- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-29
- Bylos Nr.
- 1-2630-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26497-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- A. D.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), susituokęs, dirbantis pagal individualią veiklą, anksčiau neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. D. 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie 23.45 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,15 promilės etilo alkoholio koncentracija.
A. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną važiavo į darbą ir nerado savo raktų, todėl paėmė žmonos V. P. – D. automobilį. Nėra tikras, ar ji žinojo, jog paėmė jos automobilio raktus, nes ji tuo metu vedė nuotolines pamokas užsidariusi kambaryje. Santykiai su žmona yra geri, gyvena kartu. Vakare apie 9.00 val. prie ,,Iki“ (kavinėje) padaugino vyno, todėl vairuoti neplanavo. Atsimena, kad įvažiavo į kavinės terasą, kodėl vairavo neblaivus, paaiškinti negali, nes jam tai nėra būdinga. Žmona V. P. – D. automobilį įsigijo prieš porą metų, 2019 m. Santuokoje yra nuo 2013 m. Jis pats vairuoja kitą automobilį ,,Nissan Juke“. Dirba su nekilnojamuoju turtu.
Liudytoja V. P. – D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilis, kurį vairavo A. D., yra jos. Retkarčiais jos vyras pasiimdavo automobilį, tačiau tą dieną ji nežinojo, kad A. D. išvažiavo jos automobiliu. Santuoką su A. D. sudarė 2013 m. rugpjūčio 27 d. Automobilį įsigijo po santuokos už savo lėšas. Santykiai su vyru neblogi, pasitiki vienas kitu. Jie problemų neturėjo. Apie įvykį sužinojo iš policijos. Su vyru apie įvykį kalbėjo. Vyras verkė, gailėjosi, tai pirmas toks įvykis. Ji yra dėstytoja, turi tris universitetinius išsilavinimus, yra gidė, todėl gali rodyti pavyzdį. Galėtų būti laiduotoja, nes gali daryti gerą įtaką jam. Taip pat kartu su vyru užsiima nekilnojamojo turto veikla.
Kadangi kaltinamasis A. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie 23.40 val. jam būnant savo namuose ((duomenys neskelbtini)), jis išgirdo stiprų garsą, kuris sklido iš lauke buvusio restorano ,,Kino Studija“ ((duomenys neskelbtini)). Garsas jam priminė stiklų dužimą, kuris galėjo būti sukeltas automobiliui atsitrenkus į kažkokį objektą. Gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, išėjo į balkoną bei pažiūrėjo, kas vyksta lauke. Pamatė, kaip automobilis, kurio nei markės, nei valstybinių numerių nematė, tamsios spalvos, buvo įsirėžęs į restorano ,,Kino Studija“ stiklinę terasą. Tuo metu restoranas nedirbo. Kas vairavo automobilį, iš (duomenys neskelbtini) aukšto jis pamatyti nesugebėjo, nesimatė, ar automobilyje buvo kitų asmenų. Šis automobilis, įsirėžęs į stiklinę terasą, keletą sekundžių stovėjo vietoje, vėliau įsijungė atbulinę eigą bei apsisukęs prie automobilių stovėjimo aikštelės įleidimo vartelių, esančių prie ,,Iki“ parduotuvės, pavojingai manevruojant nuvažiavo V. Ž. gatve. Tuo metu, kai jo minėtas automobilis įsirėžė į anksčiau minėtą terasą, lauke buvo žmonių, jie rūkė cigaretes bei galėjo matyti visą įvykį. Šiems žmonėms jis per balkoną rėkė pasitraukti kuo toliau nuo to automobilio, kadangi baiminosi dėl jų saugumo. Pamatęs, kad asmuo bando šalintis, jis iškart paskambino policijai. Po skambučio nusprendė su savo automobiliu paieškoti vairuotojo, kuris įsirėžė į stiklinę restorano terasą, tarp gretimų savo gyvenamojo rajono gatvių. Tuo momentu, kai jau ruošėsi išvažiuoti, pastebėjo ir policijos pareigūnus, su kuriais kartu vėliau rado jo minėtą automobilį V. Ž. gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje vairuotojo nebuvo, todėl nusprendė grįžti iki anksčiau minėto restorano, kur jau stovėjo apsaugos darbuotojas, darbuotoja iš restorano (duomenys neskelbtini) bei, kaip jis suprato, anksčiau minėto automobilio vairuotojas. Apie surastą automobilio vairuotoją pranešė policijai, kuri apžiūrinėjo V. Ž. gatvėje paliktą automobilį (b. l. 43).