Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-743-826/2014, civilinėje byloje pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui M. K. (M. K.) dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, V. P., P. V., atsakovo M. K. priešieškinį ieškovei O. K. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, V. P., P. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos O. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-743-826/2014. Pareiškėja nurodė, kad civilinės bylos atnaujinimą lemia tai, jog po teismų sprendimų įsiteisėjimo paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, kurios galėjo turėti įtakos neteisingiems teismų sprendimams - jai tapo žinoma, kad ją atstovavę advokatai, teisininkai veikė prieš jos interesus, tinkamai jos neatstovavo, bylą nagrinėję teisėjai galėjo būti šališki, todėl byla išnagrinėta neobjektyviai bei priimti neteisingi procesiniai sprendimai. Be to, teismai neteisingai padalino santuokoje įgytą turtą, t. y. padarė aiškias materialinės teisės normos taikymo klaidas.Atsakovas M. K. prašo pareiškimo netenkinti. Jo nuomone priimti sprendimai yra teisėti, atnaujinti proceso byloje nėra jokių pagrindų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjos O. K. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-743-826/2014 netenkino.Teismas nurodė, kad pareiškėjos teiginiai apie tai, kad bylą nagrinėję teismai galėjo būti susitarę su atsakovu ar jo atstovais priimti ieškovei nepalankų sprendimą nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. O. K. teigimas, kad teismai galėjo priimti jai nepalankius sprendimus vien todėl, kad M. K. kažkada seniai dirbo VRM sistemoje, nelaikytini net minimaliai pakankamu pagrindu nors kiek abejoti bylą nagrinėjusių teismų šališkumu. Be to, apie atsakovo kažkada dirbtą darbą milicijoje, ieškovė žinojo jau nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios. Šis faktas jai jokių abejonių dėl teismo šališkumo nekėlė, dvejonių dėl to ji neturėjo, nušalinimų bylą nagrinėjusiems teisėjams nereiškė.Teismas pažymėjo, kad prašomoje atnaujinti byloje priimtas sprendimas buvo apskųstas ir nagrinėtas apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą paliko nepakeistą, todėl pagrindo atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nėra.Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės jai buvo žinomos dar 2015 m., kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija atsisakė priimti jos kasacinius skundus, todėl laikė, kad pareiškėja praleido ir prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminus, todėl ir dėl šio prašymas netenkintinas.

Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja O. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis nemotyvuota. Teismas, nustatydamas nagrinėjimo aplinkybes, nenurodo esminių bylos aplinkybių, kurios buvo pateiktos pareiškėjos pareiškime.Teismas nutartyje neišsamiai pasisakė dėl proceso atnaujinimo sąlygų. Teismas citavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kuris taikomas teismams galutinai išsprendus ginčą. Šiuo atveju ginčas nėra galutinai išspręstas, nes buvo užkirstas kelias pareiškėjai kreiptis į teismą. Turimais objektyviais duomenimis, kurie pateikti teismui, suinteresuoti asmenys tyčiniais veiksmais bei advokatui J. S. piktnaudžiaujant pareigomis buvo užkirstas kelias kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Teismas klaidingai nutartyje konstatavo, kad prašomojoje atnaujinti byloje priimtas sprendimas buvo apskųstas ir nagrinėtas apeliacine tvarka. Tai iš esmės neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas klaidingai įvertino aplinkybes ir vadovavosi klaidingais duomenimis, ko pasekoje priėmė neteisingą nutartį.Aplinkybės susijusios su proceso atnaujinimu tapo žinomos gavus Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, kuriame konstatuoti advokato J. S. ydingi veiksniai bei atskleisti faktai turintys nusikalstamos veikos požymių.Mano, kad nepasisakius Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl ginčo, negalima teigti, kad ginčo byla buvo išspręsta teisingai. Tuo labiau, kad akivaizdžiai dėl galimai įvairių priežasčių turto padalinimas neteisingas.Teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant visiems proceso dalyviams. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje, išnagrinėtoje pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, teisėtumas ir pagrįstumas.Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Ieškovės O. K. ir atsakovo M. K. turtą, įgytą santuokos metu, padalijo tokiu būdu: po santuokos nutraukimo ieškovei O. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė 54/100 dalis buto (78840 Lt vertės), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo atsakovui M. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė 46/100 dalis buto (67160 Lt vertės), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nustatė buto, kurio bendras plotas 51.80 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2011-01-28 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo parengtą pastato patalpų padalijimo projektą, nustatant, kad ieškovė O. K. naudojasi kambariu (17.97 kv. m.), plane pažymėtu indeksu 49-6, o atsakovas M. K. (M. K.) naudojasi kambariu (13.81 kv. m.), plane pažymėtu indeksu 49-5. Bendrojo naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 49-1, 49-2, 49-3 ir 49-4 šalys naudojasi bendrai. Žemės sklypą, kurio plotas 0.0597 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su ant žemės sklypo pastatytais statiniais (įrenginiais) 37500 Lt vertės po santuokos nutraukimo priteisė atsakovui M. K. asmeninės nuosavybės teise. Žemės sklypą, kurio plotas 0.0584 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) su ant žemės sklypo pastatytais statiniais (įrenginiais) 30000 Lt vertės po santuokos nutraukimo priteisė ieškovei O. K. asmeninės nuosavybės teise. Po santuokos nutraukimo atsakovui M. K. asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus: benzininę žoliapjovę „Husquarna T560RS“, kurios vertė 850 Lt, benzininę rankinę žolės pjovimo mašiną „Jonsered BC2125“, kurios vertė 1475 Lt, vienfazį suvirinimo aparatą „Kuhtreiber“ KITin190, serijos Nr. 470283, kurio vertė 1790 Lt, žemės įdirbimo mašiną – motobloką „Partner 4040S“, kurio vertė 3500 Lt ir elektrinę betono maišyklę, modelis B132, gamyklinis Nr. SABF7112-B-43, kurio vertė 666 Lt. Iš ieškovės O. K. atsakovo naudai priteisė 884,05 Lt skirtumą tarp ieškovei tenkančios buto (duomenys neskelbtini), išlaikymo dalies ir kompensacijos už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį. Prievolę trečiajam asmeniui V. P., t. y. likusią nesumokėtą 800 Lt dydžio skolą, po santuokos nutraukimo pripažino asmenine atsakovo M. K. prievole. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Klaipėdos apygardos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateiktą ieškovės apeliacinį skundą, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde įvardijamų aplinkybių ir argumentų.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: jos egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui nagrinėjant bylą iš esmės; sužinomos pareiškėjo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; joms esant galėjo būti priimtas visiškai kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; kt.). Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.Nagrinėjamu atveju pareiškėja grindžia prašymą atnaujinti procesą kaip naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes nurodydama, kad tik gavus objektyvią informaciją apie nusikalstamą organizuotą advokatų ir kitų asmenų veikimą pareiškėjos atžvilgiu pasitvirtino prielaidos, kad buvęs vyras M. K. galimai panaudojo savo ryšius, įgytus tarnaujant jam policijos sistemoje, kurie įtakojo nepalankaus sprendimo priėmimą ieškovės atžvilgiu.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad aplinkybės, jog atsakovas dirbo milicijoje, ieškovei buvo žinomos nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios, tačiau dvejonių dėl šios aplinkybės nekėlė. Be to, nepateikė į bylą savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, kad bylą nagrinėję teismai galėjo būti susitarę su atsakovu ar atstovais priimti ieškovei nepalankų sprendimą. Į bylą pateiktas Lietuvos advokatūros tarybos 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimas dėl drausminės bylos iškėlimo advokatui J. S. nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovę atstovę advokatai veikė prieš jos interesus, ko pasekoje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad advokatas J. S., kurio atžvilgiu yra iškelta drausminė byla, ieškovės interesų neatstovavo nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, kompensacijos priteisimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Todėl ieškovės teiginiai, kad ją atstovavę advokatai, teisininkai veikė prieš jos valią ir kenkė jos interesams, bylą nagrinėję teismai galėjo būti šališki, ko pasekoje priimti neteisėti sprendimai, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovės pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurioms esant galėjo būti priimtas visiškai kitoks sprendimas, ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą pareiškime nurodytais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nutartyje konstatavo, kad prašomoje atnaujinti byloje priimtas sprendimas buvo apskųstas ir nagrinėtas apeliacine tvarka, kaip nepagrįstą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimas buvo apskųstas ir nagrinėtas apeliacine tvarka pagal ieškovės pateiktą apeliacinį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi skundžiamas teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis nemotyvuota bei, kad teismas skundžiamoje nutartyje neišsamiai pasisakė dėl proceso atnaujinimo sąlygų. Atsižvelgdamas pastaruosius atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakė į visus pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamos nutarties motyvuose išvardijo ir nurodė faktines aplinkybes, kurių pagrindu padarė išvadą, kad pareiškėjos pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės ir teiginiai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose numatytais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas iš esmės pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo išsprendė teisingai. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.