Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-1667-559/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-06-21
Bylos Nr.: e2-1667-559/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-01047-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jūratė Ramanauskienė
Atsakovas: R. P., A. A.

Kategorijos

2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-1667-559/2022Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01047-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 21 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė,sekretoriaujant A. Z.,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A. J.,atsakovui R. P.,atsakovų R. P. ir A. A. atstovui advokatui S. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams A. A., R. P. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) (duomenys neskelbtini) prašo priteisti solidariai iš atsakovų R. P. ir A. A. 3 379 Eur žalos atlyginimą; solidariai priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; solidariai priteisti atstovavimo išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. gruodžio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB Verslo administravimo kompanija.

Žemesnės instancijos teismas

Susipažinus su bankroto administratoriui perduotais dokumentais nustatyta, kad atsakovai savo atliktais veiksmais dėl nurašyto įmonės turto – krosnių kuro padarė žalą ieškovei.

2016 m. spalio 25 d. sunaudotų medžiagų nurašymo aktu, priimtu pirmininko atsakovo A. A., patvirtinto atsakovo R. P., buvo nurašytas 2 280,34 Eur vertės įmonės turtas dyzelinas, krosnių kuras. Krosnių kuras pagal 2016 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitą –faktūrą buvo įsigytas iš pardavėjos UAB (duomenys neskelbtini).

2016 m. kovo 31 d. sunaudotų medžiagų nurašymo aktu, priimtu pirmininko atsakovo A. A., patvirtinto atsakovo R. P., buvo nurašytas 1 098,67 Eur vertės įmonės turtas dyzelinas, krosnių kuras. Krosnių kuras pagal 2016 m. kovo 15 d. PVM sąskaitą –faktūrą buvo įsigytas iš pardavėjos UAB (duomenys neskelbtini).

Viešai skelbiamais duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) prekiauja dyzelinu, kuris yra skirtas šildymui. Dyzelinas skirtas šildymui taip pat gali būti naudojamas dažymo ar džiovinimo technologiniuose procesuose. Šis dyzelinas nuo įprastinio automobilinio skiriasi tik spalva – yra dažomas raudonai. Dyzelino (krosnių kuro) žymėjimo, naudojimo, ir apskaitos tvarką reglamentuoja teisės aktai.

UAB (duomenys neskelbtini) atstovų nurašytas kuras turėjo tikslinę naudojimo paskirtį ir buvo skirtas šildymui.

Atsakovų veiksmais ieškovei buvo padaryta 3 379 Eur žala, nes krosnių kuro nurašymo metu ieškovė jau nebevykdė jokios ūkinės – komercinės veiklos, todėl ir įmonės veikloje nebegalėjo būti sunaudotas ir tuo pagrindu nurašytas krosnių kuras.

2015 m. lapkričio 12 d. ieškovė pardavė turėtą briketų gaminimo liniją, todėl UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo gamybos įrengimų, kuriems galėjo naudoti dyzeliną krosnių kurą. UAB (duomenys neskelbtini) briketų gamybai naudojo skystą kurą – dyzeliną (ilgalaikio turto apskaitos kortelė, ilgalaikio turto kortelė, turto įvedimo į eksploataciją).

2014 m. gruodžio 30 d. sunaudotų medžiagų nurašymo akte nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) tuo metu pagal panaudos sutartį valdytų patalpų apšildymui buvo naudojamos pjuvenos, o ne dyzelinas krosnių kuras. Akte nurodyta, kad pjuvenos sukūrentos apšildyti patalpas, kurių vertė yra pripažįstama įmonės sąnaudomis. UAB (duomenys neskelbtini) apdraustųjų asmenų sąrašas patvirtina, kad krosnių kuro nurašymo metu 2016 m. kovo 31 d. ir 2016 m. spalio 25 d. įmonė jau nebeturėjo nei vieno dirbančio darbuotojo, įmonėje buvo tik privalomas valdymo organas direktorius R. P. ir buhalterė R. M., todėl sunaudoti nurodyto kiekio kurą veiklai, kurios metu sukurta vertė būtų pripažįstama įmonės sąnaudomis, nebuvo jokio tam pagrindo.

2016 m. spalio 25 d. sunaudotų medžiagų nurašymo akte komisijos išvadoje dėl dyzelino krosnių kuro nurašymo yra nurodyta, kad vertė pripažįstama įmonės sąnaudomis, t. y. net nėra pagrįsta, kam konkrečiai, kokiame objekte ir kokiu tikslu buvo sunaudotas dyzelinas krosnių kuras.

2016 m. kovo 31 d. sunaudotų medžiagų nurašymo akte komisijos išvadoje dėl dyzelino krosnių kuro nurašymo yra nurodyta, kad vertė pripažįstama įmonės sąnaudomis, kuras sunaudotas patalpoms šildyti, tačiau tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) jau nebevykdė jokios ūkinės – komercinės veiklos, neturėjo darbuotojų, todėl ir nurašyti kurą nebuvo jokio pagrindo.

Atsakovai taip pat privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovė iš atsakovų prašo priteisti 5 procentų metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas advokatas A. J. pateikė 2022 m. birželio 1 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad ieškovė nesutinka su atsakovo pateiktu verslo sprendimų taisyklės aiškinimu bei interpretuojamomis faktinėmis aplinkybėmis dėl žalos atlyginimo. Atsakant į atsakovo argumentą, kad pasirinktas veiklos modelis – nevykdant veiklos toliau išlaikyti bendrovės lėšomis patalpas ir tai nesukėlė žalos įmonei, pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl vykdytos bendrovės veiklos po įrengimų pardavimo ir darbuotojų atleidimo. Atsakovas neįrodė aplinkybės, jog po veiklos nutraukimo UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo jokios kitos išeities, kaip tik toliau bendrovės lėšomis išlaikyti akcininko pagal panaudos sutartį perduotas patalpas, kurios buvo skirtos gamybinei veiklai. Atsakovo veiksmai, kai UAB (duomenys neskelbtini) nevykdydamas jokios veiklos, bendrovės lėšomis išlaikė visas patalpas, kurios buvo naudojamos bendrovei vykdant gamybinę veiklą, nelaikytini veikimu geriausiais įmonės interesais, neatitinka protingo sprendimo požymių, be to, tokie atsakovo veiksmai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas veikti sąžiningai ir protingai. Patirtos išlaidos nenaudojamoms patalpoms išlaikyti sukūrė ne naudą, o žalą bendrovei, nes dėl šio pažeidimo įmonei buvo padaryta žala, t. y. pablogėjo kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą.

Priimtas bendrovės vadovo verslo sprendimas turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų, t. y. verslo sprendimų priėmimo taisykle atsakovas negali teisinti savo neteisėtų veiksmų bendrovės atžvilgiu.

