Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-09-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1362-513/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-05-31Klaipėdos apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-17Klaipėdos apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-12-18Klaipėdos apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2014-04-09Klaipėdos apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2014-09-17Klaipėdos apygardos teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2014-12-23Klaipėdos apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-08Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-17
Bylos Nr.
2S-1362-513/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-15159-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Pareiškėjas
O. K.
Kategorijos
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Teisėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2S-1362-513/2014Teisėjas Marius Dobrovolskis Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15159-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.2(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-28 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-502-618/2013,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-06 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-502-618/2013 dėl santuokos nutraukimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Argumentavo, jog naujos aplinkybės apie M. K. girtumą, jo įspėjimus pagal 2013-12-23 teikime nurodytus faktus bei kitos aplinkybės paaiškėjo nuo šio teikimo gavimo dienos, ir mano, kad šios aplinkybės buvo labai reikšmingos nagrinėjant civilinę bylą, kurioje priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ne dėl atsakovo kaltės, nes abu teismai padarė išvadą, kad M. K. negirtavo.

Suinteresuoti asmenys V. P., P. V. atsiliepimais su pareiškėjos pareiškimu sutiko, nurodydamos, kad pareiškime nurodytos aplinkybės tikrai yra esminės ir galėjo turėti įtakos kitokiam teismo sprendimui, negu buvo priimtas.

Suinteresuotas asmuo M. K. nesutiko su pareiškėjos pareiškimu, teigdamas, kad jokių naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, pareiškime nenurodyta. Pareiškime minimus įrodymus pareiškėja buvo pateikusi pirmosios bei apeliacinės instancijos teismams, kurių pagrindu ir buvo priimtas sprendimas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-28 nutartimi netenkino pareiškėjos O. K. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-502-618/2013. Teismas nesutiko su pareiškėjos pateiktais argumentais, jog į bylą pateikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus 2013-12-23 raštas, 2013-12-23 teikimas, 2014-01-20 prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2014-02-03 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2014-02-17 skundas, 2014-02-27 nutarimas iš dalies tenkinti skundą ir panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad paaiškėjo naujos, teismų nenagrinėtos ir ieškovei (pareiškėjai) nežinomos aplinkybės. Teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog nurodytos aplinkybės negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, ir ji įtikinamai nepaaiškino, dėl kokių priežasčių nesikreipė į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl minėtų įrodymų išreikalavimo teisminių procesų metu, be to, civilinėje byloje Nr. 2-502-618/2013 pareiškėja teisminio nagrinėjimo metu atstovavo teisininkai. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai neturi esminės reikšmės bylai, nes pateiktas 2013-12-23 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus teikimas, kuriame aprašomi įvykiai, susiję su M. K., nepatvirtina M. K. piktnaudžiavimo alkoholiu fakto, nes nė vieno įvykio metu nebuvo nustatytas M. K. girtumas. Be to, minėtame teikime aprašyti įvykiai kartojasi kas metus laiko, t. y. 2008-07-01, 2009-07-10, 2010-10-10. Nors teikime nurodyta, kad pats M. K. neneigia, kad konfliktų metu būdavo išgėręs, tačiau toks įvykių dėsningumas neįrodo M. K. piktnaudžiavimo alkoholiu fakto, kuris galėtų turėti esminės reikšmės bylai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuota tiek M. K., tiek O. K. kaltė dėl santuokos iširimo, todėl šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės teismo sprendimo daliai dėl santuokos nutraukimo esminės reikšmės neturi.

Atskiruoju skundu pareiškėja O. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-28 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo, nes pateikti su prašymu įrodymai, patvirtinantys atsakovo netinkamą elgesį, alkoholio vartojimą, smurtą prieš pareiškėją yra nauji, t. y. negalėjo būti žinomi apeliantei bylos nagrinėjimo metu. Šie įrodymai, apeliantės manymu, šiuo atveju yra reikšmingi sprendžiant klausimą, dėl kurios ir šalių kaltės iširo jų santuoka.

Suinteresuoti asmenys V. P., P. V. atsiliepimais su atskiruoju skundu sutinka. Teigia, jog pateikti įrodymai patvirtina, jog dėl šalių santuokos iširimo kaltas atsakovas M. K. dėl nuolatinio jo smurto bei girtavo. Įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, byloje nėra.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos (ieškovės) O. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl to tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose nuostatas.

Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-843/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).

