- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-19
- Bylos Nr.
- A-5081-822/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00371-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- O. K.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja O. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-784-7561 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 28 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-743-826/2014 ir priėmė nepalankų pareiškėjai sprendimą, apeliacinio proceso metu pareiškėja advokato neturėjo, o Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, priėmė nepalankų pareiškėjai sprendimą.
3. Pareiškėja nurodė, kad 2015 m. vasario 19 d. su advokatu J. S. sudarė teisinių paslaugų sutartį, kuria advokatas įsipareigojo surašyti kasacinį skundą ir atstovauti pareiškėją kasaciniame procese, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šio advokato pasirašytus tris kasacinius skundus atmetė. Pareiškėja pažymėjo, jog Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendime nurodyta, kad advokatas J. S. savo pareigas atliko nesąžiningai ir pagamino netikrą (klastotą) kasacinį skundą, be to, dėl advokato veikos vyksta baudžiamasis procesas, kuris nėra pasibaigęs. Pareiškėja manė, kad jos teisė kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą buvo sužlugdyta dėl ydingo advokato veikimo. Nurodė, kad kreipėsi į kitus advokatus, prašydama atstovauti civilinės bylos Nr. 2-743-826/2014 atnaujinimo procese, tačiau advokatai atstovauti atsisakydavo dėl to, kad ginčo aplinkybėse figūruoja advokatas J. S.
4. Pareiškėja paaiškino, kad ji 2017 m. rugpjūčio 21 d. Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. A2-6882-512/2017 (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bylai buvo suteiktas Nr. 2-743-826/2014). Tarnybos Klaipėdos skyrius 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-1715-16202 pareiškėjai suteikė antrinę teisinę pagalbą, ir paskyrė advokatą L. Z. atstovauti pareiškėją minėtos bylos atnaujinimo procese (bylos Nr. A2-6882-512/2017). Tarnybos Klaipėdos skyrius 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-1926-18403 pakeitė advokatą L. Z. ir paskyrė advokatą V. M., tačiau, pareiškėjos teigimu, šis advokatas buvo paskirtas prieš pat teismo posėdį, advokatas su pareiškėja pozicijos neaptarė bei atsisakė paimti ir vertinti pateiktus įrodymus, bylos nagrinėjimo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme advokatas iš esmės nepasisakė ir pareiškėjos interesų negynė, Klaipėdos miesto apylinkės teismui priėmus 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį, advokatas nesuteikė informacijos, ar jis surašys atskirąjį skundą dėl teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties, neišdavė jokios išvados, žodžiu informavo, kad visus atsakymus pareiškėja gaus Tarnybos Klaipėdos skyriuje. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2017 m. spalio 6 d. iš Tarnybos Klaipėdos skyriaus gavo 2017 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-17-NT-1926-19078 ir advokato 2017 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. 144/17 dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Pažymėjo, kad šie dokumentai buvo gauti praėjus terminui paduoti atskirąjį skundą dėl 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties. Pareiškėja nesutiko su sprendimu nutraukti antrinę teisinę pagalbą. Teigė, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius išsamiai neištyrė aplinkybių, neišklausė pareiškėjos nuomonės ir vadovaudamasis subjektyviomis prielaidomis priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas priėmė 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-138-613/2018, procesas vyko be advokato, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis yra skundžiama kasacine tvarka.
5. Pareiškėja nurodė, kad ginčijamu Sprendimu netenkintas pareiškėjos prašymas skirti advokatą kasaciniame procese. Manė, kad ginčijamu Sprendimu antrą kartą užkertama teisė kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad neturi lėšų advokato pagalbai, o Klaipėdos mieste advokatai nesutinka pareiškėjos atstovauti dėl ginčo su advokatais, teigė, kad jai reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba, kurią galėtų apmokėti, ir prašė skirti advokatą pareiškėjai apmokant teisinės pagalbos išlaidas 100 procentų.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
7. Tarnyba paaiškino, kad 2018 m. balandžio 11 d. gavo pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2S-138-613/2018, skundžiant Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį. Kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėja pateikė 2018 m. balandžio 11 d. metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, kuria deklaravo gautas pajamas bei turimą turtą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., be to, 2018 m. balandžio 17 d. gautas dokumentas, pagrindžiantis pareiškėjos gautas pajamas.
