Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-07-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1183-910/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-23
Bylos Nr.
2S-1183-910/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07831-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Pareiškėjas
A. S.
Kreditorius
akcinė bendrovė ,,Vilniaus šilumos tinklai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1183-910/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07831-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Daiva Milevičienė, išieškotoja akcinė bendrovė ,,Vilniaus šilumos tinklai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į antstolę Daivą Milevičienę su skundu, prašydama: 1) sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 659 straipsnio 1 dalies nuostatų) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam valstybės principui; 2) remiantis CPK 284 straipsniu išdėstyti susidariusios skolos padengimą per 12–18 mėnesių; 3) nustatyti kitą protingą terminą įvykdyti antstolės priimtą 2020 m. vasario 21 d. raginimą Nr. S-20-12-1640; 4) sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki šio skundo ir šio skundo išnagrinėjimo pabaigos; 5) atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už jos skundo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tai apsunkina jos pažeistų teisių gynybą; 6) panaikinti patvarkymus (raginimą) vykdomojoje byloje Nr. 0012/20/00199 ir jų vykdymą; 7) panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumą kaip nepagrįstą. Skundą grindė tokiais argumentais:

1.1. Antstolės Daivos Milevičienės priimti 2020 m. vasario 21 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-20-12-1640, 2020 m. vasario 21 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-12-1614, 2020 m. vasario 21 d. patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-20-12-1622, 2020 m. vasario 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-20-12-1630, nepagrįsti ir neteisėti, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. išduotame vykdomajame rašte dėl 2041,34 Eur skolos, 107,28 Eur palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 51,42 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išieškotojos akcinės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ skola nurodyta 2041,34 Eur, kai tuo tarpu antstolės vykdomuosiuose dokumentuose skola nurodyta 2200,04 Eur.

1.2. Teismas vykdomąjį dokumentą išdavė 2020 m. sausio 24 d., todėl išieškotojos sąmoningas ir tyčinis vykdomojo dokumento ilgas neperdavimas išieškotojui turėtų būti vertintinas kaip nesąžiningas ir neteisėtas, nes nepagrįstai padidino pareiškėjai priskaičiuotas mokėtinas palūkanas.

1.3. Antstolės priimti patvarkymai neteisėti, nes priimti ignoruojant įsigaliojusį naujausią procesinės teisės normų reglamentavimą bei teisingumo ministro padarytus pakeitimus.

1.4. Antstolės procesiniai dokumentai ir raginimas įvykdyti sprendimą per 10 dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos sumokėti iš viso 2381,55 Eur į antstolės sąskaitą yra neproporcingi, nesąžiningi ir nelygiateisiški, nes jais nustatomas daugiau nei du kartus mažesnis terminas negu CPK 510 ir 512 straipsnius nustatytas terminas skundo dėl antstolio veiksmų pateikimui (per 20 dienų ir ne vėliau kaip per 90 dienų).

1.5. Kadangi pareiškėja yra fizinis asmuo, ji turi gauti įstatyminę vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, ir vartotojo teisių apsaugą. Pareiškėja reguliariai mokėjo išieškotojai už suteiktas paslaugas, todėl išieškotojos vienašališkas kreipimasis į teismą su ieškiniu, neperspėjus pareiškėjos, buvo nesąžiningas, priimtas nepagrįstai ir neteisėtai.

1.6. Antstolės raginime nurodytas 10 dienų terminas nuo raginimo gavimo dienos skolai sumokėti iš esmės prieštarauja Europos Sąjungos teisei, Europos Komisijos direktyvoms, įstatymams bei Konstitucijai.

1.7. Kadangi pareiškėjos turtinė padėtis sunki dėl kitų ginčo bylų ir turto arešto, susidariusi skola turėtų būti išdėstyta 12–18 mėnesių.

1.8. Antstolė paskaičiavo akivaizdžiai nepagrįstas, neteisėtas ir nebūtinas vykdymo išlaidas, nes banko pavedimas sudaro 0,41 Eur, pašto išlaidos – 3 Eur.

