Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-06-22 · Civilinė byla Nr. e2-6099-925/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-06-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-22
Bylos Nr.
e2-6099-925/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01381-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6099-925/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01381-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Gelvora“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. K. (toliau – ir atsakovas) 326,69 Eur skolos, 209,44 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė, kreipdamasi į teismą, nurodė, jog 2004-10-21 pradinis kreditorius ,,Swedbank“, AB (toliau – ir pradinis kreditorius) ir atsakovas sudarė Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis), pagal kurią ,,Swedbank“, AB atsakovui suteikė sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, todėl pradinis kreditorius su atsakovu sutartį nutraukė. Pažymėjo, jog atsakovas iš viso sumokėjo 1303,29 Eur (2009-07-30 – 144,81 Eur, 2009-09-03 – 144,81 Eur, 2009-10-03 – 144,381 Eur, 2009-11-02 – 144,81 Eur, 2009-11-30 – 144,81 Eur, 2010-03-20 – 434,43 Eur, 2010-06-04 – 144,81 Eur). Iš pervestų piniginių lėšų buvo padengti delspinigiai, palūkanų delspinigiai, dalis palūkanų bei pagrindinės skolos sumos. Nurodė, jog ,,Swedbank“, AB ir UAB „Gelvora“ 2008-10-02 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-08-738/08-20-15, pagal kurią ,,Swedbank“, AB perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo atžvilgiu atsiradusį įsiskolinimą.

Atsiliepimas

Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė reikalavimą kildina iš 2004-10-10 kredito sutarties, tačiau nenurodo sutarties nutraukimo datos. Būtent sutarties nutraukimo momentas gali būti laikomas senaties termino pradžia. Atsakovo vertinimu, ieškinio senaties terminas pasibaigė ne vėliau kaip 2019-04-27. Pažymėjo, jog jis yra visiškai su pradiniu kreditoriumi atsiskaitęs. Pažymėjo, jog ieškovė daugiau nei per 10 metų nepateikė skolą pagrindžiančių dokumentų bei nesiėmė jokių skolos išieškojimo veiksmų. Nurodė, jog ieškovė atsakovui siuntė įvairius priminimus apie skolą, vekselius užpildymui, skambino telefonu, reikalaudamas sumokėti skolą. Atsakovo vertinimu, toks ieškovės elgesys, esant profesionaliam skolų administratoriui, yra piktnaudžiavimas kreditoriaus teisėmis. Pritaikius ieškinio senaties institutą, prašė svarstyti klausimą dėl baudos ieškovei skyrimo už nepagrįsto reikalavimo pateikimą.

Šalies argumentai

Ieškovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog atsakovui tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, sutartis buvo nutraukta 2009-04-22. Reikalavimas ieškovei buvo perleistas 2009-04-27. Pažymėjo, kad teisė reikšti ieškiniui atsirado 2009-04-28, nutraukus sutartį. Atsakovas laikotarpiu nuo 2009-07-30 iki 2010-06-04 atlikdamas mokėjimus patvirtino, kad pripažįsta prievolę, todėl ieškinio senaties termino skaičiavimas buvo nutrauktas, taigi ieškovė su ieškiniu kreiptis galėjo iki 2020-06-04, todėl atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog ieškovė ieškiniu prašo priteisti 209,44 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015-02-08 iki 2020-01-13, taikant 13 procentų palūkanų normą. Nesuėjus pagrindinio reikalavimo senaties terminui, ieškovės reikalavimas dėl palūkanų už pastaruosius penkerius metus yra taip pat pagrįstas. Nurodė, kad atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo yra nepagrįstas, nes ieškovės atsakomybei kilti nėra nei vieno pagrindo, nes nėra jokio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, ieškovė ir atsakovas pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Atsakovas apie parengiamąjį teismą buvo informuotas tinkamai (teismo šaukimą siunčiant per EPP sistemą bei jo atstovui išsiunčiant teismo šaukimą). Kadangi atsakovui buvo pranešta apie galimybę pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio ir šalys pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės nedalyvaujant ieškovės atstovui bei atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl ieškinio senaties.

Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškinio senaties. Atsakovas nurodo, jog nagrinėjamu atveju taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas pasibaigė ne vėliau kaip iki 2019-04-27 (kuomet reikalavimas buvo perleistas ieškovei). Ieškovė teigia, jog laikotarpiu nuo 2009-07-30 iki 2010-06-04 atsakovas įvykdė dalį prievolės, todėl ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Ieškovės teigimu, ieškinio senaties terminas būtų suėjęs 2020-06-04.

CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). CK 1.127 straipsnis nustato ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisykles, pagal kurias ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą.

Byloje nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi ,,Swedbank”, AB 2004-10-21 sudarė Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui suteikė teisę naudotis kredito kortele iki 2007-10-31. Iš byloje esančio pradinio kreditoriaus ,,Swedbank”, AB 2009-04-06 rašto matyti, jog atsakovui nesumokėjus skolos iki 2009-04-22, sutartis su atsakovu bus nutraukta 2009-04-23. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas iki 2009-04-22 su pradiniu kreditoriumi atsiskaitė (CPK 178 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ,,Swedbank“, AB ir UAB „Gelvora“ 2008-10-02 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-08-738/08-20-15, kurios pagrindu 2009-04-27 reikalavimo perleidimo aktu reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą buvo perleistos ieškovei. Vadinasi, pagal ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles, nustatytas CK 1.127 straipsnyje, ieškinio senaties terminas dėl prievolės grąžinti skolą turėjo baigtis 2019-04-27 (10 metų nuo reikalavimo perleidimo momento). Tačiau CK 1.130 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Ieškovė nurodo, kad po sutarties nutraukimo atsakovas įvykdė dalį prievolės - iš atsakovo gautą 1303,29 Eur įmokų sumą sudaro: 2009-07-30 – 144,81 Eur įmoka, 2009-09-03 – 144,81 Eur įmoka, 2009-10-03 – 144,381 Eur įmoka, 2009-11-02 – 144,81 Eur įmoka, 2009-11-30 – 144,81 Eur įmoka, 2010-03-20 – 434,43 Eur įmoka, 2010-06-04 – 144,81 Eur įmoka. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys ,,Swedbank”, AB sąskaitų išrašai.

CK 1.130 straipsnio 3 dalis nustato, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Laikas iki senaties termino į naują terminą neįskaičiuojamas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tai, kokius skolininko veiksmus galima laikyti patvirtinančiais skolos pripažinimą ir nutraukiančiais ieškinio senaties eigą, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Teismų praktikoje tokiais skolininko veiksmais laikomi veiksmai, kai skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenziją, sumoka dalį pagrindinės skolos arba netesybų, palūkanas už pagrindinę skolą, taip pat kai šalys modifikuoja sutartį taip, kad iš jos turinio matyti, jog skolininkas pripažįsta skolą, kai skolininkas prašo keisti sutartį, atidedant ar išdėstant mokėjimus, akceptuoja inkaso pavedimą ir kiti panašūs veiksmai. Kasacinis teismas pabrėžia, kad skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta prievolę, turi būti aktyvūs, bet ne tylėjimas, nes šis nelaikomas asmens valios išraiška, išskyrus įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2008, minėtos 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019 34 punktas).

Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad atsakovo atlikti veiksmai po sutarties nutraukimo ir reikalavimų perleidimo ieškovei – dalies prievolės įvykdymas (paskutinis mokėjimas atliktas 2010-06-04) nutraukė 2009-04-27 prasidėjusią ieškinio senaties eigą, o terminas ieškinio senaties pradžiai skaičiuoti prasidėjo iš naujo 2010-06-04, t. y. po paskutinio atsakovo veiksmo, kuriuo jis pripažino prievolę – sumokėjo įmoką pagal sutartį. Kadangi nagrinėjamu atveju taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, ieškovė į teismą kreipėsi 2020-01-20, akivaizdu, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas. Iš dėstyto pagrinu darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo taikyti ieškinio senatį.

Dėl skolos dydžio.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovas V. K. ir pradinis kreditorius ,,Swedbank”, AB 2004-10-21 sudarė Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį pradinis kreditorius suteikė atsakovui 1158,48 Eur (4000,00 Lt) dydžio kredito limitą vartojimo reikmėms, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatyta tvarka bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas sutartyje numatytas sumas. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.886 straipsnį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia ar įsipareigoja suteikti kredito gavėjui fiziniam asmeniui (vartotojui) kreditą atidėto apmokėjimo, taip pat mokėjimo išdėstymo (apmokėjimo dalimis) būdu. Pagal sutartį kredidito mokėjimo kortelės galiojimo terminas iki 2007-10-31.

