- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-12
- Bylos Nr.
- 1A-375-851/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19994-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Aiva Survilienė, Jurgita Mačionytė
- Kategorijos
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokurorės Janinos Poplavskajos (toliau tekste – prokurorė ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduodant jį pagal laidavimą J. J. atsakomybei vienerių metų terminui be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejiems metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, skaičiuojant šį terminą nuo 2020 m. gegužės 26 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, D. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalies, tai yra 4000 Eur, konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. D. J. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis 2020 m. gegužės 24 d. apie 03:26 val., kelyje Babriškės–Varėna–Eišiškės, 41 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,65 promilės neblaivumas, o pakartotinio tikrinimo metu buvo nustatytas 1,57 promilės neblaivumas. Šiais savo veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai bei priimti teismų sprendimai
2. Apeliaciniu skundu prokurorė prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teismo nuosprendį dėl D. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Vietoj automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos – 4000 Eur išieškojimo, D. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais :
2.1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, paskyrė turtinio pobūdžio priemonę, kuri nėra pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo.
2.2. Taip pat prokurorė nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl BK 72 straipsnio 3 dalies taikymo. Nurodė, jog BK 72 straipsnio 3 dalyje yra imperatyviai įtvirtinta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami visais atvejais, todėl nuteistojo D. J. vairuota transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, yra privalomai neatlygintinai konfiskuotina. Pasak prokurorės, automobilio konfiskavimas nagrinėjamu atveju visiškai neprieštarautų proporcingumo principui, atitiktų teismų praktiką, siekiant jos vienodumo, nuoseklumo, neprieštaringumo, ir užtikrintų tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Prokurorės teigimu, D. J. turi didelės vertės turtą (žemės sklypą su statiniais, automobilio stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), du butus (duomenys neskelbtini) name ir kt.), iš kurio gauna pajamas, keturis automobilius bei kitą turtą, todėl negalima konstatuoti, kad konfiskavus automobilį „BMW X6“ būtų pažeisti teisingumo ir proporcingumo principai.
2.3. Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo ir nenurodė priežasčių, numatytų BK 72 straipsnio 5 dalyje, dėl kurių reikėtų konfiskuoti ne patį automobilį, o automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4000 Eur.
2.4. Prokurorė skunde nesutiko su pirmosio sinstancijos teismo nuomone, kad atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamą veiką D. J. padarė pirmą kartą, nusikalstama veika žalos nepadaryta, bei atsižvelgiant į automobilio vertę, nėra pagrindo taikyti turto konfiskavimą pilna apimtimi.
2.5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad, atleidus D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, kai jis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, netaikant jam baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo pilna apimtimi, būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Prokurorės vertinimu, asmenį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad turto konfiskavimas būtų aiškiai per griežtas ar neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. J. prašė prokurorės skundą atmesti bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendį palikti galioti.
3.1. Pasak D. J., Vilniaus regiono apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir teisingą nuosprendį, kuriame teisingai nurodė, jog turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus, ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme, todėl prokurorės prašymas konfiskuoti automobilį, kuris įvertintas 45 510 Eur (su PVM) ir šio automobilio konfiskavimas, D. J. manymu, negali būti laikomas proporcinga teisine priemone.
3.2. Taip pat atsiliepime į prokurorės skundą teigė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tai, kad jis (D. J.) šiuo metu yra nedirbantis, dėl sveikatos būklės paliko tarnybą, kadangi turi sveikatos problemų dėl širdies, gauna pareigūno pensiją, kuri vos viršija 300 Eur, šiuo metu dėl sveikatos būklės ir dėl COVID epidemijos negali dirbti ir papildomų pajamų, išskyrus gaunamą pensiją, neturi. Taip pat teismas konstatvo, kad jis (D. J.) nėra teistas, charakterizuojamas teigiamai, nusikaltimą padarė pirmą kartą. Visos šios aplinkybės pasak D. J., rodo, kad jis nėra linkęs daryti nusikaltimus, ką teismas ir įvertino prokurorės skundžiamame nuosprendyje. D. J. manymu, prokurorės skundžiamamee nuosprendyje teisingai paminėta, kad, atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, o konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma.