2. Antstolė Daiva Milevičienė 2020 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr. 0012/20/00199 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad jai pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. e2-7230-734/2019 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos priverstine tvarka, kuris, nenustačius akivaizdžių kliūčių vykdomiesiems dokumentams priimti, buvo priimtas ir užvesta vykdomoji byla. Antstolės teigimu, ji pareiškėjai išsiuntė 2020 m. vasario 21 d. raginimą įvykdyti sprendimą, patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Pažymėjo, kad pareiškėjai raginime nustatytas 10 dienų terminas nuo raginimo gavimo dienos sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas į antstolės depozitinę sąskaitą numatytas remiantis CPK 659 straipsnio 1 dalimi. Taip pat nurodė, kad pareiškėja buvo informuota apie tai, jog neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus raginime nurodytų sumų bus pradėtas priverstinio vykdymo procesas. Antstolės teigimu, vykdydama vykdomąjį dokumentą ir turėdama pareigą jį kuo greičiau ir realiai įvykdyti, ji neturi teisės sustabdyti vykdomosios bylos ar atidėti vykdymo veiksmus kitais nei CPK 626 ir 627 straipsniuose įtvirtintais pagrindais. Antstolė nesutiko su argumentais dėl neva neteisingo vykdymo išlaidų apskaičiavimo, nes vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje apskaičiuotos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka bei įkainiais. Nurodė, kad vykdymo išlaidos apskaičiuotos teisėtai, o ginčijamas apskaičiavimas yra sisteminis dokumentas, siunčiamas kartu su raginimu įvykdyti sprendimą, suskaičiuojant vykdymo išlaidas taikant sąlygą, jog pareiškėja atsiskaitys per raginime numatytą laikotarpį. Pažymėjo, kad visi vykdomosios bylos dokumentai (patvarkymai, raginimas įvykdyti sprendimą) reglamentuoti įstatyme.

3. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.

5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7230-734/2019 ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ iš atsakovės A. S. priteista 2041,34 Eur skolos 107,28 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. sausio 24 d., 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 51,42 Eur bylinėjimosi išlaidos. Iš viso ieškovui iš atsakovės priteista 2200,04 Eur ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2019 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-118-933/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 24 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-7230-734/2019 dėl 2041,34 Eur skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį, 107,28 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 51,42 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai. Išieškotoja AB „Vilniaus šilumos tinklai“ minėtą 2020 m. sausio 24 d. vykdomąjį raštą pateikė antstolei Daivai Milevičienei, kuri 2020 m. vasario 21 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį raštą vykdyti.

6. Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad antstolė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, pagrįstai ir teisėtai priėmė vykdyti pirmiau nurodytą vykdomąjį dokumentą ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0012/20/00199. Pareiškėja nenurodė aplinkybių, kurios atitiktų CPK 651 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, sudarančius pagrindą atsisakyti priimti vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą.

7. Teismas taip pat nenustatė pagrindo panaikinti antstolės 2020 m. vasario 21 d. priimto raginimo įvykdyti sprendimą, kuriuo pareiškėja raginta per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti 2200,04 Eur skolą ir 115,38 Eur palūkanų į antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėjos argumentus dėl neteisingai raginime nurodytos skolos sumos atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad iš pareiškėjos priteistą 2200,04 Eur skolą sudaro pagrindinė skola, materialiosios palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, t. y. 2041,34 Eur + 107,28 Eur +51,42 Eur, o procesinės palūkanos suskaičiuotos nuo priteistos skolos, neįskaičiuojant priteistų bylinėjimosi išlaidų (2041,34 Eur + 107,28 Eur).

8. Atsižvelgdamas į tai, kad antstolei pateiktame 2020 m. sausio 24 d. vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nebuvo nustatytas, teismas sprendė, jog antstolė teisėtai ir pagrįstai vadovavosi CPK 659 straipsnio 1 dalimi, paskirdama skolininkei 10 dienų terminą įvykdyti teismo sprendimą. Dėl to skundo argumentus, kad terminas įvykdyti sprendimą turėjo būti siejamas su CPK 510 ir 512 straipsniuose įtvirtintais terminais skundui dėl antstolio veiksmų pateikti, teismas pripažino nepagrįstais. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau, o CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, yra imperatyvios, todėl jose nustatytų reikalavimų privaloma griežtai laikytis ir antstolis negali nustatyti kitokio nei 10 dienų raginimo termino. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjos prašymą nustatyti kitą protingą terminą įvykdyti 2020 m. vasario 21 d. raginimą Nr. S-20-12-1640 ar panaikinti raginimą vykdomojoje byloje Nr. 0012/20/ 00199 atmetė.

