Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja tvirtina, kad prieš kreipdamasi į Tarnybą, ją atstovavo kiti advokatai, kurie be jos žinios parengė ir į civilinę bylą pateikė pareiškėjai nenaudingus, neteisingus, klaidinančius dokumentus, su kuriais jos nesupažindino. Todėl siekdama save apsaugoti, Tarnybos paskirtoms advokatėms pateikė prašymus-pranešimus dėl jos žodžio ir sprendimo teisės nesuteikimo / neperleidimo.

Po pranešimo Tarnybai apie advokato paskirtą susitikimo datą, Tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2023-03401 „Dėl tarnybos 2023-06-07 sprendimu paskirto teikti antrinę teisinę pagalbą advokato pakeitimo“ buvo paskirta advokatė D. I. V. Advokatė konsultaciją-susitikimą svarbiems bylos dokumentams aptarti paskyrė Kauno apygardos teismo pirmo aukšto fojė (A. Mickevičiaus g. 18, Kaunas). Pareiškėja pažymi, kad susitikimo metu pirmiausiai advokatės prašė pagalbos gaunant įrodymus, turinčius esminę reikšmę dėl šeimos bendro turto padalinimo, t. y. iš VĮ Registrų centro, iš Kauno miesto savivaldybės, iš Šiaulių banko ir iš kitų institucijų. Pareiškėja tvirtina, kad advokatė kategoriškai atsisakė padėti gauti įrodymus.

Pareiškėja tvirtina, kad ji neturi ir pati negali gauti iš institucijų esminę reikšmę santuokos nutraukimo byloje turinčius įrodymus apie visą šeimos turtą. Be įrodymų ji negali reikšti reikalavimų dėl santuokoje Lietuvos Respublikoje ir N. K. įgyto viso finansinio, kilnojamo ir nekilnojamo turto. Advokatėms šioje santuokos nutraukimo byloje tinkamai jos neatstovaujant, nepadedant apginti jos teisėtų interesų dėl teisingo viso santuokos metu įgyto turto padalinimo, ji negalėjo minėtomis advokatėmis pasitikėti. Tarnybos paskirtos advokatės veikė prieš ją, darė žalą jai ir valstybei. Pareiškėja tvirtina, kad ji valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo. Tarnybai apskundė advokates, remdamasi realiomis faktinėmis aplinkybėmis. Atkreipia dėmesį, jog būtent tais pačiais jos nurodomais pagrindais ir faktinėmis aplinkybėmis Tarnyba nuo 2023 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. balandžio 10 d. advokates keitė.

Paaiškina, kad Įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nurodytas draudimas piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas. LVAT savo praktikoje pabrėžia, kad antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis užtikrinti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą asmenims, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr. 2010 m. gruodžio 12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756- 1390/2010). Atsakovė, remdamasi teismų praktika daro išvadą, kad jeigu asmuo naudojasi antrine teisine pagalba, paneigdamas antrinės teisinės pagalbos paskirtį, elgiasi nesąžiningai, daro žalą teisinei sistemai, kitiems asmenims, toks asmuo gali būti laikomas pažeidęs draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis principą.

Atsakovė taip pat pabrėžia, kad advokatai antrinę teisinę pagalbą teikia laikydamiesi advokatų profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo, Lietuvos advokatūros įstatų, Lietuvos advokatų etikos kodekso ir kt.), taip pat vadovaujasi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Pažymi, kad tinkamą antrinės teisinės pagalbos teikimo procesą lemia ne tik advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, profesinė kvalifikacija, bet ir asmens, gaunančio teisinę paslaugą, bendradarbiavimo procesas. Dėl pareiškėjo pareigos bendradarbiauti su Tarnyba ir advokatu, teikiama antrinė teisinė pagalba negali būti kokybiška ir efektyvi dėl pareiškėjo neveiklumo, nesidomėjimo ir nenoro bendradarbiauti su advokatu (LVAT 2010 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-728-57/2010).

Tarnyba nurodo, kad LVAT administracinėje byloje Nr. A15-2084/2006 konstatavo, jog „advokatas, gavęs Tarnybos sprendimą, ne „aklai“ rengia procesinius dokumentus bei atstovauja asmenų, kuriems paskirta teisinė pagalba, interesus, o vertina ir analizuoja susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, numato galimą būsimo ieškinio ar skundo dalyką ir pagrindą, sprendžia apie ieškinio ar skundo teisines perspektyvas.“ Tai reiškia, kad advokatas, kaip profesionalus teisininkas, įvertina, kokia bylos vedimo pasirinkta pozicija sudarytų prielaidas pasiekti maksimaliausių rezultatų atstovaujant interesus ir, kad pareiškėjas, gaudamas antrinę teisinę pagalbą, negali nurodinėti advokatui, kokius veiksmus turėtų atlikti. Kitaip tariant, ne visada teisiniu aspektu pareiškėjų pageidavimai gali būti įvykdomi kaip to norėtų pareiškėjai ir kaip jie įsivaizduoja būsimos bylos perspektyvas. Priešingu atveju, advokatas, išimtinai tenkindamas asmens pageidavimus, kurie procese nėra būtini, prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, bei paneigtų pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

Nurodo ir tai, kad teismų praktikoje daugkartiniai prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, tokių pačių prašymų ir nušalinimų tais pačiais pagrindais pakartotinis teikimas, draudimas advokatui išdėstyti pareiškėjo poziciją teismui bei dalyvauti teismo posėdyje, ginti atstovaujamojo teises laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (LVAT 2008 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-248-168-08).

Pažymi, kad Tarnyba, atsižvelgdama į 2023 m. lapkričio 27 d. pareiškėjos prašymą, buvo suteikusi jai galimybę pateikti pageidaujamo advokato sutikimą atstovauti jos interesams santuokos nutraukimo byloje. Tačiau pareiškėja nepateikė jos pageidaujamo advokato sutikimo ar duomenų (pareiškėja 2023 m. gruodžio 8 d. buvo atvykusi į Tarnybą (adresu Kęstučio g. 21, Kaunas) ir jos buvo paprašyta patikslinti, pas kokį advokatą kreipsis, tačiau pareiškėja sąmoningai duomenų Tarnybai nepateikė). Pareiškėja taip pat ne vieną kartą Tarnybos raštais (2023 m. lapkričio 15 d., 2024 m. vasario 12 d.) buvo įspėta dėl piktnaudžiavimo, tačiau ji ir toliau atliko veiksmus, pažeisdama draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba principą.

Pareiškėja 2023 m. birželio 5 d. Tarnybai pateikė prašymą, kuriame prašė advokatę D. J. pakeisti kitu advokatu. Pareiškėja šį prašymą grindė tuo, kad 2023 m. gegužės 22 d. susitikimo metu advokatė D. J. atsisakė parengti procesinius dokumentus teismui dėl įpareigojimo ieškovą S. K. pateikti visus dokumentus, patvirtinančius jo turimą turtą Lietuvoje ir N. K., taip pat kreiptis į teismą su procesiniu prašymu užtikrinti jos teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, kadangi byla turi užsienio elementą, parengti raštą dėl civilinės bylos formuluotės pakeitimo, kadangi formuluotė „dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės“ yra naudinga ieškovui. Taip pat, anot pareiškėjos, advokatė nepagrįstai jos prašė pateikti civilinės bylos dokumentų kopijas.

Advokatė D. J. 2023 m. birželio 6 d. pateikė Tarnybai prašymą dėl advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą V. K., pakeitimo. Advokatė prašyme nurodė, kad visiškai skiriasi jos ir pareiškėjos civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo vedimo pozicijos. Advokatė paaiškino, kad pareiškėja 2023 m. gegužės 19 d. paskirto susitikimo metu nepateikė jai jokių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima teikti užklausimus, neišsakė pozicijos dėl priešieškinio reikalavimų, reikalavo išreikalauti dokumentus iš Norvegijos, nekonkretizuodama, iš kokių konkrečių įstaigų. Pareiškėja neįsiklauso, kas jai yra sakoma, tačiau reikalauja vykdyti jos užuolankomis pateikiamus nurodymus.

Tarnyba, atsižvelgdama į pareiškėjos 2023 m. birželio 5 d., advokatės D. J. 2023 m. birželio 6 d. prašymus dėl advokato pakeitimo, 2023 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-23-03401 nusprendė pakeisti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtąją advokatę D. J. kita advokate K. M.

Tarnyba 2023 m. birželio 27 d. gavo pareiškėjos prašymą pakeisti advokatę K. M. kitu advokatu. Pareiškėja šiame prašyme, be kita ko, nurodė, kad advokatė K. M. 2023 m. birželio 7 d. teismui pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kadangi jai nepakako laiko susipažinti su bylos medžiaga. Pareiškėjos teigimu, advokatė nuo 2023 m. birželio 7 d. su ja nesusisiekė. Iš Tarnybos pareiškėja sužinojo, kad advokatė nuo 2023 m. birželio 19 d. iki 2023 m. birželio 30 d. atostogavo. Jokio pranešimo iš advokatės apie jos atostogas ji negavo. Pareiškėja prašyme tvirtino, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių advokate pasitikėti negali, iki 2023 m. liepos 4 d. buvo palikta be kvalifikuotos teisinės pagalbos.

Advokatė K. M. Tarnybos Kauno skyriui 2023 m. liepos 3 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja nuo 2023 m. birželio 7 d. iki 2023 m. birželio 19 d. su ja nesusisiekė, o nuo 2023 m. birželio 19 d. iki 2023 m. birželio 30 d. ji atostogavo. Žinodama, kad teismo posėdis paskirtas 2023 m. liepos 4 d., advokatės teigimu, ji pasiliko pakankamai laiko pasirengti bylai. Pareiškėja 2023 m. liepos 3 d. su ja taip pat nesusisiekė. Advokatės manymu, pareiškėja susidarė nepagrįstą išankstinę nuomonę, kad jai bus netinkamai teikiama antrinė teisinė pagalba.

Tarnyba, įvertinusi pareiškėjos 2023 m. birželio 27 d. prašyme ir advokatės K. M. paaiškinime išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 8 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principu, 2023 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ODT-03401 nusprendė nekeisti pareiškėjai Tarnybos 2023 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-23-03401 paskirtos advokatės K. M.

Tarnyba gavo pareiškėjos 2023 m. spalio 23 d. prašymą dėl advokato pakeitimo kitu advokatu.

Pareiškėja 2023 m. spalio 23 d. prašyme be aplinkybių, kurios buvo nurodytos 2023 m. birželio 27 d. prašyme, nurodė, kad nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. spalio 17 d. sirgo. 2023 m. spalio 2 d. Tarnybos Kauno skyriaus ir advokatės K. M. raštu prašė parengti procesinius dokumentus dėl bylos perkvalifikavimo. Pareiškėja prašyme pažymėjo, kad bylos formuluotė „dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės“ yra naudinga jos sutuoktiniui, jos kaltės įrodymų byloje nėra. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2023 m. spalio 18 d. kreipėsi į advokatę su paklausimu, prašydama informacijos, ar ji parengė prašomus procesinius dokumentus, prašė juos atsiųsti susipažinti. Advokatė jokių dokumentų nepateikė. Pareiškėja prašyme pažymėjo, kad advokatė žinojo apie jos raštus, prašymus, kurie atspindi jos poziciją. Iš advokatės negavo jokių kvalifikuotai teisiškai parengtų dokumentų, kuriuos parengti prašė. Pažymėjo, kad visa jai reikalinga reikšminga informacija yra bylos medžiagoje, kuri nusako visas aplinkybes, tačiau advokatė nemato byloje esančių faktų. Nuo 2023 m. birželio 7 d. iki 2023 m. spalio 23 d. advokatė neparengė jokio dokumento. Pareiškėja prašyme pažymėjo, kad dėl tokio neveikimo advokate pasitikėti negali.

Tarnyba 2023 m. lapkričio 7 d. gavo advokatės K. M. paaiškinimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai. Advokatė jame nurodė, kad asmuo, kuriam reikalinga teisinė pagalba, turi pareigą kreiptis į advokatą, tačiau ji su pareiškėja susitikusios nebuvo. Advokatė tvirtino, kad pati jai skambino 2023 m. liepos 3 d. pasiteirauti, kokia jos pozicija byloje, nes posėdis turėjo vykti 2023 m. liepos 4 d. Pareiškėja su ja išsamiai nesikalbėjo, tik trumpai informavo, kad serga ir posėdį prašys atidėti. Po pokalbio 2023 m. liepos 3 d. gavo V. K. elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad ji serga, turi nedarbingumo pažymėjimą, reiškia prieštaravimą advokatės dalyvavimui byloje, nesuteikia ir neperleidžia advokatei žodžio teisės posėdžio metu. Advokatė taip pat paaiškino, kad ji dalyvavo 2023 m. liepos 4 d. teismo posėdyje. Teismas bylos nagrinėjimą atidėjo. Po posėdžio išsiuntė V. K. elektroninį laišką, nurodydama apie kito posėdžio laiką, teismo paskirtus įpareigojimus V. K. Nusiuntė V. K. teismo posėdžio garso įrašą. Klientė su ja po posėdžio nesusisiekė nei telefonu, nei elektroniniu paštu.

Pareiškėja 2023 m. lapkričio 27 d. Tarnybai pateikė prašymą dėl advokato pakeitimo kitu advokatu, kuriame, be kita ko, paaiškino, kad nepasitiki advokate K. Mi kolaite, nes: advokatė, dalyvaudama teismo posėdžiuose, neužduoda klausimų ieškovui, ko siekdamas jis ieškinyje pasisako abiejų vardu, kai ji atsiliepime į ieškinį buvo išdėsčiusi savo poziciją; advokatė neparengė kvalifikuoto teisinio dokumento dėl bylos perkvalifikavimo; advokatė visą reikalingą informaciją turėjo iš perduotų Tarnybai ir jai raštų, susipažinusi su bylos medžiaga; advokatė žinojo apie jos raštus, prašymus, kurie atspindi jos poziciją; iš advokatės negavo jokių kvalifikuotai teisiškai parengtų dokumentų, kuriuos parengti prašė; advokatė žinojo apie teismo nutartį dėl 300 eurų baudos skyrimo, tačiau apie tai nepranešė, neišaiškino teisės baudą skųsti; advokatė tinkamai jos neatstovavo ir toks jos neveikimas sukėlė jai padarinius – didžiulius finansinius nuostolius. Pareiškėja prašyme pažymėjo, kad visu jos ligos laikotarpiu, t. y. nuo 2023 m. birželio 7 d. iki 2023 m. spalio 17 d. advokatei laiku pranešdavo apie nedarbingumą. Tarnyba 2023 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. Nr. (8.2Mr)ODT-03401 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi, prašė raštu pareiškėją informuoti su kokiu advokatu (nurodyti vardą, pavardę) suderino dėl jos interesų atstovavimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat prašė pateikti advokato sutikimą ją atstovauti (jeigu advokatas nėra sudaręs antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties su Tarnyba). Papildomai informavo, kad rekomenduoja pasinaudoti pirmine teisine pagalba, kreipiantis į Jonavos rajono savivaldybės administraciją. Nepateikus atsakymo į šį raštą per 10 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos, Tarnyba klausimą dėl advokato pakeitimo spręs vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Pareiškėja 2023 m. gruodžio 8 d. pateikė Tarnybai atsakymą, kuriame nurodė, kad susisiekė su advokatu, kuris 2023 m. gruodžio 19 d. paskyrė konsultaciją. Šiai dienai, kol dar nėra įvykusi konsultacija, negali nurodyti advokato vardo, pavardės ir pateikti advokato sutikimą ją atstovauti civilinėje santuokos nutraukimo byloje.

Tarnybos Kauno skyrius 2023 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-03401 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pakartotinai prašė pareiškėją raštu informuoti, su kokiu advokatu (nurodyti vardą, pavardę) suderino dėl jos interesų atstovavimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat prašė pateikti advokato sutikimą ją atstovauti (jeigu advokatas nėra sudaręs antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties su Tarnyba).

Pareiškėja 2023 m. gruodžio 27 d. Tarnybai pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad jos pasirinktas advokatas nori išsiaiškinti, koks šiuo metu yra advokatės K. M. statusas civilinėje santuokos nutraukimo byloje, ar Tarnybos Kauno skyriaus paskirta advokatė K. M. bus keičiama jos pasirinktu advokatu, ar jis ją atstovaus kartu su advokate K. M. Kol jos pasirinktas advokatas neturi šios informacijos, jai nesuteiktas leidimas Tarnybos Kauno skyriui nurodyti jo duomenis (vardą, pavardę). Dėl šių aplinkybių, šiai dienai ji negali nurodyti advokato vardo, pavardės ir pateikti advokato sutikimą ją atstovauti civilinėje santuokos nutraukimo byloje.

Tarnyba 2023 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-03401 informavo pareiškėją, kad kol nėra priimtas Tarnybos sprendimas dėl advokato pakeitimo, advokatė K. M. šiuo metu paskirta jai teikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnybos 2023 m. birželio 7 d. paskirta advokatė K. M. bus keičiama pareiškėjos pasirinktu advokatu, jeigu advokatas yra sudaręs sutartį su Tarnyba civilinėse bylose arba pateiks sutikimą ją atstovauti civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir su advokatu bus sudaryta sutartis konkrečioje byloje. Tarnybai priėmus sprendimą dėl advokato pakeitimo, advokatės K. M. įgaliojimai pareiškėją atstovauti pasibaigs, t. y. pareiškėją atstovaus tik kitas Tarnybos sprendimu paskirtas advokatas.

Pareiškėja 2024 m. sausio 10 d. pateikė Tarnybai atsakymą, kuriame nurodė, kad susisiekė su advokatu. Advokatas paskyrė laiką, kurio metu 2024 m. sausio 30 d. perduos jam Tarnybos Kauno skyriaus pateiktą informaciją-atsakymus į advokato jai užduotu, taip pat advokatui perduos Tarnybos Kauno skyriaus nurodytus tel. numerį ir elektroninį paštą tam, kad advokatas galėtų pateikti duomenis apie save. Atsakyme pažymėjo, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba jai labai reikalinga.

Tarnyba, atsižvelgdama į pareiškėjos prašymuose ir advokatės K. M. paaiškinime išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad pareiškėja nenurodė konkrečių pageidaujamo advokato duomenų, 2024 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2023-03401 nusprendė pakeisti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtąją advokatę K. M. kita advokate D. I. V.

Advokatė D. I. V. 2024 m. vasario 5 d. Tarnybai pateikė prašymą dėl advokato pakeitimo. Advokatė nurodė, kad nuo pat pirmo susitikimo, klientė siekia ne gauti teisines paslaugas minėtoje byloje, bet teikia jai raštu parengtus nurodymus, kokius ji privalo parengti procesinius dokumentus ir kokiais argumentais ji turi juos pagrįsti. Advokatė pareiškė, kad V. K. parengti procesinių dokumentų argumentai yra visiškai beprasmiai, tokiais argumentais paremti procesiniai dokumentai nesuteiks jai jos siekiamų teisinių pasekmių. Nenorėdama konfliktuoti su V. K., parengė byloje atskirąjį skundą, kurį pagrindė V. K. jai nurodytais argumentais. Advokatė abejoja, ar toks skundas bus patenkintas. Tuomet, matomai, V. K. kaltins ją, kad neparengė tokio atskirojo skundo, kuris būtų patenkintas.

Anot advokatės, paskutinio susitikimo metu, kuris įvyko 2024 m. vasario 5 d., V. K. pateikė jai rašytinį nurodymą parengti visų bylos dokumentų teisinį vertinimą. Jai pabandžius aiškinti, kad jos požiūris į bylos įrodymus neįpareigoja teismo tuos įrodymus vertinti taip pat, V. K. atsakė, kad teisė yra viena ir turi būti suprantama vienodai. Akivaizdu, kad klientė renka duomenis galimam skundui dėl jos netinkamo teisinių paslaugų teikimo tam atvejui, jei jos reikalavimai byloje nebūtų patenkinti pilnai. Advokatė pareiškė, kad tokio „teisinio vertinimo“ paslauga neįeina į sprendimo teikti teisinę pagalbą užduotį, be to, byla vyksta apie 3 metus, todėl vien tokio vertinimo surašymo laikas ženkliai viršytų Tarnybos nustatytus procesinių dokumentų ruošimo limitus. Atkreipė dėmesį, kad klientė dar rengiasi šioje byloje teikti priešieškinį. Advokatė teigė, kad bandė aiškinti klientei jos pozicijos ydingumą, tačiau ji pareiškė, kad jei ji sutiko šioje byloje teikti jai teisines paslaugas, tai dabar privalo dirbti taip, kaip nori ji.

Advokatė prašyme taip pat Tarnybai paaiškino, kad dėl avarinės situacijos negali naudotis savo kontoros patalpomis, todėl negali šiuo metu teikti teisinių paslaugų V. K..

Tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyrius 2024 m. vasario 12 d. raštu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2023-03401 kreipėsi į pareiškėją, prašydamas iki 2024 m. vasario 27 d. paaiškinti advokatės D. I. V. prašyme nurodytas aplinkybes. Tarnyba raštu taip pat informavo, kad advokatė D. I. V. negali pareiškėjos priimti adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadangi šiuo metu patalpos yra užlietos. Esant pageidavimui, Tarnyba gali suteikti patalpas konsultacijoms Tarnyboje, adresu Kęstučio g. 21, Kaunas. Rašte pažymėta, kad nepateikus atsakymo į šį raštą iki 2024 m. vasario 27 d., Tarnyba spręs klausimą dėl advokato keitimo arba antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagal Tarnybos 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą ir dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš pareiškėjos išieškojimo.

Pareiškėja 2024 m. vasario 21 d. pateikė Tarnybai skundą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad gavusi Tarnybos Kauno skyriaus sprendimą, nedelsiant susisiekė su jai paskirta advokate. Aptarti reikšmingus bylai klausimus, bylos dokumentų analizavimui, aptarimui advokatė 2024 m. sausio 29 d. 11.00 val. paskyrė susitikimą – konsultaciją, kuris vyko A. Mickevičiaus g. 18, Kaunas, Kauno apygardos teismo pirmo aukšto fojė. Pareiškėja skunde pažymėjo, kad su advokate D. I. V. visus svarbius, su byla susijusius klausimus buvo priversta aptarinėti viešoje vietoje, neužtikrinant jos kaip klientės konfidencialumo. Šio susitikimo metu, pati neturėdama reikalingų teisinių žinių, advokatės D. I. V. paprašė kvalifikuotai teisiškai parengti procesinius dokumentus. Advokatei pateikė kelis prašymus su išvardintomis svarbiomis faktinėmis, reikšmingomis aplinkybėmis, tam, kad advokatei būtų lengviau paruošti dokumentus, nereikėtų rinkti iš visos bylos medžiagos. Pareiškėja skunde taip pat tvirtino, kad advokatė D. I. V. jai neperdavė ir nesupažindino su Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. ir 2024 m. sausio 25 d. nutartimis, nors susitikimo metu minėjo, kad yra mačiusi kažkokią naują nutartį. Pareiškėja tai vertina kaip advokatės tiesioginio darbo neatlikimą ir veikimą kliento nenaudai. Pareiškėja skunde taip pat reiškė pretenzijas, kad advokatė jos nepriėmė nurodytose jos darbo vietose. Taip pat pareiškėja teigė, kad advokatei D. I. V. 2024 m. vasario 5 d. susitikimo metu pateikė prašymą dėl civilinės santuokos nutraukimo bylos atskiruose dokumentuose galimai esančių pažeidimų kvalifikuoto teisinio vertinimo. Advokatė atsisakė priimti jos prašymą ir jai pateikti kvalifikuotą teisinį vertinimą apie į bylą pateiktuose atskiruose dokumentuose galimai matomus pažeidimus. Advokatė nepaskyrė datos kitam susitikimui, atsisakė su ja bendradarbiauti. Pareiškėja taip pat nurodė, kad telefoninio pokalbio metu advokatė informavo ją, kad parašė raštą Tarnybai ir, kad lauktų Tarnybos sprendimo. Telefoninio pokalbio metu pareiškėja paprašė advokatės jos pateikto Tarnybai rašto kopijos, tačiau ji atsisakė ją išduoti.