Šalies argumentai
3.3. D. J. teigimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog jis (D. J.) turi keturis automobilius, kadangi jis turi tik vieną automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklą. Taip pat teigė, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta ir tai, jog jis (D. J.) turi didelės vertės turtą, t. y. žemės sklypą su statiniais, automobilių stovėjimo aikštelę, iš kurių gauna pajamas. Pasak D. J., jis turi vietą vienam automobiliui pasistatyti, ir tai negali būti laikoma automobilių stovėjimo aikštele, iš kurios būtų galima gauti pajamų. D. J. teigimu, apeliaciniame skunde minimi butai yra pirkti iš santaupų ir pasiskolintų pinigų. Pablogėjus jo (D. J.) sveikatai, butai pilnai neįrengti, kadangi trūksta lėšų.
Atsiliepimas
3.4. Atsiliepime į apeliacinį skundą D. J. taip pat nesutiko su prokurorės apeliacinio skundo teiginiu, jog, atleidus jį (D. J.) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam nekilo jokie padariniai. Pasak D. J., jam atsirado atitinkamos pareigos, įtvirtintos teisės aktuose, o konfiskuoti didelės vertės automobilį vien tam, kad jis (D. J.) patirtų padarinius, pastarojo manymu, yra perteklinis veiksmas, prieštaraujantis kraštutinės priemonės principui. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. manymu, išieškota 4000 Eur suma yra pakankamai didelė bausmė už neapgalvotą poelgį ir sukelianti realius sunkumus. Pažymėjo, jog ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė už vairavimą neblaiviam, jis (D. J.) viršijo vos 0.7 promilės. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ir tai, jog jam i automobilis yra labai svarbus ir būtinas tenkinti šeimos poreikius, padėti mamai ir močiutei, be to, automobiliu naudojasi ir jo sesuo.
4. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. spalio 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-469-843/2020, sutikusi su pirmosios instancijos teismo argumentais, prokurorės apeliacinį skundą atmetė, sprendimą motyvuodama tuo, kad nagrinėjamu atveju 45 510 Eur vertės transporto priemonės konfiskavimas suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina. Pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, tai yra 4000 Eur, konfiskavimas bei draudimas dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, – apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra proporcingos ir pakankamos poveikio priemonės prevenciniams tikslams pasiekti.
4.1. Pažymėjo, jog, nors prokurorė apeliaciniame skunde nurodė, kad D. J. turi didelės vertės turtą (žemės sklypą su statiniais, automobilio stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), du butus (duomenys neskelbtini) name ir kt.), iš kurio gauna pajamas, keturis automobilius bei kitą turtą, tačiau iš byloje esančios VĮ Regitra pažymos matyti, kad D. J. priklauso tik automobilis „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo padaryta nagrinėta nusikalstama veika, bei motociklas Yamaha, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pasak apeliacinės instancijos teismo, iš pateiktų nuotraukų bei paaiškinimų matyti, kad minėtas automobilis buvo įsigytas stipriai apgadintas, su vairu dešinėje pusėje, tad jo grąžinimui į eismą buvo būtinos didelės investicijos. Konstatavo, jog prokurorės teiginiai, kad D. J. iš turimo nekilnojamo turto gauna pajamų, yra niekuo nepagrįsti, nes, remiantis D. J. paaiškinimais, prokurorės nurodyti du butai (duomenys neskelbtini), buvo įsigyti iš santaupų bei skolintų pinigų, šiuo metu nėra pilnai įrengti, tad iš šio turto jis pajamų negauna, ir tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš D. J. paaiškinimų bei pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų, jam priklauso 1/30 dalis automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), taip pat 0,10 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad iš šio turto jis gauna pajamas, byloje nėra. Žemės sklypas Varėnos pl. 17A, Eišiškėse, Šalčininkų raj., nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, o jame esantys statiniai D. J. šiuo metu nebepriklauso.
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 27 d nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, iš dalies patenkinęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo D. Malecko kasacinį skundą, panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 29 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad baudžiamojoje byloje nėra tinkamai nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymą nagrinėjamoje byloje. Pažymėjo, jog šioje normoje įtvirtinta išimtis, leidžianti esant tam tikroms sąlygoms nekonfiskuoti turto, atitinkančio 72 straipsnio 1–4 dalyje nustatytus konfiskuotino turto požymius, o iš kaltininko išieškoti šio turto vertę ar vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, kai: konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas – šiuo atveju automobilis, kurį vairavo neblaivus D. J., – būtų paslėptas ar suvartotas, nustatyta, kad jis nuosavybės teise priklauso pačiam D. J., taip pat teismų sprendimuose nenurodytos jokios kitos objektyviai egzistuojančios priežastys, dėl kurių šiuo atveju nebūtų galima paimti konfiskuotino automobilio.