8. Tarnyba nurodė, jog ji pagal pareiškėjos pateiktą informaciją bei Valstybinio socialinio draudimo fondo registro duomenis nustatė, kad pareiškėjos gautos pajamos nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. sudaro 6431,25 Eur, todėl pareiškėjos metinės pajamos viršija tiek I-ąjį, tiek II-ąjį pajamų lygius teisinei pagalbai gauti. Atsakovas manė, jog ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjos O. K. skundą atmetė.
10. Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus duomenis, nustatė, kad Tarnyba tinkamai įvertino pareiškėjos turtinę padėtį ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos gaunamos pajamos viršijo I-ąjį ir II-ąjį pajamų lygį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.
11. Vertindamas pareiškėjos teiginius, kad ji sutinka apmokėti 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nes kitaip negali gauti advokato, teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nustatytų išimčių, kad jei pareiškėja apmoka atstovavimo išlaidas, tai Tarnyba suteikia advokatą, Tarnybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų paskirtis kitokia, yra numatyta galimybė gauti teisinę pagalbą asmenims, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. Teismas nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis atsakovas būtų įpareigotas nevertindamas pareiškėjos turto ir pajamų lygio, suteikti jai antrinę teisinę pagalbą.
III.
12. Pareiškėja O. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
13. Pareiškėja, be jos skunde išdėstytų aplinkybių, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teismas nesidomėjo faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su pareiškėjos turtine padėtimi, todėl šios aplinkybės liko neatskleistos. Pareiškėja pažymi, kad jos pensija yra pastovi, tačiau anksčiau Tarnyba suteikė jai antrinę teisinę pagalbą, o nagrinėjamu atveju – nesuteikė, nors abiem atvejais egzistuoja tos pačios aplinkybės. Pareiškėja mano, kad jai priklausančio turto vertė (31 320 Eur) yra aiškiai per didelė. Neįvertinta aplinkybė, kad pareiškėja jai priklausančiu kambariu negali naudotis dėl buvusio vyro smurto, ir yra priversta nuomotis butą ir turi mokėti už jai priklausančio buto renovaciją bei kitas su juo susijusias išlaidas. Neįvertinta, kad kiti advokatai nesutinka atstovauti pareiškėjos. Be to, pirmosios instancijos teismas atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
14. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Tarnyba nurodo, kad palaiko savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjos skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-784-7561, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai civilinėje byloje Nr. 2S-138-613/2018, skundžiant Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d., toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė. Teismas pripažino, kad Tarnyba tinkamai įvertino pareiškėjos turtinę padėtį ir nustatė, kad pareiškėjos turimo turto vertė viršijo pirmąjį ir antrąjį turto lygius, todėl atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.
17. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas neįvertino visų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl jos turtinės padėties, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu pareiškėja negali naudotis, kad jos turto vertė nustatyta per didelė, kad pareiškėjos pensija yra pastovi ir Tarnyba anksčiau teikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, o teismas atleido ją nuo žyminio mokesčio.
18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą akcentavęs, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2192/2014; 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-791/2014; 2017 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4402-624/2017).
19. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis (1 p.); 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis (2 p.).
20. Nagrinėjamu atveju atsakovas skundžiamame Sprendime pripažino, kad pareiškėjos turimo turto vertė, atsižvelgiant į objektyvias negalėjimo disponuoti savo turtu priežastis (jeigu tokios yra), atitinka reikalavimus, keliamus turto vertei, nustatant I-ąjį asmens turto ir pajamų lygį. Taigi, byloje iš esmės spręstina, ar Tarnyba bei pirmosios instancijos teismas įgyvendindamas teisminę šio viešojo administravimo subjekto veiklos teisėtumo kontrolę, tinkamai apskaičiavo pareiškėjai taikytiną pajamų lygį.
21. Turto ir pajamų lygius antrinei teisinei pagalbai gauti nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d., toliau – ir Nutarimas), kurio 1.1 punkte nustatyta, kad pirmasis lygis – kai asmens turto vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto šeimai (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 14 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų (toliau – ir MMA), pridedant po 3,75 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio. Pagal šio Nutarimo 1.2 punktą antrasis lygis – kai asmens turto vertė neviršija 1,5 turto vertės normatyvo, nustatyto šeimai (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 14 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 15 MMA, pridedant po 5,5 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio.
