Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduodant jį pagal laidavimą J. J. atsakomybei vienerių metų terminui be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu D. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejiems metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonėmis, skaičiuojant šį terminą nuo 2020 m. gegužės 26 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu D. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalies, tai yra 4000 Eur konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. J. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2020 m. gegužės 24 d., apie 03:26 val., kelyje Babriškės–Varėna–Eišiškės, 41 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,65 promilės neblaivumas, o pakartotinio tikrinimo metu buvo nustatytas 1,57 promilės neblaivumas. Šiais savo veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teismo nuosprendį dėl D. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Vietoj automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos – 4000 Eur išieškojimo, D. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

2.1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, paskyrė turtinio pobūdžio priemonę, kuri nėra pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo.

2.2. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl BK 72 straipsnio 3 dalies taikymo. Apeliantė nurodo, jog BK 72 straipsnio 3 dalyje yra imperatyviai įtvirtinta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami visais atvejais, todėl nuteistojo D. J. vairuota transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, yra privalomai neatlygintinai konfiskuotina. Pasak apeliantės, automobilio konfiskavimas nagrinėjamu atveju visiškai neprieštarautų proporcingumo principui, atitiktų teismų praktiką, siekiant jos vienodumo, nuoseklumo, neprieštaringumo, ir užtikrintų tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taip pat teigiama, kad D. J. turi didelės vertės turtą (žemės sklypą su statiniais, automobilio stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), du butus (duomenys neskelbtini) name ir kt.), iš kurio gauna pajamas, keturis automobilius bei kitą turtą, todėl negalima konstatuoti, kad konfiskavus automobilį „BMW X6“ būtų pažeisti teisingumo ir proporcingumo principai.

2.3. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo ir nenurodė priežasčių, numatytų BK 72 straipsnio 5 dalyje, dėl kurių reikėtų konfiskuoti ne patį automobilį, o automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4000 Eur.

2.4. Apeliantė nesutinka su teismo nuomone, kad atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamą veiką D. J. padarė pirmą kartą, nusikalstama veika žalos nepadaryta, bei atsižvelgiant į automobilio vertę, nėra pagrindo taikyti turto konfiskavimą pilna apimtimi.

2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atleidžiant D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nors jis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo pilna apimtimi, būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Taip pat nurodoma, jog asmenį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad turto konfiskavimas būtų aiškiai per griežtas ar neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. J. prašo prokurorės skundą atmesti bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendį palikti galioti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.6. Vilniaus regiono apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir teisingą nuosprendį. Nuosprendyje teismas teisingai nurodė, jog turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus, ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme. Tai patvirtina ir Europos Žmogaus Teisių protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatos, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, kurioje įtvirtinta, kad teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Prokurorės prašomas konfiskuoti automobilis įvertintas 45 510 Eur (su PVM). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, automobilio konfiskavimas negali būti laikomas proporcinga teisine priemone.

2.7. Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, o jos dalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kt. Teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Įstatymų leidėjas, formuluodamas BK numatytų nusikalstamų veikų požymius ir nustatydamas sankcijas už šias nusikalstamas veikas, taip pat baudžiamojo poveikio priemonių taikymo galimybes, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Teismų praktikoje konstatuota, kad turi būti nustatytos teisinės priemonės nusikaltimams daryti panaudoto turto atžvilgiu, dėl to, kad kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Šiame kontekste pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog D. J. laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų. Taip pat, vertinant D. J. asmenines savybes, pats baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį.

2.8. Teismas teisingai įvertino tai, kad D. J. šiuo metu yra nedirbantis, gauna pareigūno pensiją, kuri vos viršija 300 Eur. Be to, D. J. dėl sveikatos būklės paliko tarnybą, kadangi turi problemų dėl širdies. Šiuo metu dėl sveikatos būklės ir dėl COVID epidemijos D. J. negali dirbti ir papildomų pajamų, išskyrus gaunamą pensiją, neturi. D. J. nėra teistas, charakterizuojamas teigiamai, nusikaltimą padarė pirmą kartą. Visos šios aplinkybės rodo, kad D. J. nėra linkęs daryti nusikaltimus, ką teismas ir įvertino prokurorės skundžiamame nuosprendyje. Nuosprendyje teisingai paminėta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, o konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma.

2.9. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog D. J. turi keturis automobilius, kadangi jis turi tik vieną automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklą. Taip pat apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta ir tai, jog D. J. turi didelės vertės turtą, t. y. žemės sklypą su statiniais, automobilių stovėjimo aikštelę, iš kurių gauna pajamas. D. J. turi vietą vienam automobiliui pasistatyti ir tai negali būti laikoma automobilių stovėjimo aikštele, iš kurios būtų galima gauti pajamų. Be to, apeliaciniame skunde minimi butai yra pirkti iš santaupų ir pasiskolintų pinigų. Pablogėjus D. J. sveikatai, butai pilnai neįrengti, kadangi trūksta lėšų.

2.10. Atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinkama su teiginiu, jog atleidus D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam nekilo jokie padariniai. D. J. atsiranda atitinkamos pareigos, įtvirtintos teisės aktuose, o konfiskuoti didelės vertės automobilį vien tam, kad D. J. patirtų padarinius, yra perteklinis veiksmas, prieštaraujantis kraštutinės priemonės principui. Be to, iš D. J. išieškota 4000 Eur suma yra pakankamai didelė bausmė už neapgalvotą poelgį ir sukelianti realius sunkumus. Taip pat pabrėžiama, jog ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė už vairavimą neblaiviam, D. J. viršijo vos 0.7 promilės. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma ir tai, jog D. J. automobilis yra labai svarbus ir būtinas tenkinti šeimos poreikius, padėti mamai ir močiutei, be to, automobiliu naudojasi ir jo sesuo.

2.11. Dėl teisingo įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių aplinkybių sprendžia apeliacinės instancijos teismas, o teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą tenkinti, o atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. bei jo gynėjas – skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

2. Pirmosios instancijos teismas, D. J. atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jam skyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams ir turto konfiskavimą, t. y. nusprendė išieškoti iš D. J. konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4000 eurų. Apeliaciniame skunde prokurorė neginčija uždraudimo naudotis specialia teise, tačiau nesutinka su konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimu ir prašo paskirti automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, baudžiamosios bylos medžiagą bei įvertinusi BK 72 straipsnio nuostatų taikymo tikslingumą šioje byloje, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas pažeistų proporcingumo principą ir nepagrįstai suvaržytų atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. J. teises.

3. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. O BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Be to, pagal konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018 ir kt.). Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine, o ne nubaudimo paskirtimi.

4. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad automobilis „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį neblaivus vairavo D. J., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jis priklauso pačiam kaltininkui, tad formaliai atitinka automobilio konfiskavimo sąlygas, tačiau padarė išvadą, jog šiuo atveju jo konfiskavimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino šio klausimo sprendimui reikšmingus duomenis.

5. Byloje nustatyta, kad D. J. neblaivus vairavo automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 45 510 Eur su PVM (b. l. 13). Nusikalstamą veiką D. J. padarė pirmą kartą. Jis neblaivus vairavo vietovėje, kurioje eismas tuo metu nebuvo intensyvus. Nustatytas neblaivumas BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą 1,51 promilės ribą viršijo labai nežymiai (riba viršyta 0,06 promilės), šia veika turtinė ar fizinė žala nepadaryta. D. J. pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis šiuo metu nedirba, yra VRM pensininkas, gauna 310,18 Eur mėnesinę valstybinę pensiją. Teismas vertino ir prokurorės nurodytus kitus duomenis apie D. J. turtinę padėtį, tačiau kartu pažymi, kad ši aplinkybė tėra viena iš daugelio, kurią įvertinus turi būti priimamas sprendimas dėl tinkamiausių šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

6. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad D. J. turi didelės vertės turtą (žemės sklypą su statiniais, automobilio stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), du butus (duomenys neskelbtini) name ir kt.), iš kurio gauna pajamas, keturis automobilius bei kitą turtą. Tačiau iš byloje esančios VĮ Regitra pažymos matyti, kad D. J. priklauso tik automobilis „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo padaryta nagrinėta nusikalstama veika, bei motociklas Yamaha, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų nuotraukų bei paaiškinimų taip pat matyti, kad minėtas automobilis buvo įsigytas stipriai apgadintas, su vairu dešinėje pusėje, tad jo grąžinimui į eismą buvo būtinos didelės investicijos. Be to, prokurorės teiginiai, kad D. J. iš turimo nekilnojamo turto gauna pajamų, yra niekuo nepagrįsti. Kaip patvirtino paties D. J. paaiškinimai, prokurorės nurodyti du butai gt. (duomenys neskelbtini), buvo įsigyti iš santaupų bei skolintų pinigų, šiuo metu nėra pilnai įrengti, tad iš šio turto jis pajamų negauna. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Kaip matyti iš D. J. paaiškinimų bei pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų, jam priklauso 1/30 dalis automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) gt., taip pat 0,10 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad iš šio turto jis gauna pajamas, byloje nėra. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, o jame esantys statiniai D. J. šiuo metu nebepriklauso.

7. Apibendrinęs pirmiau aptartų duomenų, reikšmingų skiriamų baudžiamojo poveikio priemonių parinkimui, visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 45 510 Eur vertės transporto priemonės konfiskavimas suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina. Pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, tai yra 4000 Eur, konfiskavimas bei draudimas dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – yra proporcingos ir pakankamos poveikio priemonės prevenciniams tikslams pasiekti.

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti apeliacinį skundą ir jį keisti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.