Atsiliepimas

Atsakovas R. P. 2021 m. spalio 21 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Ieškovė savo reikalavimą kildina iš to, kad 2016 m. kovo 31 d. ir 2016 m. spalio 25 d. sunaudotų medžiagų nurašymo aktais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau - Aktai) buvo nurašytas 3 379,01 Eur vertės ieškovės turtas – dyzelinis krosnių kuras. Ieškovės teigimu, šis kuras negalėjo būti sunaudotas, nes ieškovė tuo metu nevykdė jokios ūkinės – komercinės veiklos ir panašiai. Aktuose minimas kuras buvo sunaudotas ieškovės panaudos pagrindu naudojamų patalpų – mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), (toliau - Patalpos), šildymui. Patalpos visą laiką buvo šildomos tik tam skirtu kuru. Patalpos buvo naudojamos pagal 2009 m. liepos 14 d. Panaudos sutartį, kuri galiojo iki 2019 m. liepos 14 d.

CK 6.636 straipsnyje nurodyta, kad „panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Tai reiškia, kad UAB (duomenys neskelbtini), būdama panaudos gavėja pagal galiojančią Panaudos sutartį, nepriklausomai nuo to, ar vykdė ūkinę – komercinę veiklą, ar ne, privalėjo išlaikyti Patalpas, t. y. ir rūpintis jų šildymu, kaip tai numatyta teisės aktuose, taip pat, siekiant apsaugoti Patalpose esančią įrangą.

Šalies argumentai

Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad Patalpos buvo šildomos pjuvenomis, ją grindžiant 2014 m. gruodžio 30 d. nurašymo aktu, neatitinka tikrovės, kadangi pjuvenos buvo naudojamos briketų gamybinės linijos šildymui, taip siekiant sumažinti briketų drėgmės lygį ir panašiai. Ieškovė nepagrindžia, kuo konkrečiai pasireiškia atsakovų civilinė atsakomybė, t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kitos sąlygos, kodėl kuro nurašymai buvo žalingi ieškovei ir panašiai, todėl atsakovas išsamiau negali pasisakyti dėl ieškinio teisinio pagrindimo, todėl atsakovas mano, kad ieškovė neįrodė jo civilinės atsakomybės ir ieškinys turi būti atmestas.

Atsiliepimas

Atsakovas R. P. 2021 m. lapkričio 23 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodo, kad BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius niekada nebuvo apsilankęs buvusiose ieškovės naudotose patalpose, (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad reikšdama ieškinį ieškovė net neįsitikino, kaip buvo ir (ar) yra apšildomos ieškovės naudotos patalpos. Išanalizavus pačios ieškovės pateiktus įrodymus matyti, kad pagal 2011 m. liepos 29 d. pirkimo važtaraštį (duomenys neskelbtini) ieškovė iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko skysto kuro talpą, degiklį, skysto kuro filtrą ir katilą. Vien tik tai rodo, kad šie įrenginiai yra skirti ne gamybos įrengimams naudoti, o šildymui, kadangi katilas neatlieka variklio ar kitokios gamybos įrenginių veikimui būdingos funkcijos, o yra skirtas tik šildymui.

Atsakovas į bylą pateikė 2021 m. lapkričio 16 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota ir nuotraukose užfiksuota, kad patalpose, adresu (duomenys neskelbtini)., stovi kuro talpa „Roth“ ir su ja susijusi šildymo įranga, ant talpos vokiečių kalba yra pateikta informacija, pvz., kad joje naudojama „šildymo alyva“, „dyzelinis kuras“ ir panašiai. Nuotraukose taip pat yra matyti skysto kuro degiklis „Baltur“. Skysto kuro degiklis negali būti naudojamas įrenginiams, kurie turi variklį, pvz. gamybiniams įrenginiams.

Atsakovas pateikia ieškovės bankroto administratoriaus 2021 m. birželio 30 d. pranešimą, kuriame reikalauja atlyginti 28,98 Eur už neperduotą skysto kuro sistemą, nors net neįsitikino, kad ta sistema yra ieškovės naudotose patalpose, nesikreipė į jų savininkus ir panašiai. Atsakovas sumokėjo minėtą sumą ieškovei, todėl visa sistema liko minėtose patalpose iki šiol. Visos nurodytos aplinkybės pagrindžia tai, kad ieškinyje nurodomas kuras buvo sunaudotas patalpų šildymui, kuris yra būtinas nepriklausomai, ar patalpose vykdoma veikla, ar ne, nes to reikalauja teisės aktai ir pareiga saugoti patalpas, todėl ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

Atsiliepimas

Atsakovas R. P. 2022 m. sausio 3 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad ieškovė iš esmės savo reikalavimą grindžia vieninteliu dokumentu – ilgalaikio turto kortele, kurioje skysto kuro sistema priskirta prie briketų gamybos padalinio. Šis dokumentas niekaip nepaneigia, kad BUAB (duomenys neskelbtini)patalpos nebuvo šildomos skystu kuru, kadangi jame niekur nėra nurodyta, kad skysto kuro sistema buvo skirta gamybos linijos įrenginių eksploatavimui, o ne gamybinių patalpų šildymui. 1-asis verslo apskaitos standartas Apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ 45 punkte įtvirtinta, kad turinio viršenybės prieš formą principas reiškia, kad registruojant ūkines operacijas ir ūkinius įvykius didžiausias dėmesys skiriamas jų turiniui ir ekonominei prasmei, ne tik formaliems pateikimo reikalavimams. Tai reiškia, kad šildymo sistema buvo skirta patalpų, kurios buvo naudojamos briketų gamybai ir jos linijos eksploatavimui šildymui, tas turėta omenyje sudarant ilgalaikio turto kortelę.

Ieškovės pateikti dokumentai rodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. liepos 29 d. įsigijo katilo skysto kuro degiklį „BalturBTL 10“, skysto kuro talpą 1 500 plius ir panašiai. Antstolio faktinių aplinkybių protokole patalpose fiksuotas esantis degiklis „Baltur“, skysto kuro talpa 1 500 l plius ir kita šildymo sistema. Ieškovė teigia, kad šie įrenginiai buvo skirti gamybiniai linijai iki jos pardavimo 2015 m., o ne patalpų šildymui, tačiau iš antstolio faktinių aplinkybių protokolo yra matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini)iš UAB (duomenys neskelbtini) pirkti įrenginiai iki šiol yra naudojami patalpose, yra prijungti prie pačių patalpų vidinių sistemų.

Atsakovas teismui pateikia Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą Naudotino šildymo kuro įsigijimo leidimą (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) 2012 – 2013 m. buvo leista įsigyti ir naudoti šildymui skirtus gazolius (buitinius krosnių kurus) patalpose (duomenys neskelbtini). Tokie leidimai buvo gaunami kasmet, juos turi turėti ieškovė. Pateikiamas įrodymas dar kartą pagrindžia, kad nurodytu adresu UAB (duomenys neskelbtini) naudotos patalpos buvo šildomos skystu kuru.

Atsakovas pateikia dabartinio patalpų savininko E. L. patvirtinimą, kuriuo jis patvirtina, kad jam įsigijus patalpas jose buvo šildymo sistema, o bankroto administratorius niekada nebuvo atvykęs apžiūrėti patalpų.

