Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2018 m. birželio 14 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja O. K. (toliau – ir pareiškėja) skundu prašo panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2018-04-23 sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-784-7561 (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

Pareiškėja nurodo, jog 2014-05-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-743-826/2014 ir priėmė nepalankų pareiškėjai sprendimą. Pažymi, kad minėtoje byloje pirmos instancijos teisme pareiškėją atstovavo advokato padėjėjas M. K., kuris atsisakė atstovauti pareiškėją apeliaciniame procese. Akcentuoja, kad apeliacinio proceso metu advokato neturėjo, o Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, priėmė nepalankų pareiškėjai sprendimą. Pažymi, kad 2015-02-19 su advokatu J. S. sudarė rašytinę teisinių paslaugų sutartį, kuria advokatas įsipareigojo surašyti kasacinį skundą ir atstovauti kasaciniame procese. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas advokato J. S. pasirašytus tris kasacinius skundus atmetė. Teigia, kad advokatas bendrauti atsisakė, negrąžino pateiktų procesinių dokumentų bei įrodymų. Pažymi, kad apgaulės būdu iš pareiškėjos buvo išviliotos didelės pinigų sumos, dėl ko ji turi skolų. Argumentuoja, kad Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2016-09-14 sprendime nurodyta, kad advokatas J. S. savo pareigas atliko nesąžiningai ir pagamino netikrą (klastotą) kasacinį skundą. Akcentuoja, kad dėl advokato veikos vyksta baudžiamasis procesas, kuris nėra pasibaigęs. Mano, kad pareiškėjos teisė kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą buvo sužlugdyta dėl ydingo advokato veikimo. Nurodo, kad pradėjo civilinės bylos Nr. 2-743-826/2014 atnaujinimo procesą. Teigia, kad kreipėsi į kitus advokatus, prašydama atstovauti minėtame procese, tačiau advokatai atstovauti atsisakydavo dėl to, kad ginčo aplinkybėse figūruoja advokatas J. S.

Nurodo, kad 2017-08-21 Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. A2-6882-512/2017. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2017-08-22 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-1715-16202 suteikė antrinę teisinę pagalbą, paskiriant advokatą L. Z., minėtos bylos atnaujinimo procese. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2017-09-26 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-1926-18403 pakeitė advokatą L. Z. ir paskyrė advokatą V. M. atstovauti civilinėje byloje Nr. A2-6882-512/2017. Teigia, kad advokatas buvo paskirtas prieš pat teismo posėdį; advokatas su pareiškėja pozicijos neaptarė bei atsisakė paimti ir vertinti pateiktus įrodymus. Argumentuoja, kad bylos nagrinėjimo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme, minėtas advokatas iš esmės nepasisakė ir pareiškėjos interesų negynė; Klaipėdos miesto apylinkės teismui priėmus 2017-09-20 nutartį, advokatas nesuteikė informacijos, ar jis surašys atskirąjį skundą dėl teismo priimtos 2017-09-20 nutarties, neišdavė jokios išvados; advokatas žodžiu informavo, kad visus atsakymus gaus Tarnybos Klaipėdos skyriuje. Nurodo, kad 2017-10-06 iš Tarnybos Klaipėdos skyriaus gavo 2017-10-06 sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-17-NT-1926-19078 ir advokato 2017-09-27 raštą Nr. 144/17 dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Pažymi, kad šie dokumentai buvo gauti praėjus terminui atskirajam skundui paduoti dėl teismo 2017-09-20 nutarties. Nesutinka su sprendimu nutraukti antrinę teisinę pagalbą. Teigia, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius išsamiai neištyrė aplinkybių, neišklausė pareiškėjos nuomonės ir vadovaudamasis subjektyviomis prielaidomis priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Akcentuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas priėmė 2018-02-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-138-613/2018; apeliacinis procesas vyko be advokato; Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-08 nutartis yra skundžiama kasacine tvarka.

Nurodo, kad ginčijamu sprendimu netenkintas pareiškėjos prašymas skirti advokatą kasaciniame procese. Mano, kad ginčijamu sprendimu antrą kartą užkertama teisė kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Pažymi, kad neturi lėšų advokato pagalbai, o Klaipėdos mieste advokatai nesutinka pareiškėjos atstovauti dėl esamo ginčo su advokatais. Akcentuoja, kad jai reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba, kurią galėtų apmokėti. Prašo skirti advokatą pareiškėjai apmokant teisinės pagalbos išlaidas 100 procentų. Teigia, kad neturi kitos galimybės pasinaudoti teise kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Pareiškėja teismo posėdžio metu prašo skundą tenkinti.

Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodo, jog 2018-04-11 gavo pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2S-138-613/2018, skundžiant Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-08 nutartį. Kartu su pateiktu prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėja pateikė 2018-04-11 metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, kuria deklaravo gautas pajamas bei turimą turtą už laikotarpį nuo 2017-04-01 iki 2018-03-31. Pažymi, kad 2018-04-17 gautas dokumentas, pagrindžiantis pareiškėjos gautas pajamas. Vadovaujasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 2 d. 1 p., 13 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-12-27 įsakymo Nr. 1R-300 3 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimu Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygio antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo” Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-10-11 nutarimu Nr.814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio”, kuriuose nurodyta, kas laikoma I ir II pajamų lygiais. Nurodo, kad remiantis pareiškėjos pateiktais duomenimis bei Valstybinio Socialinio draudimo fondo registro duomenimis, nustatė, kad pareiškėjos gautos pajamos, laikotarpiu nuo 2017-04-01 iki 2018-03-31, sudaro 6431,25 Eur, todėl pareiškėjos metinės pajamos viršija tiek I-ąjį, tiek II-ąjį pajamų lygius teisinei pagalbai gauti. Mano jog ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (minėta, toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2018-04-23 sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-784-7561 pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad skundžiamu Sprendimu Tarnyba atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2S-138-613/2018, skundžiant Klaipėdos apygardos teismo 2018 02 08 nutartį. Sprendimo teisinis pagrindas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau- Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas.

Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, Tarnybai suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus.

Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka atitinkamai 100, 75, 50, 25 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis arba antrasis asmens turto ir pajamų lygis.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.

Turto ir pajamų lygiai antrinei teisinei pagalbai gauti įtvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo (toliau – ir Nutarimas, red. 2006 05 25 nutarimo Nr. 470), kurio 1.1 punkte nustatyta, kad pirmasis lygis – kai asmens turto vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto šeimai (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo (Žin. 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4889) 14 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų (toliau vadinama – MMA), pridedant po 3,75 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio. Pagal šio nutarimo 1.2 punktą antrasis lygis – kai asmens turto vertė neviršija 1,5 turto vertės normatyvo, nustatyto šeimai (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 14 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 15 MMA, pridedant po 5,5 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio.

Pareiškėja prašymą antrinei teisinei pagalbai gauti pateikė 2018 m. balandžio 11 d., todėl pagal Metinės pajamų ir turto deklaracijos antrinei teisinei pagalbai gauti pildymo taisyklių 3 punktą, Tarnyba pagrįstai pareiškėjos gaunamas pajamas vertino už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (12 paskutinių mėnesių). Pareiškėjos 2018 m. balandžio 11 d. prašymo pateikimo metu buvo patvirtintas 400 Eur dydžio minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA).

Iš byloje pateiktos Metinės pajamų ir turto deklaracijos antrinei teisinei pagalbai gauti, kurią pateikė pareiškėja, matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. jos gautos pajamos sudarė 6288 Eur (b.l. 53). Iš 2018 04 13 pažymos nustatyta, kad gautos pajamos už laikotarpį nuo 2017 04 01 iki 2018 03 31 yra 6751,63 Eur (b.l. 68), o pagal 2018 04 17 pažymą, kad gautos pajamos 6431,25 Eur (b.l. 75-76). Tarnyba, apskaičiuodama pareiškėjos pajamas, nustatė, kad ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėjos gautos pajamos sudarė 6431,25 Eur. Taigi Tarnyba pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos gautos pajamos viršijo pirmąjį pajamų lygį (10 x 400 = 4000 Eur) bei antrąjį pajamų lygį (15 x 400 = 6000 Eur).

Tarnyba vertino ir pareiškėjos Deklaracijoje deklaruotą turtą. Deklaracijoje turto vertė 31320 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsniu nustatė, kad pareiškėjos nurodyto turto vertė neviršijo pirmojo turto lygio.

Teismo vertinimu, Tarnyba tinkamai įvertino pareiškėjos turtinę padėtį ir nustatė, kad pareiškėjos gaunamos pajamos viršijo pirmąjį ir antrąjį pajamų lygį. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atsakovė, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Teismas nustatė, kad atsakovė, vadovaudamasi Įstatymu, vertino pareiškėjos pajamų bei turtinį lygį. Atsakovė savo nuožiūra negali pareiškėjos turtinės padėties pripažinti suteikiančia Įstatyme įtvirtintą galimybę pasinaudoti valstybės garantuojama nemokama pagalba advokatui gauti. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Valstybė apsisprendžia, kokios turtinės padėties asmenis gali paremti, t. y. padengti bylinėjimosi išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Todėl net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, taip pat yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Pareiškėja nurodo, kad ji sutinka apmokėti 100 procentų išlaidų antrinės teisinės pagalbos, nes kitaip negali gauti advokato, niekas nesutinka ją atstovauti. Pažymėtina, kad Įstatyme nėra nustatytų išimčių, kad jei pareiškėja apsimoka, tai Valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikia advokatą. Šiuo atveju tarnybos bei jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų paskirtis kitokia. Įstatymas numato galimybę gauti teisinę pagalbą asmenims, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. Šiuo atveju esminė aplinkybė, kad gaunamos pajamos viršija Nutarime patvirtintų I ir II pajamų lygį. Pareiškėjai, gaunamos pajamos, leidžia kreiptis į privatų advokatą dėl teisinių paslaugų suteikimo.

Teismas nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis atsakovė būtų įpareigota pagal Įstatymo 12 straipsnį, nevertinant pareiškėjos turto ir pajamų lygio, suteikti jai antrinę teisinę pagalbą. Darytina išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, kategorijos. Konstatuotina, kad atsakovė tinkamai įvertino pareiškėjos gaunamas pajamas bei turtinę padėtį ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Tarnybos sprendimas atsisakyti suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktais, neperžengiant Tarnybai priskirtos kompetencijos ribų, tinkamai įvertinus pareiškėjos su prašymu pateiktus duomenis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis nurodytų teisės normų sistemine analize, remiantis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, aptarta teismų praktika, darytina išvada, kad skundžiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-784-7561 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos O. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.