5.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, jog teismai, konstatuodami, kad konkrečiu atveju turto konfiskavimas būtų netikslingas, savo sprendimus turi motyvuoti, nurodydami konkrečias aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo imperatyvios, BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas (šiuo atveju – nusikalstamos veikos priemonė) privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamu atveju, nusprendę konfiskuoti ne turtą ir ne visą jo vertę, o tik dalį vertės, teismai taip pat turėjo pateikti tokio sprendimo motyvus, ypač tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti.
5.2. Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog skundžiamuose teismų sprendimuose nurodytos aplinkybės, susijusios su D. J. asmenybe, jo turtine padėtimi, automobilio verte, bei pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, leido teismams taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau teismų sprendimuose nenurodyti argumentai, kurie lėmė teismų sprendimą netaikyti privalomo kaltininkui priklausančios nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, jog teismų sprendimuose nenurodyti motyvai, kodėl pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, vertinant ir kasaciniame skunde nurodytąsias, susidariusi situacija yra tokia, dėl kurios kaltininkui priklausančio konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos priemonės (automobilio „BMW X6“), konfiskavimas būtų netikslingas, ir kodėl nagrinėjamoje byloje proporcingas yra nedidelės dalies (apie dešimt procentų) turto vertės konfiskavimas. Esant šioms aplinkybėms, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, taikydami BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą, savo sprendimuose tinkamai šios nuostatos taikymo nepagrindę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 2 dalis).
6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti, o atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. bei jo gynėjas prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
8. Prokurorė apeliaciniame skunde neginčija veikos kvalifikavimo ir kaltės, tik ginčija D. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės apimtį.
9. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta D. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalies, tai yra 4000 Eur, konfiskavimą. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo skirti paminėto automobilio konfiskavimą.
10. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pirmiausia pažymėtina tai, kad teismų praktikoje nurodyta, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018). Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Taigi įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.
10.1. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba kelios baudžiamojo poveikio priemonės.
10.2. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
10.3. Taigi nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); vadovaujantis BK 72 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, tokiais atvejais įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo privalomumas nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nekelia abejonių. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018)
10.4. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad D. J. jam priklausantį automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.65 promilių ( pakartotinio tikrinimo metu – 1,57 promilių ) neblaivumas. Taigi D. J. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, ir jis šiuo atveju yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), kuri, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turi būti konfiskuojama. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą konfiskuoti tik mažą dalį (4000 Eur ) automobilio vertės motyvavo tuo, kad D. J. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nusikalstama veika žalos nepadaryta, ir atsižvelgiant į automobilio vertę ( 37 611 Eur be PVM ), pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą pilna apimtimi nėra. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsižvelgiant ir į D. J. turtinę padėtį (VRM pensininkas, nedirbantis), aptariamo didelės vertės automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga ir neadekvati baudžiamojo poveikio priemonė, nes jos kaltinamasis nepajėgtų įvykdyti, jam būtų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu. Su tokiu pirmosios instancijos teismo argumentavimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
10.5. Kaip jau minėta aukščiau, aptariamas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), kuri, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turi būti konfiskuojama. Nagrinėjamų argumentų kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės ( tokia teismų praktika jau yra suformuota, pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018 dėl analogiško automobilio konfiskavimo). Šiuo konkrečiu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad priešingai, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, D. J. materialinė padėtis yra gera, pastarasis savo vardu turi kelis nekilnojamojo turto objektus, dar vieną transporto priemonę – motociklą, kuriuo, beje, važinėjo ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, už ką nubaustas administracine tvarka ( 1 tomas, 185 lapas ). Pažymėtina, kad be šių aplinkybių atsižvelgus ir į tai, jog D. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, nėra pagrindo pastarajam priklausančio automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Tai, kad D. J. senyvo amžiaus močiutė H. J. sunkiai serga, ją reikia vežioti į gydymo įstaigas, negali būti laikoma išskirtiniu atveju, leidžiančiu netaikyti automobilio konfiskavimo, juolab, kad be D. J. ligonė turi ir kitų artimųjų, kurie galėtų ja pasirūpinti. Todėl remiantis aukščiau išdėstytais argumentais bei siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, D. J. priklausanti transporto priemonė – automobilis „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotina BK 72 straipsnio pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsniu, D. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalies, tai yra 4000 Eur, konfiskavimas, panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti iš D. J. automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas aukščiau nurodytam automobiliui.
Taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotam D. J. vardu, palikti galioti iki automobilis bus konfiskuotas.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.