Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-09-29 · Civilinė byla Nr. e2A-1654-967/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-06-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-29
Bylos Nr.
e2A-1654-967/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01381-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Atsakovas
V. K.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1654-967/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01381-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Gelvora“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. K. (toliau – atsakovas) 326,69 Eur skolą, 209,44 Eur palūkanų, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2004 m. spalio 21 d. pradinė kreditorė AB ,,Swedbank“ bankas (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovas sudarė kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 04-041888-RK, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovui sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdžius, 2004 m. spalio 21 d. kreditinės mokėjimo kortelės sutartis Nr. 04-041888-RK vienašališkai nutraukta. 2008 m. spalio 2 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-08-738/08-20-15, kurios pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė reikalavimą kildina iš 2004 m. spalio 21 d. kreditinės mokėjimo kortelės sutarties Nr. 04-041888-RK, tačiau nenurodo jos nutraukimo datos. Būtent sutarties nutraukimo momentas gali būti laikomas senaties termino pradžia, todėl ieškinio senaties terminas laikytinas pasibaigusiu ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 27 d. Atsakovas su pradine kreditore yra visiškai atsiskaitęs. Ieškovė daugiau nei per 10 metų nepateikė skolą pagrindžiančių dokumentų bei nesiėmė jokių skolos išieškojimo veiksmų. Nurodė, jog ieškovė atsakovui siuntė įvairius priminimus apie skolą, vekselius užpildymui, skambino telefonu, reikalaudama sumokėti skolą. Toks ieškovės elgesys, jai esant profesionaliai skolų išieškojimo administratorei, laikytinas piktnaudžiavimu kreditorės teisėmis, todėl pritaikius ieškinio senaties institutą, turi būti svarstomas klausimas dėl baudos ieškovei skyrimo už nepagrįsto reikalavimo pateikimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6099-925/2020 ieškinį tenkino visiškai, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 326,69 Eur skolą, 209,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 536,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, jog 2009 m. balandžio 27 d. reikalavimo perleidimo aktu reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą perleidus ieškovei, ieškinio senaties terminas dėl prievolės grąžinti skolą turėjo baigtis 2019 m. balandžio 27 d.

6. Teismas pažymėjo, jog atsakovo atlikti veiksmai po sutarties nutraukimo ir reikalavimų perleidimo ieškovei – dalies prievolės įvykdymas (paskutinis mokėjimas atliktas 2010 m. birželio 4 d.) nutraukė 2009 m. balandžio 27 d. prasidėjusią ieškinio senaties eigą, o terminas ieškinio senaties pradžiai skaičiuoti prasidėjo iš naujo 2010 m. birželio 4 d., t. y. po paskutinio atsakovo veiksmo, kuriuo jis pripažino prievolę – sumokėjo įmoką pagal sutartį. Kadangi nagrinėjamu atveju taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, ieškovė į teismą kreipėsi 2020 m. sausio 20 d., ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Atsiliepimas

7. Teismas teigė, jog atsakovas atsiliepime nurodė, jog, jo įsitikinimu, su pradine kreditore jis visiškai atsiskaitė, tačiau tinkamo atsiskaitymo fakto nei su pradine kreditore, nei su ieškove neįrodinėjo. Teismas pažymėjo, jog dėl to, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą dengė nesavalaikiai, t. y. jau po sutarties nutraukimo ir įvykusio reikalavimo teisių perleidimo, ieškovė skaičiavo delspinigius bei palūkanas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas nurodė, jog atsakovas, pervesdamas įmokas po sutarties nutraukimo, nebuvo nurodęs, kokiai skolos daliai padengti skiriama įmoka ir ieškovės atlikto jo įmokų paskirstymo eiliškumo neginčija, todėl nustatęs, kad atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku kredito negrąžino, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 326,69 Eur skolos.