Atsiliepimas

Atsakovas R. P. 2022 m. vasario 2 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad ginčo laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) naudojosi patalpomis pagal 2009 m. liepos 14 d. Panaudos sutartį, turėjo patalpas šildyti ir prižiūrėti, kadangi šalys nebuvo sutarę kitaip, nes panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 straipsnis).

UAB (duomenys neskelbtini) turėjo užtikrinti patalpų būklę, kas apima ir jų šildymą siekiant apsaugoti pačias patalpas, jose esančią įrangą ir kitą turtą, užtikrinti patalpose būnantiems asmenims higienos normas ir panašiai.

Ginčo laikotarpiu iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio STR 2.09.04:2008 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui“ Priedo Nr. 1 4.4. lentelės 11 punkte nurodyta, kad įvairios paskirties pastatų rodiklių vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimui garažų, gamybos ir pramonės paskirties vidaus temperatūra šildymo sezono metu turi būti 18° C. Tai reiškia, kad minėtas STR kaip viena iš rodiklių projektuojant šildymo sistemas pastatams numatė prievolę gamybos paskirties pastatuose užtikrinti 18° C šilumos temperatūrą.

Lietuvos higienos norma HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešos paskirties pastatų mikroklimatas“ nustato, kad gyvenamųjų namų patalpose oro temperatūra šaltuoju metų laiku (kai trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra ne aukštesnė kaip 10° C laipsnių) turi būti ne mažesnė kaip 18 laipsnių šilumos, grindų temperatūra – ne mažesnė kaip 16 laipsnių.

Kiti teisės aktai numato reikalavimus vandentiekio sistemoms, šildymo sistemoms ir panašiai, kurių veikimas ir apsauga turi būti užtikrinami, o to padaryti nėra įmanoma nešildant patalpų kuriose yra minėta įranga, kadangi nuo šalčio gali sutrūkti radiatoriai, vandentiekio sistema ir panašiai. UAB (duomenys neskelbtini) naudojo tik dalį patalpų pastate, todėl dalies pastato šildymo nutraukimas būtų galimai sukėlęs nuostolių / nepatogumų kitiems pastato naudotojams.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikia UAB (duomenys neskelbtini) įstatus, kuriuose nurodyta, kad bendrovės ūkinės veikos rūšys yra rafinuotų naftos produktų gamyba, kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba, kita specializuota mažmeninė prekyba, taip pat bet kuri kita veikla, nedraudžiama Lietuvos Respublikos įstatymų. Įstatai turi būti žinomi ieškovei ir jos nemokumo administratoriui. UAB (duomenys neskelbtini) planavo vystyti kitą veiklą, t. y. užsiimti statybų veikla ir statybinių prekių prekyba, taip pat kitomis veiklomis (transporto ir pan.), tam ruošėsi, todėl nebuvo tikslinga neteisėtai nutraukti Panaudos sutartį nesilaikant terminų ir atsisakyti patalpų su jose esančia UAB (duomenys neskelbtini) įranga, kurios galėtų būti panaudotos prekių sandėliavimui ir pan., vien tik dėl to, kad buvo sustabdyta viena iš ankstesnių veiklų.

Ieškovės pateiktos krosnių kuro įsigijimo sąskaitos – faktūros patvirtina, kad paskutinis pirkimas buvo 2016 m. gegužės 9 d., todėl įmonė šį kurą sunaudojo patalpų šildymui 2016 m. rudenį, ką pagrindžia ir 2016 m. spalio mėnesio nurašymo aktas. Priešingu atveju, UAB (duomenys neskelbtini) būtų turėjęs tiesiog utilizuoti kurą, kadangi neturėjo leidimo prekiauti juo, t. y. bet kokiu atveju nebūtų atgavęs už jį sumokėtų sumų ir būtų patyręs išlaidas dėl kuro sunaikinimo, sukėlęs ginčą su patalpų savininkais dėl patalpų nepriežiūros ir panašiai.

Kitoje civilinėje byloje Nr. e2-26023-559/2021 šią sumą už kurą, skirtą šildymui, vadovaujantis tais pačiais nurašymo aktais ir pan., ieškovas prašo prisiteisti iš pastato savininko ir atsakovo A. A. kaip išlaidas patalpų remontui, todėl ieškovo elgesys yra nesąžiningas.

Atsiliepimas

Atsakovas R. P. 2022 m. balandžio 26 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė privalo turėti buveinę (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, kt.), kuri įprastai laikoma ir pagrindine įmonės veiklos vykdymo vieta. Iki šiol BUAB (duomenys neskelbtini) buveinė yra registruota ginčo patalpose (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad BUAB (duomenys neskelbtini), vykdydama teisės aktų reikalavimus, privalėjo turėti buveinę, t. y. patalpas kuriose būtų bent registruotas buveinės adresas. Byloje nebuvo nustatyta, kad bendrovė būtų nuosavybės teise turėjusi kokias nors patalpas, todėl nepriklausomai nuo veiklos apimties, pelningumo ir pan., bendrovė būtų buvusi priversta nuomotis patalpas ar jas įsigyti, naudoti kitais pagrindais ar kitu būtų gauti galimybę turėti bendrovės buveinės adresą tretiesiems asmenims priklausančiose patalpose, kas tikėtina lemtų tam tikras bendrovės išlaidas.

Šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad BUAB (duomenys neskelbtini) patalpomis naudojosi neatlygintinai, tai įrodo byloje pateikta panaudos sutartis, dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Įprastu atveju bendrovė būtų ne tik mokėjusi už patalpų išlaikymą, bet ir už pačią nuomą.

Šalies argumentai

BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto procese didžiausias kreditorius yra atsakovas R. P., dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nėra. Atsakovas teismui pateikia ieškovei žinomą 2020 m. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo su kreditorių sąrašu, iš kurių matyti, kad ieškovės skola atsakovui yra net 22 880,83 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonei susidūrus su sunkumais, jis iš savo asmeninių lėšų finansavo įmonę 2016 m., o tai leidžia pagrįstai teigti, kad šildymui skirtas kuras būtent buvo pirktas iš atsakovo lėšų. Priešingų įrodymų byloje nėra, nėra kitų kreditorių, išskyrus Valstybinę mokesčių inspekciją ir panašiai. Tai reiškia, kad ieškovė iš esmės gindama atsakovo kaip kreditoriaus teises bankroto procese, reikalauja iš jo paties priteisti sumą, kurią jis sumokėjo už ieškovę ir todėl tapo jos kreditoriumi.

Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos.

Bet kuris juridinis asmuo gali susidurti su sunkumais, bet vien todėl įmonė neturi atsisakyti savo veiklai naudoti patalpas, kas įprastai yra vienas iš pagrindinių įmonės veiklos elementų. Įmonė, vadovaujama atsakovo, negalėjo žinoti, kada tiksliai nustos naudotis patalpomis, todėl pagrįstai naudojo administracinių patalpų dalį ir ją šildė, jose laikė įmonės dokumentus, kitą turtą, taip pat, privalėjo laikytis panaudos sutarties reikalavimų, Civilinio kodekso reikalavimų, higienos normų ir panašiai. Vien tai, kad iki tol pagrindine buvusi veikla buvo sustabdyta, nereiškia, kad įmonė turėjo atsisakyti visų įsipareigojimų, turto ir iškart būti likviduota ar skelbti bankrotą.

Ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės, t. y. neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp jų ir žalos, kokius teisės nustatytus elgesio standartus atsakovas pažeidė naudodamas įmonės turtą įmonės reikmėms ir panašiai.

Atsiliepimas

Atsakovas R. P. 2022 m. birželio 2 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad ieškovė byloje iš esmės teigė, kad kuro nurašymas pagal byloje pateiktus nurašymo aktus buvo nepagrįstas, t. y. kuras nebuvo sunaudotas įmonės (ieškovės) tikslais. Šie ieškovės teiginiai buvo paneigti įrodymų visetu, dėl kurių atsakovai yra pasisakę anksčiau.

Nustačius, kad kuras buvo nurašytas pagrįstai, neteisėti veiksmai galėtų būti tik arba paties kuro įsigijimas arba sunaudojimas, kaip neatitinkantys valdymo organų lojalumo, sąžiningumo, protingumo, peržengiant akivaizdų protingą ūkinės veiklos vystymą ir panašiai. Nei vienos iš šių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo. UAB (duomenys neskelbtini) patalpomis naudojosi neatlygintinai, priešingu atveju, įmonė būtų priversta mokėti ne tik už patalpų išlaikymą, bet ir už nuomą, kas kelis kartus būtu didinę jos išlaidas; juridinis asmuo, nepriklausomai, ar jo veikla pelninga, ar ne, ar jis veiklą vykdo ar tik ketina, turi turėti patalpas veiklai vystyti, laikyti turtui, darbo vietoms, buveinei ir pan., tai yra įprasta verslo praktika, todėl UAB (duomenys neskelbtini) net ir atsisakius ginčo patalpų, pažeidžiant panaudos sutartį būtų buvusi priversta nuomotis administracines patalpas, kurių kaina tuo metu Jonavoje siekė 5 Eur / kv. m; kadangi po gamybinės įrangos pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. lapkričio dirbo du darbuotojai, jiems būtų reikėję mažiausiai 30 kv. m. ploto patalpų (su bendromis patalpomis, tualetu ir pan.), kas reikštų mažiausiai 150 Eur nuomai / mėn. ir papildomus komunalinius mokesčius, t. y. mažiausiai 1500 Eur už 10 mėn. nuomos ir komunalinius mokesčius, ir tai su sąlyga, kad tokio mažo ploto administracinės patalpos nuomai Jonavoje būtų rastos; UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pareigą išlaikyti bei prižiūrėti patalpas pagal panaudos sutartį sutinkamai su Civilinio kodekso nuostatomis; UAB (duomenys neskelbtini) gamybos linijos pardavimas nesuteikė teisės nutraukti panaudos sutarties anksčiau nei po 6 mėn. nuo pranešimo, o tai optimaliausiu atveju būtų buvę 2016 m. gegužės – birželio mėnesį, kas reikštų, jog ieškovė būtų priversta patalpas šildyti 2015 – 2016 m. žiemos ir 2016 m. pavasario šildymo laikotarpiu, siekiant nepažeisti panaudos sutarties; net ir nutraukus panaudos sutartį UAB (duomenys neskelbtini) būtų priversta ieškoti kitų patalpų, kadangi kaip nurodė atsakovas R. P., paaiškinimus davę liudytojai, UAB (duomenys neskelbtini) ketino vystyti kitą veiklą, turėjo kilnojamojo turto, dokumentų, kuriuos reikėjo kažkur laikyti; net ir nupirkus kurą šildymui, bet jo nesunaudojus, UAB (duomenys neskelbtini) būtų priverstas laikyti talpas su kuru kokiose nors patalpose, net jeigu pati įmonė būtų likusi be jokių patalpų veiklai, kas būtų reiškę išlaidas tokių patalpų nuomai.

Dabar negalima nustatyti, ar UAB (duomenys neskelbtini) 2015 – 2016 m. priimant sprendimą pirkti ir (ar) naudoti kurą šildymui iš to meto perspektyvos tai galėjo atrodyti kaip akivaizdžiai nenaudingas, protingumo kriterijus ir kt. ūkinės veiklos principus pažeidžiantis sprendimas. JAV Antrosios apygardos Apeliacinio teismo 1982-11-04 sprendime byloje Joy v. North, 692 F.2d 880, 886 (2d Cir. 1982) nurodoma, kad „post factum bylinėjimasis“ yra „labiausiai netinkama priemonė įvertinti įmonių verslo sprendimus“, nes „aplinkybės, buvusios įmonės sprendimo priėmimo metu, nėra lengvai atkuriamos teismo salėje praėjus reikšmingam laikui, kai verslo imperatyvai dažnai reikalauja greitų sprendimų, neišvengiamai pagrįstų mažiau nei idealia informacija“ (žr. J. J.. Verslo sprendimo taisyklės taikymo priežastys. Vilnius: Vilniaus universitetas. Teisė, 2019, p. 108-102).

Atsakovai atkreipia teismo dėmesį, kad ieškovė teismo nustatytu terminu nepateikė jokių papildomų įrodymų ir dėl žalos apskaičiavimo, o tai reiškia, kad ieškovė neįrodė ne tik atsakovų neteisėtų veiksmų, bet ir pačios žalos.

Šalies argumentai

Atsakovas A. A. 2021 m. lapkričio 24 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su BUAB (duomenys neskelbtini) jam pareikštu ieškiniu dėl 3 379 Eur priteisimo ir nurodo, kad ieškovės pateikti krosnių kuro nurašymo aktai nėra pasirašyti atsakovo A. A.. Net ir nustačius, kad atsakovas dalyvavo surašant aktus, jis veikė ne kaip ieškovės valdymo organas, nebuvo priimamas akcininkų sprendimas dėl turto nurašymo ir panašiai. Dalyvio ir vadovo padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis ir kompetencija. Dalyvis per se nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, išskyrus pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį.

Nesant įrodymų, kad nurašant ieškovės nurodomą turtą atsakovas veikė kaip ieškovės valdymo organas, jam negali būti taikoma atsakomybė vien tik už tai, kad jis dalyvavo turto nurašymo komisijoje ir atliko formalią funkciją patvirtinant nurašymo faktą, duomenų teisingumą ir pan. pagal vadovo pateiktą informaciją, dėl ko ginčo byloje nėra.

Atsakovas niekada nepriėmė jokių sprendimų dėl ginčo turto (kuro) naudojimo konkrečiu tikslu, o turto nurašymu yra tik konstatuojamas pats sunaudojimo ir turto nebuvimo faktas, bet ne turto panaudojimo aplinkybės ir jų pagrįstumas įmonės veiklos kontekste.

Pagal 2011 m. liepos 29 d. pirkimo važtaraštį (duomenys neskelbtini)ieškovė iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko skysto kuro talpą, degiklį, skysto kuro filtrą ir katilą. Šie įrenginiai yra skirti ne gamybos įrengimams naudoti, o šildymui, kadangi katilas neatlieka variklio ar kitokios gamybos įrenginių veikimui būdingos funkcijos, o yra skirtas tik šildymui.

