- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-20
- Bylos Nr.
- A2-6882-512/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15159-2000-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Pareiškėjas
- O. K.
- Atsakovas
- M. K.
- Advokatai
- Vytautas Mačiulskis
- Kategorijos
sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant pareiškėjai O. K., jos atstovu advokatui Vytautui Mačiulskiui, atsakovui M. K., vertėjai Svetlanai Agafonovai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjos O. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje santuokos nutraukimo ir iš to kylančių pasekmių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos O. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-743-826/2014. Pareiškėja nurodo, kad civilinės bylos atnaujinimą lemia tai, jog po teismų sprendimų įsiteisėjimo paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, kurios galėjo turėti įtakos neteisingiems teismų sprendimams - jai tapo žinoma, kad ją atstovavę advokatai, teisininkai veikė prieš jos interesus, tinkamai jos neatstovavo, bylą nagrinėję teisėjai galėjo būti šališki todėl byla išnagrinėta neobjektyviai bei priimti neteisingi procesiniai sprendimai. Be to, teismai neteisingai padalino santuokoje įgytą turtą, t.y. padarė aiškias materialinės teisės normos taikymo klaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja, jos atstovas prašo pareiškimą tenkinti.
Šalies argumentai
A. M. K. prašo pareiškimo netenkinti. Jo nuomone priimti sprendimai yra teisėti, atnaujinti proceso byloje nėra jokių pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ieškovės, atsakovo paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2014 m. gegužės 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo padalintas O. K. ir M. K. santuokos metu įgytas turtas.
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi virš minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2015 m. du kartus atsisakė priimti O. K. kasacinius skundus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų, proceso atnaujinimo sąlygų yra suformuota ir aiški. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009; kt.). Teismo praktikoje nurodoma, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (E. Ž. Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); kt.).
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
Pareiškėja nurodo, kad tik po teismo procesinių sprendimų įsiteisėjimo jai tapo žinoma, kad ją atstovavę advokatai, teisininkai veikė prieš jos valią ir kenkė jos interesams, bylą nagrinėję teismai galėjo būti šališki, todėl teismai priėmė neteisėtus sprendimus.
Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nešališkumo klausimu išplėtota Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali būti nagrinėjamas dviem aspektais. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, šia prasme atsižvelgtina į asmeninius teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas (EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją, pareiškimo Nr. 10486/83).
Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas kaip vienas civilinio proceso principų įtvirtintas ir CPK 21 straipsnyje. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK I dalies VI skyriaus normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.
Pareiškėjos teiginiai apie tai, kad bylą nagrinėję teismai galėjo būti susitarę su atsakovu ar jo atstovais priimti ieškovei nepalankų sprendimą nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. O. K. teigimas, kad teismai galėjo priimti jai nepalankius sprendimus vien todėl, kad M. K. kažkada seniai dirbo VRM sistemoje, nelaikytini net minimaliai pakankamu pagrindu nors kiek abejoti bylą nagrinėjusių teismų šališkumu. Be to, apie atsakovo kažkada dirbtą darbą milicijoje, ieškovė žinojo jau nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios. Šis faktas jai jokių abejonių dėl teismo šališkumo nekėlė, dvejonių dėl to ji neturėjo, nušalinimų bylą nagrinėjusiems teisėjams nereiškė.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka
Minėta, proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, procesas gali būti atnaujintas tik konstatavus, kad egzistuoja pagrindai, nustatyti CPK 366 straipsnyje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas aktualus nagrinėjamai bylai proceso atnaujinimo pagrindas: jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Tomis“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo, bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeS. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011).
Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Priimti teismų procesiniai sprendimai yra išsamiai motyvuoti, argumentuoti, tinkamai įvertinti visi byloje pateikti įrodymai. Teismai teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių dalijamo turto balanso sudarymą (CK 3.118 straipsnis), nustatė dalijamo turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams atitenkančio turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai).
Nekonstatavus teismo klaidos pasibaigusiame procese, nėra pagrindo jį atnaujinti remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Teismo nuomone, pareiškėja, nesutikdama su įsiteisėjusiu jai nepalankiu teismo sprendimu, nori, kad santuokoje įgytas turtas būtų padalintas jos norimu būdu ir daro išvadą, kad teismų argumentuose yra teisės taikymo klaida, sudaranti pagrindą atnaujinti byloje procesą ir peržiūrėti jai nepalankų teismo sprendimą. Proceso atnaujinimas dėl to, kad pareiškėja analizuotą teisinį reglamentavimą ir teisės normų taikymą supranta kitaip nei bylą nagrinėję teismai, reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, tačiau toks pakartotinis nagrinėjimas nebūtų suderinamas su CPK ir teismų praktikoje pripažįstama proceso atnaujinimo paskirtimi ir tikslais, nes byloje nenustatyta prielaidų pagrįstai abejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo užbaigtoje civilinėje byloje teisėtumu.
Taip pat pažymėtina, kad prašomoje atnaujinti byloje priimtas sprendimas buvo apskųstas ir nagrinėtas apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą paliko nepakeistą, todėl pagrindo atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nėra.
Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti
Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Priešingas aiškinimas reikštų, kad termino pradžia priklauso nuo pareiškėjo subjektyvių savybių, jo rūpestingumo ir atidumo laipsnio, termino pradžios momentą lemtų pareiškėjo pasirinkimas ir įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės, nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-183/2010).
Šios aplinkybės O. K. buvo žinomos dar 2015 m., kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija atsisakė priimti jos kasacinius skundus, todėl laikytina, kad ji praleido ir prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminus, todėl ir dėl šio prašymas netenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 370 straipsniais teismas,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
O. K. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-743-826/2014 netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.