9. Teismas nustatė, jog pagal sutartį, atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti 13,00 procentų dydžio metines palūkanas; sutartis prieš terminą nebuvo nutraukta; ieškovė pagal sutartį už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 8 d. iki 2020 m. sausio 13 d. atsakovui paskaičiavo 209,44 Eur palūkanų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad sutartyje nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją, ieškovės reikalavimas dėl 209,44 Eur palūkanų yra teisėtas ir pagrįstas.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys buvo pareikštas pagrįstai ir tenkintas, sprendė, jog nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nagrinėti baudos skyrimo ieškovei klausimo dėl nepagrįsto ieškinio pareiškimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6099-925/2020, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį. Nors dalį skolos po sutarties nutraukimo atsakovas sumokėjo, tai nereiškia, kad tokiu būdu jis pripažino ginčo reikalavimą. Atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė prieš dešimt metų, todėl visos prievolės, kilusios iš 2004 m. spalio 21 d. kreditinės mokėjimo kortelės sutarties Nr. 04-041888-RK – pasibaigusios. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas patvirtino skolos egzistavimą. Bet kokie įrodymai apie bet kokius mokėjimus (jei tokie ir būtų) patvirtina išimtinai tik pasibaigusios ir pilnai įvykdytos prievolės egzistavimą, o ne pripažinimą naujos (nors ir išvestinės) prievolės fakto.

7.2. Ieškovė mokėjimų aplinkybes, skolos ir netesybų mokėjimo faktus (datas) įrodinėjo savo vidiniais dokumentais, o ne banko (ar kitos kredito įstaigos) sąskaitų išrašais. Pirmosios instancijos teismas, tokius įrodymus priimdamas ir jais remdamasis priimant ginčo sprendimą, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Vidiniai vienos iš ginčo šalių dokumentai negali būti laikomi tinkamais įrodymai ginčo aplinkybėms nustatyti. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokio asmens, kaip ir kada sukurti menamų mokėjimų gavimo datas neva įrodantys vidiniai ieškovės raštai.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą atsakovė prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6099-925/2020 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Atsakovas buvo informuotas apie esama? i?siskolinima?, tačiau net ir z?inodamas apie prisiimtus i?sipareigojimus pagal 2004 m. spalio 21 d. kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 04-041888-RK, nesie?me? jokiu? veiksmu? jiems visiškai įvykdyti. Lietuvos Respublikos teismu? praktikoje ieškinio senaties terminą nutraukiančiais skolininko veiksmais, be kita ko, laikomi veiksmai, kai skolininkas pripaz?i?sta kreditoriaus pretenzija? ir sumoka dali? pagrindine?s skolos arba netesybu?, palu?kanas uz? pagrindine? skola?. Atsakovas, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2010 m. birželio 4 d. atlikdamas moke?jimus, pripaz?ino savo prievole?, tode?l ies?kinio senaties termino skaic?iavimas buvo nutrauktas. Kadangi bendrasis ieškinio senaties terminas sue?jo 2020 m. birželio 4 d., ies?kovės pareikštas ies?kinys laikytinas pateiktu nepraleidus ieškinio senaties termino.

8.2. Atsakovo argumentas, kad ieškovė mokėjimus įrodinėja vien tik savo vidinės sistemos išrašais – nepagrįstas, šiai kartu su 2020 m. kovo 13 d. pranešimu pateikus papildomus įrodymus – atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, išrašus, pagrindžiančius atsakovo atliktų mokėjimų faktą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.

11. Remiantis bylos medžiaga, 2004 m. spalio 21 d. tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta kreditinės mokėjimo kortelės sutartis Nr. 04-041888-RK (toliau – sutartis), kurios pagrindu pradinė kreditorė įsipareigojo atidaryti atsakovui kredito limito sąskaitą ir suteikti joje sutartyje numatyto dydžio kredito limitą, o atsakovas – paimtą kreditą grąžinti per kredito grąžinimo terminą, kas mėnesį mokėdamas sutartyje numatyto dydžio kredito grąžinimo įmoką; kredito grąžinimo įmokos pradinei kreditorei mokamos tol, kol bus grąžintas visas pradinės kreditorės atsakovui suteiktas kreditas (sutarties 2.1, 12.1 punktai). 2009 m. balandžio 6 d. pranešimu Nr. SR-11826 skolininkas informuotas, jog iki 2009 m. balandžio 22 d. nesumokėjus visos skolos sumos pradinei kreditorei, kuri 2009 m. balandžio 2 d. sudarė 4 309,43 Lt, sutartis vienašališkai bus nutraukta 2009 m. balandžio 23 d. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2008 m. birželio 18 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-08-738/08-20-15, kurios pagrindu 2009 m. balandžio 27 d. bylų priėmimo-perdavimo aktu reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą perleistos ieškovei. Atsakovui 2009 m. gegužės 6 d. išsiųstas pranešimas dėl reikalavimo perleidimo, kuriuo šis informuotas apie 2008 m. birželio 18 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-08-738/08-20-15. Atsakovas buvo raginamas per tris dienas nuo pranešimo gavimo dienos geranoriškai sumokėti skolos sumą.