Atsakovas R. P. į bylą pateikė 2021 m. lapkričio 16 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodyta, kokia šildymo įranga yra ieškovės naudotose patalpose, (duomenys neskelbtini). Atsakovas R. P. į bylą pateikė ieškovės bankroto administratoriaus 2021 m. birželio 30 d. pranešimą, kuriame jis iš atsakovo R. P. reikalauja atlyginti 28,98 Eur už neperduotą skysto kuro sistemą, nors net neįsitikino, kad ta sistema yra ieškovės naudotose patalpose, nesikreipė į jų savininkus ir panašiai. Atsakovas sumokėjo minėtą sumą ieškovei, todėl atsakovas pagrįstai nurodė, kad visa šildymo sistema liko minėtose patalpose iki šiol.

Kadangi ginčo aktų sudarymo laikotarpiu ieškovė panaudos teise valdė ir naudojosi būtent atsakovo patalpomis, atsakovas patvirtina, kad šios patalpos buvo šildomos skystu kuru, o antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuoti šildymo įrenginiai yra tie patys, kurie patalpose buvo sumontuoti dar galiojant panaudos sutarčiai tarp atsakovo ir ieškovo.

Ieškovės atstovas advokatas A. J. teismo posėdyje ieškinį palaikė pilna apimtimi ir teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad 2016 m. spalio 25 d. sunaudotų medžiagų nurašymo aktu, pirmininko atsakovo A. A., patvirtinto R. P. parašu buvo nurašyta 2 280,34 Eur vertės dyzelinas, krosnių kuras, o 2016 m. kovo 31 d – nurašyta dyzelino krosnių kuro 1 098,67 Eur vertės.

Pateiktuose bankroto administratoriui buhalteriniuose dokumentuose nėra A. A. parašų, bet dokumentai perduoti iškėlus bankroto bylą. Visi faktai atvaizduoti įmonės buhalteriniuose dokumentuose iki bankroto bylos iškėlimo. CK 2.87 straipsnis numatė R. P. įmonės vadovo pareigą elgtis sąžiningai, nedaryti savo veiksmais žalos. Atsakovas atsikerta, kad įmonė turėjo panaudos sutartį, turėjo prievolę šildyti tas patalpas, todėl neįžvelgia ieškovės argumentų dėl veiklos neteisėtumo. Atsakovai teigia, kad įmonė turėjo prievolę šildyti patalpas, bet ieškovė 2016 m. spalio 25 d. jau nebevykdė veiklos. 2016 m. kovo 31 d. bendrovė neturėjo jokių darbuotojų. 2015 m. lapkričio 12 d. briketų linija buvo parduota ir bendrovė jokios ūkinės – komercinės veiklos nevykdė, buvo atleisti visi darbuotojai, bendrovė neturėjo darbuotojų, negeneravo pajamų. Jei buvo kuro sunaudojimas, tai nėra įrodymų, kad kuras buvo sunaudotas patalpų šildymui. Kad kuras buvo tikrai sunaudotas patalpų šildymui, tai yra tik R. P. pozicija, kad turėjo šildyti patalpas negaudamas naudos. Tą naudą galėjo gauti kiti subjektai, t. y. nesąžiningumas sukurti naudą kitiems. Ieškovė neturi įrodymų, kad dyzelinas kuras buvo sunaudotas patalpų šildymui, nes yra kitas aktas, kuriame yra R. P. parašas ir kuriame nurodyta, kad patalpų šildymui naudojamos pjuvenos, kurios sukūrentos ir jų vertė pripažįstama sąnaudomis, todėl UAB (duomenys neskelbtini) pripažino patalpų šildymą pjuvenomis.

A. A. buvo akcininkas, tokie yra UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos duomenys, netikėti jais pagrindo nėra, nes dažnai būna, kad dokumentai yra be parašų, ieškovei svarbu įrodyti, kad tai yra UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos duomenys. 2014 m. gruodžio 30 d. sunaudotų medžiagų nurašymo akte nurodyta, kad pjuvenos sukūrentos apšildyti patalpas, vertė pripažįstama įmonės sąnaudomis, o 2016 m. spalio 25 d. sunaudotų medžiagų nurašymo akte tiesiog nurodyta vertė pripažįstama įmonės sąnaudomis. 2016 m. kovo 31 d. sunaudotų medžiagų nurašymo akte nurodyta, kad vertė pripažįstama įmonės sąnaudomis, kuras sunaudotas patalpų šildymui. Pasakymas, kad kuras buvo naudojamas patalpoms šildyti, prieštarauja 2014 m. aktui, kur nurodyta, kad buvo naudojama pjuvenos patalpoms šildyti, o dyzelinis kuras buvo naudojamas briketų gamybai, nes ilgalaikio turto kortelėje ir turto įvedimo į eksploataciją akte nurodyta, kad skysto kuro sistema padalinys ir įstaigos skyrius yra briketų gamybos linija. Tai patvirtina turto sunaudojimą ne įmonės interesams, arba turto praradimą ir neperdavimą bankroto administratoriui.

Solidari atsakomybė yra dėl abiejų atsakovų veiksmų, nes abu sudarė aktus, A. A. buvo bendrovės akcininkas, nurašymo akto paskirtis, kad bendrovės apskaitoje atvaizduoti turto nebuvimo pagrindą, nes jei nebūtų akto, nebūtų įvesti tokie duomenys, jei nebūtų dalyvavęs komisijoje A. A., nebūtų ir jo atsakomybės. Šiuo atveju A. A., dalyvavęs nurašant turtą, pasirašė nurašymo aktą ir dalyvavo ne kaip akcininkas, bet atliko bendrovės valdymo funkciją, nes į akcininko pareigas neįeina nurašymo akto pasirašymas pagal bendrovės įstatymus.

Vėlesniuose teismo posėdžiuose ieškovės atstovas jau papildomai tvirtino, kad dyzelinis kuras buvo naudojamas šildymui, tačiau patalpų šildyti bendrovei nereikėjo, nes bendrovė nevykdė veiklos, o dėl to ir nereikėjo pirkti kuro patalpoms šildyti.

Atsiliepimas

Atsakovas R. P. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, palaikė savo rašytinius paaiškinimus ir papildomai paaiškino, kad briketų linija stovėjo lauke pastogėje ir ji buvo šildoma kieto kuro katilu, kuris stovėjo lauke, o skystu kuru buvo šildomos administracinės patalpos, kurių buvo apie 200 kv. m, skystu kuru buvo šildomi tualetai, dušai, kabinetai. Administracines patalpas buvo galima šildyti ir kietu kuru, nes buvo pastatytas ir kieto kuro katilas. Dyzelinį kurą bendrovė įsigydavo iš anksto. Skysto kuro katilas bendrovėje buvo pastatytas dėl komforto, kad nereikėtų naktimis kūrenti. Surašant kuro nurašymo aktus buvo panaudota forma, kurią surašė buhalterė, kuri jam pasakė, kad užtenka jo vieno parašo. 2015 m. bendrovė pardavė briketų gamybos liniją, atleido darbuotojus, tačiau jis pats galvojo, kaip pakeisti bendrovės veiklą ir vykdyti veiklą toliau. Bendrovės patalpos buvo šildomos toliau, kad neįsimestų pelėsis ir patalpas šildė iki tol, kol baigėsi panaudos sutartis. Vėliau patalpas jis šildė iš savo lėšų. Jį iš darbo atleido, nes jis nemokėjo mokesčių. Bendrovė nuo 2016 m. gruodžio 1 d. veiklos nevykdė, bet jis ieškojo kuo užsiimti, jis tikėjo, kad ras veiklą, tačiau tos veiklos nerado.