Bylos duomanys patvirtina, jog pradinis kreditorius ,,Swedbank“, AB ir UAB „Gelvora“ 2008-10-02 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-08-738/08-20-15, o 2009-04-27 pasirašytu reikalavimo teisių perleidimo aktu prie Reikalavimo teisių perleidimo sutarties (toliau – ir aktas) ,,Swedbank“, AB perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo atžvilgiu atsiradusį įsiskolinimą. Akte nurodyta, jog atsakovo įsiskolinimą sudaro 1263,55 Eur (4362,78 Lt). Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 str. 7 d. nuostatas (LAT 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Pagal CK nuostatas, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį patį kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos CK 6.870 str., 6.873 str.). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Atsakovas atsiliepime nurodo, jog yra įsitikinęs, jog su pradiniu kreditoriumi visiškai atsiskaitė, tačiau tinkamo atsiskaitymo fakto nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove neįrodinėjo (CPK 178 straipnsnis). Iš byloje esančių ,,Swedbanbk”, AB sąskaitų išrašų matyti, jos atsakovas laikotarpiu nuo 2009-07-30 iki 2010-06-04 (jau po sutarties nutraukimo bei reikalavimo teisių perleidimo momento) pervedė ieškovei 1303,29 Eur (4500,00 Lt). Kadangi atsakovas susidariusį įsikolinimą dengė nesavalaikiai, t. y. jau pos sutarties nutraukimo ir įvykusio po reikalavimo teisių perleidimo, ieškovė skaičiavo delspinigius, palūkanų delspinigius bei palūkanas, ką patvirtina ieškovės į bylą pateikti aktai.

CK 6.54 straipsnis reglamentuoja skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo tvarką ir sutarties šalių veiksmus, vykdant sutartinius piniginius atsiskaitymus. Šio straipsnio 1–4 dalys nustato eilę, kuria įskaitomos skolininko sumokėtos sumos dengiant skolą, jeigu šalys sutartimi nesusitarė dėl skolininko mokamų įmokų paskirstymo tvarkos. Pagal įstatyme nustatytą eilę įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile – palūkanoms; trečiąja eile – netesyboms mokėti; ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti. Atsakovas, pervesdamas įmokas po sutarties nutraukimo, nebuvo nurodęs, kokiai skolos daliai padengti skiriama įmoka; atsakovas ieškovo atlikto jo įmokų paskirstymo eiliškumo neginčija. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką kreditorius teisę pirmiausiai padengti delspinigių įsiskolinimą išsaugo net ir tuo atveju, jeigu skolininkas konkrečiai nurodo kitokią atliekamo mokėjimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017).

CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog atsakovas, pažeisdamas sutartį su ieškove, laiku neatsiskaitė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Nustačius, kad atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku kredito negrąžino, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 326,69 Eur skolos.

CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Pagal atsakovo su ,,Swedbank“, AB sudarytą Sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 13 procentų dydžio metines palūkanas. Aptariamu atveju sutartis nebuvo nutraukta prieš terminą. Iš teismui pateikto Palūkanų paskaičiavimo akto matyti, kad ieškovė pagal Sutartį už laikotarpį nuo 2015-02-08 iki 2020-01-13 atsakovui paskaičiavo 209,44 Eur palūkanų. Sutartyje nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją. Ieškovo reikalavimas dėl 209,44 Eur palūkanų yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (CPK 178 straipnsis, 6.874 straipsnis).

Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą 536,13 Eur (326,69 + 209,44) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Ieškovė sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio. Teismui patenkinus ieškovės reikalavimus visa apimtimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsakovas prašė spręsti baudos skyrimo klausimą ieškovei už nepagrįsto ieškinio pareiškimą.

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str.aipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis gali pasireikšti įvairiais veiksmais, o jo vertinimas priklauso nuo konkrečios bylos situacijos ir aplinkybių.

Spręsdamas klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo ar kitokio procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė nepagrįsto ieškinio pateikimo fakto, o priešingai, konstatavo, jog ieškinys buvo pareišktas pagrįstai ir jį tenkino, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti baudos skyrimo ieškovei klausimo dėl nepagrįsto ieškinio pareiškimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 326,69 Eur (tris šimtus dvidešimt šešis eurus 69 ct) skolos, 209,44 Eur (du šimtus devynis eurus 44 ct) mokėjimo palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 536,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-01-20 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio ieškovės UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė