemones, vežasi atostogauti ir nuveža į darželį. Teigė, kad mama ją vesdavo į gimnastikos būrelį. Pasak ieškovo ir jo draugės, jie kartu lanko pozityvios tėvystės kursus, vaikas piešiniuose vietoje mamos pradėjo vaizduoti (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigė, kad vaiko motina bendrauja su mergaite pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, jis aprūpina (duomenys neskelbtini) maistu, apmoka darželio, būrelių ir kitas paslaugas, skirtas vaikui. Teigė, kad su dukra gyvena nuomojamame bute dėl patirto smurto iš atsakovės.

9. Tarnybos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad šeimai gyvenant bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarnybos atstovai lankėsi šeimos namuose ir nustatė, kad butas tvarkingas, vaikas turi atskirą kambarį. G. Ž. Skyriaus darbuotojams teigė, kad ji mėgsta leisti laiką su tėčiu ir dažnai su juo pramogauja, skaito knygas ir leidžia laiką kartu. Nurodė, kad po išvados pateikimo, tarnyba gavo abiejų tėvų pranešimus apie pažeidžiamas vaiko teises. Tėvų konfliktui aštrėjant, tarnybos darbuotojai siūlė šalims lankyti psichologo konsultacijas. Šalys stengėsi tai įgyvendinti, lankėsi psichologo konsultacijose. Mergaitė tarnybos specialistams yra minėjusi, jog kelis kartus patyrė fizinį smurtą iš motinos. Tarnybos atstovė teigė, kad 2017 m. kovo mėnesį mergaitė pažinojo J. S., teigiamai apie ją atsiliepė, teigė, kad jai patinka leisti laiką su šia moterimi ir gerai jaučiasi būdama su (duomenys neskelbtini). 2018-08-16 tarnybas specialistas lankėsi ieškovo namuose, nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame gyvena ieškovas ir J. S.. Apsilankymo metu bute buvo ir G. Ž., kuri teigė, kad mėgsta bendrauti su tėčiu, jį myli, taip pat mėgsta būti su J. S.. Tarnybos atstovė nurodė, kad vaiko nuomonė gyventi su tėčiu buvo aiškiai išreikšta nuo bylos nagrinėjimo pradžios. Vaiko nuomonė dėl gyvenimo su tėčiu galimai buvo sąlygota tėvo rūpinimosi vaiku dar iki bylos iškėlimo momento, priešingai, nei teigia atsakovė. Tėvas gali geriau suprasti mergaitės emocinę būseną ir geriau sugebėtų pasirūpinti dukra. Tarnybos atstovė patikslino pirminę išvadą bei nurodė, kad abu tėvai gali pasirūpinti vaiku, tačiau vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu V. Ž. geriau atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Dėl bendravimo tvarkos tarnybos atstovė nurodė, kad vaiko bendravimas su tėvais turi būti maksimalus, kadangi vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais. Ieškovo siūloma bendravimo tvarka, tarnybos atstovės nuomone, labiau atitinka vaiko interesus. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka nepilnai atitinka vaiko interesus, kadangi vaikui reikalingas stabilumas, o kraustymasis į skirtingus namus prieštarautų vaiko poreikiui turėti stabilią gyvenamąją vietą. Dėl vaiko išlaikymo tarnybos atstovė nurodė, kad tėvo finansinė padėtis yra geresnė nei motinos, nurodė, kad ieškovo prašomas 200,00 Eur per mėnesį išlaikymas dukrai atitiktų dukros interesus ir patenkintų būtiniausius jos poreikius.

10. Trečiasis asmuo B. Ž., nepareiškianti savarankiškų reikalavimų, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį, apie kurio datą, laiką ir vietą buvo informuota tinkamai ir laiku teismo šaukimais, neatvyko. Šalys prašė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-25 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė ieškovo ir atsakovės sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko paliko atsakovei santuokinę pavardę „Ž.“; nustatė nepilnamečio vaiko G. Ž. gyvenamąją vietą kartu su vaiko tėvu V. Ž. jo gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovės nepilnamečiam vaikui G. Ž. mokamą išlaikymą po 180,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2016-11-04) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją paskiriant ieškovą V. Ž. priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; nustatė atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra bendravimo tvarką, padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (su garažu), o atsakovei asmeninės nuosavybė teise 1/223 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei 43 219,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui priteistą didesnės vertės turto dalį, kitoje dalyje ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmetė.

12. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

12.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, tarpusavio pagarbos bei moralinės ir materialinės paramos teikimo pareigas, nepakankamai atsakingai žiūrėjo į šeimą bei nesistengė dėti pastangas išsaugoti šeimą, t. y. abu pažeidė rūpinimosi šeima pareigas, todėl padarė išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).;

12.2. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas netaikė CK 3.70 straipsnio 2 dalies ir atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo;

12.3. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą santuoką nutraukus šalims palikti santuokines pavardes, nes atsakovė dėl to neprieštaravo;

12.4. Šalys nereiškė prašymų dėl tarpusavio išlaikymo priteisimo, todėl teismas išlaikymo nepriteisė;

12.5. Abu tėvai gali sudaryti tinkamas ir saugias vaiko raidai būtinas gyvenimo sąlygas, tačiau įvertinęs psichologinio įvertinimo išvadas, išvadą teikiančios institucijos patikslintą išvadą, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog nepilnametė G. Ž. nuosekliai nuo 2016 m. laikėsi nuomonės, jog nori gyventi kartu su tėvu, teismas sprendė, kad geriausius vaiko interesus atitiks G. Ž. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu (tėvu). Teismo vertinimu tėvas yra geriau pasirengęs patenkinti mergaitės dvasinius, psichologinius, socialinius, turtinius bei kitokius poreikius. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis nenustatytas vaiko negebėjimas reikšti savo nuomonę ar kad ji būtų įtakota tėvų, mergaitė gyvena su tėvu skyrium nuo motinos, byloje nėra duomenų, kad tėvas netinkamai rūpinasi savo dukra, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu reikštų vaiko palikimą jau nusistovėjusioje aplinkoje, kas labiau atitiktų mergaitės interesus. Teismas rėmėsi psichologinio įvertinimo išvadose, kurios turi didesnę įrodomąją galią, išdėstytais argumentais. Teismo vertinimu vaikų ir paauglių psichiatro išvados nelaikytinos pakankamai objektyviomis, nes jos yra antrinės, t. y. padarytos vertinant pirminį šaltinį, be to, išvados padarytos išklausius tik vieną šalį, t. y. atsakovę;

12.6. Teismas nukrypo nuo lygių dalių principo teikiant išlaikymą vaikui ir priteisė 180,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei G. Ž., mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2016 m. lapkričio 4 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimą teismas priėmė atsižvelgęs į tai, kad nebuvo nustatyta specialių vaiko poreikių, ieškovo pajamos tris kartus didesnes nei atsakovės, taip pat įvertinęs sutuoktinių pakankamai jauną amžių, darbingumą, įsipareigojimų tretiesiems asmenims nebuvimą, šalių išsilavinimą, darbinę patirtį, galimybes uždirbti didesnes pajamas;

12.7. Spręsdamas klausimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo teismas pažymėjo, jog atsakovės siūloma bendravimo tvarka pagal savo intensyvumą, atsižvelgiant į vaiko amžių, neatitinka vaiko interesų, neužtikrina jo teisę į stabilią namų aplinką bei pakenktų normaliam dienos režimui. Ieškovo siūloma bendravimo tvarka nėra išsami bei tam tikra prasme ribojanti atsakovės teisę maksimaliai bendrauti su dukra, pavyzdžiui, bendrauti su dukra telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, tvarkoje numatytos ne visos valstybinės šventės, nepasisakyta dėl G. Ž. gimtadienio, kurias tėvai taip pat turėtų pasidalinti. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka labiau atitinkanti G. Ž. interesus, teismas ją papildė atsakovės siūlomomis nuostatomis dėl bendravimo tvarkos;

12.8. Atsižvelgęs į tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu (ieškovu), bei vaiko interesus pirmosios instancijos teismas padalijo sutuoktinių santuokoje įgytą bendrą turtą ieškovo siūlomu būdu, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir negyvenamąją patalpą – garažo boksą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o atsakovei I. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/223 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei už atsakovei tenkančią mažesnės vertės turto natūra dalį priteisė jos naudai 39 219,50 Eur kompensaciją;

12.9. Teismas netenkino ieškovo prašymo skirti atsakovei baudą už priesaikos sulaužymą, nes atsakovės teisme nurodyti teiginiai iš esmės neturėjo reikšmės byloje nustatinėjamoms aplinkybėms ir bylos išsprendimo rezultatui, be to kai kurie ieškovo nurodomi atsakovės teiginiai yra itin subjektyvaus pobūdžio ir teismas neturėjo galimybės patikrinti jų atitiktį tikrovei;

12.10. Ieškovas buvo sumokėjęs 800,00 Eur dydžio depozitą ekspertizės išlaidoms padengti, gavus 600,00 Eur dydžio sąskaitą už atliktą ekspertizę tuo pagrindu teismas tenkino ieškovo prašymą dėl 200,00 Eur dydžio permokos už atliktą ekspertizę grąžinimo;

12.11. Teismas ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteisė 3 455,10 Eur (3 839,00 Eur x 0,90) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo priteisė 1 913,40 Eur (4 783,50 Eur x 0,40) bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovė I. Ž. skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimą dalyje, kurioje ieškinys patenkintas dėl 1) vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; 2) išlaikymo priteisimo; 3) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kadangi skundžiamo teismo sprendimo dalis yra neteisėta, neatitinkanti materialinės teisės normų ir nepagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis. Atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžiamoje dalyje panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškovo V. Ž. šioje dalyje ieškinį atmesti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą be I. Ž. priešieškinį šioje dalyje patenkinti.

14. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

14.1. Pirmos instancijos teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, nevertino vaiko interesų, neatsižvelgė į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą, ieškovo nepriimtiną elgesį bei ieškovą charakterizuojančią medžiagą, todėl netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vaiko gyvenamosios vietos nustatymą. Ieškovas iš anksto apgalvotais ir atsakovės bei visų institucijų atžvilgiu atliekamais veiksmais siekė, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, pardavė atsakovės naudojamą šeimos automobilį, kuriuo buvo vežiojamas vaikas, savo mamai, o vėliau automobilį perdavė naudotis savo naujai draugei, teikė skundus vaiko teisių apsaugos institucijai ir policijai kaltindamas atsakovę smurtu jo ir mažamečio vaiko atžvilgiu, teikė prašymus teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei – įpareigojimo gyventi skyriumi nuo ieškovo ir nepilnametės dukters. Tokie ieškovo pareikšti kaltinimai dėl neva panaudoto fizinio smurto mažamečio vaiko atžvilgiu psichologiškai gniuždė atsakovę, ją baugino, kadangi ieškovas, pasinaudodamas savo geresne finansine padėtimi, psichologinėmis žiniomis ir mokėjimu daryti įtaką kitiems žmonėms bei nurodydamas tikrovėje neegzistuojančius duomenis, tokiomis priemonėmis siekė iš atsakovės atimti vaiką. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą vaiko nuomonė nėra vis lemianti, psichologės išvada dėl vaiko noro gyventi su tėvu ir kad tai labiau atitiks nepilnamečio vaiko interesus pagrįsta tuo, jog ieškovas vaikui apie atsakovę nėra kalbėjęs. VU Psichologinio konsultavimo ir mokymų centro (PKMC) psichologės D. Č. į bylą pateikta išvada neturi didesnės įrodomosios galios ir teismo vertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir Vaikų ir paauglių psichiatro Lino Slušnio 2017-03-09 pateiktu Konsultacijos aprašymu ir išvada bei 2018-02-23 Konsultacijų aprašymu ir išvada, kurios prieštarauja psichologės išvadai;

14.2. pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra pagal ieškovo reikalavimus, ji visiškai nekonkreti, neaiški, siejama su tam tikrų sąlygų buvimu ar nebuvimu ateityje, todėl naikintina ir nustatoma atsakovės pateikiama bendravimo tvarka;

Žemesnės instancijos teismas

14.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neteisėtai ir nemotyvuotai nustatė teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentą nuo ieškovo 2016-11-04 kreipimosi į teismą dienos, nes Vilniaus apygardos teismas 2018-11-30 nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nurodė, kad šalys gyvena vienuose namuose, ieškovas minėtos aplinkybės neginčijo. Be to, ieškovui ir atsakovei kartu su nepilnamečiu vaiku gyvenant tuose pačiuose namuose, prie vaiko poreikių tenkinimo prisidėjo abu tėvai, tai patvirtina atsakovės į bylą pateikti pirkinių kvitai, o ieškovas neįrodė, jog atsakovė neprisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo;

Šalies argumentai

15. Ieškovas V. Ž. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo argumentai:

15.1. atsakovės apeliacinis skundas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nepagrįstas įrodymais, nes skunde nurodytas faktinis ieškinio pagrindas negali būti laikomas kaip apeliacinio skundo reikalavimus įrodanti aplinkybė. Skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmos instancijos teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, nevertino vaiko interesų, neatsižvelgė į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą, ieškovą charakterizuojančią medžiagą. Tai, kad atsakovė smurtavo prie ieškovą ir nepilnametį vaiką, patvirtina prieš atsakovę pradėti ikiteisminiai tyrimai, o įrodymų nepakankamumas baudžiamąja prasme nereiškia, kad nepakanka duomenų priimti sprendimą civilinėje byloje bei remiantis tikimybių pusiausvyros principu nustatyti vienų ar kitų faktų egzistavimą ar jų nebuvimą. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad priimdamas sprendimą teismas atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, norus ir įvertino kokia aplinka geriausiai atitiks vaiko poreikius;

Atsiliepimas

15.2. atsakovė teigia, kad ieškovas nuolat kuria kliūtis bendrauti su vaiku, todėl prašo nustatyti jos siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Su tokiu reikalavimu ieškovas nesutinka, nes atsakovės siūloma tvarka sudaryta akivaizdžiai vadovaujantis ne vaiko, o atsakovės asmeniniais interesais, siekiama nustatyti tokią bendravimo tvarką su vaiku, kuri labiau atitinka ne vaiko interesus, o pačios atsakovės norus, būtų patogesnė jai, apsunkintų vaiko dalyvavimą pamokose ir popamokinėje veikloje, sporto užsiėmimuose, būreliuose, o reikalavimas visais gyvenimo atvejais nustatyti konkretų laiką sudarytų dirbtines kliūtis atsakovei planuoti tiek atostogas, tiek laisvalaikį;

15.3. atsakovė netinkamai bando perkelti įrodinėjimo pareigą ieškovui teigdama, kad jis neįrodė, jog atsakovė neprisidėjo prie vaiko išlaikymo prasidėjus teisminiam skyrybų procesui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė priteisti išlaikymą vaikui nuo ieškinio padavimo dienos (2016-11-04), nes teisė reikalauti išlaikymo atsiranda kai vienas iš tėvų nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsakovės į bylą pateikti prekių įsigijimo kvitai nepatvirtina, kad atsakovė materialiai prisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, nes jie gauti už prekes, skirtas suaugusiems asmenims arba asmeniniams atsakovės poreikiams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

17. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies buvo patenkintas ieškovo V. Ž. ieškinys atsakovei I. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų ir atsakovės I. Ž. priešieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų. Atsakovė apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

18. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2004-05-22 buvo sudaryta santuoka (1 t., b. l. 11), santuokoje 2011-03-07 gimė dukra G. Ž. (1 t., b. l. 12). Ieškovas dirba SIA „(duomenys neskelbtini)“ prekybos marketingo vadovu (4 t., b. l. 102; 5 t., b. l. 162), ieškovas gauna apie 2 000,00 Eur dydžio darbo užmokestį (1 t., b. l. 43), atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore – apskaitininke, jos abiejuose darbovietėse gaunamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 500,00 Eur (1 t., b. l. 86 – 89, 171). Ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas su garažu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (1 t., b. l. 37, 40). Sutuoktinių duktė G. Ž. nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio lanko (duomenys neskelbtini)1 E klasę (5 t., b. l. 166).

Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abu sutuoktiniai gali sudaryti tinkamas nepilnamečiam vaikui būtinas sąlygas, tačiau įvertinus psichologinio įvertinimo išvadas, išvadą teikiančios institucijos patikslintą išvadą, nepilnamečio vaiko nuoseklią nuomonę dėl gyvenimo su tėvu, teismas sprendė, kad geriausius vaiko interesus atitiks G. Ž. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu (tėvu). Tokį sprendimą teismas motyvavo geresniu tėvo pasirengimu patenkinti mergaitės dvasinius, psichologinius, socialinius, turtinius bei kitokius poreikius, atsižvelgęs į tai, jog šiuo metu vaikas gyvena su tėvu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu užtikrins vaiko pasilikimą jam įprastoje aplinkoje, kas atitinka vaiko interesus. Teismas taip pat pažymėjo, kad bylos duomenimis nenustatytas vaiko negebėjimas reikšti savo nuomonę ar kad ji būtų įtakota tėvų, byloje nėra duomenų, kad tėvas netinkamai rūpinasi savo dukra, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas atitinka psichologinio vertinimo išvadas, kurios teismo įsitikinimu, yra labiau įtikinamos, nei vaikų ir paauglių psichiatro pateiktos išvados, kurios buvo padarytos apklausius tik atsakovę ir neapklausius ieškovo. Atsakovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, pažymi, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vaiko gyvenamosios vietos nustatymą. Ieškovas iš anksto apgalvotais veiksmais siekė, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, byloje esanti psichologinio vertinimo išvada, priešingai nei nurodė teismas, neturi didesnės įrodomosios galios, ir turi būti vertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, įskaitant ir vaikų ir paauglių psichiatro Lino Slušnio 2017-03-09 pateiktu Konsultacijos aprašymu ir išvada bei 2018-02-23 Konsultacijų aprašymu ir išvada, kurios prieštarauja psichologės išvadai.

20. Iš atsakovės apeliacinio skundo motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl pažeistų materialinės teisės normų (CPK 330 straipsnis), reglamentuojančių vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir negrindžia skundo procesinės teisės normų pažeidimu (CPK 329 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija pasisako dėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su materialinės teisės taikymu nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamą vietą.

21. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo taip pat privaloma vadovautis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3. 3 straipsnio 1 dalis). CK 3.174 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pažymėjo, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčą būtina nustatyti su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis, cituojanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/20143). Lietuvos kasacinio teismo suformuotoje praktikoje tai pat ne kartą pasisakyta, jog teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, jų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį), individualizuoti vaiko interesus, išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo daryti vadovaujantis pagrindiniu kriterijumi – vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

22. Pagal CPK 185 straipsnį įrodymų vertinimas reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal savo vidinį įsitikinimą, teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013 ir byloje cituojama susijusi kasacinio teismo praktika).

23. Vertindamas vaiko teisių apsaugos institucijos į bylą, kurioje sprendžiami su nepilnamečiu vaiku susiję klausimai, pateikiamą išvadą dėl ginčo teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 straipsnio 2 dalis), todėl vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje esančios informacijos įrodomoji reikšmė turi būti įvertinama, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti atsakovės reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Tiek vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktos išvados ir buities tyrimo aktai, kiti dokumentai (1 t., b. l. 168-171; 2 t., b. l. 129-130; 5 t., b. l. 123-124) patvirtina, kas vaikas nori gyventi su tėvu (ieškovu), duomenų apie tai, kad vaiko nuomonė šiuo klausimu buvo įtakojama ar kitaip manipuliuojama, byloje nenustatyta, į bylą taip pat nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas negalės užtikrinti nepilnametei dukrai jos poreikius atitinkančių saugių gyvenimo, mokymosi, laisvalaikio sąlygų. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus, spekuliatyvaus pobūdžio atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovo iš anksto apgalvotų, nesąžiningų veiksmų, kuriais buvo siekiama nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu dėl byloje esančių vaikų ir paauglių psichiatro Lino Šlušnio 2017-03-09 Konsultacijos aprašymo ir išvados (toliau – psichiatro išvada) (2 t., b. l. 147 – 149) bei 2018-02-23 Konsultacijų aprašymo ir išvados (5 t., b. l. 15 – 18) vertinimo kaip priešingos byloje esančiai 2018-02-01 Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymų centro Psichologinio įvertinimo teismo ekspertizės tikslais civilinėje byloje Nr.e2-2857-726/2017 išvadai (toliau – PKMC išvada) (3 t., b. l. 9 – 21), nes kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šių dokumentų įrodomoji galia yra skirtinga ta prasme, kad psichiatro išvada atlikta nesilaikius objektyvumo standartų, subjektyviai, apklausus tik atsakovę ir nepilnametę sutuoktinių dukterį, psichiatro išvadose savo teiginius pagrindus tik atsakovės žodžiais teikiamais paaiškinimais ir nurodomomis aplinkybėmis, nedalyvavus ir neapklausus ieškovo ir, esant poreikiui, jo draugės, su kuria nepilnametis vaikas bendrauja. Tai, kad minėtos psichiatro išvados nėra objektyvios, pripažino ir teisme apklaustas išvadų autorius gydytojas Linas Slušnys, tokios pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos ištyrus byloje esančius įrodymus, atsakovė neginčijo. Iš kitos pusės prielaidų dėl galimo PKMC išvados subjektyvumo byloje nenustatyta, tokios aplinkybės atsakovė skunde taip pat neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo naikinti teismo sprendimo dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu nėra.

25. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų ir motyvų ydingumo vertinat byloje esančius įrodymus, ištirtų įrodymų prieštaringumo ir priešingumo vienas kitam tiek savo turiniu, tiek ir logikos dėsniams, kas galėtų suponuoti teismo padarytų išvadų nepagrįstumą ir neteisėtumą, taip pat nenurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir dėl to byloje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas (CKP 329 straipsnio 1 dalis), o apeliantės pateiktas subjektyvus situacijos vertinimas dėl tariamai iš anksto ieškovo apgalvotų ir nesąžiningų veiksmų, nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

26. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, nes pasikeitus aplinkybėms, pavyzdžiui, vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

27. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka grindžia tuo, kad ieškovas kuria kliūtis bendravimui su vaiku, teismo nustatyta tvarka yra pagal ieškovo reikalavimus, visiškai nekonkreti, neaiški, siejama su tam tikrų sąlygų buvimu ar nebuvimu ateityje, suteikianti subjektyvias galimybes ieškovui neišleisti vaiko atostogų su atsakove, todėl nustatyta tvarka naikintina ir tvirtintina atsakovės pateikta bendravimo su vaiku tvarka.

28. Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 ir byloje cituojama kasacinio teismo praktika). Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka pažeidžia jos teises netrukdomai bendrauti su nepilnamete dukra, nes sudaro galimybes ieškovui piktnaudžiauti ir nepagrįstai riboti atsakovės bendravimą su vaiku. Tokį apeliacinio skundo motyvą atsakovė grindžia tuo, kad pagal teismo nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką jai reikia derinti vaiko paėmimo iš mokyklos ir atostogų laiką su ieškovu, o nenustačius konkretaus laiko, laiko suderinimas su ieškovu taps neįmanomu. Su tokiu atsakovės apeliacinio skundo motyvu nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad abu tėvai turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti ji auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Bendraudami su vaiku pagal teismo patvirtintą tvarką tėvai privalo atsižvelgti į nepilnamečio vaiko interesus, taip pat užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką. Tokie tikslai pasiekiami tik abiems tėvams atsakinga ir rūpestingai vykdant savo pareigas tiek nepilnamečio vaiko, tiek ir vienas kito atžvilgiu, atsižvelgus į kasdieninio gyvenimo realijas, pasikeitimus, tiek į tėvų turimus asmeninius planus, tiek ir nenumatytus įvykius. Atsakovė nepateikė į bylą duomenų, paneigiančių ieškovo sąžiningumą, todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo argumentas dėl negalimumo suderinti vaiko paėmimo iš mokyklos laiką su ieškovu. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas dėl neaiškaus bendravimo su nepilnamečiu vaiku laiko pakeitimo kriterijaus, neparuoštų pamokų ar kitų užduočių, nes kaip teisingai pastebėta ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą, toks kriterijus objektyviai nustatomas pagal mokytojo pateiktus duomenis apie moksleivio tinkamai atliktus namų darbus ir užduotis.

29. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė iš esmės neginčija, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų ar juos nepagrįstai riboja. Kaip pažymėjo kasacinės instancijos teismas savo nutartyse bylose dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, bendravimo tvarka nustatoma atsižvelgus ne į vaiko tėvų ar kitų asmenų, su kuriais bendraus vaikas, patogumą ar tėvams tinkamiausias sąlygas, o vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, nes skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, nustatoma tvarka siekiama užtikrinti vaiko interesus ir teises bendrauti su abiem tėvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

30. Duomenų, kad atsakovės skundžiama nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų, byloje nepateikta, taip pat bylos medžiaga nepatvirtina, kad ieškovas nustatytos bendravimo tvarkos nevykdys ar sudarys trukdžius atsakovei bendrauti su dukra, todėl atsakovės skundo motyvai laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

31. Apeliaciniu skundu atsakovė skundžia pirmosios instancijos sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos (2016-11-04) priteisimo dviem pagrindais. Pirma, atsakovė teigia, kad teisė reikalauti materialinio išlaikymo atsiranda tada, kai vienas iš tėvų nebevykdo pareigos tokį išlaikymą teikti, ji ieškinio teismui padavimo metu gyveno kartu su ieškovu ir, antra, prisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo, tai patvirtina atsakovės į bylą pateikti pirkinių kvitai, o ieškovas neįrodė, jog atsakovė neprisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad atsakovės į bylą pateikti prekių įsigijimo kvitai nepatvirtina, jog atsakovė materialiai prisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, nes pateikti kvitai gauti už prekes, skirtas suaugusiems asmenims arba asmeniniams atsakovės poreikiams tenkinti.

32. Įstatymas numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos.

33. Pasisakydamas dėl CK 3.200 straipsnyje taikymo sąlygų taikymo ypatumų kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018 ir byloje nurodyta susijusi kasacinio teismo praktika). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

34. Atsakovė savo pareigą teikti materialinį išlaikymą vaikui įrodinėja kartu su 2018-10-08 priešieškiniu pateiktas rašytiniais įrodymais, prekių ir paslaugų įsigijimą patvirtinančiais pirkimo kvitais (6 t., b. l. 17 – 82). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina atsakovės apeliacinio skundo argumentų dėl nepagrįstai nuo ieškinio padavimo dienos priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Tokią išvadą teisėjų kolegija grindžia tuo, jog atsakovės skundė nurodoma aplinkybė dėl gyvenimo vienuose namuose 2017 metais nepatvirtina, kad atsakovė teikė materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Be to, sutiktina su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais dėl pateiktų įrodymų sąsąjumo su įrodinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis, nes kvituose nurodyti pirkiniai tam tikrais atvejais akivaizdžiai skirti suaugusiems asmenims, transporto priemonei, namų priežiūrai ir nėra skirti tenkinti nepilnamečio vaiko poreikių, kita dalis kvitų savo turiniu (perkamų prekių asortimentu, kiekiu, įsigijimo laiku) nepatvirtina materialinio išlaikymo vaikui teikimo jam būtina apimtimi teikimo. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog teisė reikalauti išlaidų atlyginimo atsirado nuo kreipimosi į teismą dienos. Apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Pažymėtina, jog teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, visapusiškai ir objektyviai ištyręs byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), atsakovės pateikti įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl pirmosios instancijos priimto sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, nustatant išlaikymo priteisimo momentą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Atsakovė už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (apeliacinio skundo surašymą) patyrė 1452,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (8 t., b. l. 142-143). Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 800,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (8 t., b. l. 137 – 138). Apeliacinės instancijos teismui netenkinus atsakovė apeliacinio skundo, ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos 800,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

36. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinis teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar atskirojo skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

38. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.

39. Apibendrinant daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės I. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 800,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėŽilvinas TerebeizaVytautas Zelianka