Atsakovas A. A., dalyvaudamas 2022 m. kovo 23 d. teismo posėdyje, su ieškiniu nesutiko, palaikė rašytinius paaiškinimu ir papildomai paaiškino, kad jis buvo bendrovės (duomenys neskelbtini) akcininkas ir steigėjas, jis kaip savininkas būdavo kartu su direktoriumi. Bendrovėje buvo pastatytas kieto ir skysto kuro katilai, kurie buvo naudojami administracinėms patalpoms šildyti. Ši įranga likusi iki šiol tose patalpose. Jis turėjo patalpas, kurias panaudos sutartimi atidavė naudotis UAB (duomenys neskelbtini), o patalpos buvo perduotos briketų gamybos linijai, taip pat buvo perduota ir teritorija. Presas stovėjo sandėliavimo patalpose, o lauke buvo kūrenimas, džiovykla ir padavimas. Panaudos sutarčiai pasibaigus, patalpos buvo grąžintos blogesnės būklės nei jis tikėjosi. Jis nedalyvavo sunaudotų medžiagų nurašyme ir aktuose nepasirašė, jis bendrovės veikloje aktyviai nedalyvavo. Apie medžiagų nurašymo aktus jis sužinojo iš teismo.

Liudytojas D. B. teismo posėdyje parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini)direktoriumi. Šiuo metu ši bendrovė bankrutavusi. R. P. kreipėsi į jų bendrovę ir buvo montuojama UAB (duomenys neskelbtini) patalpose tiek gamybinėse, tiek administracinėse šildymo sistemos, vandentiekis, kanalizacija. Pagrindinė šildymo sistema buvo kūrenama malkomis, o kaip rezervinis šildymas administracinėms patalpoms buvo pastatytas skysto kuro katilas, patalpose buvo sumontuoti du katilai. Sąskaitą už atliktus darbus jis išrašė UAB (duomenys neskelbtini).

Liudytojas S. S. teismo posėdyje parodė, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) dirbo briketų preso operatoriumi, darbo sutartis su juo buvo nutraukta abipusiu sutarimu. Pjuvenų džiovinimas buvo lauke, o jų presavimas buvo patalpoje. Bendrovės patalpos buvo šildomos kietu kuru ir dyzelinu. Dyzelino katilas buvo naudojamas tik patalpų šildymui. Bendrovėje buvo gamybinės patalpos, ofisas buvo 1 kabinetas ir dar buvo buitinės patalpos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bendrovės valdymo organo (vadovo) civilinė atsakomybė yra deliktinė, todėl būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas).

Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

CK 2.87 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017, 13 punktas).

Valdymo organų nariai atsako tik už kaltus veiksmus. Už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

Esant civilinės atsakomybės pagrindų konkurencijai, kai ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas bendrovės vadovui, kuris kartu ir bendrovės akcininkas, taikomi atsakomybės individualizavimo ir funkcijų atskyrimo principai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama būtinybė sprendžiant ginčus dėl įmonių vadovų ir (ar) dalyvių atsakomybės atskirti šių dviejų subjektų kompetenciją ir atsakomybės pagrindus, kadangi skirtingas dalyvių ir valdymo organų narių statusas bei faktiškai atliekamos funkcijos lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais, atitinkamai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, CK 2.87 straipsnio 7 dalį ar CK 6.263 straipsnį. Bendrovės dalyvis neatsako už valdymo organams priskirtų pareigų pažeidimą (nebent būtų konstatuota, kad jis yra de facto (faktinis) vadovas) ir, priešingai, bendrovės vadovas neatsako už veiksmus, kurie priskirti dalyvių kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018).

Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs, jog dalyvis per se (savaime) nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, išskyrus pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Dalyvis taip pat yra ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo – narys. Dalyvių susirinkimas, skirtingai nei vadovas, nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, jam taip pat draudžiama perimti valdymo funkciją (ABĮ 20 straipsnio 2 dalis) (2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-969/2015; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015).

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla.

2010 m. rugsėjo 22 d. akcininkų sąrašu nustatoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo du akcininkai – R. P. ir A. A..

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija nustatoma, kad atsakovas R. P. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2009 m. sausio 29 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d.

UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 18 ir 19 punktais nustatoma, kad akcininkų teises ir pareigas nustato Akcinių bendrovių ir kiti įstatymai, taip pat bendrovės įstatai; akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 31 punktas numato, kad bendrovė turi visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą, o 34 punktas numato, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas.

PVM sąskaita faktūras serija (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad 2015 m. gruodžio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) nupirko dyzelino 1 klasės, krosnių kuro 3 035 litrus (2 524 t) 1 098,67 Eur vertės. PVM sąskaita faktūras serija (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad 2016 m. kovo 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) nupirko dyzelino 0 klasės, krosnių kuro 3 001 litrų (2 519 t) 1 137,98 Eur vertės. PVM sąskaita faktūras serija (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad 2016 m. gegužės 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) nupirko dyzelino C klasės, krosnių kuro 3 000 litrų (2 503 t) 1 142,36 Eur vertės.

Sunaudotų medžiagų nurašymo aktu (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad 2016 m. kovo 31 d. direktorius R. P. patvirtino šį aktą, kuriuo buvo nurašyta 3 035 l dyzelino, krosnių kuro 1 098,67 Eur vertės. Akte nurodytas komisijos pirmininkas akcininkas A. A. ir buhalterė R. M., tačiau jų parašų akte nėra.

Sunaudotų medžiagų nurašymo aktu (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad 2016 m. spalio 25 d. direktorius R. P. patvirtino šį aktą, kuriuo buvo nurašyta 6 018 l dyzelino, krosnių kuro 2 280,34 Eur vertės. Akte nurodytas komisijos pirmininkas akcininkas A. A. ir buhalterė R. M., tačiau jų parašų akte nėra.

2015 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad buvo parduota briketų gamybos linija už 28 000 Eur.

Civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktais duomenimis apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustuosius asmenis nustatoma, kad 2015 m. sausio 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo 5 darbuotojai, tame tarpe buhalterė R. M. ir direktorius R. P.. 2015 m. rugsėjo 4 d, 2015 m. birželio 1 d., 2015 m rugsėjo 1 d. buvo atleista po vieną darbuotoją, buhalterė R. M. buvo atleista 2016 m. lapkričio 30 d., direktorius – 2016 m. gruodžio 1 d.

