- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-17
- Bylos Nr.
- 2S-1871-524/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15159-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- O. K.
- Atsakovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“, V. P.
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-09 nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui M. K. (M. K.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovo M. K. (M. K.) priešieškinį ieškovei O. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys AB „Swedbank“, V. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė prašė nutraukti santuoką tarp ieškovės ir atsakovo dėl atsakovo kaltės, padalyti santuokoje įgytą turtą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką tarp ieškovės ir atsakovo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nutraukti, padalyti santuokoje įgytą turtą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-06 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Ieškovė pateikė prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-06 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. prašo teismo sukeisti 2012-04-06 nutartimi šalims priskirtus naudotis žemės sklypus ir įpareigoti atsakovą M. K. netrukdyti ieškovei O. K. naudotis 0,0597 ha žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui M. K. lankytis šiame sodo sklype, bei įpareigoti ieškovę O. K. netrukdyti atsakovui M. K. naudotis 0,0584 ha žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant ieškovei O. K. lankytis šiame sodo sklype.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-09 nutartimi prašymą atmetė. Nurodė, kad prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė išdėstė pasvarstymus apie galimas naudojimosi nustatytais sodo sklypais ir atsakovo iškraustymo iš buto neigiamas pasekmes, galintį tapti neprognozuojamą atsakovo elgesį bei kitas galimas grėsmes, tačiau jie nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, kad nuo 2012-04-06 teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsiteisėjimo 2012-05-31 atsirado naujos aplinkybės, susijusios su pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo šioje byloje reikalingumu, taip pat įrodymų, patvirtinančių, jog pritaikyta laikinąja apsaugos priemone ieškovės teisės varžomos labiau nei tai reikalinga ieškiniui užtikrinti, taip pat pridūrė, kad sodo namelis nėra tinkamas gyventi.
Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-09 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą tenkinti ir pakeisti 2012-04-06 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis 0,0597 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir uždrausti atsakovui lankytis šiame sodo sklype, bei įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis 0,0584 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant ieškovei lankytis šiame sodo sklype. Nurodė, kad nutartį priėmęs teismas buvo šališkas. Prašymas atmestas nepagrįstai, t. y. neįsigilinus į prašymo esmę ir motyvus. Pažymi, kad naudotis šalims priklausančiu butu ieškovė neturi galimybės dėl agresyvaus atsakovo elgesio. Pažymi, kad byloje pakankamai pateikta duomenų, pagrindžiančių atsakovo neprognozuojamą elgesį. Paaiškino, kad atsakovui sodo namelis yra faktiškai nereikalingas, nes jis gyvena bute. Apeliantės nuomone, siekiant užkirsti kelią kilti naujiems konfliktams tarp šalių bei siekiant išvengti santuokoje įgyto turto vertės sumažėjimo ir žalos padarymo sodo sklypui su nameliu, siekiant sudaryti galimybes ieškovei turėti savo gyvenamąjį plotą, būtina pakeisti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti ieškovei naudotis sodo sklypu su nameliu.
Atsakovas atsiliepimu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-09 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovės motyvai nėra patvirtinti įrodymais.
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliantė nurodo, kad nutartį priėmęs teisėjas buvo šališkas. Asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis LR CPK 65–66 str. nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (LR CPK 68 str.). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokio pagrindo egzistavimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė žinojo apie teismo posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, taip pat žinojo, koks teisėjas spręs jos pateiktą prašymą, tačiau jokių prašymų dėl teismo nušalinimo nereiškė. Apeliacinės instancijos teismas priimtame teismo procesiniame dokumente nenustatė aplinkybių, liudijančių teisėjos nešališkumą, ir pagrindų, lemiančių jos nušalinimą. Išdėstytos aplinkybės neduoda pagrindo pripažinti apeliantės argumentus dėl šališko teismo pagrįstais, todėl atskirojo skundo motyvai atmestini kaip neįrodyti (LR CPK 178 str.).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškinio užtikrinimo priemonėmis siekiama iki sprendimo byloje priėmimo išlaikyti byloje status quo padėtį (esamą padėtį).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-06 nutartimi pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojo atsakovą M. K. netrukdyti ieškovei O. K. naudotis 0,0584 ha žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui M. K. lankytis šiame sodo sklype, įpareigojo ieškovę O. K. netrukdyti atsakovui M. K. naudotis 0,0597 ha žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant ieškovei O. K. lankytis šiame sodo sklype. Klaipėdos apygardos teismas 2012-05-31 nutartimi instancine tvarka patikrinęs priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą šią Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Ieškovė pateikė prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sukeisti minėtus sklypus.
Pirmosios instancijos teismas priimtą nutartį grindė tuo, kad ieškovė neįrodė, kad pasikeitė aplinkybės, sudarančios pagrindą keisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis išvadomis.
Pagal LR CPK 148 str. 1 d. teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrais nepatogumais, apribojimais ir pan. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Darytina išvada, kad asmuo pateikdamas prašymą pakeisti pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones turi nurodyti, kokios naujos aplinkybės atsirado po pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl esama situacija neužtikrina šalių santykių stabilumo bei kartu privalo įrodyti šiuos savo argumentus (LR CPK 178 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atskirojo skundo motyvus, dėl atsakovo agresyvaus, neprognozuojamo elgesio, gyvenamosios vietos neturėjimo ir pan. (b. l. 73–106) konstatuoja, kad šios aplinkybės ieškovės buvo nurodomos ir pirminiame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šias aplinkybes pagrindžiantys duomenys jau buvo išanalizuoti tiek pirmosios instancijos teismo 2012-04-06 nutartimi, tiek apeliacinės instancijos teismo 2012-05-31 nutartimi. Kokios aplinkybės pasikeitė nuo šių nutarčių priėmimo dienos, apeliantė nenurodė, tuo labiau ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų (LR CPK 178 str.), apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio argumentais dėl pažeidžiamų jos teisių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nėra pateikta duomenų, jog sodo namelis yra tinkamas gyventi, todėl nėra pagrindo sukeisti šalims priklausančių žemės sklypų. Apeliantė nurodė, kad atsakovas neprižiūri jų bendrojo turto, todėl mažėja turto vertė, tačiau šie motyvai taip pat nėra patvirtinti jokiais konkrečiais įrodymais.
Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis atskirojo skundo motyvais įstatymų numatytų pagrindų nėra (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-09 nutartį palikti nepakeistą.