9. Teismas pažymėjo, kad prašymas dėl CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos galimybės sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką turi būti pateikiamas teismui, priėmusiam vykdytiną sprendimą, bet ne skundžiant antstolio atliktus veiksmus. Teismas nenustatė, kad pareiškėja (skolininkė) būtų kreipusi į vykdytiną sprendimą priėmusį teismą su prašymu atidėti, išdėstyti ar tai pakeisti jai sprendimo vykdymo tvarką, todėl sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti tokio prašymo.

10. Teismas konstatavo, jog antstolis, teisėtai pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti vykdymo išlaidas. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje 2020 m. vasario 21 d. antstolės suskaičiuotas 66,13 Eur vykdymo išlaidas sudaro būtinosios vykdymo išlaidos, 1 bankinis pavedimas ir pašto išlaidos (2 vnt.). Teismas įvertino paskaičiuotų vykdymo išlaidų dydį ir pažymėjo, kad apskaičiuotos išlaidos už atskirus vykdymo veiksmus neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų dydžių, o išieškojimo veiksmai, už kuriuos paskaičiuotos vykdymo išlaidos, atlikti. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškime išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo mažinti vykdymo išlaidų ar vertinti jas kaip nepagrįstas.

11. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad vykdomasis raštas antstolei buvo pateiktas sąmoningai ar tyčia delsiant, tokiu būdu nepagrįstai padidinant pareiškėjai priskaičiuotas palūkanas. Teismas nustatė, kad vykdomasis raštas antstolei pateiktas vykdyti praėjus mažiau nei mėnesiui nuo vykdomojo rašto išdavimo. Pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl išieškotojos sąmoningo delsimo perduoti vykdomąjį dokumentą priverstiniam vykdymui, taip pat nurodė, kad tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

12. Teismas netenkino pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės Daivos Milevičienės vykdomojoje byloje Nr. 0012/20/00199, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, bei atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėjo, kad tokie prašymai išnagrinėti kitoje civilinėje byloje, kurioje priimtas ir įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas.

13. Teismas nenustatė pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 659 straipsnio 1 dalis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Pažymėjo, jog pareiškėja pati turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. liepos 16 d. priimtose Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisose įtvirtinta piliečių kreipimosi į Konstitucinį Teismą tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

14. Atskiruoju skundu pareiškėja (skolininkė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines aplinkybes, nes išieškotojos sąmoningas ir tyčinis vykdomojo dokumento ilgas nepateikimas vykdymui teismo turėjo būti įvertintas kaip nesąžiningas ir neteisėtas, nepagrįstai padidinęs pareiškėjai priskaičiuotas palūkanas.

14.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nenurodė CPK 651 straipsnyje išvardintus kriterijus atitinkančių aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą. Pareiškėja nurodė visumą esminių aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą, nes CPK 738 straipsnyje numatytas ribojimas išieškoti iš socialinio draudimo išmokų. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-331-580/2020 nustatė pareiškėjos pajamas, kurias sudaro 449,21 Eur nedarbingumo išmoka, todėl vykdomasis dokumentas negali būti vykdomas.

14.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad raginimas ir jame nustatytas 10 dienų terminas nuo raginimo gavimo dienos skolai sumokėti, pagrįstas bei teisėtas. Toks antstolės priimtas dokumentas neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos nuostatų, direktyvų ir reglamento reikalavimų, o CPK 659 straipsnio 1 dalis prieštarauja Konstitucijai, nes taikymas numato skirtingus kriterijus ir nėra jokių galimybių parinkti laikotarpį. Be to, terminas yra daugiau nei du kartus mažesnis nei CPK 510 straipsnyje ir 512 straipsnyje įtvirtintas terminas skundui dėl antstolio veiksmų pateikti. Pareiškėja teikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą siekiant ištirti, ar CPK 659 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokį prašymą atmetė.