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Z. parodė, kad ji dirba restorane (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Į restoraną atėjo vyras, kuris sėdėjo prie baro vienas ir gėrė vyną. Sėdėdamas susibendravo su kitais restorano lankytojais. Kadangi ji buvo už baro, tai girdėjo, apie ką minėtas vyras kalba su kitais lankytojais ir iš pokalbio suprato, kad jis ruošiasi važiuoti. Sakė, kad jam smagu girtam važiuoti, kitas lankytojas jį atkalbinėjo sakydamas, kad jis kvailas ir kam to reikia. Apie 23.30 val. minėtas vyras išėjo iš restorano, kur jis nuėjo, ji nematė. Ji baigė darbą ir nuėjo link savo automobilio, kurį buvo palikusi V. Ž. gatvėje. Ji atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavusi šalia namo (duomenys neskelbtini) pamatė šaligatviu einantį tą patį vyrą. Ji prisiminė apie jo pokalbį dėl važiavimo automobiliu, todėl sustojo ir pasiūlė pavežti. Vyras atsisėdo į jos automobilį ir jiems važiuojant pradėjo juokauti, kad įvažiavo į restoraną (duomenys neskelbtini). Ji pagalvojo, kad jis juokauja ir važiavo link centro, nes jis minėjo, kad gyvena miesto centre. Važiuojant ties Šilo tiltu pagalvojo, kad jis jau nejuokauja ir galimai sako tiesą, todėl apsisuko ir važiavo atgal link restorano. Ji, privažiavusi prie restorano, pamatė, kad sudaužyti terasos stiklai, sulaužytos gėlės, apgadinti mediniai terasos elementai. Ji vyrą išleido šalia restorano ir pamatė atvažiavusį apsaugos ekipažą, kurio darbuotojui pasakė, kas atsitiko. Apsaugos darbuotojas liko stovėti vietoje ir stebėjo, kad jis niekur nepasišalintų. Kai ji paėmė vyrą pavežti, jis jos akivaizdoje alkoholio nevartojo, laukiant policijos pareigūnų alkoholio taip pat negėrė (b. l. 49).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. K. parodė, kad jis dirba Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2021 m. rugpjūčio 4 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką kartu su kolega vyriausiuoju patruliu A. K.. Apie 23.50 val. iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), esančioje prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilis, galimai „Nissan“, važiuodamas apgadino kelis stovinčius automobilius ir pasišalino. Vykstant į įvykio vietą pakeliui ieškojo minėto automobilio. Atvykus prie (duomenys neskelbtini), automobilio nerado ir tarnybiniu automobiliu nuvažiavo jo ieškoti. Važiuojant link V. Ž. gatvės, jų tarnybinį automobilį prisivijo ir pradėjo stabdyti vyras, kuris jiems nurodė, kad šalia namo (duomenys neskelbtini), esančio V. Ž. gatvėje, stovi automobilis „Kia“, kurio vairuotojas apgadino automobilius šalia (duomenys neskelbtini). Kartu su pranešėju A. K. nuvažiavo į nurodytą vietą, kur stovėjo automobilis „Kia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo priekinė dalis buvo apgadinta, ant automobilio priekio matėsi stiklo šukės. Automobilis buvo užrakintas. Priekinėje automobilio dalyje jautėsi šiluma, sklindanti nuo variklio. Būnant šalia apgadinto automobilio pranešėjas pasakė, kad galimai vairuotojas šiuo metu yra šalia (duomenys neskelbtini), kur įvyko eismo įvykis. Kadangi negalėjo palikti automobilio įvykio vietoje ir išvažiuoti, apie turimą informaciją pranešė VPK budėtojui, kuris į pagalbą išsiuntė ekipažą V1003, pareigūnai atvežė asmenį, galimai vairavusį automobilį. Iš pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad tai yra A. D., kuris iš pradžių neigė vairavęs automobilį, tačiau po kiek laiko pasakė, kad tai jis važiavo automobiliu ir apgadino terasą, esančią prie restorano (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nori atlyginti padarytą žalą. Nuo A. D. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausus, ar vartojo alkoholį, jis nurodė, kad gėrė, tačiau kiek ir ko nekonkretizavo. Alkotesteriu pirmo patikrinimo metu jam buvo nustatyta 2,22 prom. etilo alkoholio, po 15 minučių buvo atliktas pakartotinas tikrinimas, kurio metu jam nustatyta 2,15 prom. etilo alkoholio (b. l. 53).
Iš A. K. tarnybinio pranešimo nustatytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės (b. l. 10).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. 23.48 val. gautas pranešimas, jog automobilis „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdaužė kelis automobilius ir nuvažiavo (b. l. 7-9).
Iš 2021 m. rugpjūčio 4 d. 1.10 val. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. D. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija (pėda po pėdos) negali, taip pat stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali (b. l. 13).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. 00.43 val. A. D. buvo nustatytas 2,22 prom. girtumo laipsnis, o 1.06 val. – 2,15 prom. girtumo laipsnis (b. l. 14, 15). Pagal alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1486485 kopiją šio alkotesterio patikra galioja iki 2021 m. spalio 26 d. (b. l. 16).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Kia Sportage“ (2016 m. benzinas, 97 kW) kaina Lietuvoje su PVM – 9320 Eur (b. l. 17).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Kia Sportage“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas/savininkas yra V. P. – D. (b. l. 18).
Iš 2021 m. rugpjūčio 3 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta transporto priemonė „Kia Sportage“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pridėtos nuotraukos (b. l. 19-22).
Iš 2021 m. rugpjūčio 4 d. rašytinio J. Š. (duomenys neskelbtini) pareiškimo nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie 23.48 val. neblaivus vairuotojas automobiliu įvažiavo į lauko terasą, (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu apgadino įmonės turtą (b. l. 37, 38).
Iš 2021 m. rugpjūčio 3 d. S. L. rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad jis išėjo su kolega parūkyti (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad automobilis pradėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) parduotuvėje esantį restoraną (b. l. 39).
Iš 2021 m. rugpjūčio 4 d. rašytinio A. K. paaiškinimo nustatyta, kad jis miegojo namuose, išgirdo stiprų trenksmą. Išėjo į balkoną ir pamatė, kad į šalia esančią kavinę įvažiavo automobilis, kuris pasišalino (b. l. 40).
Iš 2021 m. rugpjūčio 4 d. rašytinio R. Z. paaiškinimo nustatyta, kad A. D. restorane (duomenys neskelbtini) visą vakarą vartojo alkoholį. Po to jis pripažino, kad įvažiavo į jos darbovietės pastatą (b. l. 46).
Iš 2021 m. rugpjūčio 5 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. K. rašto nustatyta, kad dėl įmonės restorano (duomenys neskelbtini) patirtos žalos jie A. D. pretenzijų neturi, nes jis žalą visiškai atlygino, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 62).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. D. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,15 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Taigi, byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. D. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu A. D. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, t. y. vartojo alkoholinius gėrimus, po to vairavo automobilį. Tai, jog A. D. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų A. K., R. Z. ir L. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, BIRT žiūryklės duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitų rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. D. 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie 23.45 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,15 promilės etilo alkoholio koncentracija. A. D. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo A. D.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis A. D. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek laiduotoja V. P. – D. pateikė teismui rašytinį prašymą dėl A. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą. Šio teisiamojo posėdžio metu laiduotoja ir kaltinamasis palaikė šį prašymą ir prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką A. D. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis A. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jo gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš jo elgesio viso baudžiamojo proceso metu. Ketvirta, dėl A. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam buvo padaryta žala kitiems asmenims, tačiau ji yra atlyginta, o savininkas pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš.
Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena aplinkybė, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. A. D. yra jauno, darbingo amžiaus, dirbantis, darbdavio apibūdinamas teigiamai (b. l. 102), administracine tvarka baustas (b. l. 104), kaip minėta, anksčiau neteistas ir jo atžvilgiu daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (b. l. 107). Duomenų apie jo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatyta dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, tai nėra būdingas elgesys šiam asmeniui, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. D. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad visų bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieštaravo ir prokuroras.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).
Nagrinėjamu atveju atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo žmona V. P. – D. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. P. – D. anksčiau neteista, administracine tvarka bausta už smulkius administracinius nusižengimus, baudos sumokėtos, dirba, gauna pajamas, darbdavio apibūdinama teigiamai. Teismo posėdžio metu pats A. D. parodė, kad su V. P. – D. bendrauja dažnai, gyvena kartu, todėl ji gali daryti jam teigiamą įtaką. Apie įvykį A. D. jai pats papasakojo bei nuoširdžiai gailėjosi. Ji vyro poelgį vertina neigiamai, kaip netoleruotiną. Taigi, kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų V. P. – D. paaiškinimų, ji rūpinasi vyru, juo pasitiki, už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų. Paties kaltinamojo žmona turi jam įtakos, todėl bus gera laiduotoja. Tvirtą ryšį bei jos galimą įtaką kaltinamajam rodo ir tai, kad jie yra sutuoktiniai.
Teismas sprendžia, kad V. P. – D. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.
Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad V. P. – D. yra dirbanti, su kaltinamuoju A. D. gyvena kartu, bendrauja, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už vyrą yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja V. P. – D. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant V. P. – D. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį V. P. – D. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo A. D.
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, A. D. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,15 prom. etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad A. D. vairavo, kai jam nustatyta 2,15 prom. etilo alkoholio koncentracija, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, savo kaltę pripažino, vairavo nakties metu, sukėlė eismo įvykį, įvažiavo į kavinės terasą, pavojingai manevravo, netoliese buvo kitų asmenų, kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, spręstina, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 8 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. Apie priimtą sprendimą praneština VĮ „Regitra“.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).
Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas teismas visada privalo konfiskuoti turtą, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, išskyrus tuos atvejus, kai nusikaltimo padarymui panaudotas kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis, o kitų asmenų perduotas turtas (BK 72 straipsnio 4 dalis), arba turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcingas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-237/2011, 2K-339/2008, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-626/2019). A. D. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Šios transporto priemonės registruota savininkė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo kaltinamojo sutuoktinė V. P. – D., kuri teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad tai nebuvo pirmas kartas, kai sutuoktinis pasiėmė jos automobilį; nors jie šeimoje turi du automobilius, tačiau A. D. retkarčiais pasiimdavo ir jos automobilį, taigi, tarp sutuoktinių buvo susiklostę santykiai, kad sutuoktinės automobiliu retkarčiais naudodavosi ir kaltinamasis (b. l. 18). Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis A. D., darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, panaudojo transporto priemonę, kuri yra įgyta santuokoje, todėl preziumuojama, kad ji jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors V. P. – D. teismo posėdžio metu teigė, kad automobilis įgytas iš jos asmeninių lėšų, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Be to, iš kaltinamojo ir jo sutuoktinės paaiškinimų teisiamojo posėdžio matyti, kad šeimoje yra du automobiliai, dėl to kaltinamojo sutuoktinė, pritaikius turto konfiskavimą, nepraras darbo priemonės, o kaltinamajam poreikio kurį laiką vairuoti automobilio nebus, skyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis vairavo, kai jam nustatyta 2,15 prom. etilo alkoholio koncentracija, t. y. daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, vairavo nakties metu, sukėlė eismo įvykį, įvažiavo į kavinės terasą, pavojingai manevravo, netoliese buvo kitų asmenų, kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas daro išvadą, kad minėtas automobilis konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Kaltinamojo ir jo sutuoktinės prašymo priteisti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą tenkinimas, esant visoms nustatytoms būtinoms sąlygoms transporto priemonės konfiskavimui, nėra galimas (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-310-594/2020).
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė su PVM – 9320 Eur pagal Emprekis pažymą (b. l. 17), konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė A. D. padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. A. D. yra darbingas, sveikas, jauno amžiaus vyras, šiuo metu dirbantis pagal individualią veiklą, užsiima nekilnojamojo turto verslu, šiais metais yra užsidirbęs jau apie 10 000 Eur, jo sutuoktinė taip pat dirba kelis darbus, jos pajamos siekia apie 1500-2000 Eur, kartu neseniai pradėjo užsiimti ir nekilnojamojo turto verslu, taigi spręsti apie prastą kaltinamojo turtinę padėtį ar neigiamas ateities perspektyvas nėra pagrindo, materialinė padėtis yra gera. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nepatirs padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, nes jam neskiriama bausmė, neatsiras teistumas. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje ir nevaržo A. D. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-375-851/2021, 1A-316-497/2021). Taigi, nėra pagrindo minėto automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuojamas V. P. – D. priklausantis turtas – automobilis „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), valstybės naudai.
Kaltinamajam A. D. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 81-82, 84-85). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.
Kaltinamasis A. D. nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. 00.43 val. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. 15.16 val. laikinai sulaikytas (b. l. 65, 89).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą V. P. – D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą A. D. nutraukti.
Paskirti A. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti V. P. – D. vardu registruotą turtą – automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę valstybės naudai.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00489210, perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.