22. Pareiškėjos prašymo Tarnybai pateikimo metu (2018 m. balandžio 11 d.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ buvo patvirtinta 400 Eur dydžio minimalioji mėnesinė alga. Kadangi pareiškėja pateikė prašymą antrinei teisinei pagalbai gauti 2018 m. balandžio 11 d., todėl pagal Metinės pajamų ir turto deklaracijos antrinei teisinei pagalbai gauti pildymo taisyklių, kurios yra Metinės pajamų ir turto deklaracijos antrinei teisinei pagalbai gauti formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-300, priedas (toliau – ir Taisyklės) 3 punktą, Tarnyba pagrįstai pareiškėjos gaunamas pajamas vertino už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (12 paskutinių mėnesių).
23. Pareiškėja savo Metinėje pajamų ir turto deklaracijoje antrinei teisinei pagalbai gauti nurodė, kad minėtu ataskaitiniu laikotarpiu jos pajamos sudarė 6288 Eur (b. l. 53). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. balandžio 17 d. pažymą pareiškėjos gautos pajamos nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., sudaro 6431,25 Eur (b. l. 75–76). Apeliantė šių aplinkybių neginčija. Pareiškėja kreipdamasi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nurodė neturinti išlaikytinių (b. l. 49). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnyba pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjos gautos pajamos neatitiko reikalavimų, keliamų pajamoms (jas viršijo), nustatant I-ąjį asmens turto ir pajamų lygį (10 x 400 = 4000 Eur), taip pat neatitiko reikalavimų, keliamų pajamoms (jas viršijo), nustatant II-ąjį asmens turto ir pajamų lygį (15 x 400 = 6000 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, jog Tarnyba teisėtai ir pagrįstai atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
24. Pažymėtina, jog pareiškėjos argumentai, susiję su ankstesniais Tarnybos priimtais sprendimais, nepatenka į šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas, apibrėžtas pirmosios instancijos teismo nutartimi priimtu pareiškėjos skundu, todėl teismas jų nevertina ir pasisako tik dėl į šios bylos nagrinėjimo ribas patenkančio Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
25. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su, pareiškėjos manymu, neteisingai nustatyta jos turto verte ir dėl to netinkamai nustatyta jos turtine padėtimi, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi, kaip minėta, atsakovas Sprendimą nesuteikti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos grindė tuo, kad jos pajamos neatitiko reikalavimų, keliamų pajamoms (jas viršijo), nustatant I-ąjį ir II-ąjį asmens turto ir pajamų lygius, tuo tarpu priešingai – pareiškėjos turtą įvertino kaip atitinkantį reikalavimus, keliamus turto vertei, nustatant I-ąjį asmens turto ir pajamų lygį.
26. Pasisakydama dėl apeliantės argumentų, kad ji faktiškai negali naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir turi nuomotis butą, teisėjų kolegija pažymi, kad nei Įstatymas, nei Nutarimas, nei Taisyklės nenumato, kad vertinant antrinės teisinės pagalbos prašančio asmens pajamas turi būti vertinamos šio asmens patiriamos išlaidos, todėl šis pareiškėjos argumentas atmestinas.
27. Atleidimą nuo žyminio mokesčio reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnis, iš kurio turinio matyti, jog administraciniam teismui palikta diskrecijos teisė, atsižvelgiant į turtinę fizinio asmens padėtį, visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įstatyme neįtvirtinant konkrečių kriterijų, pagal kuriuos spręstina dėl prastos turtinės padėties. Tuo tarpu, sprendžiant dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, taikytinuose teisės aktuose įtvirtinti aiškūs kriterijai, sietini su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu turto ir pajamų lygiu teisinei pagalbai gauti pagal Įstatymą (Įstatymo 11 str. 2 d. 1 p.), kuriais Tarnyba turi vadovautis spręsdama, ar asmuo turi teisę į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Taigi, pareiškėjos argumentas, kad ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą Sprendimą neteisėtu.
28. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos O. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.