Ieškovė nurodo, kad sunaudotų medžiagų nurašymo aktais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo padaryta žala, nes tuo metu bendrovė jau buvo pardavusi briketų gamybos liniją, atleidusi darbuotojus, bendrovėje buvo likęs dirbti tik direktorius R. P. ir buhalterė R. M., todėl nereikėjo šildyti patalpų ir jau 2016 m. kovo mėnesį nereikėjo pirkti kuro, kurį bendrovė pirko, nes bendrovė jokios ūkinės – komercinės veiklos jau nevykdė. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu R. P. nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kurios galimybę numatė bendrovės įstatų 95 punktas, o taip pat nurodė, kad ieškovei įrodinėti, jog dėl nurašymo aktų padidėjo bendrovės kreditoriniai įsiskolinimai nereikia, nes to nereikalauja įstatymas, be to jis negali nurodyti, nuo kada bendrovė tapo nemoki, nes ieškovė nekelia klausimo dėl to, kad bendrovė pavėluotai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas R. P. neįrodė, kokių jis ėmėsi veiksmų, siekdamas pakeisti ir atnaujinti bendrovės veiklą, kad vėl bendrovė dirbtų pelningai.

Atsakovas R. P. su ieškovės atstovo teiginiais nesutinka ir nurodo, kad nors briketų gamybos linija buvo parduota, o darbuotojai buvo atleisti, tačiau bendrovė pagal panaudos sutartį naudojosi patalpomis, kurias reikėjo šildyti, nes dėl nešildymo patalpų būklė būtų pablogėjusi, be to patalpose buvo laikomi bendrovės dokumentai, jis dirbo bendrovės patalpose, nes ieškojo verslo sprendimų ir stengėsi pakeisti bendrovės veiklos sritį, bendrovėje dirbo buhalterė, buvo saugomi bendrovės dokumentai. Bendrovė daugiau kuro iš bendrovės lėšų nepirko, o vėliau jis patalpas šildė savo lėšomis iki panaudos sutarties pabaigos. 2016 m. jokie kreditoriniai reikalavimai UAB (duomenys neskelbtini) pareikšti nebuvo. Tik nepavykus vystyti kito verslo, 2020 m. pabaigoje kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovams civilinė atsakomybė taikytina tik už verslo sprendimo priėmimą pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) viršijant įgaliojimus, dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Jeigu ieškovas neįrodo juridinio asmens vadovo įstatymuose įtvirtintų ar fiduciarinių pareigų, ar kompetencijos pažeidimo sudarant sandorį ir sandoris nėra akivaizdžiai žalingas, teismas neturėtų vertinti sandorio naudingumo požiūriu.

Pagal kasacinio teismo praktiką bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Rūpestingumo ir lojalumo pareigos nebus pažeistos, jei sprendimas priimamas sąžiningai (be interesų konflikto) ir ištyrus informaciją apie galimas tokio sprendimo pasekmes, t. y. sprendimą priimantiems valdymo organams neturi daryti įtakos interesų konfliktas ir jie pagal sprendimo aplinkybes turi išsamiai ištirti galimas verslo sprendimo pasekmes, verslo sprendimas turi akivaizdžiai neviršyti protingos komercinės rizikos. Laikoma, kad verslo sprendimas yra protingas, jeigu nustatoma aplinkybė, kad nebuvo akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos peržengimo (verslo sprendimas nebuvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014). Jeigu verslo sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant fiduciarinių pareigų – teisėtai, sąžiningai, ištyrus reikšmingą informaciją ir akivaizdžiai neviršijus protingos komercinės rizikos, vertinama, kad neteisėtų veiksmų vadovas neatliko ir už tokį vadovo sprendimą atsakomybė nekyla, nors sandoris ir buvo nuostolingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018).

Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar perkant dyzelinį krosnių kurą ir jį naudojant patalpų šildymui, kai bendrovė jau buvo atleidusi darbuotojus ir bendrovėje dirbo tik direktorius ir buhalterė, tai buvo padaryta bendrovei prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę – komercinę riziką. Bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nuo 2016 m. gruodžio 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) skolos išliko tos pačios ir tiems patiems asmenims iki pat bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad tuo metu atsakovas R. P. būtų sudaręs nenaudingus sandorius. Atsakovo R. P. paaiškinimai, kad jis ieškojo galimybės pakeisti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos pobūdį nepagrįsti rašytiniais įrodymais, tačiau praėjus beveik 6 metams nuo tų įvykių, tokius įrodymus ir sunku objektyviai pateikti.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad iki šiol BUAB (duomenys neskelbtini) buveinė yra registruota (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini), vykdydama teisės aktų reikalavimus, privalėjo turėti buveinę, t. y. patalpas, kuriose būtų bent registruotas buveinės adresas. UAB (duomenys neskelbtini), naudodama patalpas pagal panaudos sutartį, turėjo nepabloginti šių patalpų būklės, todėl atsakovo R. P. yra pagrįstas argumentas, kad patalpas reikėjo šildyti, nes jose buvo likę baldai, bendrovės dokumentai, kuriuos taip pat reikėjo saugoti. Ieškovė nenurodo aplinkybių, kad atsakovas R. P. nepateikė bankroto administratoriui bendrovės dokumentų.

Nors ieškovės atstovas teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) patalpos buvo šildomos kietu kuru, tačiau pateikia tik vieną 2014 m. gruodžio 30 d. sunaudotų medžiagų nurašymo aktą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad nurašyta 523 kubiniai metrai pjuvenų 6 000 litų vertės ir šios pjuvenos sukūrentos pašildyti patalpas, vertė pripažįstama įmonės sąnaudomis. Šiame akte yra įstaigos vadovo R. P., komisijos pirmininko T. S., narės buhalterės R. M. parašai. Tačiau ieškovės atstovas, siekdamas įrodyti, kad patalpos buvo šildomos pjuvenomis, nepateikia šių sunaudotų medžiagų nurašymo aktų, kurie būtų surašyti 2015 m. ir 2016 m., todėl šis 2014 m. gruodžio 30 d. sunaudotų medžiagų nurašymo aktas (duomenys neskelbtini) neįrodo, kad 2015 m. ir 2016 m. UAB (duomenys neskelbtini) patalpos buvo šildomos pjuvenomis.

Atsakovas R. P., priimdamas sprendimą šildyti Panaudos sutarties pagrindu naudojamas UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, kuriose buvo registruota bendrovės buveinė, buvo laikomi bendrovės dokumentai, kuriose jis dirbo iki 2016 m. gruodžio 1 d., nesielgė aplaidžiai ir nerūpestingai, neprisiėmė neprotingai didelių nuostolių bendrovei atsiradimo rizikos, nes ši dyzelinui, krosnių kurui išleista suma nėra ypatingai didelė, be to patalpose buvo būtina nors minimalią šilumą užtikrinti, be to jis tikėjosi atnaujinti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą. 2015 m. – 2016 m., kai UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pareikšti jokie kreditoriniai reikalavimai, atsakovo R. P. veiksmai įsigyjant dyzelinį, krosnių kurą, skirtą patalpų šildymui, negali būti vertinami nesąžiningais, nes kiekvienas verslininkas, susidūręs su sunkumais, stengiasi vystyti bendrovės veiklą, todėl 2015 – 2016 m. UAB (duomenys neskelbtini) ir nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ir tik įsitikinęs, kad jau nepavyksta atnaujinti veiklos 2020 m. pabaigoje kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokius atsakovo R. P. veiksmus negalima vertinti kaip nesąžiningus ar neteisėtus. Tikėdamasis atnaujinti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, atsakovas R. P. gan trumpą laikotarpį šildė patalpas dyzeliniu, krosnių kuru, kurio paskutinis nurašymo aktas yra 2016 m. kovo 31 d. Tokius duomenis pateikė ieškovė.

Ieškovė byloje neįrodinėjo, jog atsakovo R. P. sprendimas pirkti dyzelinį kurą ir juo šildyti patalpas, o vėliau surašyti Sunaudotų medžiagų nurašymo aktai lėmė bankroto bylos ieškovei iškėlimą, ar kad ieškovės bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai būtų atsiradę 2015 m. – 2016 m.

Ieškovė byloje savo reikalavimą grindė pirmiausia tuo, kad buvo parduota briketų gamybos linija, kuriai buvo naudojamas dyzelinis kuras, ir buvo atleisti darbuotojai, todėl patalpų šildyti nereikėjo, o vėliau nurodė, kad ir pirkti dyzelinio kuro nereikėjo, nes buvo atleisti darbuotojai.

Byloje esančiu nekilnojamojo turto registro išrašu ir pastato 2009 m. liepos 14 d. panaudos sutartimi nustatoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) panaudos pagrindu naudojosi 308,81 kv. m patalpomis, esančiomis Mindaugo g. 13, Ruklos mstl., Jonavos r. sav. Ši sutartis galiojo iki 2019 m. liepos 14 d., panaudos gavėjas šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) norėdamas nutraukti sutartį prieš terminą turi apie tai prieš 6 mėnesius pranešti panaudos davėjams (panaudos sutarties 4.2 punkto 1 papunktis).

CK 6.629 straipsnio 1 dalis numato, kad panaudos sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Atsakovų paaiškinimais ir Panaudos sutartimi nustatyta, kad Panaudos sutartis galiojo iki 2019 m. liepos 14 d., todėl UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pareigą rūpintis nekilnojamuoju turtu.

Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo ir teismas nenustatė, kad dyzelinis, krosnių kuras buvo panaudotas kitur, o ne patalpų šildymui. Tokių įrodymų ieškovė teismui taip pat nepateikė, todėl sunaudojus dyzelinį, krosnių kurą patalpų šildymui ir dyzelinį kurą už 3 379 Eur sumą nurašius, to negalima laikyti nuostoliu, nes nurašymo aktai neįrodo bendrovei padarytų nuostolių. Aplinkybė, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla, neįrodo, kad atsakovai sunaudoto kuro nurašymo aktais bendrovei padarė žalą.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad 2016 m. kovo 31 d. sunaudotų medžiagų nurašymo aktas (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. spalio 25 d. sunaudotų medžiagų nurašymo aktas (duomenys neskelbtini) peržengė protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, prisėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovo neteisėtus veiksmus – fiduciarinių pareigų pažeidimą, sudarius sutartis. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), nėra pagrindo civilinės atsakomybės taikymui.

Vien veiksmų neteisėtumas (kuris šiuo atveju nėra nustatytas) nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015; 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti nurašymo aktus negaliojančiais, o reikalauja iš atsakovo R. P. atlyginti žalą, kuri padaryta nurašant dyzelinį kurą, todėl ieškovė privalo įrodyti šių nurašymo aktų sudarymu ir įvykdymu įmonei padarytos žalos faktą ir dydį.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015.). Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019, 31 punktas). Požymiai, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant dėl patirtos žalos – priteistinų išlaidų atlyginimo – pagrįstumo, yra jų būtinumas, t. y. jos turi būti realiai patirtos, ir jų atitiktis protingumo kriterijui, t. y. jos turi būti adekvačios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2016 m. kovo 31 d. sunaudotų medžiagų nurašymo aktas (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. spalio 25 d. sunaudotų medžiagų nurašymo aktas (duomenys neskelbtini) nesukėlė UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo, todėl šie aktai patys savaime ieškovei jokios žalos nesukėlė.

Ieškovė prašomo priteisti iš atsakovo 3 375 Eur žalos dydį sieja su dyzelinio kuro verte nurašymo metu. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad nurašiusi dyzelinį kurą, bendrovė neteko galimybės investuoti lėšas, gauti pajamas bei vystyti ūkinę veiklą ir dėl šių aplinkybių ieškovė nepateikė jokių žalą pagrindžiančių argumentų ar įrodymų, teigdama, kad to jai daryti nereikia.

Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartyje (civilinė byla Nr. B2-1950-924/2020), nurodyta, kad paskutiniai įregistruoti finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2016 m., taip pat pateiktas 2020 m. spalio 1 d. balansas, kuris patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 34 639,49 Eur, o 2020 m. liepos 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuostolingai (19 253,99 Eur). Taip pat nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai neviršija turto vertės.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė padarytos žalos, jos dydžio, atsakovo R. P. neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, nors tokią pareigą turėjo ir ši pareiga ieškovei buvo išaiškinta, todėl ieškovės ieškinys atsakovo R. P. atžvilgiu atmestinas.

Ieškovė prašo žalos atlyginimą priteisti solidariai iš atsakovų R. P. ir A. A. ir nurodo, kad atsakovas A. A. nurašymo aktuose nepasirašė, ten yra tik jo pavardė, tačiau ne visuose bendrovės dokumentuose yra parašai asmenų, kurie tuose dokumentuose nurodyti, šie dokumentai pateikti bankroto administratoriui ir buvo tarp kitų bendrovės dokumentų, todėl yra galiojantys, o atsakovas A. A., būdamas tik UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, tačiau pasirašydamas 2016 m. kovo 31 d. ir 2016 m. spalio 25 d. sunaudotų medžiagų nurašymo aktuose, vykdė bendrovės valdymo funkciją

Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Taigi ieškovas, siekdamas pagrįsti atsakovo, kaip de facto vadovo statusą, turi įrodyti, kad tas asmuo sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus. Tokių veiksmų nustatymas yra fakto klausimas ir jis yra vertinamas individualiai kiekvienos konkrečios bylos atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

Byloje ieškovė nepateikė įrodymų ir nagrinėjimo metu nesurinkta tokių įrodymų, kad atsakovas A. A. būtų pasirašęs sunaudotų medžiagų nurašymo aktuose, juose nėra ir buhalterės parašų, ieškovė nepateikė įrodymų, kad A. A. vykdė nuolatinio pobūdžio vadovavimą ir sistemingai atliko veiksmus, priskirtinus bendrovės vadovui, todėl ieškovės ieškinys atsakovo A. A. atžvilgiu atmestinas.

Teismas nepasisako dėl argumentų, kurie yra nesusiję su ieškinio reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 259, 260, 263–268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams A. A., R. P. dėl žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jūratė Ramanauskienė