14.4. Antstolio patvarkymai dėl vykdymo išlaidų gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje numatyta tvarka, todėl, esant nepagrįstai apskaičiuotoms vykdymo išlaidoms, teismas turėjo jas perskaičiuoti. Būtinosios vykdymo išlaidos (62,72 Eur) neteisėtos, neracionalios, nebūtinos, o išlaidos tretiesiems asmenims (banko pavedimas – 0,41 Eur ir pašto išlaidos – 3 Eur), nedetalizuotos, todėl antstolės patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo turėjo būti teismo panaikintas.

14.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vykdomasis raštas antstolei pateiktas be delsimo, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas vykdomąjį raštą išdavė 2020 m. sausio 24 d., kai tuo tarpu pareiškėja antstolės siųstus dokumentus gavo tik 2020 m. vasario 27 d. Toks ieškovės delsimas vertintinas kaip nesąžiningas ir nepagrįstai didinantis palūkanas, kurios apskritai turėjo būti panaikintos arba sumažintos.

14.6. Pareiškėja piniginės prievolės ieškovei neginčija, o siekia skolos išdėstymo, todėl skundžiamoje nutartyje teismas negalėjo remtis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-11924-1097/2020, o turėjo iš esmės išspręsti skunde išdėstytus visus argumentus. Kadangi teismas tinkamai neišnagrinėjo visų argumentų, skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta ar pakeista.

14.7. Teismas nepagrįstai sprendė nesikreipti į Konstitucinį Teismą, nurodydamas, kad pareiškėja turi pati kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pareiškėja pateikė pakankamai argumentų, todėl tai turėjo padaryti teismas.

14.8. Visos skunde nurodytos esminės aplinkybės ir argumentai turėjo esminę reikšmę teisingam skundo išnagrinėjimui, todėl teismas turėjo plačiau ir apie juos pasisakyti, taip užtikrindamas teisę į tinkamą procesą bei apginant pareiškėjos interesus. Dėl pasaulyje susiklosčiusios situacijos ir pareiškėjos priklausymo rizikos grupei ji negalėjo vykti pas antstolę ar ieškovę ir tartis dėl skolos sumokėjimo ir (ar) atidėjimo, todėl tokiu laikotarpiu jai turėjo būti užtikrinta teisė į pakankamą pajamų turėjimą. Visa skola pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą jau sumokėta.

14.9. Tarp pareiškėjos ir išieškotojos buvo sudaryta vartojimo sutartis, todėl teismas turėjo pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o pareiškėja turėjo gauti įstatyminę vartotojo, kaip siplnesiosios sutarties šalies, teisių apsaugą. Teismas neapgynė pareiškėjos, kaip silpnesnės šalies, pažeistų interesų.

14.10. Teismas nepagrįstai netenkino prašymo išdėstyti susidariusią skolą 12–18 mėnesių dėl sunkios materialinės padėties, nulemtos kitų ginčų bylų, nes pareiškėja turi teisę remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi prašyti išdėstyti skolą ir išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka.

14.11. Pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti vykdymo veiksmus, nes tik išnagrinėjus skundą dėl antstolės veiksmų gali būti nustatytas vykdymo veiksmų (ne)teisėtumas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

3. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

4. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą

5. Pareiškėja (apeliantė) atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl CPK 659 straipsnio 1 dalies nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjos nuomone, CPK 659 straipsnio 1 dalis prieštarauja Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui, nes nesuteikia galimybės pasirinkti termino, per kurį turi būti įvykdytas sprendimas.

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su tokiu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams.

7. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantės keliami klausimai dėl CPK 659 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pažymėtina, kad tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir teikiant atskirąjį skundą, pareiškėja nurodo deklaratyvaus pobūdžio ir subjektyvia nuomone pagrįstus samprotavimus dėl CPK 659 straipsnio 1 dalies neatitikimo Konstitucijos 30 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad dėl pareiškėjai susiklosčiusių asmeninių aplinkybių raginime nustatytas terminas, pareiškėjos nuomone, nėra pakankamas, savaime neteikia pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šios teisės normos atitikties Konstitucijai.

9. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl CPK 659 straipsnio 1 dalies prieštaravimo Konstitucijos 30 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Be to, pagal kasacinio teismo jurisprudenciją teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-421/2018 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones

10. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės Daivos Milevičienės vykdomojoje byloje Nr. 0012/20/00199.

11. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui; o tuo atveju, jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta (tokių aplinkybių neginčija ir pati apeliantė), kad pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teismui teikė analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-11924-1097/2020, kuria pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas. Išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjos prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir pagrįstai tokio prašymo nesprendė nagrinėdamas skundą dėl antstolės veiksmų.

Dėl antstolės veiksmų (ne)teisėtumo

13. Vykdomojoje byloje Nr. 0012/20/00199 esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad išieškotoja AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė antstolei Daivai Milevičienei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-7230-734/2019 dėl 2041,34 Eur skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį, 107,28 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 51,42 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai iš pareiškėjos A. S.. Taip pat nustatyta, kad antstolė 2020 m. vasario 21 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį raštą vykdyti, taip pat priėmė 2020 m. vasario 21 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-20-12-1640, patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-12-1614, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-20-12-1622, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-12-1630.

14. Pareiškėja, nesutikdama su antstolės patvarkymu priimti vykdomąjį raštą vykdymui, atskirajame skunde teigia, kad visuma nurodytų aplinkybių sudaro pagrindą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą. Apeliacinės instancijos neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjos argumentais.

15. CPK 651 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Akivaizdžios kliūtys, sudarančios pagrindą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą, įtvirtintos CPK 651 straipsnio 2 dalyje, nurodant, jog be išvardintų konkrečių kliūčių gali būti ir kitos akivaizdžios kliūtys.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė nenurodė akivaizdžių kliūčių, dėl kurių vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek skundo dėl antstolės veiksmų, tiek atskirojo skundo argumentus, pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su jos gaunamomis pajamomis, bei CPK 738 straipsnyje numatytas ribojimas išieškoti iš socialinio draudimo išmokų, nėra aktualios ir neturi teisinės reikšmės, sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo klausimą. Tokie pareiškėjos argumentai, kaip draudimas išieškoti iš proceso įstatyme numatytų išmokų, teisine prasme galėtų būti reikšmingi ginčijant antstolės atliktus konkrečius nuskaitymus, tačiau nagrinėjamu atveju tokie antstolės veiksmai nėra ginčo dalykas. Pareiškėjai nenurodžius kitų akivaizdžių kliūčių vykdomojo dokumento priėmimui, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, jog antstolė, 2020 m. vasario 21 d. patvarkymu priimdama vykdomąjį dokumentą vykdymui, neatliko neteisėtų veiksmų.

17. Pareiškėja taip pat nesutinka su antstolės 2020 m. vasario 21 d. raginime įvykdyti sprendimą Nr. S-20-12-1640 nurodytu 10 dienų terminu teismo sprendimui įvykdyti, nurodydama, kad teismas nepagrįstai vertino tokį raginimą kaip teisėtą ir pagrįstą.

18. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 7 punkte nurodyta, kad, nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą; patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą išsiųsdamas skolininkui. CPK 655 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Terminas sprendimui įvykdyti imperatyviai nurodytas CPK 659 straipsnio 1 dalyje, nustatant, kad tuo atveju, jeigu vykdomajame dokumente nenumatytas įvykdymo terminas, antstolis skolininkui suteikia 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo raginimo įteikimo dienos.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantė ir nesutinka su CPK 659 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, jis yra imperatyvaus pobūdžio ir nei antstolė, nei teismas neturi teisinio pagrindo nustatyti kitokio, negu nagrinėjamu atveju numatytas proceso įstatymo, termino, nes vykdomajame dokumente nenurodytas teismo sprendimo įvykdymo terminas. Šia aplinkybe skundžiamame sprendime rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas. Taigi priešingai, nei teigia pareiškėja, antstolė, nustatydama raginime terminą, negalėjo nukrypti nuo CPK 659 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dešimties dienų termino.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos atskirojo skundo argumentu, kad raginime nurodytos išieškotinos sumos yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje detaliai ir aiškiai nurodė, iš ko susidaro raginime nurodytos sumos. Jos apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia. Todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo antstolės 2020 m. vasario 21 d. priimtą raginimą vertinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą bei pažeidžiantį apeliantės teises ir interesus.

21. Pareiškėja taip pat nesutinka su 2020 m. vasario 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-20-12-1630, motyvuodama tuo, kad vykdymo išlaidos prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, yra nepagrįstos, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo jas perskaičiuoti.

22. CPK 583 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo proceso normų taikymo tvarką numato Sprendimų vykdymo instrukcija. Tai reiškia, kad priverstinio vykdymo procesui be CPK taikomos ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos. Skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia; to nepadarius, priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių, kurių viena – vykdymo išlaidų atlyginimas antstoliui (CPK 610 straipsnis). Priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas paprastai siunčiamas kartu su raginimu įvykdyti sprendimą (CPK 656 straipsnio 5 punktas, priėmimo metu galiojusios Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas). Vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumentą (patvarkymą) galima apibrėžti kaip dokumentą (patvarkymą), kuriame antstolis nurodo konkrečiai atliktus vykdymo veiksmus bei jų apimtis, konkrečių vykdymo veiksmų įkainius ir sumą, kuri turi būti atlyginta antstoliui už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-951-933/2019, 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-257-933/2020).

23. Būtinosios vykdymo išlaidos ir jų apskaičiavimas nurodyti vykdymo išlaidų paskaičiavimo metu galiojusios Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 ir 50 punktuose, sumos yra fiksuotos ir nepriklausančios nuo antstolės, todėl antstolė būtinąsias vykdymo išlaidas paskaičiavo remdamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktą būtinosios vykdymo išlaidos už išieškotiną sumą nuo 2000 Eur iki 2600 Eur sudaro 56 Eur, jos indeksuojamos pagal 40 punktą ir sudaro 62,72 Eur (56 Eur x 112 vartotojų kainų indeksas / 100). Taigi pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, kad būtinosios vykdymo išlaidos neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto dydžio, o apeliantės argumentas dėl būtinųjų vykdymo išlaidų nepagrįstumo atmestinas kaip neįrodytas.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad antstolė nepagrįstai paskaičiavo 0,41 Eur bankinio pavedimo ir 3 Eur pašto išlaidas (2 vnt.). Tokios išlaidos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punktą atlyginamos (išieškomos) atsižvelgiant į faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu. Kadangi faktiškai patirtas išlaidas pagrindžia vykdomojoje byloje esantys įrodymai, spręstina, jog tokios vykdymo išlaidos paskaičiuotos taip pat pagrįstai.

25. Taigi byloje nenustačius, kad antstolė nepagrįstai pakaičiavo vykdymo išlaidas, nėra pagrindo panaikinti antstolės 2020 m. vasario 21 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-20-12-1622 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-20-12-1630.

26. Pareiškėjos argumentai, kad išieškotoja delsė pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui ir dėl to padidėjo ir išieškotinų palūkanų suma, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Viena vertus, ši aplinkybė nėra susijusi su antstolės veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimu, nes į antstolę kreipiasi išieškotojas per įstatyme nustatytą terminą (CPK 606 straipsnis) ir antstolė nėra atsakinga už išieškotojo sprendimą vykdomąjį dokumentą vykdymui pateikti per vienokį ar kitokį terminą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti per trumpesnį nei mėnuo laikotarpį nelaikytinas delsimu ar tyčiniu veiksmu, nepagrįstai padidinusiu išieškotinas palūkanas, juolab kad palūkanų skaičiavimo laikotarpis priklauso nuo pačios pareiškėjos veiksmų (t. y. nuo to, kaip greitai ji sumokės išieškotojai teismo priteistas sumas), o ne nuo išieškotojos kreipimosi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo momento.

27. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėja, nesutikdama su skundžiama nutartimi, be kita ko, remiasi jos, kaip vartotojos, teisių bei interesų gynyba, teigdama, jog su išieškotoja buvo sudaryta vartojimo sutartis, dėl to teismas turėjo pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neturinčius teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad pareiškėjos ir išieškotojos ginčas dėl piniginės prievolės yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurių pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas. Aptariamu atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudaro antstolės vykdymo procese atlikti veiksmai, todėl aplinkybės, susijusios su pareiškėją ir išieškotoją siejusiais teisiniais santykiais ir jų vertinimu, laikytinos neturinčiomis esminės teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl antstolės veiksmų teisėtumo.

28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, išaiškindamas pareiškėjai jos teisę su prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir jį pagrindžiančiais įrodymais kreiptis į sprendimą priėmusį teismą.

29. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Ribokaitė