Apeliantė prašymą atnaujinti procesą grindė, jos nuomone, naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma jai bylos nagrinėjimo metu, t. y. prašymą grindė CPK 366 str. 1 d. 2 p. Tokia aplinkybe pareiškėja nurodo tai, kad su pareiškimu į bylą pateikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus 2013-12-23 raštas, 2013-12-23 teikimas, 2014-01-20 prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2014-02-03 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2014-02-17 skundas, 2014-02-27 nutarimas iš dalies tenkinti skundą ir panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, t. y., jog atsakovas santuokoje elgėsi netinkamai, vartojo alkoholį, pavartojo smurtą prieš pareiškėją.

CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal šią nuostatą naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; apie naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjui tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir tai turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu šios aplinkybės būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitoks teismo sprendimas. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės.

Nurodytos kaip naujos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis ir (ar) nebuvusiomis žinomomis ir (ar) teismų neįvertintomis bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad prejudicinę reikšmę šiuo atveju turi Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1150-524/2013 inter alia nustatytos aplinkybės ir išvados dėl šalių kaltės dėl santuokos iširimo: „<...> byloje įrodyta, kad šalys nuolat konfliktavo, kreipėsi į policiją dėl smurto tiek ieškovė, tiek atsakovas (t. 1, b. l. 64–65). Ieškovė į policiją kreipėsi 2008-2009 metais (t. 1, b. l. 133–136), 2010 m. spalio mėnesį (t. 2, b. l. 15), o teismo medicinos specialisto išvada įrodinėja, jog 2003 metais ji atsakovo buvo sumušta, tačiau byloje nustatyta, kad šalys faktiškai nebegyvena kartu nuo 2010 metų lapkričio mėnesio ir byloje nėra įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad ieškovė ketino nutraukti santuoką 2003 metais. Ieškovės atsiliepime į priešieškinį, kuris buvo paduotas 2011-02-23, nurodyta, kad ji kartu su atsakovu kartu nebegyvena daugiau kaip tris mėnesius, todėl darytina išvada, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2010 metų lapkričio mėnesio. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo 2010-12-07 rašytas pareiškimas policijai dėl daiktų iš buto dingimo (t. 1, b. l. 43) bei nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 65), įrodantis, kad 2010-12-10 ieškovė į bendrą butą atėjo pasiimti daiktų. Atsakovas kreipėsi į teismą 2010 m. lapkričio - gruodžio mėn. (t. 1, b. l. 40–46) dėl ieškovės, jų dukros šios bylos trečiojo asmens, ir žento veiksmų. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-363-462/2013, kuris įsiteisėjo 2013-05-16 , įrodo, kad nusikalstama veika prieš ieškovę buvo įvykdyta 2009 m. liepos 9 d., tačiau dėl santuokos nutraukimo ieškovė kreipėsi 2010-11-11, t. y. nuo to momento, kada nutraukė bendrą gyvenimą su atsakovu ir ši aplinkybė įrodo, jog ieškovė faktiškai nenutraukė santuokos tuoj po sumušimo. Iš 2012-10-22 nuosprendžio (t. 2, b. l. 170) nustatyta, kad šalių žento nusikalstama veika prieš atsakovą buvo įvykdyta 2010-10-10 bendrame šios bylos šalių sodo sklype, kuriame buvo ir ieškovė, šiame nuosprendyje konstatuota, kad visi šeimos nariai nusistatę prieš atsakovą, kuris tuo metu buvo blaivus, nors ieškovė nurodė jo girtumą (t. 2, b. l. 171). Be to, byloje įrodyta, kad šalių dukra buvo iškėlusi civilinę bylą atsakovui dėl nuosavybės teisės į daiktus pripažinimo (t. 2, b. l. 117–121). Todėl šios paminėtos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad abi šalys nevykdė CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisinių sutuoktinių pareigos vienas kitam. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino paminėtus šalių šeimos teisminius procesus ir teisingai nustatė, kad dėl šalių santuokos iširimo buvo kaltos abi šalys.“

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėja žinojo apie nurodytas prašyme aplinkybes bei turėjo galimybę (jai pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas R. K. ir advokato padėjėja S. R., t. 3, b. l. 125–141) to reikalauti bylos nagrinėjimo metu, todėl atskirojo skundo teiginiai negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-502-618/2013 prašyme ir atskirajame skunde nurodytais motyvais. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atskirojo skundo motyvais jos naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irma Čuchraj