- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2S-331-580/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20163-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-12 sprendimu tenkino ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovės A. S. 2 095,76 Eur skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat išdėstė atsakovei priteistos skolos mokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
2. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-12 sprendimo, kuriuo prašo panaikinti sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovės reikalavimus. Atsakovė taip pat prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, nes atsakovės turtinė padėtis yra sunki, atsakovė gina savo turtinius interesus pati, jos atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos. Atsakovė patiria didelį psichologinį stresą, materialinius ir nematerialinius bei laiko nuostolius ir dėl to turi sveikatos, darbinių ir finansinių problemų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino ir nustatė atsakovei 7 dienų terminą 47 Eur dydžio žyminiam mokesčiui sumokėti. Teismas nurodė, kad:
3.1. atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji neturi santaupų kredito įstaigose bei duomenų, kad antstolis vykdytų išskaitymus iš atsakovės gaunamų pajamų. Nėra pagrindo spręsti apie atsakovės turimas ir būsimas sveikatos problemas ir daryti išvadą, jog su atsakovės gydymu susijusios išlaidos pablogins atsakovės finansinę padėtį;
3.2. atsakovė nepagrindė, kad jos finansinė padėtis neleidžia jai sumokėti 47 Eur žyminio mokesčio už teikiamą apeliacinį skundą, todėl pagrindo tenkinti atsakovės prašymo nėra.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atsakovė A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį ir jos prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo tenkinti. Nurodo, kad:
4.1. atsakovė neturi santaupų kredito įstaigose, nes jos gaunamas darbo užmokestis nebuvo pakankamas patenkinti jos minimalius poreikius. Jei atsakovė būtų turėjusi santaupų, ji nebūtų turėjusi skolų už suteiktas komunalines paslaugas;
4.2. teismas galėjo spręsti apie atsakovės turimas ir būsimas sveikatos problemas ir padaryti pagrįstą išvadą, kad su gydymu susijusios išlaidos tikrai pablogins atsakovės finansinę padėtį, kadangi Lietuvoje nėra kompensuojamos visos su gydymu susijusios išlaidos;
4.3. atsakovės 5 metų terminuota darbo sutartis pasibaigė ir šiuo metu atsakovė neturi kito darbo. Atsakovė gauna tik nedarbingumo pašalpą, kuri yra mažesnė už jos buvusį darbo atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
6. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta tenkinti atsakovės A. S. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą mokėjimo.
8. CPK 80 straipsnio 4 dalis numato, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus žyminis mokestis skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos. Byloje nustatyta, jog šiuo atveju už atsakovės paduotą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-12 sprendimo mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 47 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 82 straipsnis).
9. CPK 83 straipsnio 3 dalis numato galimybę asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties jis neturi galimybės sumokėti minėto mokesčio. Pažymėtina, jog atleidimas nuo žyminio mokesčio yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).
10. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, konstatavęs, jog atsakovė neįrodė, kad jos finansinė padėtis neleidžia jai sumokėti 47 Eur žyminio mokesčio už teikiamą apeliacinį skundą.
11. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą dalis. Teisės kreiptis į bent vienos aukštesnės instancijos teismą, kad būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, negalima dirbtinai suvaržyti ar išvis paneigti, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės nebuvo tinkamai apgintos pirmosios instancijos teisme, teisė kreiptis į aukštesnės instancijos teismą būtų neproporcingai apribota (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019-03-01 nutarimas).
12. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šiuo atveju atsakovė nepateikė jos sunkią finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų. Tačiau pažymėtina, jog teismas, siekdamas išsiaiškinti atsakovės prašyme nurodytų aplinkybių pagrįstumą, gali savo iniciatyva patikrinti viešų registrų duomenis. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0013/19/00268 dėl 1 532,47 Eur skolos išieškojimo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai, vykdomoji byla Nr. 0240/18/02274 dėl 1 703,16 Eur skolos išieškojimo UAB „Mano būstas Vilnius“ naudai, vykdomoji byla Nr. 0179/13/01165 dėl išieškojimo pagal hipoteką AB „SEB bankas“ naudai. Atsakovė nurodė, jog nebeturi darbo, gauna tik nedarbingumo pašalpą. Valstybinio socialinio fondo draudimo valdybos duomenimis nustatyta, jog atsakovės gaunamą išmoką sudaro 449,21 Eur.
13. Įvertinus atsakovės nurodytas ir teismo nustatytas aplinkybes, spręstina, jog atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl įpareigojus ją sumokėti viso dydžio žyminį mokestį, gali būti nepagrįstai apribota ar neproporcingai apsunkinta jos teisė į teisminę gynybą. Teismas neturi duomenų, kad atsakovės pajamos ateityje padidės. Įstatymas nenumato teismo teisės asmenį visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl įvertinus mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dydį, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, spręstina, jog yra pagrindas atleisti atsakovę nuo 37 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, įpareigojant atsakovę už pateiktą apeliacinį skundą sumokėti 10 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 84 straipsnis).
14. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovė prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-12 sprendimo tenkinamas iš dalies, įpareigojant atsakovę per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos sumokėti 10 Eur dydžio žyminį mokestį, o nuo likusios žyminio mokesčio sumos atsakovę atleisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Atsakovei išaiškintina, jog iki nustatyto termino neįvykdžius teismo įpareigojimų, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės A. S. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą tenkinti iš dalies ir atleisti atsakovę nuo 37 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, įpareigojant atsakovę už pateiktą apeliacinį skundą per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos sumokėti 10 Eur dydžio žyminį mokestį.