Pareiškėja skunde taip pat pažymėjo, kad advokatei D. I. V. jokių nurodymų nepateikinėjo, o teikė prašymus. Raštu prašymus ruošė tam, kad pati nepamirštų, ko advokatės prašė ir advokatė jos prašymų nepamirštų. Manė, kad tai labai patogu. Advokatei pateikė kelis prašymus su išvardintomis svarbiomis faktinėmis, reikšmingomis aplinkybėmis, tam, kad advokatei būtų lengviau paruošti dokumentus, nereikėtų rinkti iš visos bylos medžiagos. Tarnybos jai paskirta advokatė D. I. V. yra kvalifikuota teisininkė, todėl prašė jos dėl civilinės santuokos nutraukimo bylos atskiruose dokumentuose galimai esančių pažeidimų kvalifikuoto teisinio vertinimo. Advokatė atsisakė priimti jos prašymą ir jai pateikti kvalifikuotą teisinį vertinimą apie į bylą pateiktuose atskiruose dokumentuose galimai matomus pažeidimus. Pažymi ir tai, kad advokatei nenurodinėjo, o prašė teisėtais būdais ginti jos teises šioje civilinėje santuokos nutraukimo byloje bei kvalifikuotai teisiškai parengti reikiamus dokumentus tam, kad būtų užtikrinti jos teisėti interesai.

Tarnyba, atsižvelgdama į advokatės D. I. V. 2024 m. vasario 5 d. prašymą ir pareiškėjos 2024 m. vasario 21 d. prašymą dėl advokatės pakeitimo, 2024 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATPC-23-03401 nusprendė pakeisti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtąją advokatę D. I. V. kita advokate E. G.

Pareiškėja 2024 m. kovo 20 d. Tarnybai pateikė skundą dėl advokatės E. G. pakeitimo kitu, antrinę teisinę pagalbą teikiančiu, advokatu. Skunde informavo, kad paskirta advokatė E. G. jai neteikia jokios teisinės pagalbos, civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir iš to kylančių pasekmių. Reiškia nepasitikėjimą advokate E. G. Skunde pareiškėja tvirtino, kad advokatė nebendradarbiauja su ja, neatlieka savo tiesioginio darbo, veiksmingai jos neatstovauja ir negina. Nurodė, kad ne jos naudai veikiančia advokate pasitikėti negali.

Pareiškėja skunde detalizavo, kad 2024 m. kovo 12 d. advokatei susitikimo metu raštu pateikė prašymą surinkti rašytinius įrodymus, patvirtintas pažymas, turinčias didelę reikšmę civilinėje santuokos nutraukimo ir iš to kylančių pasekmių byloje, taip pat prašė raštu pateikti į civilinę santuokos nutraukimo bylą pateiktuose atskiruose dokumentuose galimai esančių pažeidimų kvalifikuotą teisinį vertinimą. Prašymą advokatė atsisakė priimti susipažinimui ir atsisakė jai suteikti į civilinę santuokos nutraukimo bylą pateiktų atskirų dokumentų kvalifikuotą teisinį vertinimą.

Pareiškėja 2024 m. kovo 20 d. skunde taip pat nurodė, kad 2024 m. kovo 12 d. susitikimo metu advokatė teigė, jog su santuokos liudijimu iš VĮ Registrų centro ji pati gali gauti įrodymus, t. y. išrašą su istorija apie sutuoktinio vardu esantį nekilnojamą turtą. Nuėjus VĮ Registrų centrą, jo specialistai paaiškino, kad prašomi ir civilinei santuokos nutraukimo bylai reikalingi archyviniai duomenys ir rašytiniai įrodymai gali būti išduoti tik pareiškėją atstovaujančiam advokatui, VĮ Registrų centrui pateikusiam motyvuotą prašymą ir teisinio atstovavimo sutartį. Paskirtame susitikime 2024 m. kovo 18 d. susitikimo metu pareiškėja advokatei pateikė VĮ Registrų centro atsakymą apie jai nesuteikiamus duomenis.

Pareiškėja skunde nurodo ir tai, kad advokatė E. G. pagal 2024 m. vasario 5 d. advokatės D. I. V. ir jos prašymus, pateiktus Tarnybai, prašomų dokumentų kopijų jai neperdavė. Įvykusių dalykinių susitikimų metu advokatė E. G. jai nurodinėjo keisti ją kitu advokatu.

Advokatė E. G. 2024 m. kovo 28 d. Tarnybai pateikė paaiškinimą dėl pareiškėjos 2024 m. kovo 20 d. skunde nurodytų aplinkybių. Advokatė pirmiausia atkreipė dėmesį, kad ji yra jau 4 advokatė, skiriama Tarnybos. Santuokos nutraukimo byloje pareiškėja iš viso jau turėjo 7 advokatus. Šie skaičiai, advokatės vertinimu, akivaizdžiai patvirtina faktus, kad pareiškėja piktnaudžiauja jai teikiama teisine pagalba ir turi galimybes turėti laisvai samdomą advokatą. Todėl mano, kad yra tikslinga nutraukti teikiamą teisinę pagalbą pareiškėjai.

Advokatės teigimu, kita reikšminga aplinkybė yra ta, kad V. K. jai paskirtam advokatui draudžia atlikti bet kokius veiksmus. Ši faktą, anot advokatės, patvirtina 2024 m. kovo 20 d. pareiškėjos išsiųstas laiškas.

Advokatė paaiškinime patvirtino, faktines aplinkybes apie 2024 m. kovo 20 d. pareiškėjos rašte nurodytą faktą, kad pareiškėja į konsultaciją atvyko su popieriaus lapu, kuriame buvo kažką surašiusi. Tačiau jos žodžiu aptarė jos reikalavimus dėl įrodymų surinkimo ir pareiškėjai buvo pasiūlyta pačiai susirinkti dokumentus iš VĮ Registrų centro apie jos sutuoktinio turimą turtą bei buvo nurodyta įrodymų rinkimo tvarka. Institucijai atsisakius teikti duomenis, ji paprašė pateikti rašytinius įrodymus apie tai, tačiau antro susitikimo/konsultacijos metu paaiškėjo, kad pareiškėja neturi nei teigiamo, nei neigiamo VĮ Registrų centro atsakymo. Be to, advokatė pažymėjo, kad pareiškėja siekia sužinoti ne apie jos sutuoktinio vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, o apie trečiųjų asmenų nekilnojamąjį turtą, kas yra akivaizdžiai draudžiama dėl asmens duomenų apsaugos. Šiame kontekste advokatė pažymėjo ir tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai tiek apie pačios pareiškėjos V. K., tiek apie jos sutuoktinio S. K. turimą turtą.

Advokatė nurodė ir tai, kad pareiškėja išreiškė norą teikti byloje priešieškinį, tačiau paklausus jos apie priešieškinio reikalavimus, ji negebėjo jų įvardinti ir nurodyti.

Pareiškėja 2024 m. balandžio 9 d. pateikė Tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos pratęsimo.

Tarnyba, atsižvelgdama į 2024 m. kovo 28 d. advokatės E. G. prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai nutraukimo išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu nutraukė pareiškėjai Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-23-03401 skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 632,91 Eur (šeši šimtai trisdešimt du Eur 91 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Tarnyba Sprendimą argumentavo tuo, kad pareiškėjos veiksmai naudojantis teise į antrinę teisinę pagalbą prieštarauja Įstatyme nustatytiems principams, t. y. pareiškėja teikdavo Tarnybai ir teismui prašymus prieš teismo posėdžius dėl advokačių keitimo, posėdžių atidėjimo, reikalavo iš advokatų vykdyti pareiškėjos nepagrįstus reikalavimus. Sprendime konstatuota, kad pareiškėja pažeidė draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba principą, taip pat Tarnybai pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Įstatymas, kurio 11–12 straipsniuose konkretizuota, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti pagrindai nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Vienas jų – kai pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba apginti teises neleistinais būdais (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nurodytas draudimas piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad proceso dalyvius saisto bendrasis sąžiningumo imperatyvas. Proceso dalyviai vienas kito atžvilgiu turi elgtis tinkamai, gerbti vienas kitą, paisyti vienas kito interesų. Naudojimasis teise nesilaikant šių principų gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu savo teisėmis. Teismų praktikoje pažymima, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais (žr., pvz., LVAT 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4857-1062/2020 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007 ir kt.).

Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo nedelsdamas pranešti Tarnybai apie paaiškėjusias Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5, 8, 9 ir 12 punktuose nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo. Sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priima Tarnyba.

LVAT praktikoje pažymima, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama; ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti; antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3624-662/2021; 2022 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1477-556/2022).

LVAT, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, taip pat yra akcentavęs, kad Tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose pagal Įstatymo 9 straipsnį administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010; 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010; 2022 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1477-556/2022). Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus Įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus, kad būtų išvengta nepagrįstų teisminių ginčų, kurie kelia abejones dėl asmens prašyme nurodyto ginčo atstovavimo būtinumo bei teisių bei interesų pažeidimo realumo, kurių teismo sprendimu ginti nėra perspektyvu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-4371-552/2019; 2022 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1477-556/2022).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja atitinka formalius Įstatymo reikalavimus antrinei valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti, todėl Tarnybos 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu jai paskirta antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės taip pat patvirtina, kad nuo 2023 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. balandžio 10 d. pareiškėja Tarnybai teikė net šešis prašymus pakeisti teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje santuokos nutraukimo byloje paskirtą advokatą kitu. Šie prašymai iš esmės buvo grindžiami tuo, kad Tarnybos paskirtos advokatės veikė jos nenaudai, nerengė procesinių dokumentų dėl santuokos nutraukimo byloje reikšmingų įrodymų, t. y. apie jos sutuoktinio Lietuvoje ir N. K. turėtą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, teismo posėdžiuose proceso šalims (ieškovui) neuždavinėjo bylai reikšmingų klausimų, neparengė atskirojo skundo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjai skyrimo, neparengė civilinėje byloje prašymo dėl bylos kvalifikavimo pakeitimo, neišreikalavo iš atitinkamų įstaigų pareiškėjos nurodytų įrodymų.

Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, Tarnyba, priimdama sprendimą nutraukti pareiškėjai antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, be kita ko, rėmėsi advokačių, paskirtų teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, Tarnybai teiktais paaiškinimais bei prašymais pakeisti advokatą kitu.

Iš advokatės K. M. 2023 m. lapkričio 7 d. paaiškinimo turinio matyti, kad pareiškėja su advokate nebendravo, su ja susirašinėjo elektroniniu paštu, informuodama tik apie nedarbingumo laikotarpio pratęsimą, į klausimus, būtinus procesiniams prašymams civilinėje byloje rengti neatsakė, priešieškinio reikalavimų nenurodė. Be to, pasak advokatės, pareiškėja jai nesuteikė teisės be jos žinios ir parašo teikti įrodymus į bylą, procesinius prašymus, dalyvauti teismo posėdžiuose.

Taip pat byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjai paskyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Šioje nutartyje pažymėta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atlieka procesines pareigas. Byloje nustatyta, kad atsakovė V. K., būdama informuota, jog yra gydytojų pažyma dėl jos galėjimo dalyvauti teismo posėdyje, į posėdį neatvyko, be to, atsakovė nepateikė teismui pažymos, patvirtinančios, kad dėl ligos ji negali dalyvauti teismo posėdyje, o teismas neturėjo galimybės šią aplinkybę išsiaiškinti, nes atsakovė laiku teismo apie savo ligą neinformavo.

Remiantis minėta 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nustatyta, kad V. K. dalyvavo teismo posėdyje tik 2022 m. lapkričio 15 d. ir daugiau į teismo posėdžius, kurie vyko Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose, neatvyko.

Iš advokatės D. I. V. 2024 m. vasario 5 d. prašymo Tarnybai turinio matyti, kad pareiškėja advokatei teikė raštu parengtus nurodymus, kokius dokumentus advokatė privalo parengti ir kokiais argumentais remiantis. Advokatės teigimu, 2024 m. vasario 5 d. susitikimo metu pareiškėja advokatei taip pat pateikė rašytinį nurodymą parengti visų dokumentų teisinį vertinimą. Advokatė pareiškėjai paaiškino, kad jos parengti procesinių dokumentų argumentai yra visiškai beprasmiai, tokiais argumentais paremti procesiniai dokumentai nesuteiks jai jos siekiamų teisinių pasekmių. Nenorėdama konfliktuoti su pareiškėja, advokatė parengė byloje atskirąjį skundą, kurį pagrindė V. K. jai nurodytais argumentais. Advokatė abejojo, ar toks skundas bus patenkintas.

Iš advokatės E. G. 2024 m. kovo 28 d. paaiškinimų turinio matyti, kad pareiškėja su advokate nebendradarbiavo, jai nepateikė VĮ Registrų centro atsakymo, kuriuo jai atsisakyta išduoti pažymą. Advokatė paaiškinimuose taip pat pažymėjo, kad pareiškėja siekia sužinoti informaciją ne tik apie jos sutuoktiniui, bet ir tretiesiems asmenims priklausantį turtą. Anot advokatės, santuokos nutraukimo byloje yra pateikti duomenys tiek apie pareiškėjai, tiek apie jos sutuoktiniui priklausantį turtą. Kaip matyti iš kitų advokatų paaiškinimų, pareiškėja nekonkretizuoja, iš kokių įstaigų įrodymai nėra gauti.

Pareiškėjai Tarnybos paskirtos advokatės paaiškinimuose neigia, kad atsisakė rengti pareiškėjos prašomus dokumentus, negina pareiškėjos teisių ar netinkamai ją atstovauja. Kaip nurodo pati pareiškėja skunde, ji be jos žinios ir parašo advokatėms draudė teikti į bylą procesinius dokumentus. Tai patvirtina ir advokatei E. G. teismo posėdžio išvakarėse (t. y. 2024 m. kovo 20 d.) pareiškėjos atsiųstas elektroninis laiškas, kuriame pareiškėja nurodė advokatei draudžianti teikti į bylą procesinius dokumentus, kokius nors tai įrodymus be jos žinios ir sutikimo.

Pažymėtina, kad tinkamą antrinės teisinės pagalbos teikimo procesą lemia ne tik advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, profesinė kvalifikacija, bet ir asmens, gaunančio teisinę paslaugą, bendradarbiavimo procesas. Dėl pareiškėjo pareigos bendradarbiauti su Tarnyba ir advokatu, teikiama antrinė teisinė pagalba negali būti kokybiška ir efektyvi dėl pareiškėjo neveiklumo, nesidomėjimo ir nenoro bendradarbiauti su advokatu (LVAT 2010 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-728-57/2010).