- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-30
- Bylos Nr.
- A-1477-556/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03548-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja A. A. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) Vilniaus skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-21-NT-1992-8815) (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja skundė nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. Anksčiau civilinėje byloje teisinę pagalbą teikęs advokatas visos informacijos nepateikė, todėl ji Tarnybos prašė skirti kitą teisininką. Tarnyba Sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, motyvuodama tuo, kad teismo posėdis ir sprendimo paskelbimas yra atidėti. Pareiškėja su Sprendimu nesutiko, teigdama, kad antrinė teisinė pagalba reikalinga ir iki posėdžio, o ne tik jame atstovauti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėja į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1294-903/2021 apskundimo kreipėsi 2021 m. balandžio 16 d. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2021 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-752-3263 suteikė jai antrinę teisinę pagalbą, tačiau 2021 m. gegužės 6 d. Tarnyboje buvo gautas pareiškėjos prašymas nutraukti teikiamą antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba, atsižvelgusi į pareiškėjos prašymą, 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-N-752-4217 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Šalies argumentai
5. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja į Tarnybą pakartotinai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi 2021 m. rugsėjo 9 d., t. y. Lietuvos apeliaciniam teismui iš esmės išnagrinėjus jos pateiktą apeliacinį skundą dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo paskirti pareiškėjai advokatą, kuris teiktų antrinę teisinę pagalbą šioje byloje. Lietuvos apeliaciniam teismui nusprendus atidėti sprendimo (nutarties) priėmimą, paskelbimą, jokie procesiniai veiksmai nebūtų atliekami, o bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdžius nekviečiami ir teismo posėdžiai vyksta jiems nedalyvaujant.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjos A. A. skundą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2021 m. rugsėjo 9 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, 2021 m. rugsėjo 10 d. elektroniniu paštu papildomai atsiuntė dokumentus, kuriuose nurodė, kad antrinė teisinė pagalba jai reikalinga civilinėje byloje Nr. e2A-838-464/2021. Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalimi, bei įvertinusi visas aplinkybes, Sprendimu atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo panaikinimo ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 325 straipsnio 2 dalimi, 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-838-464/2021 atidėjo sprendimo (nutarties) priėmimą ir paskelbimą 2021 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-838-464/2021 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1294-803/2021 paliko nepakeistą.
8. Teismas akcentavo, kad antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia (be kita ko) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (Įstatymo 3 str. 2 ir 4 p.). Todėl net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas nustato tam tikrus apribojimus ir antrinės teisinės pagalbos teikimo apimtis. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, vienas iš jų – jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 p.).
Šalies argumentai
9. Įvertinęs bylos duomenis aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, teismas sprendė, kad, nustačiusi, jog Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės jau buvo išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktą apeliacinį skundą dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, Tarnyba pagrįstai priėjo išvados, kad pareiškėjai šiuo atveju antrinė teisinė pagalba neteiktina dėl atstovavimo byloje neperspektyvumo, dėl to, kad, skundą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka ir atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą, byloje jokie kiti veiksmai nebuvo atliekami, pareiškėjai nebuvo reikalinga teisinė pagalba.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas konstatavo, kad Tarnybos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas Įstatyme nustatytu pagrindu, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
III.
11. Pareiškėja A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą.
12. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje, kurioje pakartotinai prašė suteikti teisinę pagalbą, jai atstovavęs teisininkas dirbo nesąžiningai ir (ar) nekompetentingai, nes teismui nepateikė svarbių įrodymų, o pareiškėja nežinojo kaip ką daryti. Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškėja buvo pateikusi prašymą palaukti, kol apeliacinį skundą pateiks kitas teisininkas ir pagrįstai tikėjosi, kad teismas jai suteiks tokią galimybę. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime nurodyti argumentai, kad po teismo nutarties atidėti sprendimo (nutarties) priėmimą ir paskelbimą procesiniai veiksmai negali būti atliekami, yra nepagrįsti, nes, atsiradus naujai informacijai, netgi baigtos bylos teisminį procesą galima atnaujinti. Pareiškėja pažymi, kad Tarnyba neturėjo teisės spręsti dėl bylos perspektyvos, nes Tarnyba neturi galimybės susipažinti su visa bylos informacija. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė jai apginti savo pažeistus interesus teisme, nes nekompetentingo ir (ar) apgaulingo atstovo teisinės pagalba yra niekinė.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius, reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o pareiškėja savo poziciją motyvuoja tik savo asmenine nuomone, nepateikdama objektyvių aplinkybių bei argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pirmos instancijos teismo priimtu sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (8.1Mr)TP-21-NT-1992-8815), kuriuo pareiškėjai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu (atstovavimas byloje yra neperspektyvus).
16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Tarnybos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su minėtu teismo sprendimu, argumentuodama iš esmės tuo, kad Tarnyba neturėjo teisės spręsti dėl bylos perspektyvos, o teismo sprendimo argumentai, kad po teismo nutarties atidėti sprendimo (nutarties) priėmimą ir paskelbimą procesiniai veiksmai negali būti atliekami, yra nepagrįsti, nes, atsiradus naujai informacijai, netgi baigtos bylos teisminį procesą galima atnaujinti.
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kurio 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.).
19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, taip pat yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose pagal Įstatymo 9 straipsnį administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010). Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus, kad būtų išvengta nepagrįstų teisminių ginčų, kurie kelia abejones dėl asmens prašyme nurodyto ginčo atstovavimo būtinumo bei teisių bei interesų pažeidimo realumo, kurių teismo sprendimu ginti nėra perspektyvu. Šį vertinimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atlieka ne tik jau teikdama antrinę teisinę pagalbą, bet privalo preliminariai įvertinti galimo reikalavimo pagrįstumą bei atstovavimo perspektyvumą ir prieš priimdama sprendimą teikti teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju vertinant ginčo pagrįstumą bei jo perspektyvumą būtina vertinti, ar skundžiamas sprendimas įtakos asmens teises ar interesus bei sukels asmeniui realias teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4371-552/2019). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad Tarnyba neturėjo teisės spręsti dėl atstovavimo perspektyvumo minėtoje civilinėje byloje.
20. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas prieš priimdamas Sprendimą įvertino pareiškėjos prašyme suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išdėstytas faktines aplinkybes, rėmėsi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis ir nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-838-464/2021 nutarta atidėti sprendimo (nutarties) priėmimą ir paskelbimą 2021 m. rugsėjo 21 d. 16:00 val. Pažymėtina, kad pareiškėja prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Tarnybai pateikė 2021 m. rugsėjo 9 d., t. y. po to, kai minėta civilinė byla buvo išnagrinėta teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka bei atidėtas sprendimo (nutarties) priėmimas ir paskelbimas.
21. CPK 325 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, baigęs nagrinėti bylą, nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar nutartis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas (nutartis) gali būti priimamas ir paskelbiamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos. Šiuo laikotarpiu teisėjai gali nagrinėti kitas bylas.
22. Pažymėtina, kad, baigus nagrinėti bylą ir atidėjus teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą jokie kiti procesiniai veiksmai toje byloje neatliekami (kaip buvo ir nagrinėjamu atveju). Todėl atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados, kad pareiškėjai šiuo atveju antrinė teisinė pagalba neteiktina dėl atstovavimo byloje neperspektyvumo. Be to, byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-838-464/2021 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą paliko nepakeistą, t. y. civilinės byla buvo užbaigta, priėmus galutinį sprendimą (nutartį).
23. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad, atsiradus naujai informacijai, netgi baigtos bylos teisminį procesą galima atnaujinti, nagrinėjamos bylos kontekste neturi teisinės reikšmės, nes pareiškėja prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą grindė tuo, jog ši pagalba jai buvo reikalinga iki 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio, kuris, pasak pareiškėjos, buvo nukeltas dėl to, kad ji neturėjo antrinės teisinės pagalbos, tačiau ne prašymui dėl proceso atnaujinimo minėtoje civilinėje byloje parengti.
24. Taip pat neturi teisinės reikšmės pareiškėjos argumentai, kad ji Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikusi prašymą palaukti, kol apeliacinį skundą pateiks kitas teisininkas ir pagrįstai tikėjosi, jog teismas jai suteiks tokią galimybę, nes šie argumentai yra susiję su teismo procesiniais veiksmais civilinėje byloje, bet ne su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku – Tarybos Sprendimu, kuris priimtas, išnagrinėjus pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 9 d. pateiktą prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
25. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos duomenų matyti, jog Tarnybos Vilniaus skyrius 2021 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-752-3263 buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, apskundžiant Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1294-803/2021, parengti procesinius dokumentus, atstovauti apeliacinės instancijos teisme, tačiau pareiškėja Tarnybai 2021 m. gegužės 6 d. pateikė prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą ir Tarnybos Vilniaus skyrius 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-N-752-4217 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai pagal 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-21-T-752-3263. Todėl pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė pareiškėjai apginti savo pažeistus interesus teisme.
26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.