12. Nagrinėjamu atveju, iš atsakovo apeliacinio skundo motyvų matyti, jog jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jo reikalavimą dėl ieškinio senaties taikymo, motyvuodamas tuo, kad dalies skolos sumokėjimas po sutarties nutraukimo nereiškia ginčo reikalavimo pripažinimo.

13. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrasis ieškinio senaties yra dešimt metų. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.130 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Remiantis CK 1.130 straipsnio 3 dalimi, nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Laikas iki senaties termino į naują terminą neįskaičiuojamas. Ieškinio senaties termino eiga gali būti nutraukta tik tuo atveju, jei ieškinio senaties terminas dar nėra pasibaigęs. Pagal kasacinio teismo praktiką tai, kokius skolininko veiksmus galima laikyti patvirtinančiais skolos pripažinimą ir nutraukiančiais ieškinio senaties eigą, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Teismų praktikoje tokiais skolininko veiksmais laikomi veiksmai, kai skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenziją, sumoka dalį pagrindinės skolos arba netesybų, palūkanas už pagrindinę skolą, taip pat kai šalys modifikuoja sutartį taip, kad iš jos turinio matyti, jog skolininkas pripažįsta skolą, kai skolininkas prašo keisti sutartį, atidedant ar išdėstant mokėjimus, akceptuoja inkaso pavedimą ir kiti panašūs veiksmai. Skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta prievolę, turi būti aktyvūs, bet ne tylėjimas, nes šis nelaikomas asmens valios išraiška, išskyrus įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2008), 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).

14. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovo veiksmai, atlikti po sutarties nutraukimo, kada reikalavimo teisė buvo perleista ieškovei, nutraukė ieškinio senaties terminą. Ieškovė į bylą, priešingai negu teigė atsakovas, pateikusi ne tik vidinės sistemos išrašus, tačiau ir papildomus įrodymus – atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, išrašus, iš kurių matyti, jog atsakovas 2009 m. liepos 30 d. atlikęs 144,81 Eur (500,00 Lt) mokėjimą, 2009 m. rugsėjo 3 d. – 144,81 Eur (500,00 Lt), 2009 m. spalio 2 d. – 144,81 Eur (500,00 Lt), 2009 m. lapkričio 2 d. – 144,81 Eur (500,00 Lt), 2009 m. lapkričio 30 d. – 144,81 Eur (500,00 Lt), 2010 m. kovo 20 d. – 434,43 Eur (1 500,00 Lt) įmoka, 2010 m. birželio 4 d. – 144,81 Eur (500,00 Lt), iš viso – 1 303,29 Eur (4 500,00 Lt). Taigi, tokiais savo veiksmais atsakovas pripažino ieškovės pretenziją, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog banko pavedimai atliekami už „skolą“ arba „paskolos grąžinimą“. Paskutinį mokėjimą atsakovui atlikus 2010 m. birželio 4 d., nuo 2009 m. balandžio 27 d. skaičiuotas bendrasis ieškinio senaties terminas nutrauktas ir pradėtas skaičiuoti iš naujo nuo 2010 m. birželio 4 d., todėl ieškovei į teismą su ieškiniu kreipusis 2020 m. sausio 20 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas, be deklaratyvių teiginių, nepateikęs jokių dokumentų ar nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog prievolė ieškovei yra pasibaigusi ir pilnai įvykdyta.

16. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

18. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas buvo atmestas, o ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

19. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas šiuo atveju nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atmesti apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6099-925/2020 palikti nepakeistą.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė