Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam ir transporto priemonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ savininkui D. B., jo gynėjai advokato padėjėjai Gretai Sakalauskei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) Raseinių rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 310 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme su 500 litų vertės turto konfiskavimu, 10 MGL (1250 litų) bauda, pritaikius BK 47 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Raseinių rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 47 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 414 straipsniu, atleistas nuo paskirtos bausmės vykdymo,

2) Raseinių rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 246¹ straipsnio 2 dalį 5000 litų bauda, skirtas teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą atėmimas, atimta teisė vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 5 metams,

3) Raseinių rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 246¹ straipsnio 2 dalį 5000 litų bauda, skirtas teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą atėmimas, atimta teisė vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 5 metams, šią bausmę subendrinus su (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 6250 litų bauda, skirtas teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą atėmimas, atimta teisė vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 5 metams, Raseinių rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 23 d. nutartimi baudos vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per pirmus septynis atidėjimo mėnesius atlikti 800 val. nemokamų darbų. Raseinių rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 19 d. nutartimi atleistas nuo paskirtos ir neatliktos papildomos bausmės – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones 5 metams, teistumas panaikintas,

4) Šiaulių apygardos prokuratūros 2015 m. sausio 2 d. nutarimu, patvirtintu Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartimi, ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, nutrauktas, skirta baudžiamojo poveikio priemonė įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (6 MGL) 225,9 Eur, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2025 m. rugpjūčio 12 d. apie 21.44 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu (Alcotest 7510, Nr. ARRF-0078, patikros sertifikato Nr. 2266663, galioja iki 2025 m. spalio 9 d.) 2025 m. rugpjūčio 12 d. 21.45 val. buvo nustatytas 1,72 promilių girtumas, 22.03 val. nustatytas 1,68 promilių girtumas, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, Lietuvos Respublikoje neregistruotą lengvąjį automobilį „VW Multivan“, Švedijos Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir transporto priemonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ savininkas D. B. savo kaltę pripažino, savo elgesį vertino blogai, gailėjosi ir paaiškino, kad įvykio dieną jis išvyko su žmona pas uošvius. Žmona su mažamečiais vaikais kambaryje bendravo su mama, o jis su uošviu garaže išgėrė 0,7 l butelį degtinės. Vėliau žmona, laikydama rankose vaiką, pasakė, kad jai ir mažametei dukrai pakilo temperatūra. Pas uošvienę vaistų nebuvo, todėl jis nieko negalvodamas sėdo už automobilio vairo (praėjus apie 1 val. nuo to laiko, kai gėrė degtinę su uošviu), norėdamas nuvažiuoti nupirkti vaistų. Tuo momentu nepagalvojo apie skambinimą greitajai medicinos pagalbai. Žmona taip pat nepagalvojo apie tai, nes ji nematė, kad jis buvo išgėręs, ji nematė, kad jis garaže vartojo alkoholį su uošviu, viskas įvyko labai gretai, todėl nebuvo daug laiko galvoti. Vairuodamas automobilį, prasilenkė su policijos pareigūnais. Jie pamatė, kad jis nesegėjo saugos diržo, todėl jį sustabdė. Jį sustabdę policijos pareigūnai jo paklausė, ar jis yra išgėręs, atsakė, kad yra išgėręs. Pirmu pūtimu įpūtė 1,72 promiles, antru – 1,68 promilių. Negali pasakyti, kodėl automobilyje persėdo į keleivio vietą, galbūt neatidarė durų. Vėliau pareigūnai jo prašė pasirašyti, tačiau jis nesutiko su tais parodymais, nes jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, nes jam reikėjo važiuoti nusipirkti vaistų vaikui ir žmonai. Jo žmona teisės vairuoti transporto priemones neturi. Su žmona kartu gyvena apie 8–10 metų, nors susituokė tik 2022 metais, su ja palaiko gerus santykius, augina vaikus. Žmona gali būti laiduotoja, nes jie kiekvieną dieną būna kartu, todėl žmona galėtų jam daryti teigiamą įtaką. Jis alkoholio nevartojo apie 10 metų. 2025 m. rugpjūčio 12 d. buvo tėvo mirties metinės, todėl taip atsitiko, kad tą dieną vartojo alkoholį. Anksčiau, kai buvo jaunas, buvo teistas už vairavimą būnant neblaiviam. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta reali automobilio kaina. Automobilis turi variklio defektą, jį reikia perdažyti, kad jis atitiktų prekinę išvaizdą, be to, automobilis turi daug kosmetinių defektų, kuriuos reikia sutvarkyti. Automobilio vidutinė rinkos vertė yra daug didesnė nei jo turimo konkretaus automobilio. Tokių automobilių Lietuvoje neparduoda, o šis automobilis nėra paruoštas taip, kad jo vertė būtų 15 000 eurų, todėl jo parduoti nesiruošė. Už automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjo 3 200 eurų, pirko iš Švedijos. Prašo konfiskuoti 10 procentų sumą nuo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties kainos, t. y. nuo 3200 eurų, nes šiuo metu automobilio vertė yra būtent tokia ir nėra didesnė nei nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje. Minėtas automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima naudotų automobilių, kurie turi defektus, pirkimu, juos suremontuoja ir parduoda. Jis yra minėtos įmonės vienintelis akcininkas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. B. paaiškino, kad kaltinamasis D. B. yra jos vyras. Su vyru gyvena apie 13 metų, susituokę yra 3 metus. Su vyru palaiko normalius santykius, bendrauja gerai. Gali laiduoti už vyrą, nes jis yra jos šeimos narys, todėl privalo tai daryti, tai daro savo noru. Vyrui gali daryti teigiamą įtaką tiesiog kalbėdama su juo ir sakydama jam, kad daugiau tokių įvykių nepasikartotų. Vyras yra vienintelis šeimos maitintojas, jie augina du mažamečius vaikus. Šiuo metu ji yra motinystės atostogose. D. B. alkoholį vartoja labai retai, kiek žino, per paskutiniuosius 8 metus alkoholio visai nevartojo. Įvykio dieną nežinojo, kad vyras vartojo alkoholį. Tą dieną vyras buvo garaže, o ji su vaikais ir mama buvo kambaryje. Kai pasidarė negerai (vaikui pakilo temperatūra), paprašė vaiko pakviesti tėtį, bet ji nematė, kad vyras buvo neblaivus, todėl nepagalvojo iškviesti taksi. Už tokį elgesį išbarė vyrą. Mano, kad galėtų būtų tinkama laiduotoja. Pati alkoholį vartoja retai, gal du kartus per metus.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o D. B., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėja ir prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 13 d. įtariamasis D. B. savo kaltę visiškai prisipažino, gailėjosi ir paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 12 d. jis su šeima, t. y. žmona ir dviem mažamečiais vaikais, buvo išvykę pas žmonos tėvus į svečius. Vyko jo vadovaujamai įmonei priklausančiu automobiliu „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotu Švedijoje. Jo įmonė verčiasi automobilių prekyba, todėl jis turėjo teisę vairuoti šį įmonei priklausantį automobilį. Automobilis nebuvo paruoštas eksploatacijai Lietuvoje, jis nebuvo draustas privaloma tvarka, taip pat jam nebuvo atlikta techninė apžiūra, jis dar tik buvo ruošiamas pardavimui, tačiau jis vis tiek juo pasinaudojo. Nuvykus pas uošvius, jis susitikimo proga su uošviu išgėrė vieną butelį degtinės, kadangi buvo suplanavęs likti nakvoti, niekur važiuoti neketino. Tačiau tiek žmonai, tiek nė 2 metų neturinčiai jo dukrai pasidarė negera, joms pakilo temperatūros, įtarė, kad galėjo peršalti. Pas uošvius nebuvo jokių vaistų, su tokiu mažu vaiku bijojo rizikuoti ir likti nakvoti, jis buvo apimtas streso, nesugalvojo ką daugiau daryti, nuo išgerto alkoholio jis nesijautė apsvaigęs, jautėsi pakankamai gerai, galintis atsakingai parvežti savo šeimą į (duomenys neskelbtini) ir kreiptis į medikus. Jo žmona teisės vairuoti neturi, tačiau vairuoti ji moka, bet serganti dukra nepaleido mamos iš glėbio, todėl už automobilio vairo sėdo jis pats. Jis, laikydamasis kelių eismo taisyklių, neviršydamas leistino greičio, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur miesto pradžioje ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jis, suprasdamas jam gresiančias pasekmes, jau pareigūnui priėjus prie jo sustabdyto automobilio, iš vairuotojo sėdynės perlipo į automobilio galą, tiesiog pasimetė ir pripažįsta, kad šioje situacijoje sureagavo ne visiškai tinkamai. Jam buvo nustatytas girtumas, jis su girtumo patikrinimo rezultatais sutiko, o ant neblaivumo nustatymo akto parašė, kad nesutinka, turėdamas omenyje, kad nesutinka, jog neblaivus važiavo be reikalo, jo vairavimas turėjo rimtą priežastį. Patikrinus neblaivumą jis buvo sulaikytas. Labai gailisi, kad vairavo būdamas neblaivus, tiesiog susirgus šeimai sureagavo jautriai ir skubotai, nepagalvojo apie gresiančias pasekmes. Automobilis priklauso jo vadovaujamai įmonei, jį įmonė prašys grąžinti, jame taip pat buvo rastos talpos su kuru, kurios taip pat priklauso įmonei, visus reikalingus dokumentus pateiks. Šiuo metu vairuotojo pažymėjimo pateikti negali, kadangi išvažiavo jo su savimi nepasiėmęs, galimai jį yra palikęs namuose, suradęs būtinai pristatys (b. l. 74-77).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 22 d. įtariamasis D. B. savo kaltę visiškai prisipažino, gailėjosi ir paaiškino, kad tvirtina ankstesniosios apklausos metu duotus parodymus, jokių naujų aplinkybių apie įvykį nepamena, todėl papildymų ir pakeitimų ankstesnei savo apklausai jis neturi. Prašys teismo bylą nagrinėti pagal jo ir žmonos pateiktus prašymus dėl laidavimo, taip pat iš naujo nagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl automobilio grąžinimo (b. l. 86-88).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 19 d. liudytoja K. B. paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 12 d. ji kartu su vyru ir dviem jų mažamečiais vaikais vyko aplankyti jos tėvų. Vyko jos vyro įmonei priklausančiu automobiliu „VW Multivan“, kurio tikslesnių duomenų nurodyti negalėtų, kadangi jų nežino. Vyro vadovaujama įmonė verčiasi automobilių prekyba, todėl automobiliai, kuriais naudojasi jos vyras, keičiasi dažnai. Atvykę pas tėvus jie (K. B. ir D. B.) buvo nutarę likti nakvoti. Ji bendravo su mama, vaikais, ką veikė jos vyras nestebėjo. Svečiuojantis pas tėvus pastebėjo, kad dukrai pakilo temperatūra, ji pati taip pat pradėjo jaustis blogai. Atvykdami su savimi nepasiėmė jokių vaistų, jų neturėjo ir jos mama, todėl suprato, kad likti nakvoti negali, turi grįžti namo, blogėjant situacijai net kreiptis į medikus. Dėl šios situacijos kilo šioks toks chaosas, dukra nepaleido jos iš glėbio. Nutarus grįžti į (duomenys neskelbtini), vyras sėdo už automobilio vairo. Ji pati nematė, kad jos vyras būtų gėręs. Jis jai nesukėlė įtarimo, kad yra išgėręs. Neužuodė nuo jo sklindančio alkoholio kvapo, tiesiog tuo metu visą savo dėmesį skyrė vaikams, o ir pati jautėsi blogai. Žinodama, kad vyras yra išgėręs, tikrai su juo nebūtų sėdusi į automobilį, kuriame dar ir jų mažamečiai vaikai. Ji yra griežtai nusistačiusi prieš neblaivius vairuotojus, to nepateisina jokiomis aplinkybėmis. Pati alkoholio beveik nevartoja, todėl tai, kad vyras jai nepasakė, jog gėrė degtinę, nepateisina niekaip. Šiuo metu D. B. labai sielojasi dėl to, kad taip nutiko. Kaip minėjo, jo vadovaujama įmonė verčiasi automobilių prekyba, todėl teisė vairuoti vyrui yra labai svarbi. Jis niekada, kiek jai yra žinoma, nėra sėdęs už automobilio vairo būdamas neblaivus. Į (duomenys neskelbtini) grįžo vairuojant vyrui, ir bent jau kiek jai atrodė sėdint šalia, laikantis visų kelių eismo taisyklių, leistinu greičiu. Vyro vairavimas jai nesukėlė jokių įtarimų, kad jis vairuoja kažkaip kitaip nei įprastai, vairavo atsakingai, neviršydamas leistino greičio. Tik įvažiavus į (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyti policijos pareigūnų, ir tik patikrinus vyro blaivumą, sužinojo, kad jis yra išgėręs, kas ją labai nustebimo ir nuliūdino. Vyras buvo sulaikytas. Po sulaikymo vyras jos atsiprašė, kad elgėsi taip neatsakingai, Vyras prisipažino, kad jai su dukra susirgus, jis nežinojo kaip kitaip pasielgti. Daug apie tai nekalbėjo, kadangi matė, kad jis labai sielojasi. Dėl šių priežasčių ji vyrui atleido ir prašo bylą baigti jai laiduojant už jos vyrą, jį perduodant jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Jie gyvena kartu, augina mažamečius vaikus, santykiai šeimoje yra labai geri, todėl tikrai darys teigiamą įtaką savo vyrui, kad jis daugiau nenusikalstų (b. l. 58-61).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 12 d. apie 21.44 val. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato VTT specialiosios parengties skyriaus specialistas T. G. ir specialistas S. P., patruliuodami tarnybiniu automobiliu (šaukinys (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) g., pastebėjo automobilį „VW MULTIVAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (švediški), ir jį sustabdė. Kaip vėliau nustatyta, automobilį vairavo D. B.. Nuo asmens sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, todėl buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. D. B. sutikus, 21.45 val. nustatytas 1,72 promilių girtumas, 22.03 val. nustatytas 1,68 promilių girtumas. Asmuo su tikrinimo rezultatais nesutiko. Vairuotojas D. B. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Automobilis neregistruotas, nedraustas, D. B. teigimu, priklauso įmonei, kokiai įmonei, nurodyti atsisakė. Apžiūrėjus automobilį, automobilio dokumentai nerasti. Automobilyje kartu važiavo du mažamečiai vaikai bei jo blaivi žmona K. B.. Įvykio vieta apžiūros metu fotografuota, automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. D. B. sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Vairuotojui girtumas nustatytas alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARRF-0078, patikros sertifikato Nr. 2266663. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 7-10).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 13 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-28734-25 matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 12 d. apie 21.44 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus (nustatytas 1,68 promilių girtumas) D. B. vairavo automobilį „VW MULTIVAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedijos registracija). Automobilis nuvežtas į saugomą aikštelę. D. B. sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (b. l. 1-4).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus 2025 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 12 d. apie 22.00 val. patruliuojant nustatytame maršrute (duomenys neskelbtini), pastebėtas automobilis „VW Multivan“, švediškais valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas vyriškis su šviesios spalvos marškinėliais, vairuodamas transporto priemonę nebuvo užsisegęs saugos diržo, kai jis yra įrengtas. Automobilis buvo sustabdytas panaudojus garso ir šviesos (mėlynos ir raudonos spalvos) signalus. Priėjus prie automobilio vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo, D. B., prisistačius bei pasakius sustabdymo priežastį, minėtas asmuo perlipo iš priekinės automobilio dalies į galinę ir išlipo. Išlipęs asmuo pasakė, kad ne jis vairavo, po to pripažino, kad jis vairavo automobilį. Asmens judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli bei nuo asmens sklido aitrus alkoholio kvapas. Asmeniui pasiūlius atlikti neblaivumo testus, asmuo juos atlikti atsisakė. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARRF-0078, patikros Nr. 2266663, 21.45 val. pirmu tikrinimu nustatytas 1,72 promilių girtumo laipsnis, 22.03 val. antru pūtimu nustatytas 1,68 promilių girtumo laipsnis. Asmuo su neblaivumo tikrinimo rezultatais nesutiko, motyvuodamas, kad jis vyko į gydymo įstaigą. Kartu su juo automobilyje važiavo du vaikai bei jo blaivi žmona K. B.. Automobilis nutemptas į policijos saugomų automobilių aikštelę. Tolimesnis įvykio dokumentacijos forminimas perduotas ekipažui S2003. Asmeniui įteiktas įtariamojo teisių išaiškinimo protokolas. Asmuo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Įvykis filmuotas body kameromis (b. l. 11).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo bei jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 12 d. nuo 22.30 val. iki 22.58 val., esant tamsiam paros metui, geroms oro sąlygoms, dirbtinio apšvietimo pagalba buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), bei automobilis. Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas automobilis yra „VW MULTIVAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, stovi kelkraštyje. Automobilio langai ir durys uždarytos, variklis išjungtas. Ant kėbulo matomi įvairūs smulkūs įbrėžimai, korozijos požymiai. Automobilio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilio saloną užvedimo spynelėje matomas įstatytas užvedimo raktas su signalizacijos pulteliu. Automobilio spidometras rodo nuvažiuotą 384649 km. atstumą. Salono priekinėje dalyje daiktų nėra. Priekinėje keleivio pusėje esančioje daiktadėžėje yra įvairūs popieriaus lapai, dokumentai. Salono galinėje dalyje yra kartoninė dėžė, kurioje yra plastikinė talpa su tepalu, skudurais, trys plastikinės 5 litrų talpos su vandeniu, variklio užvedimo laidai. Apžiūrint bagažinę, matomi sudėti plastikiniai 20 litrų talpos kanistrai su jame esančiu nežymėtu dyzelinu. Iš viso 10 vienetų kanistrų (b. l. 12-30).

Iš 2025 m. rugpjūčio 12 d. neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio rodmenų matyti, jog D. B. alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0078, pirmu tikrinimu 2025 m. rugpjūčio 12 d. 21.45 val. nustatytas 1,72 promilių girtumas, antru tikrinimu 22.03 val. nustatytas 1,68 promilių girtumas, nustatyti neblaivumo požymiai: 1) iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; 2) neadekvati elgsena; 3) nerišli kalba; 4) nekoordinuoti judesiai. D. B. atsisakė atlikti testus bendrai asmens būklei nustatyti (ėjimas tiesia linija – pėda po pėdos, stovint pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (b. l. 54).

Iš transporto priemonės 2025 m. liepos 29 d. pirkimo sutarties matyti, kad automobilis „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsigytas už 3200 Eur, automobilis su variklio defektu, yra rūdžių ant kėbulo, transporto priemonei galioja draudimas važiuoti, transporto priemonė gali būti naudojama tik trumpiausiu tinkamu keliu iki techninės apžiūros įstaigos apžiūrai (b. l. 40-46). Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad 2025 m. rugpjūčio mėn. vidutinė automobilio „VW Multivan“ kaina Lietuvoje su PVM yra 14 280 eurų (b. l. 52).

Iš vairuotojų registro duomenų išrašo matyti, kad D. B. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2017 m. gruodžio 15 d. (b. l. 53).

VĮ Registrų centro 2025 m. rugpjūčio 14 d. duomenimis, D. B. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) savininkas, jam priklauso 100 proc. šios įmonės akcijų (b. l. 110-119).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.: 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VW Multivan“ (Švedijos Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam pirmu tikrinimu 21.45 val. nustatytas 1,72 promilių girtumas, antru tikrinimu 22.03 val. nustatytas 1,68 promilių girtumas.

Taigi, byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino D. B. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme D. B. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, t. y. vartojo alkoholinius gėrimus, po to vairavo automobilį, nes jo žmonai ir dukrai staigiai pakilo temperatūra, todėl jis daug negalvojęs, sėdo už automobilio vairo, norėjo nuvažiuoti nupirkti žmonai ir dukrai vaistų. Tai, jog D. B. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 13 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus 2025 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas bei jo priedas – fotolentelė Nr. 1, 2025 m. rugpjūčio 12 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad D. B. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2025 m. rugpjūčio 12 d. apie 21.44 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu (Alcotest 7510, Nr. ARRF-0078, patikros sertifikato Nr. 2266663, galioja iki 2025 m. spalio 9 d.) 2025 m. rugpjūčio 12 d. 21.45 val. buvo nustatytas 1,72 promilių girtumas, 22.03 val. nustatytas 1,68 promilių girtumas, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, Lietuvos Respublikoje neregistruotą lengvąjį automobilį „VW Multivan“, Švedijos Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini). D. B. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo D. B.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis D. B. ir jo gynėja advokato padėjėja prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek galima laiduotoja jo sutuoktinė K. B. prašė D. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jį perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-142-697/2022).

Teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185-489/2018, 2K-307-689/2019, 2K-9-719/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-666-1078/2019, 1-1814-1078/2019, 1-1608-1017/2019, 1-3511-1017/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-566-654/2019, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-72-557/2025).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, veika baigta. Kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti.

Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-301-788/2019). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).??? Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-329/2013).

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę mieste, vakaro metu, kartu su juo transporto priemonėje buvo jo žmona ir du mažamečiai vaikai, taigi jis savo priešingais teisei veiksmais sukėlė grėsmę ne tik sau pačiam, bet ir savo žmonai ir dviem mažamečiams vaikams bei kitiems eismo dalyviams. Be to, kaltinamasis važiavo neužsisegęs saugos diržo, taip pat nurodė, kad automobilis, kurį vairavo, būdamas neblaivus, nebuvo paruoštas eksploatacijai Lietuvoje, jis nebuvo draustas privaloma tvarka, taip pat jam nebuvo atlikta techninė apžiūra, tačiau jis tokiu automobiliu vis tiek naudojosi, juo vežė savo šeimos narius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad toks elgesys, kai kaltinamasis vairuoja įstatymuose nustatyta tvarka neapdraustas, neįregistruotas, be privalomosios techninės apžiūros mašinas, jam būdingas, tai matyti iš Administracinių nusižengimų registro. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Be to, kaltinamasis, sustabdytas policijos pareigūnų, iš vairuotojo sėdynės perlipo į automobilio galą, iš pradžių teigė, kad ne jis vairavo, po to pripažino, kad jis vairavo automobilį, atsisakė atlikti testus bendrai asmens būklei nustatyti, pareigūnams atsisakė nurodyti kokiai įmonei priklauso jo vairuojama mašina. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad išgėręs 0,7 l degtinės su uošviu, nesijautė apsvaigęs ar neblaivus ar kad negalėtų vairuoti, jautėsi pakankamai gerai, nors jį sustabdę pareigūnai alkotesterio matuokliu nustatė ne tik 1,68 promilių girtumą, bet ir akivaizdžius, specialaus tyrimo nereikalaujančius neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą; neadekvačią elgseną; nerišlią kalbą; nekoordinuotus judesius. Taip pat neaišku, kodėl kaltinamasis perlipo iš vairuotojo sėdynės į automobilio galą, jei, jo teigimu, jautėsi gerai ir galintis vairuoti. Tokie pirmiau nurodyti kaltinamojo paaiškinimai byloje nustatytų aplinkybių kontekste teismui kelia abejonių, ar jis kritiškai vertina savo elgesį.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką, padarė būdamas anksčiau neteistas. Iš byloje esančių įrodymų matyti ir tai, kad kaltinamasis prieš daugiau nei 20 metų du kartus buvo nuteistas už vairavimą neblaiviam ir iki byloje nagrinėjamo įvykio teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu būnant neblaiviam, daugiau nėra padaręs, tai jį apibūdina teigiamai, teigtina, jog kuriam laikui kaltinamasis iš savo neteisėto elgesio buvo padaręs išvadas. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis 2015 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį už kitos, su BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika nesusijusios nusikalstamos veikos – BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą ir nors šio kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės praėjo apie 10 metų, tačiau ankstesnis baudžiamasis procesas ir teismo parodytas pasitikėjimas nesustabdė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo ir daugybės administracinių nusižengimų darymo (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-115-1053/2025, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-72-557/2025). Tai neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę. Be to, kaltinamasis administracine tvarka nuo 2020 m. baustas labai daug kartų: du kartus už vairavimą transporto priemonės, rankomis naudojantis mobiliojo ryšio priemone ir neužsisegus saugos diržo; už duomenų nepateikimą Juridinių asmenų registrui apie savo vadovaujamą įmonę; už greičio viršijimą 22 km/val.; šešis kartus už nustatyta tvarka neapdraustos transporto priemonės vairavimą; už vairuotojo kortelių ir kelių transporto priemonėse sumontuotų tachografų naudojimo pažeidimą; už greičio viršijimą 12 km/val.; du kartus už įstatymuose nustatyta tvarka neapdraustos, neįregistruotos, be privalomosios techninės apžiūros transporto priemonės vairavimą; už greičio viršijimą 28 km/val.; už transporto priemonės vairavimą neužsisegus saugos diržo; tris kartus už leidimą važiuoti transporto priemone, kuria neatlikta techninė apžiūra; už prekių (krovinio) gabenimą be dokumentų; baudos sumokėtos, dauguma nuobaudų galiojančios (1 t., b. l. 93-96, 151-162). Kaltinamojo padarytų administracinių nusižengimų, iš esmės daugiausia susijusių su kelių eismo taisyklių pažeidimais, gausa, taip pat tai, kad dalis padarytų nusižengimų yra identiški, tapatūs, daromi ir kartojami sistemingai, neleidžia teismui padaryti išvados, kad kaltinamasis laikosi visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei įstatymų reikalavimų ir daro išvadas iš savo netinkamo elgesio (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-115-1053/2025, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-72-557/2025). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog BK 40 straipsnio nuostatos, taip pat ir jas aiškinanti teismų praktika nurodo, jog asmuo turi ne tik nedaryti sunkiausių teisės pažeidimų, t. y. naujų nusikalstamų veikų, bet ir iš esmės laikytis kitų teisės aktų reikalavimų, pavyzdžiui, KET ir pan.

Teismo vertinimu, visa tai neigiamai apibūdina kaltinamąjį ir neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo padarytų administracinių nusižengimų, susijusių su KET laikymusi, kaip ir šioje byloje padaryta nusikalstama veika, gausa, jų sistemingumas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nėra pavyzdingas teisės aktų reikalavimų besilaikantis asmuo, sistemingai ignoruoja teisės aktų reikalavimus ir daro analogiško pobūdžio KET pažeidimus. Tai teismui leidžia abejoti kaltinamojo nusiteikimu laikytis įstatymų ir pozityviai keisti savo elgesį. O tai, kaip jau minėta pagal teismų praktiką, reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). Tai, jog kaltinamasis dirba, apibūdinamas teigiamai, kaltinamąjį apibūdina teigiamai, tačiau visų prieš tai pirmiau minėtų aplinkybių kontekste nepaneigia teismo išvados, jog nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje. Be to, nors jo kolegos darbe kaltinamąjį apibūdina kaip atsakingą ir pareigingą vadovą, tačiau, tai nėra visiškai teisinga informacija, nes kaip jau minėta, iš Administracinių nusižengimų išrašo duomenų matyti, kad kaltinamasis yra padaręs ne vieną administracinį nusižengimą, susijusį su jo, kaip įmonės vadovo, pareigomis ir atsakomybėmis. Teismų praktikoje pažymima, kad jei teismas nustato, jog nėra bent vienos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, šio straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimo nagrinėjimas netenka prasmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2021, 2K-88-1073/2024). Tačiau teismas nagrinėjamu atveju pasisako ir dėl prašomo skirti laiduotoju asmens tinkamumo būti laiduotoju.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-100-648/2019, 2K-102-303/2019, 2K-224-1073/2023, 2K-212-594/2024). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-71/2011, 2K-305/2011, 2K-136/2012, 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-115-1053/2025, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-72-557/2025). Laiduotojo galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui turi būti akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog galima laiduotoja K. B. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 128-131). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laiduotoja šioje byloje prašoma skirti kaltinamojo sutuoktinę, su kuria kaltinamąjį, jų abiejų teigimu, sieja ilgalaikis ir artimas ryšys. Tačiau įvertinus aplinkybes, kad pati sutuoktinė buvo kartu su kaltinamuoju automobilyje, t. y. įvykio vakarą kartu važiavo automobiliu ir sėdėjo šalia kaltinamojo priekinėje keleivio sėdynėje, teigia nesupratusi, jog kaltinamasis buvo vartojęs alkoholio ir vairavo būdamas neblaivus, nors, kaip jau minėta, policijos pareigūnų kaltinamajam buvo nustatytai akivaizdūs, specialaus tyrimo nereikalaujantys neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai, o alkoholio kiekio matuokliu ? ir 1,68 promilių girtumas, yra pagrindo abejoti, ar ji yra tinkamas asmuo, vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti realią įtaką kaltinamojo elgesiui bei jį kontroliuoti, kuomet jiems, artimiausiems šeimos nariams, kartu gyvenant beveik 10 metų, ji negali atpažinti akivaizdžių neblaivumo požymių kaltinamo elgesyje ir veiksmuose. Kyla pagrįsta abejonė, kaip kaltinamojo sutuoktinė apskritai galėtų jam padaryti įtaką ir sulaikyti jį nuo neteisėtų veiksmų, jei ji pati negali atpažinti kaltinamojo elgesyje ir veiksmuose akivaizdžių jo neblaivumo požymių. Sutuoktinės artimas ryšys su kaltinamuoju ir, jos teigimu, įtaka, kurią ji turi savo sutuoktiniui kaltinamajam, nesulaikė kaltinamojo nei nuo alkoholinių gėrimų vartojimo, nei nuo tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, juolab ir pati sutuoktinė, važiuodama su juo kartu automobilyje, tokiais savo veiksmais pritarė kaltinamojo neteisėtiems veiksmams, bei nepadarė teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, taip pat nesustabdė nuo daugybės administracinių nusižengimų padarymo. Visa tai teismui kelia pagrįstų abejonių, ar kaltinamojo sutuoktinė gali daryti realią įtaką savo sutuoktinio elgesiui ir veiksmams. Visa tai neleidžia teismui padaryti neabejotinos išvados, kad ji nagrinėjamu atveju yra tinkama laiduotoja kaltinamajam.

Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo pažymima, kad taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalinga jo tolesnio elgesio korekcija, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūra, teigiamos įtakos darymas, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Toks teismų praktikos keliamas reikalavimas paprastai pateikiamas nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bylose, taip pat tokia teismų praktika, plačiau jos neargumentuojant, minima ir nusikaltimų transporto eismo saugumui bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018, 2K-212-594/2024, 2K-224-1073/2023, 2K-252-628/2024).

Pažymėtina, kad kaltinamasis yra 50 metų amžiaus, susituokęs, turi šeimą, vaikų, yra įmonės savininkas ir vienintelis jos akcijų turėtojas, atsakingas už kitus įmonėje dirbančius darbuotojus, sutuoktinės ir kolegų darbe apibūdinamas kaip atsakingas ir rūpestingas, patikimas ir visuomeniškai brandus, gebantis spręsti kylančius sunkumus tiek darbe, tiek šeimoje. Visa tai rodo jo asmenybę esant brandžia. Kaltinamojo asmenybė, gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus yra iš esmės susiformavę, jis sąmoningai ir apgalvotai renkasi savo elgesio variantą, todėl nėra pagrindo manyti, kad jam reikalinga tolesnio elgesio korekcija autoritetą turinčio asmens priežiūroje, ir apskritai, kad tokios brandos asmeniui vis dar gali akivaizdžią įtaką daryti kiti asmenys. Tokios įtakos nepadarė ir, kaip minėta, kaltinamojo šeimos narys – jo sutuoktinė. Teismo vertinimu, visos pirmiau paminėtos aplinkybės, atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuotas nuostatas, įpareigojančias sprendžiant dėl laidavimo taikymo, vertinti ne tik įstatyme nurodytas aplinkybes, bet ir kitas laidavimui taikyti ar netaikyti reikšmingas aplinkybes (kaltininko asmenybę, gyvenimišką patirtį, išsilavinimą ir kt.), siejant tai su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą paskirtimi ir vertinant taikymo tikslingumą, nagrinėjamu atveju rodo, kad BK 40 straipsnio nuostatų taikymas kaltinamajam neatitiktų šios teisės normos paskirties.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltinamojo kaltės formą – D. B. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). D. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. vedęs, turi du mažamečius vaikus (b. l. 126-127, 188-190), UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, apibūdinamas teigiamai (b. l. 186-187), per penkerius metus baustas administracine tvarka daug kartų, įskaitant ne kartą ir už KET pažeidimus, baudas sumokėjęs, dalis nuobaudų galiojančios (b. l. 103-120), anksčiau teistas, teistumas išnykęs (b. l. 97-102). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgiant į visa tai, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą D. B. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, parenkant jos dydį artimą šios bausmės, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimaliai ribai – 51 MGL, t. y. 2550 Eur dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitinka kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – skirtina galutinė 34 MGL, t. y. 1700 Eur dydžio bauda.

D. B. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d. 21.45 val. iki 2025 m. rugpjūčio 13 d. 10.40 val. (b. l. 63-66). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, D. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis augina du mažamečius vaikus, jo sutuoktinė nedirba, yra motinystės atostogose, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 straipsnio 2 dalis).

D. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,68 promilių girtumo laipsnis, jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Be to, D. B., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę mieste, vakaro metu, kartu su juo transporto priemonėje buvo jo žmona ir du mažamečiai vaikai, taigi jis savo priešingais teisei veiksmais sukėlė grėsmę ne tik sau pačiam, bet ir savo žmonai ir dviem mažamečiams vaikams bei kitiems eismo dalyviams. Be to, kaltinamasis taip pat nurodė, kad automobilis, kurį vairavo, būdamas neblaivus, nebuvo paruoštas eksploatacijai Lietuvoje, jis nebuvo draustas privaloma tvarka, taip pat jam nebuvo atlikta techninė apžiūra. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į visas prieš tai pirmiau minėtas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į visa tai, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 4 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. rugpjūčio 13 d. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apie priimtą sprendimą praneština AB „Regitra“.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja advokato padėjėja prašė netaikyti automobilio, kuris priklauso ne pačiam kaltinamajam, o kaltinamojo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, konfiskavimo, o taikyti jo dalies vertės, t. y. 10 proc. nuo automobilio pirkimo sutartyje nurodytos jo kainos, konfiskavimą.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurią kartu su bausme gali skirti teismas – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Teismas pažymi, kad ne pažeidėjui, o kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kuri buvo tiesiogiai panaudota nusikalstamai veikai padaryti, gali būti konfiskuojama tik tokiu atveju, kai yra nustatoma bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, kurią nustačius, nuosavybės teisės ribojimas nelaikomas neteisėtu ir yra galimas. Šiai bylai aktualios BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos kontekste atkreipiamas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 3 dalies normą, pagal kurią transporto priemonės savininkas, be kita ko, rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Taigi, transporto priemonės savininkas yra atsakingas už tai, kad jam priklausanti transporto priemonė būtų naudojama laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Nevykdydamas šios įstatyme įtvirtintos pareigos ar ją vykdydamas netinkamai, savininkas prisiima dėl tokio elgesio galinčių atsirasti neigiamų pasekmių riziką.

Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam ji nuosavybės teise priklauso, tačiau išskirtiniais atvejais, įrodžius, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz., kai daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią), jis gali būti nekonfiskuotas. Tai reiškia, kad daikto, priklausančio trečiajam asmeniui, konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-31-2013, Nr. 2AT-46-628/2019, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2010, 2K-222-511/2021, 2K-13-458/2021). Transporto priemonių savininkai, perduodami naudotis automobiliu kitiems asmenims, prisiima riziką, kad jis gali būti apgadintas, juo gali būti sukeliamas eismo įvykis, padaromas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, t. y. suvokia galimas neigiamas pasekmes. Tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir dėl to šis daiktas panaudojamas teisės pažeidimui padaryti, savininkui kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelis savininkas, 100 proc. akcininkas bei vadovas yra kaltinamasis, pagal pirkimo sutartį priklausančią transporto priemonę.

Taigi juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas bei kaltinamasis sutampa. Įvertinus šias aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas D. B. įvykio metu pats naudodamasis jo įmonei priklausančiu turtu – automobiliu, negalėjo nežinoti, kad automobilį jis vairuoja neblaivus ir taip daro nusikalstamą veiką.

Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuotina, kad automobilio „VW Multivan“, Švedijos Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir 100 proc. akcininkas, o būtent D. B., nesielgė su savo turtu pakankamai atsakingai ir rūpestingai, tinkamai nekontroliavo ir neužtikrino, kad nekiltų rizika jam priklausantį turtą panaudoti nusikalstamų veikų darymui. Taigi, D. B., turėdamas savo žinioje tik jam vieninteliam priklausančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nesielgė atsakingai ir rūpestingai, kuomet būdamas neblaivus vairavo minėtą transporto priemonę, todėl juridiniam asmeniui pagrįstai kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės. Pagrindo neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės arba taikyti BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytą konfiskuotino turto ar jo dalies vertės išieškojimą, įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, taip pat kaltinamąjį apibūdinančiais duomenimis, teismas nenustatė. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo kaltinamojo bei jam priklausančios įmonės teisių ir teisėtų interesų akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Priešingai, nekonfiskavus minėtos transporto priemonės, šiuo atveju gali susidaryti nebaudžiamumo įspūdis; netaikant transporto priemonės konfiskavimo nagrinėjamu atveju, būtų pažeisti konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-208-511/2024, 2K-49-489/2025). Be to, kaltinamojo teiginių, jog ši transporto priemonė buvo nupirkta pagal kliento užsakymą ir ją suremontavus, ji būtų parduota, o netekus transporto priemonės, nuostolių patirs įmonė, kontekste pažymėtina, jog kaltinamasis šias aplinkybes žinojo dar prieš nusikalstamos veikos darymą, šios aplinkybės nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos darymo, tačiau pats kaltinamasis minėtą transporto priemonę naudojo savo šeimos poreikių tenkinimui, o ją dar naudodamas ir nusikalstamos veikos darymui, turi prisiimti savo tokio elgesio pasekmes.

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad 2025 m. rugpjūčio mėn. vidutinė automobilio „VW Multivan“ kaina Lietuvoje su PVM yra 14 280 eurų (b. l. 52). Iš transporto priemonės 2025 m. liepos 29 d. pirkimo sutarties matyti, kad automobilis „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), įsigytas už 3200 Eur, automobilis su variklio defektu, yra rūdžių ant kėbulo, transporto priemonei galioja draudimas važiuoti, transporto priemonė gali būti naudojama tik trumpiausiu tinkamu keliu iki techninės apžiūros įstaigos apžiūrai (b. l. 40-46). Nors teismų praktikoje nurodoma, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo kaina nėra tas rodiklis, kuris paprastai atspindi tikrąją transporto priemonės rinkos vertę, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, tarp jų ir transporto priemonės pirkimo sutartyje nurodytus transporto priemonės reikšmingus defektus, taip pat kaltinamojo paaiškinimus apie transporto priemonės būklę, jos įsigijimo tikslą, ketinimą ją remontuoti ir taip pagerinus, ją parduoti, neturi pagrindo netikėti, jog transporto priemonės rinkos vertė yra daug mažesnė nei nurodoma VšĮ „Emprekis“ pažymoje, ir vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad kaltinamojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės – automobilio „VW Multivan“, Švedijos Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra būtinas.

Tiek kaltinamasis, tiek jo gynėja teismo posėdžio metu prašė skirti minimalaus termino uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nekonfiskuoti automobilio, o konfiskuoti tik dalį jo vertės, nes kaltinamajam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga tiek darbe, tiek tenkinant šeimos poreikius, be to, automobilis kaltinamajam nepriklauso, t. y. priklauso jo įmonei. Šiame kontekste pažymėtina, kad visos kaltinamojo nurodomos aplinkybės tiek teismui teiktuose rašytiniuose prašymuose, tiek teisiamojo posėdžio metu buvo žinomos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai nesulaikė jo nuo šiurkštaus KET pažeidimo padarymo. Šiuo atveju kaltinamajam kilsiantys nepatogumai bei suvaržymai yra laikytini adekvačia jo neteisėto elgesio pasekme bei negali būti vertinami kaip pernelyg griežti ar neadekvatūs jo padarytam nusikaltimui ar neatitinkantys teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.

Kaltinamojo gynėjos nurodomos teismų praktikos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog vienodas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas nereiškia, jog visiems asmenims, padariusiems tokią pačią nusikalstamą veiką, turi būti paskirta ir vienoda bausmė ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonė. Kaltinamojo gynėjos nurodomoje kiekvienoje byloje skiriasi aplinkybių konkretus turinys, jų kiekybinis ir kokybinis pobūdis, teisiškai reikšmingos aplinkybės. Bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės individualizuojamos atsižvelgiant į konkrečioje byloje reikšmingų aplinkybių visumą, todėl teismų praktikoje esama įvairių bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo atvejų.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos (b. l. 89-96).

Prokuroro 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu kaltinamajam leista pasiimti automobilyje „VW Multivan“, Švedijos Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas 10 vnt. plastikinių talpų su dyzelinu. Atsižvelgiant į tai, kad šių daiktų klausimas prokuroro nutarimu jau yra išspręstas, jų klausimas BPK 94 straipsnio tvarka nespręstinas.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį D. B. yra 33,33 Eur (b. l. 177-180). Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BK 51 str. 1 d. 9 p.). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį D. B., nepriteistinos.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti galutinę bausmę – 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. B. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d. 21.45 val. iki 2025 m. rugpjūčio 13 d. 10.40 val. (vieną dieną), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 28 MGL, t. y. 1400 Eur (vieno tūkstančių keturių šimtų eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. rugpjūčio 13 d.; apie priimtą sprendimą pranešti AB „Regitra“;

D. B. išaiškinti, kad už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį;

2) turto konfiskavimą ir konfiskuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pagal pirkimo sutartį priklausantį turtą – automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, valstybės naudai.

D. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą D. B., iš D. B. nepriteisti.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą laikotarpį – 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Urbo bankas“ (buvęs AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 ir 65 straipsniais, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.